Scrigroup - Documente si articole

Username / Parola inexistente      

Home Documente Upload Resurse Alte limbi doc  
BulgaraCeha slovacaCroataEnglezaEstonaFinlandezaFranceza
GermanaItalianaLetonaLituanianaMaghiaraOlandezaPoloneza
SarbaSlovenaSpaniolaSuedezaTurcaUcraineana

įstatymaiįvairiųApskaitosArchitektūraBiografijaBiologijaBotanikaChemija
EkologijaEkonomikaElektraFinansaiFizinisGeografijaIstorijaKarjeros
KompiuteriaiKultūraLiteratūraMatematikaMedicinaPolitikaPrekybaPsichologija
ReceptusSociologijaTechnikaTeisėTurizmasValdymasšvietimas

Darbo užmokesčio apskaita

Apskaitos



+ Font mai mare | - Font mai mic



DOCUMENTE SIMILARE



Darbo užmokesčio apskaita

Išsinagrinėję šią temą, turėtumėte:

Suvokti ir apibrėžti darbo užmokesčio esmę.



Žinoti darbo užmokesčio formas ir sistemas.

Mokėti apskaičiuoti darbo užmokestį pirmoje ir kitose darbovietėse.

Žinoti, kokiais atvejais skaičiuojamas vidutinis darbo užmokestis ir kaip jis apskaičiuojamas.

Mokėti užpildyti darbo laiko apskaitos žiniaraštį.

Žinoti tarnybinių komandiruočių tvarką irmokėti tvarkyti jų apskaitą.

Mokėti organizuoti ir apskaityti darbuotojų materialinį skatinimą.

1. Darbo užmokesčio organizavimas, formos ir rūšys

Darbo užmokestis yra svarbiausia paskata, kad darbuotojas stengtųsi kuo geriau dirbti. Darbo užmokestis – tai darbo sutartyje numatytas darbuotojo atlyginimas už atliktą darbą.

Mokant už darbą, yra taikomos įvairios darbo apmokėjimo formos ir sistemos.

Darbo apmokėjimo formos ir sistemos



Darbo užmokesčio sistemos


Laikinis darbo apmokėjimas susijės su dirbto laiko trukme. Skiriamas valandos, dienos, savaitės ir mėnesio darbo užmokestis. Ši darbo apmokėjimo forma dažniausiai taikoma administracijos darbuotojams, specialistams, kurių darbas yra įvairiarūšis ir jo negalima normuoti.

Šios darbo apmokėjimo formos privalumas yra tas, kad dirbtą laiką nesunku apskaičiuoti, užtikrinama pastovi darbuotojo alga. Trūkumas – ši darbo apmokėjimo forma neskatina sparčiau dirbti, darbuotojus reikia kontroliuoti.

Vienetinis darbo apmokėjimas taikomas sistemingai pasikartojančiam, vienarūšiam darbui, kai galima nustatyti kiekvieno darbuotojo arba grupės indėlį. Vienetinė darbo apmokėjimo forma remiasi faktiškai atlikto darbo kiekiu. Tai darbo apmokėjimas už atliktas operacijas arba pagamintus gaminius.

Vienetinis apmokėjimas skatina darbuotojus didinti darbo našumą ir todėl daugiau uždirbti. tačiau yra pavojus, kad darbuotojai, norėdami daugiau uždirbti, mažesnį dėmesį skiria darbų kokybei. Todėl tiek laikinė, tiek vienetinė darbo apmokėjimo formos papildomos įvairiomis priemokomis – premojomis: už gerą darbo kokybę,už mandagumą, už svetimų kalbų mokėjimą ir t.t.

Pagal Lietuvos Respublikos darbo apmokėjimo įstatymą valstybė nustato minimalų valandinį atlygį, ir minimalią mėnesinę algą kuri kinta, priklausomai nuo kainų kitimo indekso.

Yra dvi pagrindinės darbo užmokesčio rūšys:

1. Pagrindinis darbo užmokestis.

2. Papildomas darbo užmokestis

Pagrindinis darbo užmokestis – tai apmokėjimas už faktiškai dirbtą laiką (laikinis, vienetinis apmokėjimas, premijos, priemokos ir kitos mokėtinos sumos už darbuotojo dirbtą laiką).

Papildomas darbo užmokestis mokamas už darbuotojo faktiškai nedirbtą lai(ką, tačiau įstatymais numatytą apmokėti (už kasmetines atostogas, už laiką, sugaištą vykdant valstybines ir visuomenines pareigas, už stažuočių laiką ir kitą nedirbtą laiką).

LR Įstatymai, reglamentuojantys apmokėjimo už darbą formas ir dydį:

LR Darbo apmokėjimo įstatymas;

LR Gyventojų pajamų, garantijų įstatymas;

LR Darbo sutarties įstatymas;

LR Kolektyvinių susitarimų ir sutarčių įstatymas.

Be šių įstatymų, darbdaviai, skaičiuodami darbo užmokestį, privalo laikytis Žmonių saugos darbe,Fizinių asmenų pajamų mokesčio,Socialinio draudimo ir kitų su juo susijusių norminių dokumentų..

2. Pagrindiniai darbo užmokesčio apskaitos dokumentai

Visose įmonėse, nepaisant pasirinktos darbo apmokėjimo formos bei sistemos, turi būti surašomi šie su darbo apmokėjimu susiję dokumentai:

Darbo sutartis.

Darbo laiko apskaitos žiniaraštis.

Darbuotojo Asmens sąskaita.

Atlyginimų priskaitymų suvestinė.

Darbo užmokesčio išmokėjimą pagrindžiantys dokumentai.

Vienetinio darbo užmokesčio priskaičiavimo dokumentai.

Darbo sutartis. Dauguma įmonių, vykdydamos ūkinę – komercinę veiklą, samdo darbuotojus. Tik personalinių (individualių) įmonių savininkai, dirbdami savarankiškai, neprivalo sudaryti Darbo sutarčių.

Darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas, paklusdamas nustatytai vidaus darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja mokėti darbuotojui darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, numatytas darbo įstatymuose, kolektyvinėje sutartyje, kituose norminiuose aktuose ir patikslintas šalių susitarimu.

Darbo sutartyje būtina nurodyti darbo apmokėjimo sąlygas t.y. nurodyti, pagal ką bus skaičiuojamas atlyginimas (pagal dirbtų valandų skaičių, pagamintos produkcijos kiekį ar suteiktas paslaugas) ar bus mokamos premijos bei įvairios priemokos.

Būtina darbo sutartyje nurodyti ir papildomas sąlygas, pvz., tai gali būti susitarimas dėl bandomojo laikotarpio ar dėl ne visos darbo dienos.

Darbo sutartyje sulygtas atlyginimas gali būti pakeistas tik raštišku abipusiu šalių susitarimu.

Darbuotojo asmens kortelė Siekiant palengvinti didelių įmonių apskaitininkų darbą, priimant į darbą naują darbuotoją, personalo tarnyba turi apie darbuotoją užpildyti ir perduoti į buhalteriją pagrindinius duomenis.Tam tikslui kiekvienam naujam darbuotojui parengiama Asmens kortelė. Jos forma yra patvirtinta Statistikos departamento direktoriaus 2000 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 32.Tokia kortelė dažniausiai saugoma Personalo tarnyboje. Joje nėra duomenų apie darbuotojo darbo užmokestį, taikytinas pajamų mokesčio lengvatas. Todėl įmonės, atsižvelgdamos į savo poreikius gali pasitvirtinti ir kitokią, joms patogią Asmens kortelės formą.. Paprastai šią kortelę pradeda pildyti personalo tarnyba, priimdama darbuotoją į darbą. Vėliau duomenis papildo buhalterijos darbuotojas, skaičiuojantis atlyginimą už darbą, įrašydamas reikšmingą informaciją iš personalo tarnybos parengtų direktoriaus įsakymų.

3. Darbo laiko apskaita

Darbo laikui apskaičiuoti yra naudojamas darbo laiko apskaitos žiniaraštis (tabelis). Jo forma ir pildymo tvarka patvirtinta 1997 12 22 d.Statistikos departamento prie LR Vyriausybės įsakymu Nr.103 “Dėl darbo laiko apskaitos žiniaraščių patvirtinimo”.Žiniaraštį būtina pildyti kiekvieną dieną. Jis pildomas pagal atskirus įmonės padalinius, cechus, skyrius. Į žiniaraštį surašomi visų darbuotojų vardai, pavardės, jų pareigos ir kiekvieną mėnesio dieną pagal sutartus kodus (raidėmis) žymimos faktiškai dirbtos dienos ir neatvykimo į darbą priežastys, pažeidimai darbo metu, taip pat prastovos dėl darbuotojo kaltės ar kitų priežasčių.Mėnesiui pasibaigus, viskas susumuojama ir pagal faktiškai dirbtą laiką yra apskaičiuojamas darbo užmokestis.Žiniaraštis tvirtinamas parašais – pasirašo žiniaraštį sudaręs asmuo, struktūrinio padalinio vadovas, darbdavys, personalo skyrius.

Darbuotojo Asmens sąskaita .Tai laisvos formos kaupiamasis suvestinis apskaitos dokumentas.

Asmens sąskaita naudojama užfiksuoti per ataskaitinį laikotarpį (metus) konkrečiam darbuotojui priskaičiuoptą atlyginimą bei kitas su darbo santykiais susijusias išmokas, taip pat išskaičiuotus mokesčius.

Asmens sąskaita buhalterijoje užvedama kiekvienam įmonės darbuotojui, nesvarbu, kokia yra darbo apmokėjimo sistema.

Į Asmens sąskaitą įrašoma:

darbuotojui priskaičiuotas vienetinis arba pareiginis laikinis darbo užmokestis;

įmonės vadovo įsakymu skirta kintama atlyginimo dalis;

priemokos už darbą naktį, švenčių bei poilsio dienomis;

apmokėjimas už komandiruotėje praleistą laiką;

priskaičiuotos nedarbingumo pašalpos;

įmonės vadovo ar savininkų skirtos premijos, tantjemos;

darbdavio skirtos dovanos ir pašalpos;

kitos darbdavio išmokos darbuotojui.

Iš bendros darbuotojui priskaičiuotos atlyginimo sumos išskaičiuojama:

įstatymuose nustatyti fizinių asmenų mokami mokesčiai (fizinių asmenų pajamų mokestis, valstybinio socialinio draudimo įmokos).

savanoriškai darbuotojo mokamos gyvybės draudimo, sveikatos draudimo bei draudimo nuo nelaimingų atsitikimų sumos;

teismo tvarkomaisiais raštais darbuotojui išskaičiuotinos sumos;

darbuotojo asmeniniu prašymu išskaičiuotinos sumos už išsimokėtinai pirktas prekes.

Kiekvieną mėnesį, priskaičiavus darbuotojams atlyginimus ir išskaičiavus įstatymuose nustatytus mokesčius, kiekvienam darbuotojui pateikiamas išrašas iš Asmens sąskaitos apie tą mėnesį priskaičiuotą atlyginimą ir kitas išmokas bei išskaičiuotus mokesčius. Išraše visi priskaitymai ir išskaitymai gali būti nurodyti pagal įmonės vadovo įsakyme patvirtintus kodus.

Atlyginimų priskaitymų suvestinė. Tai laisvos formos suvestinis dokumentas. Atlyginimų priskaitymų suvestinė naudojama susumuoti visiems įmonės darbuotojams priskaičiuotus atlyginimus ir kitas išmokas bei išskaičiuoti įstatymų numatytus mokesčius. Suvestinėje apskaičiuojama bendra mokėtinų atlyginimų suma bei gautina iš Valstybini(o socialinio draudimo fondo biudžeto nedarbingumo pašalpų suma. Duomenys į ją perkeliami iš kiekvieno darbuotojo Asmens sąskaitos.

Buhalterijoje Atlyginimų priskaitymų suvestinės susegamos į bylas ir saugomos buhalterijoje ataskaitinius metus ir dar vienerius, o vėliau perduodamos į archyvą, kur saugomos dešimt metų.Jeigu įmonėje nevedamos darbuotojų Asmens sąskaitų kortelės, darbo užmokesčio apskaičiavimo žiniaraščiai (suvestinės) saugomi ne trumpiau kaip septyniasdešimt penkerius metus.

Darbo užmokesčio išmokėjimą pagrindžiantys dokumentai. Įmonėje gali būti naudojami:

Atsiskaitymo – mokėjimo žiniaraštis.

Atlyginimų išmokėjimo žiniaraštis.

Neišmokėto darbo užmokesčio suvestinė

Atsiskaitymo – mokėjimo žiniaraštis ir Atlyginimų išmokėjimo žiniaraštis priskiriami laisvos formos apskaitos dokumentams. Be to, šie žiniaraščiai yra priskiriami piniginiams dokumentams (dokumentams, kurių pagrindu išmokami ar gaunami pinigai), todėl klaidos juose netaisomos. Pagrindinis skirtumas tarp šių žiniaraščių, kad Atsiskaitymo – mokėjimo žiniaraštyje yra skiltis skirta darbuotojo parašui, liūdijančiam apie atlyginimo išmokėjimą.

Neišmokėto darbo užmokesčio suvestinė. Priskiriama laisvos formos suvestiniams apskaitos dokumentams.Ji naudojama darbuotojams laiku neišmokėto atlyginimo sumoms apskaityti.Duomenys į ją perkeliami iš darbuotojų Atlyginimų išmokėjimo žiniaraščių.

Išmokėjus darbuotojams deponuotą atlyginimą, Neišmokėto darbo užmokesčio suvestinėje įrašomas mokėjimo dokumento numeris, data ir darbuotojui išmokėta atlyginimo suma.

Klaidos taisomos korektūros būdu.Neišmokėto darbo užmokesčio suvestinės, saugomos buhalterijoje ataskaitinius metus ir dar vienerius, o vėliau perduodamos į archyvą, kur saugomos dešimt metų.

Vienetinio darbo užmokesčio priskaičiavimo dokumentai. Gamybos įmonėse darbininkams daugiausiai yra taikomas ir apskaičiuojamas vienetinis darbo užmokestis. Tai viena seniausių darbo apmokėjimo formų. Darbo užmokestis apskaičiuojamas dauginant kiekvieno darbininko pagamintų gaminių ar atliktų operacijų kiekį iš vienetinio tarifinio atlygio.

Be jau minėtų darbo užmokesčio apskaitos dokumentų, taikant vienetinį darbo apmokėjimą, būtini šie papildomi vienetinio darbo užmokesčio priskaičiavimo dokumentai:

Įmonės vadovo įsakymas dėl išdirbio normų ir vienetinių įkainių patvirtinimo;

Gaminio darbo pasas;

Vienetinio darbo užmokesčio apskaitos kortelė

Atlikto vienetinio darbo paskyra.

Visi šie dokumentai priskiriami laisvos formos įmonės valdymo apskaitos dokumentams, kurių forma nereglamentuota, tačiau būtina laikytis LR standarto.

Vienetinio darbo užmokesčio priskaičiavimo dokumentų judėjimo schema


Įmonių vadovų patvirtinti valandiniai tarifiniai atlygiai yra pagrindas nustatyti kiekvienai gamybos technologinei operacijai vienetinį įkainį.

Visi šie dokumentai saugomi įmonės archyve dešimt metų

4. Atsiskaitymų su įmonės darbuotojais sintetinė apskaita

Darbuotojams mėnesio atlyginimas apskaičiuojamas imant darbuotojų dirbtą per mėnesį dienų (valandų) skaičių ir mėnesinę algą (tarifinį atlygį). Kiekvienam įmonės darbuotojui užvedama asmeninė mokėjimo už darbą kortelė Asmeninė sąskaita ir jų pagrindu pildomas darbo užmokesčio žiniaraštis.

Apskaičiuojant darbo užmokestį, priklausomai nuo darbuotojo darbo pobūdžio, debetuojama viena iš 6 – os klasės (sąnaudų) sąskaitų ir kredituojamos atitinkamos sąskaitų grupės Nr. 47 Mokėtini mokesčiai, atlyginimai ir socialinis draudimas , sąskaitos.

Priskaičiuojant darbo užmokestį, Bendrame žurnale bus atliktos tokios sąskaitų korespondencijos.

1. Registruojamas darbo užmokesčio vadybininkui 800 Lt apskaičiavimas

D 611 Darbo užmokesčio sąnaudos 800

K 471 Mokėtinas darbo užmokestis 800

Apskaičiuojami socialinio draudimo mokesčiai (moka SODRAI darbdavys 31% nuo priskaitytos darbo užmokesčio sumos) 800 x 31% = 248 Lt

D 611 Soc. draudimo sąnaudos 248

K 472 Mokėtinas doc draudimo mokestis 248

Iš darbo užmokesčio sumos apskaičiuojamas Fizinių asmenų pajamų mokestia (FAPM) taikant 33 procentų tarifą, prieš tai atėmus neapmokestinamąjį minimumą.

(800 – 290)x 33% = 168,30Lt.

D 4461 Mokėtinas darbo užmokestis 168,30

K 4462 Mokėtinas gyventojų pajamų mokestis 168,30

Išskaitomas iš darbuotojo atlyginimo soc. draudimo mokestis (3% nuo priskaitytos darbo užmokesčio sumos): 800 x 3% = 24 Lt



D 4461 Mokėtinas darbo užmokestis 24,00

K 4463 Mokėtinos socialinio draudimo įmokos 24,00

Atlikę visus skaičiavimus, matome, kad vadybininkui reikės išmokėti 607,70 Lt (800 –168.30– 24)

Išmokėjus šią sum, reikės atlikti tokią sąskaitų korespondenciją:

D 4461 Mokėtinas darbo užmokestis 607,70

K 272 Kasa 607,70

Po šio buhalterinio įrašo 471 sąskaitoje Mokėtinas darbo užmokestis nelieka likučio. Įmonė pilnai atsiskaitė su savo darbuotoju. Tačiau darbuotojai ne visada atsiima iš įmonės jiems priklausančius pinigus. Tokiu atveju pinigai yra deponuojami

Registruojamas deponuotas darbo užmokestis

D 4461 Mokėtinas darbo užmokestis

K 4486 Kitos mokėtinos sumos ir įsipareigojimai

Išmokant deponuotas sumas

D 4486 Įvairios mokėtinos sumos ir įsipareigojimai

K 272 Kasa

Deponuota suma išmokama darbuotojui pateikus prašymą.

5. Darbo užmokesčio skaičiavimas nepagrindinėje darbovietėje

Dirbantiems antroje (ar kitose) darbovietėse, Fizinių asmenų mokestis išskaičiuojamas didesnis. Dirbant visose kitose (ne pagrindinėje) darbovietėse, FAPM pradedamas išskaičiuoti nuo pirmo uždirbto lito.

Nepagrindinėje darbovietėje pajamos apmokestinamos 35%

Pavyzdys: Apskaičiuosime atlyginimą valytojai, kurios atlyginimas 500 Lt.

1. Registruojame darbo užmokestį valytojai 500 Lt.

D 6114 Darbo užmokesčio sąnaudos 500

K 4461 Mokėtinas darbo užmokestis 500

2. Apskaičiuojami socialinio draudimo mokesčiai (moka darbdavys 31% ) nuo priskaitytos darbo užmokesčio sumos 500 x 31% = 155 Lt.

D 6113 Soc draudimo sąnaudos 155

K 4463 Mokėtinos soc. draudimo įmokos 155

Iš darbo užmokesčio sumos išskaičiuojamas FAPM ( 500 x 33% = 165,00 Lt,)

D 4461 Mokėtinas darbo užmokestis 165,00

K 4462 Mokėtinas gyventojų pajamų mokestis 165,00

4. Išskaitomas iš darbuotojo atlyginimo soc, draudimo mokestis ( 3% nuo priskaitytos darbo užmokesčio sumos) 500 x 3% = 15 Lt.

D 4461 Mokėtinas darbo užmokestis 15

K4463 Mokėtinos soc. draudimo įmokos 15

Atlikę visus skaičiavimus, matome, kad valytojai reikės išmokėti 320,00 Lt = (500 –165,00– 15) .

Išmokėjus šią sumą, reikės atlikti tokią sąskaitų korespondenciją

D 4461 Mokėtinas darbo užmokestis 320,00

K 272 Kasa 320,00

Po šio buhalterinio įrašo 471 sąskaitoje Mokėtinas darbo užmokestis nelieka likučio. Įmonė pilnai atsiskaitė su savo darbuotoju. Tačiau darbuotojai ne visada atsiima iš įmonės jiems priklausančius pinigus. Tokiu atveju pinigai yra deponuojami

Registruojamas deponuotas darbo užmokestis

D 471 Mokėtini atlyginimai

K 488 Įvairios mokėtinos sumos ir įsipareigojimai

Išmokant deponuotas sumas

D 488 Įvairios mokėtinos sumos ir įsipareigojimai

K 272 Kasa

Deponuota suma išmokama darbuotojui pateikus prašymą.

6. Vidutinio atlyginimo apskaičiavimas

Jo apskaičiavimo tvarka patvirtinta LR Vyriausybės 1996 01 17 d. nutarime Nr. 100 bei vėlesniuose šio nutarimo pakeitimuose. Nutarimu patvirtintos vidutinio atlyginimo apskaičiavimo tvarkos laikomės visais atvejais, kai turime skaičiuoti vidutinį atlyginimą:

už kasmetines atostogas;

už pirmąsias dvi nedarbingumo dienas, apmokamas iš darbdavio lėšų

už laiką komandiruotėje,

išeitinėms;

bedarbio pašalpoms ;

kitais teisės aktais nustatytais atvejais.

Į darbuotojo vidutinį darbo užmokestį įskaitoma:

užmokestis už atliktą darbą ar dirbtą laiką, apskaičiuotas pagal įmonėje taikomas darbo apmokėjimo formas ir sistemas;

natūrinių išmokų vertė pinigine išraiška įmonėje taikomomis kainomis, jeigu toks apmokėjimas už darbą numatytas įmonės kolektyvinėje ar darbo sutartyse;

padidintas apmokėjimas už darbą kenksmingomis, labai kenksmingomis bei pavojingomis sąlygomis, už darbą švenčių dienomis, viršvalandžius, darbą nakties metu, kitais teisės aktuose ir įmonės kolektyvinėje bei darbo sutartyse numatytais atvejais;

priedai ir priemokos prie valandinių (dienos) tarifinių atlygių, vienetinių įkainių bei mėnesinių algų, taip pat kitos išmokos, tiesiogiai susijusios su darbu, numatytos teisės aktuose ir įmonės kolektyvinėje ir darbo sutartyse;

premijos (mėnesio,ketvirčio, už 6 ir 9 mėnesių ar metų darbo rezultatus bei vienkartinės, tarp jų ir premijos, mokamos nepaskirstytojo pelno sąskaita bei tantjemos) pagal įmonės darbo apmokėjimo ir skatinimo sistemą.

Į vidutinį darbo užmokestį neįskaitome apmokėjimo už laiką, kai darbuotojas dėl pateisinamų priežasčių - teisės aktų, įmonės kolektyvinės ir darbo sutarčių numatytais atvejais įmonėje nedirbo:

kasmetinių ar mokymosi atostogų;

prastovų ne dėl darbuotojo kaltės metu;

apmokėjimo už tarpsezoninius laikotarpius;

taip pat darbo užmokesčio gauto iš kitos įmonės, kurios įsipareigojimus vykdė darbuotojas;

neįskaičiuojamos pašalpos (materialinės, bedarbio išeitinės bei kompensacijos, atleidžiant iš darbo) nepriklausomai nuo šių išmokų šaltinio.

kiti atvejai.

Vidutinis dienos darbo užmokestis apskaičiuojamas, imant 3 kalendorinių mėnesių prieš einamąjį mėnesį darbo užmokestį ir dalijant iš faktiškai dirbtų per tą laikotarpį dienų skaičiaus. Įskaitoma dirbtos poilsio ar švenčių dienos. Kai kuriais atvejais reikia apskaičiuoti ne vidutinį dienos, bet vidutinį valandos užmokestį. Jo apskaičiavimo tvarka tokia pat: skaičiuotino laikotarpio darbo užmokestis dalijamas iš tą laikotarpį dirbtų valandų skaičiaus, įskaitant ir dirbtus viršvalandžius. Dažniausiai vidutinis vienos valandos atlyginimas naudojamas, kai darbuotojas dirba ne visą darbo dieną ar ne visą savaitę, arba jo darbo diena yra ilgesnė negu normali trukmė.

Kai darbuotojas įmonėje dirbo mažiau kaip 3 mėnesius, vidutinis jo dienos (valandos) darbo užmokestis apskaičiuojamas imant visą darbo užmokesčio už faktiškai įmonėje dirbtą laiką sumą. Laikas, kurį darbuotojas nedirbo pažeisdamas įstatymus ar įmonės vidaus darbo tvarkos taisykles, taip pat įstatymų numatytais atvejais buvo nušalintas nuo darbo, sustabdant darbo užmokesčio mokėjimą, prilyginamas dirbtam laikui,

Premijos, išmokėtos už ilgesnį kaip trijų mėnesių, bet ne ilgesnį kaip 12 mėnesių laikotarpį (už 9 6 mėnesius, už metus ar panašiai), į vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimą įtraukiamos imant ¼ jų bendros sumos per 12 mėnesių, einančių prieš tą mėnesį, už kurį ar jo dalį mokamas vidutinis darbo užmokestis.Gautas dydis pridedamas prie ketvirčio premijos, išmokėtos vieną iš skaičiuotino laikotarpio mėnesių. Jeigu per skaičiuotiną laikotarpį buvo išmokėtos kelios ketvirčio premijos, imama paskutinė. Gauta suma dalijama iš skaičiuotino 3 mėnesių laikotarpio darbo dienų (valandų) skaičiaus pagal darbuotojo darbo grafiką (kai jo nėra – pagal įmonės darbo grafiką). Gautas dydis pridedamas prie apskaičiuoto be premijų darbuotojo vidutinio darbo dienos (valandos) uždarbio. Tokie pat reikalavimai yra taikomi, įskaitant į vidutinį darbo užmokestį tantjemas, mokamas įstatymų nustatyta tvarka. Jeigu yra išmokėta vienkartinė premija, ir jų paskirstymas nėra aptartas kolektyvinėje ar darbo sutartyje, nenurodytas įsakyme dėl premijų skyrimo, tai šios išmokos į skaičiavimus įtraukiamos kaip metinės premijos.

Kai darbuotojas dėl pateisinamų priežasčių – ligos, priverstinės prastovos, moteris dėl nėštumo ir gimdymo atostogų, nedirbo visą skaičiuotiną laikotarpį, atostoginiai skaičiuojami imant trijų paskutinių mėnesių, einančių prieš ligos, priverstinės prastovos ar nėštumo atostogų pradžią, uždarbiai.

7. Atostoginių skaičiavimas

Atostogų įstatymo 4 straipsnyje nurodyta, kad “kasmetinės atostogos – tai kalendorinės dienos, suteikiamos darbuotojams pailsėti ir atstatyti darbingumą, paliekant darbo vietą (pareigas) ir mokant vidutinį darbo užmokestį”.

Darbuotojams suteikiamų atostogų trukmė skaičiuojama kalendorinėmis dienomis. Švenčių dienos, paskelbtos ne darbo dienomis, į atostogų trukmę neįskaičiuojamos. Kasmetinės atostogos pagal jų trukmę skirstomos į

minimalias;

pailgintas.

Atostogų įstatyme nurodyta, kad “kasmetinių minimalių atostogų trukmė – 28 kalendorinės dienos”.

Prailgintos atostogos iki 35 kalendorinių dienų suteikiamos darbuotojams iki 18 metų amžiaus, invalidai, motina ar tėvas vieni auginantys namie vaiką invalidą iki 16 m. amžiaus.

Prailgintos atostogos iki 58 kalendorinių dienų skiriamos darbuotojams “kurių darbas susijęs su didesne nervine, emocine, protine įtampa bei profesine rizika, taip pat kurių specifinės darbo sąlygos”. Konkretus

darbuotojų kategorijų sąrašas bei kiekvienai tokiai darbuotojų kategorijai priklausančių kasmetinių atostogų trukmė nustatyta LR Vyriausybės nutarimu Nr. 354 “Dėl kai kurių kategorijų darbuotojų, turinčių teisę į pailgintas kasmetines atostogas, sąrašo ir šių atostogų trukmės patvirtinimo”. Taigi pailgintos kasmetinės atostogos priklauso:

pedagogams, mokslo ir studijų institucijų moksliniams bei pedagoginiams darbuotojams – 56 kalendorinės dienos;

medicinos personalui, teatro ir koncertinių organizacijų kūrybiniams darbuotojams - 42 kalendorinės dienos;

farmacijos ir medicinos darbuotojams, dirbantiems įmonėse, įstaigose - 35 kalendorinės dienos;

pilotams instruktoriams, navigatoriams instruktoriams ir pan. - 58 kalendorinės dienos;

ir kitiems, nurodytims nutarime Nr. 354.

Atostogų įstatymo 8 str. “už pirmuosius darbo metus atostogos suteikiamos po 6 mėnesių nepertrauktojo darbo toje įmonėje, bet ne vėliau kaip iki darbo metų pabaigos”.Darbuotojas, nepertraukiamai įmonėje išdirbęs 6 mėnesius, įgyja teisę į visas kasmetines atostogas už pirmuosius jo darbo metus. Nesuėjus 6 mėnesiams nepertrauktojo darbo mėnesiams, atostogos suteikiamos moterims, jeigu jos pageidauja, prieš nėštumo ir gimdymo atostogas arba iš karto po jų.

Pavyzdys: Darbuotojui suteikiamos 28 kalendorinių dienų kasmetinės atostogos nuo liepos 1 iki 29 dienos imtinai. Darbo užmokestis už atostogas bus skaičiuojamas taip:

balandžio mėnesio atlyginimas 700 Lt išdirbta 21 darbo diena

gegužės mėnesio atlyginimas 700 Lt išdirbta 22 darbo diena

birželio mėnesio atlyginimas 750 Lt išdirbta 20 darbo diena

-------- ----- ------ -------- ----- ------ ----- ----- --------- ----- -----

Iš viso: 2150 Lt 63 darbo dienos

2150 : 63 = 34.127 Lt – tai vienos dienos darbo užmokestis už atostogas.

Lt x 20 d.d. = 682,54 Lt –darbo užmokestis už atostogas.

Darbuotojui ši darbovietė pagrindinė. Išskaičiuosime FAPM nuo liepos mėnesio gaunamų atostoginių:

682,54 Lt– 290 Lt (PNM) = 392,54Lt x 33% = 129,54 Lt.

Kartu išskaičiuosime ir socialinio draudimo įmokas: 682,54Lt x 3% = 20,48 Lt.

Atostoginių išmokėjimo suma: 682.54 Lt–129,54Lt – 20,48 Lt = 532,52 Lt.

Nuo darbo užmokesčio už kasmetines atostogas taip pat turi būti priskaičiuotos ir valstybinio socialinio draudimo, privalomojo sveikatos draudimo bei garantinio fondo įmokos:

682,54 Lt x 27 % = 184,29 Lt;

682.54 Lt x 3 % = 20,48 Lt;

682,54 Lt x 1 % = 6,83 Lt;

682,54 Lt x 0,2 % = 1,37 Lt.

Tais atvejais, kai darbuotojui suteiktos kasmetinės atostogos prasideda vieną mėnesį, o pasibaigia kitą mėnesį, priskaičiuota užmokesčio suma apmokestinama kiekvieną mėnesį atskairai, pridedant ir to mėnesio atlyginimą.

Pavyzdys: Darbuotojas atostogauja nuo liepos 15 iki rugpjūčio 25 d. Liepos mėnesio darbo užmokestis - 700 Lt, atlyginimas už visas atostogas 2400 Lt , iš jo liepos mėnesio atlyginimas už atostogas 900 Lt. Pirmiausia apskaičiuosime mokesčius nuo liepos mėnesio pajamų:

1. FAPM - (700 Lt + 900 Lt – 290 Lt (PNM)) x 33 % = 432,30Lt

2. Sodrai - 700Lt + 900 = 1600 Lt x 3 % = 48,00 Lt

Mokesčiai nuo rugpjūčio atlyginimo už atostogas apskaičiuojami atskirai:

1. FAPM - (1500 Lt – 290 Lt) x 33 % = 399,30 Lt

2. Sodrai - 1500 Lt x 3 % = 45,00 Lt

Išmokėjimo suma už atostogas kartu su liepos mėnesio atlyginimu sudarys:

700 Lt + 2400 Lt –432,30 Lt - 48 Lt–399,30 Lt – 45 Lt = 2175,40 Lt.

Pasibaigus atostogoms, darbuotojui už rugpjūčio mėnesį dar priskaitoma 300 Lt darbo užmokesčio, todėl reikia atlikti mokesčių perskaičiavimą, nuo bendros šio mėnesio uždarbio ir atostoginių sumos, atėmus anksčiau išskaitytą mokesčio sumą:

1. FAPM - (1500 Lt + 300 Lt – 290 LT (PNM) ) x 33 % = 498,30 Lt –399,30Lt = 99 Lt

2. Sodrai – (1500 Lt + 300 Lt) x 3 % = 54,00 Lt – 45 Lt = 9 Lt

Atitinkamai kiekvieną mėnesį atskirai darbdavys paskaičiuoja 31 % Sodrai bei 0,2 % į garantinį fondą.

Išmokėti atostoginius darbdavys privalo prieš 3 dienas prieš prasidedant atostogoms.

8. Kompensacijos už nepanaudotas atostogas apskaičiavimas

Kai darbuotojas nutraukia darbo sutartį su darbdaviu, turime patikrinti , ar jis panaudojęs visas atostogas. Jei paaiškėja, kad darbuotojas turi nepanaudotų atostogų, būtina priskaičiuoti ir išmokėti kompensaciją už nepanaudotas atostogas. Jeigu už vienerius darbo metus darbuotojui priklauso keli mėnesiai atostogų, tai kompensacijos suma, tenkanti kiekvienam mėnesiui, apmokestinama atskirai.

Nepanaudotų atostogų kompensacijos suma fizinių asmenų pajamų mokesčiu apmokestinama atskirai pagal 2 priedėlyje nurodytų dydžių pajamų mokesčio tarifus. Taip pat būtina priskaičiuoti ir socialinio draudimo įmokas. LR garantinio fondo įstatyme nustatyta, kad nuo priskaičiuoto darbuotojams darbo užmokesčio (nuo kurio skaičiuojamos privalomojo socialinio draudimo įmokos) yra skaičiuojamos garantinio fondo įmokos.

Pavyzdys: Darbuotojas atleidžiamas iš darbo nuo birželio 15 d. Jis nepasinaudojo atostogomis už laikotarpį nuo 2000 m. spalio 14 d. iki 2001 m. spalio 13 d. 14 kalendorinių dienų ir už laikotarpį nuo 2001m. spalio13d iki 2002 m. birželio 15 d. 19 kalendorinių dienų. Darbuotojo atostogų trukmė 28 kalendorinės dienos,jo darbo savaitės trukmė – 5 darbo dienos per savaitę.

Nepanaudotų atostogų kalendorines dienas padauginę iš metinio darbo dienų koeficiento 0,7, apskaičiuosime nepanaudotų atostogų darbo dienas.( Esant 6 darbo dienų savaitei koeficientas yra 0,9)

14 kal d. x 0 ,7 = 9,8 d.d.

19 kal.d. x 0, 7 = 13,3 d.d.

(Nepanaudotų atostogų trukmė apskaičiuojama: 28 kal d, : 12 mėn. = 2,33 x 8 mėn = 19 kal. d.)

Šio darbuotojo vidutinis darbo užmokestis 65 Lt. Apskaičiuosime kompensacijos už nepanaudotas atostogas sumą:

Už 2000 10 14 – 2001 10 13 laikotarpį - 637 Lt (65 Lt x 9,8)

Už 2001 10 14 – 2002 06 15 laikotarpį - 864,50 Lt ( 65 Lt x 13,3)

Iš viso darbuotojui priskaičiuojame kompensacijos už nepanaudotas atostogas 1501.50 Lt. Turime išskaičiuoti visus mokesčius kiekvienais metais atskirai:

9. Atidėjimai atostogoms

Siekiant nepažeisti pajamų ir sąnaudų palyginimo principo ir tiksliai nustatyti įmonės veiklos rezultatą, tose įmonėse, kuriose dirba daug darbuotojų ir jie atostogauja netolygiai, tikslinga sudaryti atidėjimus kasmetinėms atostogoms apmokėti.



Atidėjimai atostogoms paprastai formuojami pastoviu procentu nuo darbo užmokesčio sumos, neatsižvelgiant į tai, kam atidėjimai bus naudojami – ar bus išmokėtas darbo užmokestis už kasmetines atostogas, ar atidėjimų suma bus panaudota kompensacijoms už nepanaudotas atostogas.

Kiekvienas darbuotojas kas mėnesį uždirba vidutiniškai 1/11 savo kasmetinių atostogų, todėl atidėjimų atostoginėms sąnaudoms turėtų būti skiriama 1/11 dalis apskaičiuoto darbo užmokesčio. Nuo apskaičiuoto darbo užmokesčio už atostogas skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo, sveikatos draudimo ir nelaimingų atsitikimų darbe draudimo įmokos, todėl turi būti sudaromi atidėjimai ir šioms įmokoms.

Atidėjimų procentas gali būti nustatomas įmonėje pasirinktu būdu:

skaičiuojant 1/11 metinio atlyginimo dalį;

lyginant praėjusiais metais apskaičiuotą darbo užmokestį už atostogas su per praėjusius metus apskaičiuota darbo užmokesčio suma;

remiantis numatomais ataskaitinių metų duomenimis apie darbuotojų skaičių ir apskaičiuotus atlyginimus.

Nuo apskaičiuotos atidėjimų atostoginiams sumos skaičiuojama 31 proc. dydžio minėtų draudimo įmokų atidėjimų suma. Šių atidėjimų sumos gali būti priskiriamos toms pačioms sąnaudoms kaip ir darbo užmokesčio, pagal kurį apskaičiuojamos atidėjimų sumos, sąnaudos.

Apskaičiuota atidėjimų atostoginiams suma registruojama įrašu:

D 6 kl.Atidėjimų atostoginiams sąnaudos

K 363 Atidėjimai atostoginiams

K 363 Atidėjimai Sodrai

Pavyzdys: Tarkime įmonėje nustatyta, kad atidėjimai atostoginiams sudaromi skaičiuojant 9,2 % nuo apskaičiuoto darbo užmokesčio. Atidėjimai Sodrai skaičiuojami 31 % nuo apskaičiuotos atidėjimų atostoginiams sumos.2002 m. kovo mėn. buvo apskaičiuota 53500 Lt darbo užmokesčio įmonės darbuotojams

Apskaičiuojamos atidėjimų sumos ir įrašomos korespondencijos į apskaitos registrus

1. D 6110 Atidėjimų atostoginiams sąnaudos 4922

K 3630 Atidėjimai atostoginiams 4922

2. D 6111 Atidėjimų Sodrai sąnaudos 1526

K 3631 Atidėjimai Sodrai 1526

Suteikus darbuotojams jiems priklausančias atostogas, apskaičiuojamas darbo užmokestis (atostoginiai pinigai) už suteiktų atostogų laiką. Atostoginių apskaičiavimas apskaitoje registruojamas įrašu:

1. D 4 kl. Atidėjimai atostogoms

K 471 Mokėtini atlyginimai

2. D 4 kl. Atidėjimai Sodrai

K 4720 Mokėtinas priskaitytas socialinis draudimas

K 4722 Mokėtinas sveikatos draudimas

K 4723 Mokėtinas nelaimingų atsitikimų darbe draudimas

Toliau apskaitoje išskaitų iš apskaičiuoto darbo užmokesčio už atostogas operacijos, atostoginių išmokėjimas ir įmokų draudimui sumokėjimo opetracijos registruojamos įprasta tvarka:

1. D 471 Mokėtini atlyginimai

K 4702 Mokėtinas FAPM

K 4721 Mokėtinas Sodrai mokestis

2. D 471 Mokėtini atlyginimai

K 272 Kasa

3. D 4702 Mokėtinas FAPM

D 4721 Mokėtinas Sodrai mokestis

K 271 Sąskaita banke

Darbo užmokesčio apmokestinimas įmokomis į garantinį fondą

Garantinio fondo įstatyme nustatyta, kad visos Lietuvoje įregistruotos įmonės, viešosios įstaigos ir kredito unijos privalo mokėti 0,2 % dydžio įmokas į Garantinį fondą nuo priskaičiuoto darbuotojams darbo užmokesčio, nuo kurio skaičiuojamos privalomojo draudimo įmokos. Minėtų įmokų apskaičiavimo ir sumokėjimo tvarka patikslinta 2001 02 27 LR Garantinio fondo įstatymo 3,4,5,9,10,12 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatyme, kuris įsigaliojo nuo 2001 03 14 d..

Valstybinio socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos nuo kiekvienam apdraustajam apskaičiuotos (neatsižvelgiant į išmokų šaltinius) atlyginimo už darbą (įskaitant ir neapmokestinamąjį pajamų minimumą) Tačiau būtina atminti, kad suma, nuo kurios skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos, negali būti mažesnė už kiekvieno kalendorinio mėnesio minimalią mėnesinę algą arba minimalų valandinį atlygį (šiuo metu minimali mėnesinė alga yra 430 Lt).(Plačiau skaityti Priede).Pagrindinė korespondencija priskaičiuojant šį mokestį:

D 6 kl. Mokesčių sąnaudos

K 47 Mokėtini mokesčiai

11. Ligos, motinystės pašalpos

2001 m. sausio 01 d. įsigaliojo LR ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymas, pagal kurį tikėtis paramos ligos ar gimdymo atvejais bei kūdikio priežiūros laikotarpiu gali tik tie darbuotojai, kurie tam tikrą laiką mokėjo valstybinio socialinio draudimo įmokas.Stažo trukmė turi būti ne mažesnė kaip 3 mėnesiai per 12 mėnesių laikotarpį iki susirgimo, nėštumo ir gimdymo atostogų pradžios dienos arba ne mažesnė kaip 6 mėnesiai per atitinkamai paimtą 24 mėnesių laikotarpį (8 str. 1 dalies 2 punktas).Skiriant motinystės (tėvystės) pašalpą draudimo stažas turi būti ne trumpesnis kaip 7 mėnesiai per paskutiniuosius 24 mėnesius iki pirmojo vaiko priežiūros atostogų dienos (19 str. 1 dalies 3 punktas)..

Ligos pašalpa už pirmąsias dvi ligos dėl bendrojo susirgimo dienas ir nušalinimo nuo darbo epidemijų metu ar kaip užkrato nešiotojo atvejais mokama darbdavio lėšomis ir negali būti mažesnė kaip 80 % darbuotojo vidutinio mėnesinio atlyginimo apskaičiuoto LR Vyriausybės 1996 01 17 nutarimu Nr. 100 patvirtinta tvarka.Kai darbuotojas dirba keliose darbovietėse, už pirmąsias 2 ligos dienas moka kiekvienas darbdavys. Jeigu pirmosios 2 ligos dienos darbuotojui pagal įmonės darbo grafiką yra poilsio dienos, tai darbdavys ligos pašalpos nemoka, o nuo 3 ligos dienos darbuotojas gauna ligos pašalpą iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų ir jos dydis lygus 85 % darbuotojo dienos kompensuojamojo uždarbio, jei jis ne didesnis už nustatytą maksimalų dienos uždarbį (3.5 paskutinių paskelbtų vidutinių draudžiamųjų pajamų dydžio padalijus iš pašalpos skyrimo mėnesio darbo dienų skaičiaus). Apskaičiuota 85 proc. kompensuojamojo darbo užmokesčio dydžio ligos pašalpa per mėnesį negali būti mažesnė už vidutinių draudžiamųjų pajamų ketvirtadalį.

Ligos pašalpa mokama už visas laikinojo nedarbingumo laikotarpio darbo dienas pagal 5 darbo dienų savaitę.

Nuostatuose ( 2001 02 01 įsigaliojo LR Vyriausybės 2001 01 25 nutarimas Nr. 86, kuriuo patvirtinti Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatai) numatyta, kad teisę į ligos pašalpą turi darbuotojai, turintys būtinąjį draudimo stažą ir susirgę darbo laikotarpiu, įskaitant bandomąjį laikotarpį ir atleidimo iš darbo dieną. Ligos pašalpa darbuotojams dėl bendrojo susirgimo mokama tol, kol atgaunamas darbingumas arba įstatymų numatyta tvarka darbuotojas pripažystamas invalidu.

Kompensuojamasis užmokestis ligos pašalpai apskaičiuoti nustatomas pagal darbuotojo visose darbovietėse turėtas pajamas per užpraeitą kalendorinį ketvirtį prieš susirgimo, nėštumo ir gimdymo ar vaiko priežiūros atostogų suteikimo mėnesį. Kadangi ligos ir motinystės pašalpos mokamos už darbo dienas pagal 5 darbo dienų savaitę, tai pašalpai apskaičiuoti turi būti apskaičiuojamas vidutinis kompensuojamasis 1 dienos užmokestis. Jis nustatomas visas darbuotojo užpraeito ketvirčio pajamas, apmokestintas valstybinio socialinio draudimo įmokomis, įskaitant ir neapmokestintas sumas, nuo kurių šios įmokos turėjo būti apskaičiuotos (viršnorminiai komandiruočių apmokėjimai, dovanos, pajamos natūra ir pan.), dalijant iš to ketvirčio darbo dienų skaičiaus pagal 5 darbo dienų savaitę (Nuostatų 9 p.).

12. Tarnybinių komandiruočių apskaita

Nuo 1999 01 16 d. įsigaliojo LR Vyriausybės nutarimas Nr. 26 “Dėl LRV 1996 01 23 nutarimo Nr. 120 “Dėl tarnybinių komandiruočių LR teritorijoje” laikino pakeitimo. Pastaruoju nutarimu pakeista tarnybinių komandiruočių tvarka. Padaryto pakeitimo esmė ta, jog tarnybine komandiruote laikomas darbuotojo išvykimas tam tikram laikui įmonės, įstaigos ar organizacijos vadovo arba jo įgalioto asmens siuntimu atlikti numatytomis sąlygomis tarnybinį pavedimą ne nuolatinėje darbovietėje.Siuntimas į komandiruotę turi būti įforminamas įmonės vadovo, ar jo įgalioto asmens įsakymu (potvarkiu), kuriame turi būti nurodomas komandiruotės tikslas, vietovė ir trukmė.Komandiruotės pažymėjimas neteko galios, nors kai kurios įmonės ir dabar jį išrašinėja.

Komandiruotės trukmė skaičiuojama nuo darbuotojo išvykimo iš nuolatinės darbo vietos iki jo grįžimo į ją dienos, o už visą komandiruotės laiką darbuotojui skaičiuojamas vidutinis darbo užmokestis ir visą jos laiką paliekama darbo vieta (pareigos).Darbuotojo atvykimas į nuolatinę darbo vietą grįžimo iš komandiruotės dieną nėra privalomas.Jei darbuotojai siunčiami dirbti specialiai poilsio ir švenčių dienomis, jiems kompensuojama atlyginimu, ne mažesniu kaip dvigubas nustatytas val;andinis ar dieninis atlygis.

Darbuotojai gali būti komandiruojami:

po Lietuvos Respubliką;

į užsienį.

12.1. Komandiruotės po Lietuvos Respubliką

Vykstant į komandiruotę po Lietuvos respubliką pagal 1996 01 23 d. LRV nutarimą Nr. 120 “Dėl tarnybinių komandiruočių Lietuvos Respublikos teritorijoje”, komandiruotės trukmė neribojama. Komandiruotės išlaidas pagal minėtą LRV nutarimą sudaro:

kelionės išlaidos;

gyvenamosios patalpos nuomojimo išlaidos (nakvynpinigiai);

dienpinigiai.

Įmonės vadovui sutikus, gali būti padengiamos ir kitos išlaidos ,pvz.bagažo vežimo ir saugojimo, ryšių, transporto, taksi paslaugų ir pan.

Trumpai aptarsime nurodytas išlaidų rūšis.

Kelionės išlaidas sudaro vykimo į komandiruotės vietą ir grįžimo į nuolatinio darbo vietą išlaido visomis transporto priemonėmis, išskyrus taksi ir tarnybinį transportą. Šios išlaidos atlyginamos pateikus patvirtinančius kelionės dokumentus (bilietus). Pagal atitinkamus kvitus apmokamos ir išankstinio kelionės bilietų įsigijimo bei jų užsakymo telefonu išlaidos. Jei kelionę patvirtinančių dokumentų nėra, išlaidos apmokamos pagal paprasto autobuso arba traukinio bendrojo vagono tarifinius įkainius.

Jei darbuotojas į komandiruotę vyksta savo automobiliu ir norėtų gauti kompensaciją už kurą, įmonė su šiuo darbuotoju turi sudaryti automobilio panaudos sutartį. Tokiu atveju įmonė turi padengti sunaudoto kuro kainą, o jei komandiruotės metu automobilis sugenda – padengti ir remonto išlaidas. Kai komandiruotė trunka ilgą laiką, gali būti mokama kompensacija už automobilio nusidėvėjimą. Užmokesčio už automobilį įmonė nemoka, nes panaudos sutartis – neatlygintinė.

Gyvenamosios patalpos nuomojimo išlaidos atlyginamos pateikus sąskaitas už vieną vietą.. Jei nakvynės išlaidas patvirtinančio dokumento nėra, šių išlaidų apmokėjimo tvarką ir dydį nustato įmonės vadovas, tačiau šios išlaidos negali būti didesnės kaip 5% patvirtinto MGL.

Jei komandiruotė trunka ilgiau nei vieną dieną, darbuotojui mokami dienpinigiai – 10% patvirtinto MGL už vieną komandiruotės dieną.

Nakvynpinigių ir dienpinigių nustatymas, pvz. komandiruotė trunka nuo spalio 5 – 10 dienos:

Dienpinigiai bus mokami už šešias dienas (5 – 6- 7 – 8 – 9 – 10);

nakvynpinigiai bus mokami už penkias paras: (5 – 6 - 7 - 8 – 9 – 10);

V V V V V

12.2. Tarnybinės komandiruotės į užsienį

Tarnybinė komandiruotė į užsienį – tai darbuotojo išvykimas už Lietuvos Respublikos ne ilgesniam kaip 183 dienų laikotarpiui (kelionės trukmė neįskaitoma) įmonės vadovo siuntimu atlikti tarnybinį pavedimą. Siuntimas įforminamas įmonės vadovo įsakymu.

Nuo 2001 04 05 d. įsigaliojo LR Vyriausybės 2001 03 29 d. nutarimas Nr. 341 “Dėl tarnybinių komandiruočių į užsienį” dalinio pakeitimo:

1. Įteisinta nuostata, jog Individualios įmonės savininkas gali siųsti savo įmonės darbuotojus arba vykti į komandiruotę pats, atitinkamai savo įsakymu įformindamas siuntimą į komandiruotę.

2..Įteisintas komandiruotės metu patirtų kelionės užsienio valstybėje visomis transporto priemonėmis išlaidų atlyginimas, įskaitant ir išnuomotus automobilius.

3. Atlyginamos išlaidos apsidraudus nuo nelaimingų atsitikimų ir draudimo ligos atveju išlaidos. Šių išlaidų dydis neribojamas ir nebesiejamas su vizos gavimu, nes į Šengeno sutarties valstybes Lietuvos Respublikos piliečiai gali vykti be vizų.

4 .Prie atlyginamų išlaidų priskirtos užsienio valstybėse sumokėto kelių mokesčio bei transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimo išlaidų sumos.

Leidžiama atlyginti degalų įsigijimo užsienyje išlaidas ne tik tada, kai į komandiruotę vykstama įmonės transportu, bet ir tais atvejais, kai į komandiruotę vykstama transportu,kuris įmonėje naudojamas pagal nuomos ar panaudos sutartis.

Jei darbuotojas vyksta į komandiruotę savo transportu, su juo sudaroma terminuota (komandiruotės laikotarpiui) automobilio panaudos sutartis. Degalų įsigijimo išlaidos atlyginamos atsižvelgiant į nuvažiuotą atstumą ir taikant degalų sunaudojimo normas pagal transporto priemonęs rūšį. Degalai įvertinami įsigijimo kainomis pagal pateiktus įsigijimo dokumentus.

Leidžiama ne biudžetinių įstaigų darbuotojams gyvenamojo ploto nuomos išlaidas atlyginti pagal faktines sąskaitoje faktūroje nurodytas išlaidas , o ne pagal finansų ministro nustatytą normą, išskyrus išlaidas, tiesiogiai nesusijusias su gyvenamojo ploto nuoma, bet įrašytas į sąskaitas. (pusryčiai į numerį, skalbimo drabužių lyginimo išlaidos ir kt.)Šios išlaidos priskiriamos prie sąnaudų, mažinančių apmokestinamąsias pajamas,

Biudžetinių įstaigų darbuotojams, jei sutinka vadovas, gyvenamojo ploto nuomos faktines išlaidas leidžiama atlyginti ne didesne kaip 30% nuo nustatytos normos suma. Tačiau ši viršijanti nustatytą normą suma, kaip ir anksčiau turi būti priskirta tų darbuotojų pajamoms, susijusioms su darbo santykiais, ir apmokestinama Fizinių asmenų pajamų mokesčiu.

Dienpinigiai, padidinti iki 100%, gali būti išmokami ir individualių įmonių savininkams.

Komandiruotės į užsienį metu patirtos išlaidos atlyginamos tik pateikus jas patvirtinančius dokumentus.

Užsienyje būtas laikas nustatomas pagal pase esančias žymas, kelionės bilietus arba kitus dokumentus, tačiau jis neturi viršyti komandiruotės į užsienį įsakyme nurodyto laiko.

Grįžęs iš komandiruotės, darbuotojas privalo per 3 dienas pateikti jį komandiravusiai įmonei išlaidas patvirtinančius dokumentus, o jei buvo išmokėtas avansas – avansinę apyskaitą su atitinkamais dokumentais..

13. Darbuotojų materialinis skatinimas

Darbdavys, priimdamas į darbą darbuotoją, darbo sutartyje įsipareigoja jam už atliktą daebą mokėti nustatyto dydžio atlyginimą. Tačiau darbuotojams gali būti mokamos ir kitos su darbo santykiais tiesiogiai nesusijusios išmokos : pašalpos, dovanos, premijos ir pan. Tam turi būti įmonės administrocijai suteikti savininkų įgaliojimai, sudarant paskirstytinąjį rezervą ar nustatant tokių išlaidų maksimalią metinę sumą.

Pašalpos darbuotojams dažniausiai skiriamos esant sunkiai materialinei padėčiai, ištikus nelaimei – gaisrui, stichinei nelaimei, mirus darbuotojo šeimos nariui ir pan. Tokios pašalpos neapmokestinamos FAPM ir nuo tokių pašalpų neskaičiuojamos įmokos Sodrai.

1. Jei įmonėje yra sudarytas paskirstytinasis rezervas:

D 332 Paskirstytini rezervai

K 488 Įvairios mokėtinos sumos

2. Jei administracijai suteikta teisė skirti pašalpas savo nuožiūra, neviršijant

nustatytos sumos (nesudarant rezervo)

D 696 Kiti pelno paskirstymai

K 488 Įvairios mokėtinos sumos

Įmonės darbuotojui pašalpos gali būti skiriamos ir kitais tikslais, pvz..dėl sunkios materialinės padėties, šeimos padidėjimo, gyvenamosios vietos pakeitimo ir pan. Skiriant tokias pašalpas mokesčių įstatymai nenumato lengvatų, todėl jas būtina pridėti prie darbuotojo darbo užmokesčio (tą mėnesį, kai pašalpa sumokama) ir būtina išskaičiuoti visus mokesčius

3. Pašalpų, dovanų teikimą numačius jų darbo ar kolektyvinėje sutartyje ir kartu jas

prilyginant sąnaudoms

D 6111 Veiklos sąnaudos (Pašalpų sąnaudos)

D 6112 Įmokos Sodrai (31 % )

K 4711 Mokėtini atlyginimai (Mokėtinos pašalpos)

K 4721 Mokėtinas Sodrai mokestis ( 31 % )

Iš mokėtinų pašalpų išskaičiavus FAPM ir įmokas Sodrai 3 %

D 4711 Mokėtini atlyginimai (Mokėtinos pašalpos)

K 470 Mokėtini mokesčiai (FAPM)

K 4722 Mokėtinas Sodrai mokestis 3 %

Jeigu materialinės pašalpos mokamas iš paskirstytino rezervo, tai šis rezervas gali būti mažiamas darbdavio mokamų valstybinio socialinio ir sveikatos įmokų sumomis.

Analogiškos korespondencijos finansinėje apskaitoje surašomos ir mokant dovanas darbuotojams įvairių asmeninių bei valstybinių ar kitų švenčių progomis. Jei dovanų vertė neviršija 1 PNM, tai FAPM pagrindinėje darbovietėje yra neišskaičiuojamas. Viršijanti patvirtintą PNM dovanos vertė (suma) apmokestinama kartu su darbo užmokesčiu. Jei skiriamos kelios dovanos per metus, atsižvelgiama į ankstesnių dovanų vertes (jos susumuojamos) ir neapmokestinamąjį minimumą paskutinio įteikimo metu.

Valstybinio socialinio ir privalomojo sveikatos draudimo įmokos turi būti skaičiuojamos nuo visos dovanų vertės. Kaip minėta, šios įmokos bendra tvarka pripažystamos sąnaudomis, kurios atimamos iš bendrųjų įmonės pajamų, nustatant apmokestinanąjį pelną (pajamas).

Kai dovanojami ne pinigai, bet daiktai, būtina prisiminti Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 19 straipsnio reikalavimą ir atstatyti nuo dovanos vertės atskaitytą pirkimo PVM, didinant pardavimo PVM, t.y. fiksuojamos sąnaudos, kurios mažina apmokestinamąjį pelną (pajamas)

D 61XX Veiklos sąnaudos (Neatskaitomo PVM sąnaudos)

K 4701 Mokėtinas PVM

Iš anksto žinant, kad įsigyti daiktai bus panaudoti dovanoms, atitinkamą pirkimo PVM reikėtų iš karto pripažinti įmonės sąnaudomis,nekoreguojant pardavimo PVM.

Prizas dovana varžybų, konkurso, parodos laimėtojams. Vadinasi, kad įteikta dovana būtų laikoma prizu, turi būti organizuotas konkursas. Konkursas – asmens viešas pažadėjimas sumokėti specialų atlyginimą (premiją) už geriausią tam tikro darbo atlikimą.

Premija - apdovanojimas už ypatingus kurios nors veiklos laimėjimus, nuopelnus, papildomas atlyginimas, užmokestis už gerą darbą. Finansinės apskaitos požiūriu premijas reikėtų skirstyti į dvi grupes:

1. premijas, siejamas su gerais konkretaus darbuotojo ar jų grupės darbo rezultatais;

2. premijas, siejamas su sėkminga įmonės veikla praėjusias metais.

Pirmajai grupei priskirtinos premijos laikytinos ataskaitinio laikotarpio sąnaudomis.

Antrosios grupės premijos, kurios dažniausiai mokamos visiems darbuotojams, kai įmonė dirba pelningai, laikytinos viena iš pelno paskirstymo formų, o tam reikalingas savininkų pritarimas. Jos gali būti mokamos iš tam skirto paskirstytino rezervo.Premijos gali būti mokamos ir valdybos nariams bei stebėtojų tarybos nariams, jeigu jie yra bendrovės darbuotojai. Visuotinis akcininkų susirinkimas, tvirtindamas grynojo pelno paskirstymą, turi nustatyti, kokia jo dalis skiriama tantjemoms valdybos ir stebėtojų tarybos nariams, darbuotojų premijoms bei kitiems tikslams.

14. Kontroliniai klausimai

1. Kas yra darbo užmokestis? Už ką jis mokamas?

2. Kokias žinote darbo apmokėjimo formas ir sistemas? Apibūdinkite jas.



3. Kokias žinote darbo užmokesčio rūšis? Apibūdinkite jas.

4. Kokius žinote pagrindinius LR įstatymus, reglamentuojančius apmokėjimo už darbą formas ir dydį?

Išvardinkite, kokius žinote pagrindinius darbo užmokesčio apskaitos dokumentus? Apibūdinkite juos.

Kaip yra organizuojama įmonėse darbo laiko apskaita?

Ką vadiname darbuotojo Asmens sąskaita? Kokia jos forma?

Kokie priskaitymai į Asmens sąskaitą ir kokie išskaitymai iš darbo užmokesčio yra atliekami darbuotojo Asmens sąskaitoje?

Kokius dokumentus reikia surašyti, norint išmokėti darbuotojams atlyginimą?

Kokius žinote vienetinio darbo užmokesčio priskaičiavimo dokumentus?

Kokios pagrindinės korespondencijos atliekamos priskaičiuojant atlyginimą?

Kaip suprantate, kas yra deponuotas darbo užmokestis?

Kuo skiriasi darbo užmokestis pagrindinėje ir nepagrindinėje darbovietėse?

Kas reglamentuoja vidutinio atlyginimo apskaičiavimą ir kokiais atvejais jis skaičiuojamas?

Kokios darbuotojo pajamos įsiskaičiuoja ir kokios neįsiskaičiuoja, skaičiuojant vidutinį darbo užmokestį?

Ką vadiname kasmetinėmis atostogomis, kokia jų trukmė ir kaip jos apskaičiuojamos?

Kaip apskaičiuojama kompensacija už nepanaudotas atostogas?

Kas yra atidėjimai atostogoms? Kam jie reikalingi?

Kas yra Garantinis fondas. Kaip skaičiuojamos įmokos į šį fondą?

Kokiais atvejais skaičiuojamos ligos, motinystės pašalpos, koks įstatymas tai reglamentuoja?

Iš kokių lėšų mokamos ligos ir motinystės pašalpos?

Kokie pagrindiniai įstatymai reglamentuoja tarnybinių komandiruočių apskaitą?

Kuo skiriasi komandiruotė po Lietuvos Respubliką nuo komandiruotės į užsienį?

Kokiais atvejais darbuotojams skiriamos pašalpos, koks įstatymas tai reglamentuoja?

Kas yra premijos? Kokiais atvejais jos yra skiriamos?

Kada darbuotojams mokamos dovanos, o kada prizai?

Iš kokių lėšų yra materialiai skatimi įmonės darbuotojai?

15. Praktinės užduotys

Pratimas

Apskaičiuokite darbo užmokestį įmonės “Varsa” darbuotojams už 2001 m. sausio mėnesį. Visiems darbuotojams tai pagrindinė darbovietė. PNM yra 250 Lt

Darbo užmokesčio apskaitos žiniaraštis

Eil

Nr.

Vardas,

Pavardė

Priskaičiuo-

ta Lt

Išskaičiuota

33 % FAPM 3 %

Išmoka-

ma suma

SODRAI

3 % 1 %

J.Kasparas

V.Onaitė

P.Jonaitis

K.Gaurytė

V.Kupstas

Iš viso

Reikia:

  1. Apskaičiavus darbo užmokestį, sumas perkelti į Bendrąjį žurnalą, surašant reikiamas korespondencijas.

Pratimas

Reikia:

1. Apskaičiuoti atlyginimus ne pagrindinėje darbovietėje dirbančioms, PNM 250 Lt

valytojai J. Petronienei, atlyginimas 600 Lt

buhalteriai A.Macytei, atlyginimas 900 Lt

  1. Surašyti reikiamas korespondencijas į Bendrąjį žurnalą.

Pratimas

Apskaičiuokite atostoginius ir surašykite reikiamas korespondencijas, kai žinome:

1. Darbuotojas atostogauja nuo liepos 15 d. iki rugpjūčio 11 d

2. Darbuotojo atlyginimas už:

    • balandžio mėnesį  800 Lt dirbo 21 d.d.
    • gegužės mėnesį  800 Lt dirbo 22 d.d.
    • birželio mėnesį  900 Lt dirbo 20 d.d.
    • liepos mėnesio atlyginimas 900 Lt darbo dienų skaičius 23 d.d. Darbuotojas išdirbo 10 d.d.

4 Pratimas

Apskaičiuokite komandiruotės išlaidas, kai žinome:

1. Komandiruotės trukmė birželio 10 – 15 d.

2 Autobuso bilietai į Klaipėdą ir iš Klaipėdos kainavo 43 Lt ir 44 Lt;

3. Nakvynės išlaidos viešbutyje “Jūra” sudarė 105 Lt

Reikia:

1. Apskaičiavus komandiruotės išlaidas, surašyti reikiamas korespondencijas į Bendrąjį žurnalą;

2. Užpildyti Avanso apyskaitą.





Politica de confidentialitate | Termeni si conditii de utilizare



DISTRIBUIE DOCUMENTUL

Comentarii


Vizualizari: 671
Importanta: rank

Comenteaza documentul:

Te rugam sa te autentifici sau sa iti faci cont pentru a putea comenta

Creaza cont nou

Termeni si conditii de utilizare | Contact
© SCRIGROUP 2024 . All rights reserved