CATEGORII DOCUMENTE
Afaceri Calculatoare Casa masina Didactica pedagogie Diverse Educatie Finante Geografie Istorie & politica Legislatie Limba Management Sanatate Tehnologie

Bulgara	Ceha slovaca	Croata	Engleza	Estona	Finlandeza	Franceza
Germana	Italiana	Letona	Lituaniana	Maghiara	Olandeza	Poloneza
Sarba	Slovena	Spaniola	Suedeza	Turca	Ucraineana

įstatymai	įvairių	Apskaitos	Architektūra	Biografija	Biologija	Botanika	Chemija
Ekologija	Ekonomika	Elektra	Finansai	Fizinis	Geografija	Istorija	Karjeros
Kompiuteriai	Kultūra	Literatūra	Matematika	Medicina	Politika	Prekyba	Psichologija
Receptus	Sociologija	Technika	Teisė	Turizmas	Valdymas	vietimas

Finansinės būklės pasikeitimų fiksavimas apskaitoje

Apskaitos

+ Font mai mare | - Font mai mic


DOCUMENTE SIMILARE

Finansinės būklės pasikeitimų fiksavimas apskaitoje

Isinagrinėję ią temą, turėtumėte:

Suvokti ir apibrė˛ti apskaitos proceso organizavimo nuoseklumą įmonėje;

ˇinoti apskaitos dokumentus ir registrus, mokėti juos saugoti.

Suvokti dvejybinio įrao esmę;

Mokėti klasifikuoti informaciją į buhalterines sąskaitas;

Mokėti projektuoti laisvos formos dokumentus.

1. Apskaitos proceso organizavimas

Buhalterinė apskaita atliekama tam tikra tvarka ir nuoseklumu. Apskaitos proceso organizavimas įmonėje pateiktas schemoje. Apskaitos duomenų įregistravimo tvarka visose jų formavimo stadijose – nuo pirminių dokumentų iki atskaitomybės – vadinama buhalterinės apskaitos organizavimu.

Buhalterinės apskaitos procesą galima iskaidyti į keletą sudedamųjų dalių. ˇemiau pateikta apskaitos proceso seka:

Apskaitos proceso nuoseklumas

Apskaitos

Ūkinių operacijų registravimas bendrajame ˛urnale (arba

specialiuose ˛urnaluose )

procedūros

a atliekamos per

visą ataskaitinį

laikotarpį

Apskaitos

procedūros,

Finansinės atskaitomybės parengimas

atliekamos

ataskaitinio

laikotarpio

Ataskaitinio laikotarpio sąskaitų u˛darymas

pabaigoje

2. Ūkinių operacijų fiksavimas dokumentuose

Dokumentas – pavyzdys, liudijimas, įrodymas, pagrindimas. Kiekviena ūkinė operacija turi būti įforminta dokumentu. Dokumentai yra buhalterinės apskaitos pagrindas. Dokumentas yra ratikas įvykdytos ūkinės operacijos ir teisės ją vykdyti liudijimas. Tai pradinė buhalterinės apskaitos stadija.. Jai būdingas teisingumas ir savarankikumas. Dokumentai padeda kasdien stebėti ir kontroliuoti, kaip juda materialiosios vertybės ir pinigai, nustatyti, ar operacijos yra teisėtos bei naudingos įmonei. I dokumentų gaunama daug informacijos: ar tinkamai laikomasi įstatymų, ar vykdomi Vyriausybės nutarimai, įsakymai, instrukcijos, kaip vyksta pagrindiniai įmonės procesai. Dokumentai reikalingi darant įraus į apskaitos registrus.

Ūkinių operacijų įforminimas dokumentais vadinamas dokumentavimu.

Dokumentų rekvizitai Kad dokumentas turėtų juridinę galią, visikai atitiktų savo paskirtį ir teiktų visas ˛inias, apibūdinančias atliekamą operaciją, jis turi turėti nustatytą rodiklių minimumą. Dokumente esantys rodikliai vadinami rekvizitais. Apskaitos dokumentams privalomi ie rekvizitai .

įmonės, įstaigos ar organizacijos, suraiusios apskaitos dokumentą, pavadinimas;

apskaitos dokumento pavadinimas;

jo suraymo data;

ūkinės operacijos turinys;

ūkinės operacijos matavimo rodikliai;

ūkinės operacijos kiekinė ir piniginė iraika;

asmenų, atlikusių operaciją ir atsakingų u˛ jos atlikimą bei teisingą įforminimą, pareigos, vardai, pavardės, paraai;

Kasos aparato kvituose turi būti nurodyta:

kvitą idavusios įmonės, organizacijos pavadinimas;

ios įmonės ar organizacijos kodas, jei ji yra PVM mokėtoja – PVM mokėtojo kodas;.

unikalus kasos aparato numeris;

prekės ar paslaugos pavadinimas arba kodas;

prekės ar paslaugos kaina;

visa sumokėta suma, iskiriant PVM dydį;

kvito idavimo data;

kvito eilės numeris.

Įmonės atliktas ūkines operacijas. pagrind˛ia specialiais apskaitos dokumentais kurie dar vadinami grie˛tos apskaitos dokumentais. iuo metu L R vyriausybės 1996 m. spalio 24 d. nutarimu Nr.1230, L R ˛emės ir mikų ūkio ministerijos 1997 m. bir˛elio 30 d. įsakymu Nr.393 ir Lietuvos banko valdybos 1997 m. sausio 30 d. nutarimu Nr. 18 patvirtinti tokie specialūs apskaitos dokumentai.

Kasos pajamų orderis.

Sąskaita faktūra.

PVM sąskaita faktūra.

ˇemės ūkio produkcijos kvitai:

grūdų pirkimo kvitas;

cukrinių runkelių pirkimo kvitas;

gyvulių pirkimo kvitas;

pieno pirkimo kvitas;

vaisių, uogų ir dar˛ovių pirkimo kvitas;

linų iaudelių pirkimo kvitas.

Juos platina teritorinė Valstybinė mokesčių inspekcija Jei blankus i VMI atsiima ne ūkio subjekto vadovas, tai reikia pateikti ne tik atsiimančiam asmeniui iduotą įgaliojimą..

Norint įsigyti blankus – būtina veikla, t.y., kai pateiktos visos įmonei privalomos pateikti VMI mokesčių deklaracijos ar apyskaitos, bet ne tučios. Naujai įregistruotai įmonei veiklos įvykdymo įrodyti nereikia.

Kasos pajamų orderio taisyti negalima. Sąskaitas faktūras galima taisyti korektūros būdu. Taisyti negalima: prekių kainų, kiekių PVM tarifų ir sumų.

Anuliuotuose dokumentuose pa˛ymėti “Anuliuota”, kitoje dokumento pusėje parayti anuliavimo prie˛astį, datą ir pasirao dokumentą iraęs asmuo.

Tais atvejais, kai keičiama prekių kaina, kiekis, PVM tarifas bei suma, pardavėjas turi irayti naują, patikslinančią sąskaitą faktūrą arba PVM sąskaitą faktūrą. ios sąskaitos faktūros viruje turi būti parayta “Patikslinanti”, nurodoma taisomos sąskaitos faktūros iraymo data, serija ir numeris, taip pat reikia nustatyti ir prie˛astį, dėl ko tikslinama sąskaita faktūra ar PVM sąskaita faktūra.

Prekių grą˛inimui įforminti naudojama pirkėjo irayta PVM sąskaita faktūra arba sąskaita faktūra, viruje u˛raant “Grą˛inimo”.Tokiame dokumente turi būti nurodyta grą˛inamų prekių vertė ir nuo jos apskaičiuota PVM suma , kurios įraomos su minuso ˛enklu. Jeigu prekes grą˛ina ne PVM mokėtojas, tai grą˛inimo sąskaitoje faktūroje nurodoma tik bendra grą˛inamų prekių vertė su minuso ˛enklu. Pirmas sąskaitos faktūros egzempliorius lieka pirkėjui o antras –atiduodamas pardavėjui.

Prie grie˛tos apskaitos dokumentų priklauso krovinio va˛taratis . Svarbiausi privalomi rekvizitai:

va˛taračio suraymo vieta, data ir laikas;.

siuntėjo – juridinio asmens kodas, adresas arba fizinio asmens kodas, vardas pavardė, adresas;

gavėjo - juridinio asmens kodas, adresas arba fizinio asmens vardas pavardė, adresas;

ve˛ėjo pavadinimas, kodas ir adresas, jei krovinys ve˛amas samdytu transportu;

tikslus krovinio pakrovimo vietos adresas, krovinio igabenimo data ir laikas;

tikslus krovinio ikrovimo vietos adresas, krovinio atgabenimo data ir laikas

˛inios apie krovinį ;

krovinį idavusio bei transportuoti paskirtų asmenų pareigos, vardai, pavardės, paraai;

transporto priemonės vairuotojo vardas, pavardė, asmens kodas, paraas;

transporto priemonės markė ir valstybinis numeris;

mokestis u˛ ve˛imą ir suteiktas paslaugas arba sutarties, kurioje numatytos atsiskaitymo u˛ ve˛imą sąlygos, numeris ir data, jei krovinys ve˛amas samdytu transportu;

Nuo 2001 m. liepos 1 dienos įsigaliojo esminis va˛taračių naudojimo tvarkos pakeitimas, pagal kurį ant specialių blankų suraytus va˛taračius privalo naudoti tik ūkio subjektai – juridiniai asmenys , u˛sienio valstybių juridinių asmenų ar organizacijų padaliniai, veikiantys Lietuvos Respublikoje ir gabenantys krovininėmis bei pritaikytomis ir naudojamomis kroviniams ve˛ti kelių transporto priemonėmis Lietuvos Respublikos teritorijoje akcizais apmokestinamus alkoholinius gėrimus, tabako gaminius, naftos produktus, etilo alkoholį ar cukrų. Taigi dalis akcizais apmokestinamų prekių nuo liepos 1 d. gali būti gabenamos be specialios formos va˛taračio. Tokioms akcizinėms prekėms priskiriama kava, okoladas, aukso ir sidabro dirbiniai ir t.t. ioms prekėms gabenti , kai krovinys gabenamas savu transportu, vietoj specialiojo va˛taračio galima bus naudoti vieną i sąskaitos faktūros egzempliorių .Visoms kitoms prekėms gabenti krovininėmis bei pritaikytomis ir naudojamomis kroviniams ve˛ti kelių transporto priemonėmis Lietuvos Respublikos teritorijoje juridiniai asmenys nuo 2001 m. 07.01 d. gali naudoti laisvos formos va˛taračius, kuriuose turi būti nurodyti tie patys privalomi rekvizitai, kaip ir specialiuose va˛taračiuose..

Va˛taratyje gali būti įrayti ir kiti duomenys, susiję, su krovinio pristatymo terminu, jo įvertinimu, pakuote ar kitomis ve˛imo sąlygomis. į va˛taratį privalo pildyti įmonės, gabenančios krovinius alies viduje.

LR finansų ministras 2001.11 10 įsakymu Nr. 310 pakoregavo ių metų įsakymą Nr. 169. Dabar be juridinių asmenų, laisvos formos va˛taračiai tapo privalomi fiziniams asmenims, turintiems patentus ir ūkininkams, jeigu jie gabena neasmeniniam naudojimui skirtus krovinius (prekes). Galima apibendrinti, kad laisvos formos va˛taračiai neprivalomi visais tais atvejais, kai anksčiau buvo neprivalomi ir grie˛tos apskaitos va˛taračiai: ve˛ant buitines iukles, pinigus bankams, periodinę spaudą, i fizinių asmenų paimtus asmeninius daiktus valyti, taisyti ir t. t.

Specialiųjų apskaitos dokumentų blankus draud˛iama dauginti, perparduoti. Jie kaip ir kiti dokumentai, saugomi nustatyta tvarka, laikantis Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, nustatytų terminų. Sugadinti ir anuliuoti blankai turi būti saugomi buhalterijoje, ant kiekvieno u˛raant “Sugadinta” arba “Anuliuota”, o kitoje blanko pusėje, nurodant , dėl kokios prie˛asties buvo sugadintas blankas.

Įmonės gali naudoti pavyzdinius, specialius ir laisvos formos dokumentus. Svarbu, kad jie turėtų juridinę galią. Ypač daug dėmesio skiriama dokumentų pasiraymui. Remiantis L R buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo 14 straipsniu Įmonės vadovas ”patvirtina asmenų, kurie turi teisę surayti ir pasirayti arba tik pasirayti apskaitos dokumentus, sąraą ir jų paraų pavyzd˛ius. Apskaitos dokumentai pasiraomi asmenikai” Taip pat nurodoma “u˛ apskaitos dokumentų suraymą laiku ir teisingai, u˛ juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą, atsako apskaitos dokumentus suraę ir pasiraę asmenys”.

Dokumentų klasifikavimas

Apskaitos dokumentai gali būti skirstomi pagal įvairius po˛ymius:

formą;

paskirtį;

duomenų apimtį;

sudarymo vietą;

sudarymo periodikumą;

apskaitos pozicijų skaičių;

pildymo būdą.

Dokumentai pagal formą skirstomi į:

pavyzdinius;

specialiuosius;

laisvos formos.

Pavyzdiniais dokumentais laikomi tie, kurių forma yra patvirtinta teisės aktais. Jiems priklauso Kasos ilaidų orderis, Kasos knyga, Priimtų ir iduotų pinigų apskaitos knyga ir kt.

Specialieji dokumentai naudojami tik grie˛tai nustatytoms operacijoms pagrįsti. Jie suraomi ant specialaus, nuo padirbinėjimo apsaugoto popieriaus blankų, su unikaliais numeriais. iems dokumentams :Kasos pajamų orderis, PVM sąskaita faktūra, Sąskaita faktūra ir ˇemės ūkio produkcijos pirkimo kvitai. Specialieji dokumentai padeda įmonių veiklą kontroliuojančioms vald˛ios institucijoms grie˛čiau tikrinti, ar teisingai apskaičiuojami mokesčiai, u˛dirbtų pajamų sumos.

Laisvos formos dokumentams priskiriami tie, kurių formos teisės aktai nereglamentuoja. Tai avanso apyskaitos, įvairios kortelės, ˛iniaračiai, aktai ir kt. Laisvos formos dokumentams taip pat priskiriami Inventorizavimo apraai bei kiti dokumentai, kurių naudojimas bei rekvizitai yra grie˛tai reglamentuoti norminių aktų, tačiau jų forma nenustatyta. Įmonės privalo pirmiausia naudoti specialiuosius ir pavyzdinius apskaitos dokumentus, o operacijoms, kurioms dokumentuoti patvirtintų dokumentų nėra, - laisvos formos dokumentus.

Dokumentai pagal paskirtį skirstomi į:

patvarkomuosius;

pateisinamuosius;

buhalterinio įforminimo;

kombinuotuosius.

Patvarkomaisiais vadinami tokie dokumentai, kuriais nurodoma, įsakoma atlikti tam tikrą ūkinę operaciją. iuos dokumentus turi pasirayti įmonės vadovas ar kiti administracijos įgalioti asmenys. iems dokumentams priskiriami įsakymai, potvarkiai apie atostogų suteikimą, atleidimą i darbo, paalpų, premijų mokėjimą, čekiai pinigams i banko gauti , sutartys ir kt.

Pateisinamaisiais vadinami tokie, kuriais pateisinamas ūkinės operacijos įvykdymas, todėl jie suraomi operaciją atliekant arba tuoj jai pasibaigus. Juos pasirao asmenys, įvykdę įmonės vadovo ir vyr. finansininko pasiraytą įsakymą. Tai sąskaitos faktūros, PVM sąskaitos faktūros, priėmimo ir perdavimo kvitai, aktai orderiai ir kt. ie dokumentai sudaro did˛iąją pirminių apskaitos dokumentų dalį.

Buhalterinio įforminimo dokumentus sudaro apskaitos darbuotojai. Tai įvairūs ˛iniaračiai, savikainos kalkuliavimo lentelės, suvestinės. iuose dokumentuose kartu apibendrinama ir pirminė informacija, todėl reikia ma˛iau daryti įraų, lengviau tvarkyti apskaitą. Tokie dokumentai gali būti raomi ranka arba kuriami kompiuteriais.

Reikėtų iskirti buhalterines pa˛ymas. ie buhalterinio įforminimo dokumentai – tai papildoma informacija nagrinėjant anksčiau atliktas painias operacijas. Jie suraomi, kai nėra kito, tiesiogiai atliekamą operaciją pateisinančio dokumento, pvz. apskaičiuojamas ilgalaikio turto nusidėvėjimas, apskaičiuojamas kelių mokestis, nuraomos beviltikos skolos, taisomos apskaitos klaidos ir kt. Buhalterinės pa˛ymos suraomos ir tada, kai operacija sudėtinga ir atliekama remiantis keliais dokumentais, pvz. vykdant triales, keturales sutartis,: keičiant seną ilgalaikį turtą į naują, atliekant barterinius mainus ir pan.

Kombinuotieji dokumentai, tai tokie dokumentai, kurie turi patvarkomųjų ir pateisinamųjų dokumentų bruo˛ų. Tai Kasos ilaidų orderis, Mokėjimo pavedimai, Reikalavimai iduoti materialines vertybes, Avanso apyskaitos ir kt. Naudojant kombinuotuosius dokumentus suma˛ėja kitų dokumentų, lengviau apdoroti informaciją, nusistovi geresnė vidinės kontrolės tvarka.

Dokumentai pagal duomenų apimtį skirstomi:

pirminius;

suvestinius.

Pirminiuose dokumentuose fiksuojama pradinė informacija apie atliktą ūkinę operaciją, todėl jie suraomi ūkinės operacijos atlikimo metu arba jai pasibaigus Tai Kasos pajamų orderiai, Kasos ilaidų orderiai čekiai aktai, Reikalavimai ir pan.

Suvestiniai dokumentai sudaromi kelių vienarūių dokumentų pagrindu, grupuojant ir apibendrinant jų rodiklius, tai Kasos ataskaitos, avansinės apyskaitos ir pan.

Dokumentai pagal sudarymo vietą skirstomi į :

vidinius;

iorinius.

Vidiniai dokumentai sudaromi pačioje įmonėje ir joje pasilieka Tai va˛taračiai, paskyros, med˛iagų priėmimo aktai, buhalterinės pa˛ymos, kasos dokumentai ir kt.

Iorinius dokumentus įmonė gauna i kitų įmonių arba pati surao ir bent vienas jų egzempliorius turi būti perduodamas kitiems ūkio subjektams. Tai sąskaitos faktūros, priėmimo kvitai, Mokėjimo pavedimai ir kt..

Dokumentai pagal sudarymo periodikumą skirstomi:

vienkartinius;

kaupiamuosius.

Vienkartiniuose dokumentuose fiksuojamos viena arba kelios vienarūės operacijos, kurios buvo atliktos tuo pačiu metu pvz: sąskaitos faktūros, va˛taračiai, orderiai ir pan.

Kaupiamuosiuose dokumentuose fiksuojamos per tam tikrą laiką atliktos vienarūės operacijos. Tai Kaupiamieji ˛iniaračiai, sandėlio kortelės, atsargų kortelės ir kt.

Dokumentai pagal apskaitos pozicijų skaičių skirstomi į:

vienaeilius;

daugiaeilius.

Vienaeiliuose dokumentuose fiksuojama tik vieno pavadinimo prekė, ˛aliava, pajamų ar sąnaudų rūis, o daugiaeiliuose – keletas. Vienaeiliai dokumentai labiau tinka rayti ranka, o daugiaeiliai – kompiuteriu. Be to, daugiaeiliai dokumentai greičiau u˛pildomi.

Dokumentai pagal pildymo būdą skirstomi:

u˛pildytus ranka

u˛pildytus techninėmis priemonėmis – kompiuteriu.

4. Apskaitos registrai

Įmonėje, priėmus ir patikrinus pirminius dokumentus, duomenys pirmiausia turi būti u˛registruoti, susisteminti ir kaupiami apskaitos registruose – ˛urnaluose nuosekliai pagal jų atlikimo datą . Tipinius apskaitos registrus sudaro chronologinis ˛urnalas – Bendrasis ˛urnalas ir chronologiniai – sisteminiai ˛urnalai – specialieji skirta u˛rayti sąskaitai, į kurią bus perkelta suma i Bendrojo ˛urnalo.

Didelėse įmonėse naudojami ir kiti specialieji ˛urnalai. Kiekviename i jų fiksuojamos tam tikros rūies operacijos, tuo pačiu atliekamas ir pradinis jų grupavimas, o tai palengvina vėlesnį duomenų apdorojimą. Da˛niausiai naudojami ie ˛urnalai:

Pirkimų skolon ˛urnalas. Jame registruojamos visos operacijos, kai įmonė perka turtą skolon.

Pardavimų skolon ˛urnalas.Jame fiksuojamos parduoto turto ar į skolą suteiktų paslaugų sumos.

Pinigų gavimo bei Pinigų mokėjimo ˛urnalai skirti pinigų gavimams arba imokėjimams registruoti.

Parduotų prekių savikainos ˛urnalas. Jame fiksuojama parduotų prekių savikaina.

Tiesioginių ir netiesioginių gamybos ilaidų apskaitos ˛urnalai vedami perdirbimo įmonėse. Juose fiksuojamos tiesioginės bei netiesioginės .

Analitinės apskaitos kortelės – tai apskaitos registrai, kuriuose fiksuojami detalūs duomenys apie atskiras turto ar įsipareigojimų rūis. Jose be piniginės iraikos fiksuojama ir kiekinė operacijos iraika, detalizuojama kita svarbi informacija. Analitinės kortelės padeda ivengti nepagrįsto sąskaitų plano iplėtimo ir įmonės vadybininkams teikia daug detalios informacijos. Kiekvienam pirkėjui, tiekėjui, atsargų rūiai skiriama atskira analitinė sąskaita , kurioje fiksuojama visa su tuo objektu susijusi informacija

5. Dokumentų saugojimas

Įmonės einamųjų metų apskaitos dokumentus saugo buhalterijoje. Metams pasibaigus dokumentai, susegti į bylas ir ant kiekvienos bylos u˛raius kokie ir kokio laikotarpio dokumentai susegti ioje byloje, dar vienerius metus laikomi buhalterijoje.Ir tik po to dokumentai perduodami į įmonės archyvą . Dokumentų perdavimą į archyvą turi atlikti vadovo įsakymu patvirtinta ekspertų komisija. Ma˛ose įmonėse į darbą galima pavesti atlikti konkrečiam darbuotojui.

1997 m. rugpjūčio 15 d. Archyvų departamentas įsakymu Nr.38 įteisino Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklę, kurioje nustatyti minimalūs dokumentų saugojimo terminai. i rodyklė apima ne tik buhalterinius, bet ir teisės, kontrolės, finansų, planavimo, kadrų saugos darbe bei kitus dokumentus.

Įmonėms nustatyti ie minimalūs apskaitos dokumentų saugojimo terminai:

finansinės atskaitomybės dokumentai :

metų 15 m.

ketvirčio 10 m. (jei nėra metų dokumentų – 15 m.

perdavimo, padalijimo,

likvidavimo balansai 15 m.

pajamų deklaracijos ir

mokesčių ataskaitos 10 m. (Mokesčių inspekcijoms pajamų

deklaracijas saugoti nuolat)

Valstybinio socialinio draudimo

finansinės ataskaitos 10 m.

audito ataskaitos 10 m.

audito paslaugų sutartys 10 m. ( po sutarties įvykdymo )

praneimai apie apdraustųjų socialiniu

draudimu įmokas 10 m.

dividendų apskaičiavimo ˛iniaratis 10 m.

stipendijų imokėjimo lapai 10 m.

darbo laiko ir u˛mokesčio apskaitos

dokumentai 10 m. (jeigu yra darbuotojų asmens

sąskaitų kortelės )

kasos operacijų apskaitos registrai

(kasos knygos ir kitos tipinės

registrų formos) 10 m.

pirminiai dokumentai

kasos operacijų apskaitos 10 m.

banko dokumentai 10 m.

finansinės apskaitos registrai (did˛ioji

knyga, bendrasis ˛urnalas ir kt. ) 10 m.

inventorizacijos dokumentai 10 m.

mokesčių ir kitų įmokų į biud˛etą

apskaičiavimo tikrinimo dokumentai 10 m.

grie˛tos atskaitomybės blankų

apskaitos ˛urnalas 10 m.

asmenų, turinčių teisę pasirayti

buhalterinės apskaitos dokumentus,

paraų pavyzd˛iai 10 m.

visikos materialinės atsakomybės sutartys 10 m. (po materialiai atsakingo asmens

pasikeitimo )

Kai kuriems dokumentams yra nustatytas 75 metų saugojimo terminas, tai:

akcininkų registracijos knyga,

honorarų imokėjimo lapai,

darbuotojų asmens sąskaitų kortelės

darbo laiko bei darbo u˛mokesčio apskaitos dokumentai, jeigu įmonėje nevedamos darbuotojų asmens sąskaitų kortelės.

Septyniasdeimt penkerių metų saugojimo terminas taip pat nustatytas ir kai kuriems kadrų dokumentams:

darbo sutartims,

darbo sutarčių registravimo ˛urnalui,

praymams dėl priėmimo, perkėlimo ar atleidimo i darbo.

Sutartims taikomas 10 metų saugojimo terminas skaičiuojant nuo sutarties įvykdymo datos

. ( Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklė paskelbta 1997 metų rugpjūčio mėnesio 22 dienos “Valstybės ˛iniose” Nr.78 ).

6. Operacijų fiksavimas sąskaitose

Informacija apie kiekvieną apskaitos objektą kaupiama buhalterinėse sąskaitose Sąskaita – tai apskaitos registras, kuriame fiksuojamos ūkinės operacijos, kitaip tariant, daromi buhalteriniai įraai. Sąskaitų visuma vadinama Did˛iąja knyga. (DKS ). Did˛ioji knyga – tai sisteminis apskaitos registras, skirtas galutiniam apskaitos duomenų susisteminimui ir kaupimui. Did˛iojoje knygoje įraai daromi i specialiųjų ˛urnalų duomenų. Kiekvienai turto, savininkų nuosavybės ir įsipareigojimų, bei pajamų ir sąnaudų rūiai apskaityti yra skirta atskira sąskaita. Dabartinės sąskaitos struktūra yra tokia: duomenys paimti i anksčiau pateikto įmonės “Viltis” Bendrojo ˛urnalo

Sąskaita “Pinigai” Nr. 27

Data

Turinys

PP

Debetas

Kreditas

Likutis

Debetas

Kreditas

Sausio 02

U˛ akcijas

Bˇ I

Sąskaita “Akcinis kapitalas” Nr.301

Data

Turinys

PP

Debetas

Kreditas

Likutis

Debetas

Kreditas

Sausio 02

Parduotos akcijas

Bˇ I

Kad būtų lengviau mokytis apskaitos, naudojamos supaprastintos formos sąskaitos, kurias sudaro sąskaitos pavadinimas, debetas (kairioji) ir kreditas (deinioji) pusės. Supaprastintos formos sąskaitos dar vadinamos “ T “ formos sąskaitomis arba “lėktuvėliais”.

D S-tos Pavadinimas K

Debeto apyvarta Kredito apyvarta

DEBETAS IR KREDITAS sąskaitoje niekada nesikeičia vietomis. Patys ˛od˛iai yra kilę i lotynų kalbos: debetum – skola ir creditum – paskola, tačiau dabar jie įgiję visikai kitokią prasmę. ˇodį debetas apskaitininkai vartoja norėdami pabrė˛ti, kad kalba apie kairiąją sąskaitos pusę, o kreditas – kad kalbama apie deiniąją sąskaitos pusę. Atitinkamai Debeto skiltyje esančių skaičių suma vadinama Debeto apyvarta, o Kredito skiltyje – Kredito apyvarta.

Remiantis Balansu ir Pelno (nuostolio) ataskaita, galime teigti, kad yra :

Turto sąskaitos.

Nuosavybės sąskaitos.

Pajamų sąskaitos.

Sąnaudų sąskaitos.

ių sąskaitų struktūra

D Turto sąskaitos K

Likutis laikotarpio

prad˛iai

(+) Objekto (-) Objekto

padidėjimas = suma˛ėjimas =

Debeto apyvarta Kredito apyvarta

Likutis laikotarpio

pabaigai

Turto sąskaitos paprastai turi debetinius likučius, taip pat galime sakyti, kad turto sąskaitų normalūs likučiai – tik debetiniai ,pvz. Jei s-toje “Pinigai” gauname kreditinį likutį, tai rodo, kad sąskaitoje yra pinigų trūkumas, ko jokiu būdu negali būti, tai, arba dokumentuose įsivėlė klaida ar paprasčiausiai kasininkas apsivogė.

D Nuosavybės sąskaitos K

Likutis laikotarpio

prad˛iai

(-) Objekto (+) Objekto

suma˛ėjimas = padidėjimas =

Debeto apyvarta Kredito apyvarta

Likutis laikotarpio

pabaigai

Nuosavybės sąskaitos paprastai turi kreditinius likučius, taip pat galime sakyti, kad nuosavybės sąskaitų normalūs likučiai tik kreditiniai, pvz., sąskaita “Skola tiekėjams” kreditinis likutis rodo, kiek įmonė skolinga tiekėjui u˛ pirktą turtą, tuo tarpu debetinis likutis rodo, kad įmonė skolinga tiekėjui, o tai gali atsitikti tik du kartus apmokėjus tą pačią sąskaitą arba gali būti kokia nors sąskaita neįtraukta į apskaitos registrą – abiem atvejai yra klaida apskaitoje.

D Pajamų sąskaitos K D Sąnaudų sąskaitos K

Pradinio likučio Pradinio likučio

nėra nėra

(-) Objekto (+) Objekto (+) Objekto (-) Objekto

suma˛ėjimas = padidėjimas = padidėjimas = suma˛ėjimas =

Debeto apyvarta Kredito apyvarta Debeto apyvarta Kredito apyvarta

Likučio pabaigoje Likučio pabaigoje

nėra nėra

Visi turto ir nuosavybės sąskaitų galutiniai likučiai ataskaitinio laikotarpio pabaigoje įraomi į balansą, o duomenys i pajamų ir sąnaudų sąskaitų perkeliami į pelno (nuostolio) ataskaitą, kurioje ivedamas to laikotarpio rezultatas – u˛dirbtas pelnas arba patirtas nuostolis, kuris įkeliamas į balansą. Taigi, visos pajamų, sąnaudų yra laikinos (tranzitinės), nes jos laikotarpio pabaigoje yra u˛daromos. Pajamų ir sąnaudų sąskaitos yra kaupiamosios. Jose duomenys kaupiami didėjančiais skaičiais per ataskaitinį laikotarpį. Jam pasibaigus sukauptos sumos perkeliamos į finansinių rezultatų sąskaitą, kuri vadinasi “Pajamų ir sąnaudų suvestinė”

Laikinosios sąskaitos gali būti u˛daromos mėnesio, ketvirčio, (bet da˛niausiai) metų pabaigoje.

Nuolatinės sąskaitos – tai tokios, kurios turi likučius metų prad˛ioje ir metų pabaigoje. Metų pabaigos likučiai perkeliami į balansą, tai visos turto ir nuosavybės sąskaitos. Nuolatinių sąskaitų grupei priklauso ir kontrarinės sąskaitos. Jos patikslina pagrindinės sąskaitos vertę, tai yra, i pagrindinės sąskaitos likučio atimamas kontrarinės sąskaitos likutis. Taigi, kontrarinė sąskaita turi prieingą likutį (prieingoje sąskaitos dalyje) negu pagrindinė sąskaita. Jei pastaroji turi debeto likutį, tai kontrarinė sąskaita – kredito, ir atvirkčiai. Kontrarinės sąskaitos – tai visos ilgalaikio turto nusidėvėjimo sąskaitos, taip pat pirkimo diskontų, pardavimo diskontų ir kitos sąskaitos.

7. Sintetinės ir analitinės sąskaitos. Jų ryys

Apskaitinės informacijos vartotojams reikalingos skirtingos ˛inios. Ioriniams informacijos vartotojams u˛tenka da˛niausiai apibendrintų duomenų, kuriuos teikia įmonės finansinė atskaitomybė, tuo tarpu vidiniams informacijos vartotojams – įmonės valdymo darbuotojams - reikia detalesnių duomenų , kurie paprastai atsispindi analitinėse sąskaitose.

Sintetinėse sąskaitose parodomi apibendrinantys duomenys apie apskaitos objektus, t.y., surinkti pagal sustambintas turto, nuosavybės, pajamų ir sąnaudų rūis.

Analitinės sąskaitos pateikia isamius ir konkrečius duomenis apie objektą, t.y. smulkiai iskaidytus pagal kiekvieną turto, nuosavybės, pajamų ir sąnaudų rūį. ios sąskaitos detalizuoja sintetines sąskaitas.

Be sintetinių ir analitinių sąskaitų naudojamos ir subsąskaitos. Tai tarpinė grandis tarp sintetinių ir analitinių sąskaitų.

Sąskaitų skirstymas į sintetines ir analitines yra sąlygikas: vienoje įmonėje ta pati sąskaita gali būti sintetinė, kitoje – analitinė.

Sintetinių ir analitinių sąskaitų ryys

D Įrengimai K D Grę˛imo staklės K

Lik.1200

Lik. 7000

D Staklės K D Frezavimo staklės K

Lik.1800

Lik. 5500

D Tekinimo staklės K

Lik. 2500

D Kompiuteriai K

Lik. 1500

D Lentos K

Lik. 1000

D Atsargos K

Lik.15000 D Med˛iagos K D Cementas K

Lik. 1800

Lik. 5000

D Skarda K

Lik.2200

D Prekės, skirtos parduoti K

K. 10000 D Baldai K

Lik. 8000

D Batai K

Lik. 2000

D Pirkėjų skolos K D AB “ Vilnius “ K

Lik. 1800

Lik. 8200

D UAB “ Rytas “ K

Lik. 2200

D PĮ “ Deima “ K

Lik. 4200

D Skolos tiekėjams K D AB “ Vaiva “ K

Lik. 1700

Lik. 6000

D UAB “ Miglė “ K

Lik. 1100

D UAB “alna “ K

Lik. 3200

D Akcinis kapitalas K D Paprastosios akcijos K

Lik. 10000

Lik. 13000

D Privilegijuotos akcijos K

Lik. 3000

8. U˛balansinės sąskaitos

U˛balansinės sąskaitos – tai tokios sąskaitos, kurių likučiai į balansą neįskaitomi ir atvaizduojami u˛ bendros jo sumos. U˛balansinės sąskaitos naudojamos apskaityti vertybėms laikinai esančioms įmonėje, bet jai nepriklausančioms pvz., perdirbimui priimtos ˛aliavos ir med˛iagos, atsakingam saugojimui priimtos materialinės vertybės, komiso pagrindais priimtos prekės ir t.t.

9. Sąskaitų planas

Visa apskaitos informacija turi būti susisteminta pagal tam tikrus po˛ymius. Tuo tikslu įmonės turi parengti sąskaitų planą, kurį tvirtina įmonės vadovas. Sąskaitų planas – tai visų įmonėje naudojamų sąskaitų sąraas, kuriame pateikiami visų sąskaitų pavadinimai bei jų numeriai. Sąskaitų plane sąskaitos pagal po˛ymius jungiamos į tam tikras vienarūes grupes, taip informacija yra suklasifikuojama ir ją lengviau skaityti bei analizuoti. Tam, kad įmonėms būtų lengviau paruoti savo sąskaitų planą, LR

Finansų ministerija 1993 m. gruod˛io 16 d. Nr. 91N patvirtino pavyzdinį sąskaitų planą. Tai siūlomų sąskaitų sąraas, kurį kiekviena įmonė detalizuoja ir papildo, pritaikydama savo reikmėms. Pavyzdinio sąskaitų plano struktūra parengta vadovaujantis fundamentine apskaitos lygybe, suskirstant visas sąskaitas į klases.

Sąskaitų plano struktūra

1 klasė

2 klasė

3 klasė

4 klasė

5 klasė

6 klasė

7 klasė

8 klasė

9 klasė

0 klasė

Ilgalaikis

turtas

Trumpalaikis

turtas

Savininkų

nuosavybė

Skolintojų

nuosavybė

Pajamos

Sąnaudos

Valdymo ap-

kaitos sąskaitos

U˛balan-

sinės są-skaitos

ILGALAIKIS + TRUMPALAIKIS = SAVININKŲ + SKOLINTOJŲ + PAJAMOS - TURTAS TURTAS NUOSAVYBĖ NUOSAVYBĖ SĄNAUDOS

Pelnas (nuostolis)

TURTAS = NUOSAVYBĖ

Trumpai, kas apskaitoma kiekvienoje klasėje:

I klasė – skirta apskaityti materialiam ir nematerialiam ilgalaikiam turtui;

2 klasė – visam įmonės ˛inioje esančiam trumpalaikiam turtui apskaityti.

3 klasė – apskaitomas kapitalas, rezervai, atidėjimai įsipareigojimams ir reikalavimams padengti;

4 klasė – skirta įmonės trumpalaikiams bei ilgalaikiams įsiskolinimams ir įsipareigojimams tretiesiems asmenims apskaityti;

5 klasė – fiksuojamos visos per ataskaitinį laikotarpį u˛dirbtos pajamos;

6 klasė – fiksuojamos visos per ataskaitinį laikotarpį ias pajamas u˛dirbant patirtos sąnaudos;

7 , 8, 9 klasės, kurių vald˛ia nereglamentuoja. Jos skirtos įmonės valdymo apskaitai.

10 klasė (arba nulinė klasė) – u˛balansinės sąskaitos arba specialiosios sąskaitos. Jos atspindi ūkines operacijas, kurios įtakos įmonės turtui ar nuosavybei neturi, o atlieka da˛niausiai informacinę funkciją, pvz., u˛stačius turtą bankui, i kurio gavo įmonė paskolą. iuo atveju turto įmonėje nei padaugėja, nei suma˛ėja, o tiesiog u˛fiksuotas svarbus įmonei faktas. Plačiau apie u˛balansines sąskaitas jau kalbėjome.

10. Dvejybinis įraas

Dvejybinio įrao atsiradimo apskaitoje ir

Galilėjaus bei Niutono sistemų sukūrimo idėjos buvo

vienodai reikmingos

VERNERIS SOMBERTAS

Manoma , kad dvejybinis įraas atsirado 1340 metais Genujoje (faktai nėra patvirtinti). Tačiau tiksliai ˛inoma, kad pirmą kartą apraytas iki iol naudojamas dvejybinis įraas buvo 1494 metais Venecijoje ileistoje LUKO PAČIOLIO knygoje “Aritmetikos, geometrijos mokymo apie proporcijas ir santykius visuma”. ioje knygoje vienuoliktas skyrius buvo paskirtas apskaitai ir vadinosi: ”Traktatas apie sąskaitas ir įraus”.

Kiekvieno ūkinio fakto atspindėjimas vienos sąskaitos debete, o kitos kredite, vadinamas dvejybiniu įrau. Sąskaitų derinys, kai viena sąskaita debetuojama, o kita kredituojama, vadiname sąskaitų korespondencija.

ią sąskaitų korespondencijos taisyklę galime ireikti taip:

TURTAS IR SĄNAUDOS

NUOSAVYBĖ IR PAJAMOS

PADIDĖJIMAI fiksuojami DEBETE

SUMAˇĖJIMAI fiksuojami KREDITE

PADIDĖJIMAI fiksuojami KREDITE

SUMAˇĖJIMAI fiksuojami DEBETE

Dvejybinio įrao esmė yra ta, kad įvykus ūkinei operacijai, suma įraoma į vienos sąskaitos debetą ir kitos sąskaitos kreditą. Kad būtų lengviau tai suvokti, panagrinėsime, kaip operacijos veikia turtą, nuosavybę, pajamas ir sąnaudas.

+ padidėjimas

- suma˛ėjimas

Ūkinių operacijų poveikio turto, nuosavybės, pajamų ir sąnaudų straipsniams pavyzdys

Ūkinių operacijų turinys

Turtas

Nuosavybė

skolintojų savininkų

Pajamos

Sąnaudos

1. U˛ grynus pinigus įsigytos

med˛iagos

2. Gauta banko paskola

Apskaičiuotas, bet dar

neimokėtas darbo u˛mokestis

4. Imokėtas ankstesnėje operacijoje apskaičiuotas darbo u˛mokestis

5. Parduotos įmonės ileistos

paprastosios akcijos

6. Klientai sumokėjo u˛ jiems

atliktus darbus (darbų u˛bai-

gimas sutampa su pinigų

sumokėjimu )

+ -

+

Sąskaitų korespondencijų sudarymas yra vienas i svarbiausių buhalterinės apskaitos darbų. is darbas lemia visos apskaitos kokybę, todėl apskaitininkas turi gerai imanyti apskaitos pagrindus. Prie sudarant sąskaitų korespondenciją, būtina inagrinėti ūkines operacijas tokia tvarka:

kokius turto,nuosavybės, pajamų ir sąnaudų straipsnius (objektus) paveikia operacija;

kokioje sąskaitoje ir kurioje jos dalyje (debete ar kredite) reikia parodyti kiekvieno objekto pakitimą (padidėjimą ar suma˛ėjimą).Reikiamos sąskaitos parenkamos i sąskaitų plano.

u˛rayti debetuojamą ir kredituojamą sąskaitą ir operacijos sumą.

UˇDAVINYS: Ūkinių operacijų įtaka įmonės apskaitinei lygybei:

2002 m.sausio 2 d.AB“VILIONĖ”ileido ir pardavė paprastųjų akcijų u˛ 100000 Lt.

sausio 3 d. įmonė įsigijo ˛emės u˛ 50000 Lt ir pastatą u˛ 25000 Lt.

sausio 4 d. įmonė skolon įsigijo prekių u˛ 20000 Lt.

sausio 10 d. įmonė paėmė 10000 Lt. paskolą i banko.

sausio 12 d. įmonė pirko u˛ grynus pinigus 1500 Lt įvairių med˛iagų.

sausio 16 d. įmonė sumokėjo tiekėjams 10000 Lt. dalį skolos u˛ sausio 4 d. . pirktas prekes.

sausio 18 d. įmonė pagamino ir pardavė produkcijos u˛ 3200 Lt. klientams . skolon

sausio 18 d. įmonė grą˛ino likusią dalį skolos u˛ sausio 4 d. pirktas prekes.

sausio 22 d. įmonė pardavė produkcijos u˛ grynus pinigus 1500 Lt.

sausio 24 d. įmonė grą˛ino 10000 Lt. paskolą bankui.

sausio 25 d. įmonė sumokėjo 350 Lt u˛ einamąjį remontą.

Per laikotarpį nuo 2000 m. sausio 1 d. iki sausio 31 d. įmonė patyrė tokias sąnaudas:

med˛iagų produkcijai gaminti 1200 Lt.

darbuotojams imokėjo atlyginimus 800 Lt.

sumokėjo u˛ elektros energiją 300 Lt.

sumokėjo Telekomui 70 Lt. u˛ naudojimąsi telefonu.

Apskaitinė lygybė:

Turtas

Nuosavybė

Skolintojų

Savininkų

Oper.

Nr.

Pinigai

ˇemė

Pastatas

Prekės

Med˛ia-

gos

Pirkėjų

skolos

Skola

tiekė-

jams

Skola

bankui

Akcinis

kapita-.

las

+Paja-

mos

-Sąnau-dos

Viso

Tą patį u˛davinį ispręsime ,sudarydami sąskaitų korespondencijas:

ŪKINĖS OPERACIJOS DK SĄSKAITOS

1. D Pinigai 100000 D Pinigai K

K Akcinis kapitalas 100000

1) 100000 2) 75000

2. D ˇemė 50000 4) 10000 5) 1500

D Pastatas 25000 9) 1500 6) 10000

K Pinigai 75000 7) 10000

10) 10000

D Prekės 20000 . 11) 350

K Skola tiekėjams 20000 12) 1170

4. D Pinigai 10000 Ap. 111500 108020

K Banko paskola 10000

Lik. 3480

5. D Med˛iagos 1500

K Pinigai 1500

D Akcinis kapitalas K

6. D Skola tiekėjams 10000

K Pinigai 10000 1) 100000

7. D Pirkėjų skola 3200 D ˇemė K

K Pajamos 3200 2) 50000

8. D Skola tiekėjams 10000 D Pastatas K

K Pinigai 10000

2) 25000

9. D Pinigai 1500

K Pajamos 1500 D Prekės K

10. D Skola bankui 10000 8) 20000

K Pinigai 10000

D Skola tiekėjams K

11. D Ein.rem. sąnaudos 350 6) 10000 3) 20000

(veiklos sąnaudos) 8) 10000

K Pinigai 350 Ap. 20000 20000

Lik.0

12. D Med˛iagų sąnaudos 1200 D Banko paskola K

D Atlyginimų sąnaudos 800 10) 10000 4) 10000

D Elektros energ.sąn. 300

D Ryių sąnaudos 70 D Med˛iagos K

(Veiklos sąnaudos) 5) 1500 12) 1200

K Med˛iagos 1200 Lik. 300

K Pinigai 1170

D Klientų skolos K D Pajamos K D Sąnaudos K

9) 1500 12) 1170

Lik. 4700 1120

Lik. 2720

AB “VILIONĖ”

Pelno ataskaita

2002 m. sausio 31 d.

Pajamos: 4700

Sąnaudos: -

einamojo remonto 350

med˛iagų 1200

atlyginimų 800

elektros energijos 300

ryių 70

I viso sąnaudų 2720

Pelnas 1980

AB “VILIONĖ

Balansas

2002 m. sausio 31 d.

Turtas

Nuosavybė

Pinigai 3480

Akcinis kapitalas 100000

ˇemė 50000

Nepaskirstytas pelnas 1980

Pastatai 25000

Prekės 20000

Med˛iagos 300

Pirkėjų skolos 3200

Balansas 101980

Balansas 101980

11. Klaidų taisymas

Apskaitoje klaidos neivengiamos. Jų pasitaiko ne tik apskaitos dokumentuose, bet ir apskaitos registruose. Da˛niausiai naudojami klaidų taisymo būdai yra ie:

korektūros;

papildomo įrao;

raudonojo storno.

Korektūros būdas da˛niausiai naudojamas taisyti klaidoms, rastoms iki atskaitomybės sudarymo. Neteisingai įraytas skaičius ar ˛odis ibraukiamas vienu brūkniu, kad būtų galima perskaityti kas buvo parayta, o vir itaisyto įraomas teisingas skaičius ar ˛odis. Paraoma “Itaisytu tikėti”, “Ibraukto neskaityti” ir pan. alia pasirao asmuo atlikęs itaisymą ir parao taisymo datą.

Papildomas įraas naudojamas, pastebėjus, kad buvo įraytas ma˛esnis skaičius nei turėjo būti. Suraoma trūkstamos sumos (skirtumo) dyd˛io papildoma sąskaitų korespondencija, kurios pagrindu didinami įraai atitinkamų sąskaitų registruose. Itaisymas atsispindi įrauose ne to ataskaitinio laikotarpio, kada buvo padaryta klaida, o kada ji itaisyta.

Pavyzd˛iui: Pirkta prekių u˛ 580 Lt. Įraant korespondenciją į bendrąjį ˛urnalą buvo padaryta klaida:

D Prekės 560

K Pinigai 560 .

Klaidingai įrayta ma˛esbė suma taisoma darant tokią pat korespondenciją, tik skirtumo sumai:

D Prekės 20

K Pinigai 20 .

Storno arba raudonojo storno būdu taisomos įraytos ne į tas sąskaitas arba per didelės sumos. Buvusi neteisinga sąskaitų korespondencija arba suma panaikinama įraant tokią pat korespondenciją neigiamais skaičiais ir kartu suraoma teisingos sumos sąskaitų korespondencija teigiamais skaičiais. Neigiami skaičiai raomi raudona spalva (i čia ir kilęs pavadinimas “raudonojo storno”). Raudonai paraytos sumos ne pridedamos bet atimamos.Neigiamas sumas galima rayti ir tos pačios spalvos raalu, tik tada reikia apibraukti rėmeliu.

Pavyzd˛iui Įmonė pirko prekių skolon u˛ 4000 Lt. Bendrame ˛urnale įrayta korespndencija:

. D Prekės 4000

KPinigai 4000

Taisoma klaida: įraas pakartojamas raudonu raalu arba apibraukiamas rėmeliu,tai yra stornuojamas:

D Prekės ( 4000 )

K Pinigai ( 4000.)

Įprastiniu raalu įraome teisingą korespondenciją:

D Prekės 4000

K Skola tiekėjams 4000 .

PASTABA iuo metu leid˛iamoje apskaitos literatūroje neigiami skaičiai (arba įraai ma˛inantys sumas) raomi skliausteliuose.

12. Bandomasis balansas

Įregistravus ūkines operacijas Bendrame ˛urnale ir įraus ineiojus į Did˛iosios knygos sąskaitas, būtina pasitikrinti , ar nepadaryta aritmetinių klaidų ar teisingai apskaičiuoti sąskaitų likučiai,(tai yra turim pasitikrinta, ar “eina” Did˛ioji knyga”). Tam tikslui parengiamas bandomasis balansas.

Bandomasis balansas – tai pagalbinė lentelė, kurioje pateikiami debetiniai ir kreditiniai sąskaitų likučiai, susiformavę per ataskaitinį laikotarpį. Jame debetinių likučių suma turi būti lygi kreditinių likučių sumai, tik tada bus ilaikyta apskaitinė lygybė.Jei lygybės tarp likučių nėra, tai reikia, kad apskaitoje įsivėlė klaida. Bandomojo balanso forma yra:

AB “VILIJA”

Bandomasis balansas

Sąskaitos

Likučiai

Debetas

Kreditas

Įrengimai

Pinigai

Akcinis kapitalas

Pajamos

Med˛iagų sąnaudos

I viso:

I Bandomojo balanso turto ir nuosavybės sąskaitų likučiai perkeliami į Balansą, o pajamų ir sąnaudų sąskaitų likučiai - į Pelno (nuostolio) ataskaitą.

1 Kontroliniai klausimai

Ivardinkite apskaitos proceso nuoseklumą.

Ką vadiname dokumentu ir dokumentavimu?

Ivardinkite pagrindinius dokumentų rekvizitus.

Kas yra specialūs apskaitos dokumentai?

Kokie yra privalomi krovinio va˛taračio rekvizitai?

Ivardinkite pagrindinius po˛ymius, pagal kuriuos yra klasifikuojami dokumentai?

Ivardinkite kokius ˛inote apskaitos registrus ir juos apibūdinkite?

Ką galite pasakyti apie analitines apskaitos korteles, kam jos reikalingos?

Kodėl ir kiek laiko reikia saugoti apskaitos dokumentus?

Kas yra archyvas, kaip jis turi būti įrengtas?

Pateikite buhalterinės sąskaitos apibrė˛imą ir jos struktūrą.

Apibūdinkite struktūrą:

turto sąskaitų;

nuosavybės sąskaitų;

pajamų sąskaitų;

sąnaudų sąskaitų.

Ką vadiname Did˛iąja knyga?

Kokias sąskaitas vadiname tranzitinėmis ir kodėl?

Kas yra kontrarinės sąskaitos, kam jos reikalingos?.

Apibūdinkite sintetines ir analitines sąskaitas, koks jų ryys.

Ką vadiname u˛balansinėmis sąskaitomis ir kam jos naudojamos?

Apibūdinkite sąskaitų planą ir kam jis reikalingas?

Pateikite ir paaikinkite sąskaitų plano struktūrą.

Pateikite dvejybinio įrao apibrė˛imą.

Pateikite sąskaitų korespondencijos apibrė˛imą, iliustruokite pavyzd˛iais.

Apibūdinkite bendrąjį ˛urnalą ir jo paskirtį.

Kokius ˛inote klaidų taisymo būdus apskaitoje? Apibūdinkite juos.

Kokių dokumentų negalima taisyti ir kodėl?

Kas yra bandomasis balansas? Koks jo sudarymo tikslas.

14. Praktinės u˛duotys

1 Pratimas

Pateikiame ūkines operacijas, susijusias su med˛iagomis (˛aliavomis).

U˛ grynus pinigus 2000 Lt įsigyta ˛aliavų.

Gamyboje sunaudota įvairių ˛aliavų u˛ 2000 Lt.

Skolon u˛ 1500 Lt pirkta įvairių ˛aliavų.

U˛ grynus pinigus 400 Lt parduota įvairių ˛aliavų.

Nelaimingo atsitikimo metu buvo ilieta ant ˛emės tepalų u˛ 150 Lt.

Reikia:

Atidaryti sąskaitą “Med˛iagos” (ˇaliavos) ir ineioti ūkines operacijas.

2 .Apskaičiuoti Debeto ir Kredito apyvartas ir ivesti sąskaitos likutį.

2 Pratimas

UAB “Rytas” ūkinės operacijos , įvykusios 2002 m. sausio mėnesį:

1 d. Įmonė “Rytas” ileido ir pardavė akcijų u˛ 40000 Lt.

5 d. Įmonė u˛ grynus pinigus įsigijo įrengimą 1500 Lt ir med˛iagų u˛ 900 Lt.

7 d. Įmonė paėmė i banko paskolą 15000 Lt.

10d. Įmonė skolon įsigijo kompiuterį u˛ 4000 Lt.

12d. Įmonė i anksto sumokėjo 400 Lt u˛ patalpų nuomą vasario ir kovo mėnesiais.

15d. Apmokėta sausio 10 d. skola 4000 Lt.

18d. Sunaudota med˛iagų u˛ 500 Lt.

20d. Klientams irayta 1700 Lt sąskaita

25d.Grą˛inta dalis skolos bankui 5000 Lt.

27d.U˛ atliktas paslaugas įmonė gavo 600 Lt.

31d.Per sausio mėnesį įmonė patyrė tokias sąnaudas:

sumokėjo u˛ elektros energiją 300 Lt.

sumokėjo Telekomui u˛ ryių paslaugas 200Lt.

imokėjo darbo u˛mokestį darbuotojams 1300 Lt.

Reikia

U˛registruoti UAB“Rytas” sausio mėnesio ūkines operacijas bendrame ˛urnale.

Perkelti duomenis į did˛iąją knygą.

Sudaryti sausio 31 d. bandomąjį balansą.

Sudaryti balansą ir pelno (nuostolio) ataskaitas.

3 Pratimas

2002 m. kovo 1 d. u˛registruota UAB “Laktingala” su 10000 Lt Įstatiniu kapitalu. Per kovo mėnesį įvyko UAB sekančios operacijos:

1. 2 d. Isinuomotos patalpos eiems mėnesiams u˛ 1000 Lt. Pinigai sumokėti.

2. 3 d. Nupirkta med˛iagų u˛ 300 Lt grynais pinigais.

4 d.I banko paimta 20000 Lt paskola

5 d. Nupirktas u˛ grynus pinigus įrengimas. Sumokėta 15000 Lt.

10d. Nupirkta skolon med˛iagų u˛ 900 Lt.

25d.Atliktas pirmas u˛sakymas. Klientai sumokėjo 1200 Lt.

26d. Nuraytos gamyboje sunaudotos med˛iagos 700 Lt.

30d. Imokėtas darbuotojams atlyginimas 400 Lt.

30d. Sumokėta u˛ sunaudotą elektros energiją 50 Lt.

Reikia:

Ūkines operacijas u˛registruoti Bendrame ˛urnale.

Sumas perkelti į Did˛iosios knygos sąskaitas.

Sustatyti Bandomąjį balansą, Balansą ir Pelno (nuostolio) ataskaitas.

4 Pratimas:

Trys draugai 2002 m. sausio 2 d. susidėję po 10000 Lt įsteigė UAB “Vilnis”. Kiekvienas gavo po penkias vardines akcijas. Sausio mėnesį įvyko tokios ūkinės operacijos:

2 d.Bendrovė isinuomojo patalpas visiems metams ir sumokėjo u˛ visus metus į priekį2400Lt.

4 d. Paimta banko paskola 30000 Lt.

6 d. Pirkta u˛ grynus pinigus automaina – furgonas. Sumokėta 6000 Lt.

9 d. Pirkta skolon ˛aliavų u˛ 10000 Lt.

10d. Pirktas skolon aldytuvas ˛aliavoms laikyti u˛ 15000 Lt.

15d. Grą˛inta dalis skolos 5000 Lt u˛ sausio 9 d. pirktas prekes.

20d. Pagaminta ir parduota u˛ grynus pinigus pirma partija mėsos gaminių u˛ 3000 Lt.Tiems gaminiams pagaminti sunaudota ˛aliavos u˛ 2100 Lt.

21d. Grą˛inta skola tiekėjams u˛ sausio 10 d. pirktą aldytuvą.

25d. Pagaminta ir parduota skolon antra partija mėsos gaminių u˛ 3500 Lt. Sunaudota mėsos ˛aliavos u˛ 2900 Lt.

31d. Sumokėta Telekomui u˛ ryio paslaugas 50 Lt.

31d. Sumokėtas darbuotojams priklausantis atlyginimas 1300 Lt.

31d. Priskaičiuota u˛ sausio mėnesį priklausanti 200 Lt patalpų nuoma.

31d. Sumokėta u˛ elektros energiją 150 Lt.

Reikia:

Ūkines operacijas u˛registruoti Bendrame ˛urnale.

Sumas perkelti į Did˛iosios knygos sąskaitas.

Sustatyti Bandomąjį balansą, Balansą ir Pelno (nuostolio) ataskaitas

5 Pratimas

AB “Vilija” siuva įvairius virutinius rūbus. Jos sąskaitų likučiai 2002 m. sausio 1 d. buvo tokie: Akcinis kapitalas 100000 Lt,Pinigai 30900 Lt,Pastatas 35000 Lt,Įrengimai (siuvimo mainos) 60000Lt, Įrengimų nusidėvėjimo suma 10000 Lt, Pastato nusidėvėjimo suma 5000 Lt, Nepaskirstytas pelnas 10000 Lt, Skola tiekėjams 900 Lt.

Per 2002 m. sausio mėnesį įvyko sekančios ūkinės operacijos

2 d. Pirkta audinių u˛ 8000 Lt. grynais.

5 d. Pirkta įvairįų siūlų skolon u˛ 500 Lt.

9 d. Paimta banko paskola 10000 Lt.

10d. Apmokėta skola tiekėjams u˛ praeitą mėnesį.

12d. Klientams irayta sąskaita faktūra u˛ pasiūtus kostiumus 1500 Lt.

13d. Per deimt sausio dienų buvo sunaudota audinių u˛ 900 Lt, siūlų u˛ 50 Lt.

15 d. Apmokėta sąskaita faktūra u˛ reklamą spaudoje 100 Lt.

20d. Klientai apmokėjo sausio 12 d. iraytą sąskaitą faktūrą.

22d. Apmokėta sausio 5 d.sąskaita faktūra.

23d. Parduotuvėje u˛sakytas 1200 Lt kainuojantis baldų komplektas.

25d. Skolon įsigytas kompiuteris u˛ 3500 Lt.

27d. U˛ grynus pinigus 1300 Lt nupirktas u˛sakytas baldų komplektas.

28d. Įmonė atliko u˛sakymą u˛ 2600 Lt. Klientai u˛ pasiūtą aprangą įsipareigojo sumokėti per 15 d.

31d. Priskaičiuotas, bet dar neimokėtas darbuotojams atlyginimas 950 Lt u˛ sausio mėnesį.

31d. Priskaičiuotas SODRAI mokestis 31% u˛ sausio mėnesį 285 Lt.

31d. Sumokėtos bankui priklausančios palūkanos u˛ sausio mėnesį 124 Lt.

31d. Sunaudota per likusį sausio mėnesį audinių u˛ 1300 Lt, siūlų u˛ 60 Lt.

31d. Sumokėta u˛ elektros energiją 120 Lt.

31d. Sumokėta u˛ ryių paslaugas 110 Lt.

31d. Priskaitytas įrengimų nusidėvėjimas u˛ sausio mėnesį 115 Lt.

31d. Priskaitytas pastato nusidėvėjimas u˛ sausio mėnesį 170 Lt.

Reikia:

1. Ūkines operacijas u˛registruoti Bendrame ˛urnale.

2. Sumas perkelti į Did˛iosios knygos sąskaitas.

Sustatyti Bandomąjį balansą, Balansą ir Pelno (nuostolio) ataskaitas

Politica de confidentialitate | Termeni si conditii de utilizare

DISTRIBUIE DOCUMENTUL

Vizualizari: 1275
Importanta:

Comenteaza documentul:
Te rugam sa te autentifici sau sa iti faci cont pentru a putea comenta

Creaza cont nou

Termeni si conditii de utilizare | Contact
© SCRIGROUP 2024 . All rights reserved

Distribuie URL
https://www.scrigroup.com/limba/lituaniana/453/Finansins-bkls-pasikeitim-fiks65635.php

Adauga cod HTML in site
<a href="https://www.scrigroup.com/limba/lituaniana/453/Finansins-bkls-pasikeitim-fiks65635.php" target="_blank" title=" - https://www.scrigroup.com/limba/lituaniana/453/Finansins-bkls-pasikeitim-fiks65635.php">Finansinės būklės pasikeitimų fiksavimas apskaitoje</a>

Data	Turinys	PP	Debetas	Kreditas	Likutis
					Debetas	Kreditas
Sausio 02	U˛ akcijas	Bˇ I

Turtas							Nuosavybė
Turtas							Skolintojų		Savininkų
Oper. Nr.	Pinigai	ˇemė	Pastatas	Prekės	Med˛ia- gos	Pirkėjų skolos	Skola tiekė- jams	Skola bankui	Akcinis kapita-. las	+Paja- mos -Sąnau-dos












Viso

Turtas	Nuosavybė
Pinigai 3480	Akcinis kapitalas 100000
ˇemė 50000	Nepaskirstytas pelnas 1980
Pastatai 25000
Prekės 20000
Med˛iagos 300
Pirkėjų skolos 3200
Balansas 101980	Balansas 101980

Sąskaitos	Likučiai
Sąskaitos	Debetas	Kreditas
Įrengimai
Pinigai
Akcinis kapitalas
Pajamos
Med˛iagų sąnaudos
I viso:

Finansinės būklės pasikeitimų fiksavimas apskaitoje

Apskaitos

DOCUMENTE SIMILARE

7. Sintetinės ir analitinės sąskaitos. Jų ryys

D Įrengimai K D Grę˛imo staklės K

D Pirkėjų skolos K D AB “ Vilnius “ K

D Skolos tiekėjams K D AB “ Vaiva “ K

D Akcinis kapitalas K D Paprastosios akcijos K

D Privilegijuotos akcijos K

8. U˛balansinės sąskaitos

9. Sąskaitų planas

Sąskaitų plano struktūra

Turtas

Nuosavybė

DISTRIBUIE DOCUMENTUL

Comenteaza documentul:

7. Sintetinės ir analitinės sąskaitos. Jų ryys