Scrigroup - Documente si articole

Username / Parola inexistente      

Home Documente Upload Resurse Alte limbi doc  

CATEGORII DOCUMENTE





BulgaraCeha slovacaCroataEnglezaEstonaFinlandezaFranceza
GermanaItalianaLetonaLituanianaMaghiaraOlandezaPoloneza
SarbaSlovenaSpaniolaSuedezaTurcaUcraineana

įstatymaiįvairiųApskaitosArchitektūraBiografijaBiologijaBotanikaChemija
EkologijaEkonomikaElektraFinansaiFizinisGeografijaIstorijaKarjeros
KompiuteriaiKultūraLiteratūraMatematikaMedicinaPolitikaPrekybaPsichologija
ReceptusSociologijaTechnikaTeisėTurizmasValdymasšvietimas

Finansinės būklės pasikeitimų fiksavimas apskaitoje

Apskaitos

+ Font mai mare | - Font mai mic







DOCUMENTE SIMILARE

Trimite pe Messenger

Finansinės būklės pasikeitimų fiksavimas apskaitoje

     Išsinagrinėję šią temą, turėtumėte:



·        Suvokti ir apibrėžti apskaitos proceso organizavimo nuoseklumą įmonėje;

·        Žinoti apskaitos dokumentus ir registrus, mokėti juos saugoti.

·        Suvokti dvejybinio įrašo esmę;

·        Mokėti klasifikuoti informaciją į buhalterines sąskaitas;

·       Mokėti projektuoti laisvos formos dokumentus.

1. Apskaitos proceso organizavimas

     Buhalterinė apskaita atliekama tam tikra tvarka ir nuoseklumu. Apskaitos proceso organizavimas įmonėje pateiktas schemoje. Apskaitos duomenų įregistravimo tvarka visose jų formavimo stadijose – nuo pirminių dokumentų iki atskaitomybės – vadinama buhalterinės apskaitos organizavimu.

     Buhalterinės apskaitos procesą galima išskaidyti į keletą sudedamųjų dalių. Žemiau pateikta apskaitos proceso seka:

Apskaitos proceso nuoseklumas


                                            

                                                                                                                     Apskaitos                                                                                            

2   Ūkinių operacijų registravimas bendrajame žurnale (arba

                           specialiuose žurnaluose )

 
                                                                                                                                         procedūros

                                   a                                                                                     atliekamos per                       

                                                                                                                 visą ataskaitinį

                                                                                                                                         laikotarpį


                                                                                                                                        Apskaitos                                                                                            

                                                                                                                                        procedūros,

5                Finansinės atskaitomybės parengimas           

 
                                                                                                                                       atliekamos                         

                                                                                                                     ataskaitinio

                                                                                                                                        laikotarpio                  

6    Ataskaitinio laikotarpio sąskaitų uždarymas 

 
                                                                                                                                         pabaigoje

      

2. Ūkinių operacijų fiksavimas dokumentuose

Dokumentas – pavyzdys, liudijimas, įrodymas, pagrindimas. Kiekviena ūkinė operacija turi būti įforminta dokumentu. Dokumentai yra buhalterinės apskaitos pagrindas. Dokumentas yra raštiškas įvykdytos ūkinės operacijos ir teisės ją vykdyti liudijimas. Tai pradinė buhalterinės apskaitos stadija.. Jai būdingas teisingumas ir savarankiškumas. Dokumentai padeda kasdien stebėti ir kontroliuoti, kaip juda materialiosios vertybės ir pinigai, nustatyti, ar operacijos  yra teisėtos bei naudingos įmonei. Iš dokumentų gaunama daug informacijos: ar tinkamai laikomasi įstatymų, ar vykdomi Vyriausybės nutarimai, įsakymai, instrukcijos, kaip vyksta pagrindiniai įmonės procesai. Dokumentai reikalingi darant įrašus į apskaitos registrus.

      

    Ūkinių operacijų įforminimas dokumentais vadinamas dokumentavimu. 

Dokumentų rekvizitai  Kad dokumentas turėtų juridinę galią, visiškai atitiktų savo paskirtį ir teiktų visas žinias, apibūdinančias atliekamą operaciją, jis turi turėti nustatytą rodiklių minimumą. Dokumente esantys rodikliai vadinami rekvizitais. Apskaitos dokumentams privalomi šie rekvizitai .

1.      įmonės, įstaigos ar organizacijos, surašiusios apskaitos dokumentą, pavadinimas;

2.      apskaitos dokumento pavadinimas;

3.      jo surašymo data;

4.      ūkinės operacijos turinys;

5.      ūkinės operacijos matavimo rodikliai;

6.      ūkinės operacijos kiekinė ir piniginė išraiška;

7.      asmenų, atlikusių operaciją ir atsakingų už jos atlikimą bei teisingą įforminimą, pareigos, vardai, pavardės, parašai;

Kasos aparato kvituose turi būti nurodyta:

1.      kvitą išdavusios įmonės, organizacijos pavadinimas;

2.      šios įmonės ar organizacijos kodas, jei ji yra PVM mokėtoja – PVM mokėtojo kodas;.

3.      unikalus kasos aparato numeris;

4.      prekės ar paslaugos pavadinimas arba kodas;

5.      prekės ar paslaugos kaina;

6.      visa sumokėta suma, išskiriant PVM dydį;

7.      kvito išdavimo data;

8.      kvito eilės numeris.

     Įmonės atliktas ūkines operacijas. pagrindžia specialiais apskaitos dokumentais , kurie dar vadinami griežtos apskaitos dokumentais. Šiuo metu  L R vyriausybės 1996 m. spalio 24 d. nutarimu Nr.1230, L R  žemės ir miškų ūkio ministerijos 1997 m. birželio 30 d. įsakymu Nr.393 ir Lietuvos banko valdybos 1997 m. sausio 30 d. nutarimu Nr. 18  patvirtinti tokie specialūs apskaitos dokumentai.

1.      Kasos pajamų orderis.

2.      Sąskaita  faktūra.

3.      PVM sąskaita faktūra.

4.      Žemės ūkio produkcijos kvitai:

·        grūdų pirkimo kvitas;

·        cukrinių runkelių pirkimo kvitas;

·        gyvulių pirkimo kvitas;

·        pieno pirkimo kvitas;

·        vaisių, uogų ir daržovių pirkimo kvitas;

·        linų šiaudelių pirkimo kvitas.

     Juos platina teritorinė Valstybinė mokesčių inspekcija Jei blankus iš VMI atsiima ne ūkio subjekto vadovas, tai reikia pateikti ne tik atsiimančiam asmeniui išduotą įgaliojimą..

     Norint įsigyti blankus – būtina veikla, t.y., kai pateiktos visos įmonei privalomos pateikti VMI mokesčių deklaracijos ar apyskaitos, bet ne tuščios. Naujai įregistruotai įmonei veiklos įvykdymo įrodyti nereikia.

     Kasos pajamų orderio taisyti negalima. Sąskaitas faktūras galima taisyti korektūros būdu. Taisyti negalima: prekių kainų, kiekių PVM tarifų ir sumų.

     Anuliuotuose dokumentuose pažymėti “Anuliuota”, kitoje dokumento pusėje parašyti anuliavimo priežastį, datą ir pasirašo dokumentą išrašęs asmuo.

     Tais atvejais, kai keičiama prekių kaina, kiekis, PVM tarifas bei suma, pardavėjas turi išrašyti naują, patikslinančią sąskaitą faktūrą arba PVM  sąskaitą faktūrą. Šios sąskaitos faktūros viršuje turi būti parašyta “Patikslinanti”, nurodoma taisomos sąskaitos faktūros išrašymo data, serija ir numeris, taip pat reikia nustatyti ir priežastį, dėl ko tikslinama sąskaita faktūra ar PVM sąskaita faktūra.

     Prekių  grąžinimui įforminti naudojama pirkėjo išrašyta PVM sąskaita faktūra arba  sąskaita faktūra, viršuje užrašant “Grąžinimo”.Tokiame dokumente turi būti nurodyta grąžinamų prekių vertė ir nuo jos apskaičiuota PVM suma , kurios įrašomos su minuso ženklu. Jeigu prekes grąžina ne PVM mokėtojas, tai grąžinimo sąskaitoje faktūroje  nurodoma tik bendra grąžinamų prekių vertė su minuso ženklu. Pirmas sąskaitos faktūros egzempliorius lieka pirkėjui o antras –atiduodamas pardavėjui.

     Prie griežtos apskaitos dokumentų priklauso krovinio važtaraštis . Svarbiausi privalomi rekvizitai:

·        važtaraščio surašymo vieta, data ir laikas;.

·        siuntėjo – juridinio asmens kodas, adresas arba fizinio asmens kodas, vardas pavardė, adresas;

·        gavėjo - juridinio asmens kodas, adresas arba fizinio asmens vardas pavardė, adresas;

·        vežėjo pavadinimas, kodas ir adresas, jei krovinys vežamas samdytu transportu;

·        tikslus krovinio pakrovimo vietos adresas, krovinio išgabenimo data ir laikas;

·        tikslus krovinio iškrovimo vietos adresas, krovinio atgabenimo data ir laikas

·        žinios apie krovinį ;

·        krovinį išdavusio bei transportuoti paskirtų asmenų pareigos, vardai, pavardės, parašai;

·        transporto priemonės vairuotojo vardas, pavardė, asmens kodas, parašas;

·        transporto priemonės markė ir valstybinis numeris;

·        mokestis už vežimą ir suteiktas paslaugas arba sutarties, kurioje numatytos atsiskaitymo už vežimą sąlygos, numeris ir data, jei krovinys vežamas samdytu transportu;

     Nuo 2001 m. liepos 1 dienos įsigaliojo esminis važtaraščių naudojimo tvarkos pakeitimas, pagal kurį ant specialių blankų surašytus važtaraščius privalo naudoti tik ūkio subjektai – juridiniai asmenys , užsienio valstybių juridinių asmenų ar organizacijų padaliniai, veikiantys Lietuvos Respublikoje ir gabenantys krovininėmis bei pritaikytomis ir naudojamomis kroviniams vežti kelių transporto priemonėmis Lietuvos Respublikos teritorijoje akcizais apmokestinamus alkoholinius gėrimus, tabako gaminius, naftos produktus, etilo alkoholį ar cukrų. Taigi dalis  akcizais apmokestinamų prekių nuo liepos 1 d. gali būti gabenamos be specialios formos važtaraščio. Tokioms akcizinėms prekėms priskiriama kava, šokoladas, aukso ir sidabro dirbiniai ir t.t. Šioms prekėms gabenti , kai krovinys gabenamas savu transportu, vietoj specialiojo važtaraščio galima bus naudoti vieną iš sąskaitos faktūros egzempliorių .Visoms kitoms prekėms gabenti  krovininėmis bei pritaikytomis ir naudojamomis kroviniams vežti kelių transporto priemonėmis Lietuvos Respublikos teritorijoje juridiniai asmenys nuo 2001 m. 07.01 d. gali naudoti laisvos formos važtaraščius, kuriuose turi būti nurodyti tie patys privalomi rekvizitai, kaip ir specialiuose važtaraščiuose..

Važtaraštyje gali būti įrašyti ir kiti duomenys, susiję, su krovinio pristatymo terminu, jo įvertinimu, pakuote ar kitomis vežimo sąlygomis. Šį važtaraštį privalo pildyti įmonės, gabenančios krovinius šalies viduje.

     LR finansų ministras 2001.11 10 įsakymu Nr. 310 pakoregavo šių metų įsakymą Nr. 169. Dabar  be juridinių asmenų, laisvos formos važtaraščiai tapo privalomi fiziniams asmenims, turintiems patentus ir ūkininkams, jeigu jie gabena neasmeniniam naudojimui skirtus krovinius (prekes). Galima apibendrinti, kad laisvos formos važtaraščiai neprivalomi visais tais atvejais, kai anksčiau buvo neprivalomi ir griežtos apskaitos važtaraščiai: vežant buitines šiukšles, pinigus bankams, periodinę spaudą, iš fizinių asmenų paimtus asmeninius daiktus valyti, taisyti ir t. t.

     Specialiųjų apskaitos dokumentų blankus draudžiama dauginti, perparduoti. Jie kaip ir kiti dokumentai, saugomi nustatyta tvarka, laikantis  Lietuvos  archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, nustatytų terminų. Sugadinti ir anuliuoti blankai turi būti saugomi buhalterijoje, ant kiekvieno užrašant “Sugadinta” arba “Anuliuota”, o kitoje blanko pusėje, nurodant , dėl kokios  priežasties buvo sugadintas blankas.

     Įmonės gali naudoti pavyzdinius, specialius ir laisvos formos dokumentus. Svarbu, kad jie turėtų juridinę galią. Ypač daug dėmesio skiriama dokumentų pasirašymui. Remiantis L R buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo 14 straipsniu Įmonės vadovas ”patvirtina asmenų, kurie turi teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus, sąrašą ir jų parašų pavyzdžius. Apskaitos dokumentai pasirašomi asmeniškai” Taip pat nurodoma “už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių  operacijų  teisėtumą, atsako apskaitos  dokumentus surašę ir pasirašę asmenys”.

Dokumentų klasifikavimas

     Apskaitos dokumentai gali būti skirstomi pagal įvairius požymius:

·        formą;                                                                                                                

·        paskirtį;

·        duomenų apimtį;

·        sudarymo vietą;

·        sudarymo periodiškumą;

·        apskaitos pozicijų skaičių;

·        pildymo būdą.

Dokumentai pagal formą skirstomi į:

·        pavyzdinius;

·        specialiuosius;

·        laisvos formos.

     Pavyzdiniais dokumentais laikomi tie, kurių forma yra patvirtinta teisės aktais. Jiems priklauso Kasos išlaidų orderis, Kasos knyga, Priimtų ir išduotų pinigų apskaitos knyga ir kt.

     Specialieji dokumentai  naudojami tik griežtai nustatytoms operacijoms pagrįsti. Jie surašomi ant specialaus, nuo padirbinėjimo apsaugoto popieriaus blankų, su unikaliais numeriais. Šiems dokumentams :Kasos pajamų orderis, PVM sąskaita faktūra, Sąskaita faktūra ir Žemės ūkio produkcijos pirkimo kvitai.  Specialieji dokumentai padeda įmonių veiklą kontroliuojančioms valdžios institucijoms griežčiau tikrinti, ar teisingai apskaičiuojami mokesčiai, uždirbtų pajamų sumos.

    Laisvos formos dokumentams priskiriami tie, kurių formos teisės aktai nereglamentuoja. Tai avanso apyskaitos, įvairios kortelės, žiniaraščiai, aktai ir kt. Laisvos formos dokumentams taip pat priskiriami Inventorizavimo aprašai bei kiti dokumentai, kurių naudojimas bei rekvizitai yra griežtai reglamentuoti norminių aktų, tačiau jų forma nenustatyta. Įmonės privalo pirmiausia naudoti specialiuosius ir pavyzdinius apskaitos dokumentus, o operacijoms, kurioms dokumentuoti patvirtintų dokumentų nėra, - laisvos formos dokumentus.

Dokumentai pagal paskirtį skirstomi į:

·        patvarkomuosius;

·        pateisinamuosius;

·        buhalterinio įforminimo;

·        kombinuotuosius.

     Patvarkomaisiais  vadinami tokie dokumentai, kuriais nurodoma, įsakoma atlikti tam tikrą ūkinę operaciją. Šiuos dokumentus turi pasirašyti įmonės vadovas ar kiti administracijos įgalioti asmenys. Šiems dokumentams priskiriami įsakymai, potvarkiai apie atostogų suteikimą, atleidimą iš darbo, pašalpų, premijų mokėjimą, čekiai pinigams iš banko gauti , sutartys ir kt.

     Pateisinamaisiais vadinami tokie, kuriais pateisinamas ūkinės operacijos įvykdymas, todėl jie surašomi operaciją atliekant arba tuoj jai pasibaigus.  Juos pasirašo asmenys, įvykdę įmonės vadovo ir vyr. finansininko pasirašytą įsakymą. Tai sąskaitos  faktūros, PVM  sąskaitos  faktūros, priėmimo ir perdavimo kvitai, aktai orderiai ir kt. Šie dokumentai sudaro didžiąją pirminių apskaitos dokumentų dalį.

     Buhalterinio įforminimo dokumentus sudaro apskaitos darbuotojai. Tai įvairūs žiniaraščiai, savikainos kalkuliavimo lentelės, suvestinės. Šiuose dokumentuose kartu apibendrinama ir pirminė informacija, todėl reikia mažiau daryti įrašų, lengviau tvarkyti apskaitą. Tokie dokumentai gali būti rašomi ranka arba kuriami kompiuteriais.

     Reikėtų  išskirti buhalterines pažymas. Šie buhalterinio įforminimo dokumentai – tai papildoma informacija nagrinėjant anksčiau atliktas painias operacijas. Jie surašomi, kai nėra kito, tiesiogiai atliekamą operaciją pateisinančio dokumento, pvz. apskaičiuojamas ilgalaikio turto nusidėvėjimas, apskaičiuojamas kelių mokestis, nurašomos beviltiškos skolos, taisomos apskaitos klaidos ir kt. Buhalterinės pažymos surašomos ir tada, kai operacija sudėtinga ir atliekama remiantis keliais dokumentais, pvz. vykdant trišales, keturšales sutartis,: keičiant seną ilgalaikį turtą į naują, atliekant barterinius mainus ir pan.

     Kombinuotieji dokumentai, tai tokie dokumentai, kurie turi patvarkomųjų ir pateisinamųjų dokumentų bruožų. Tai Kasos išlaidų orderis, Mokėjimo pavedimai, Reikalavimai išduoti materialines vertybes, Avanso apyskaitos ir kt. Naudojant kombinuotuosius dokumentus sumažėja kitų dokumentų, lengviau apdoroti informaciją, nusistovi geresnė vidinės kontrolės tvarka.

Dokumentai pagal duomenų apimtį skirstomi:

·        pirminius;

·        suvestinius.

     Pirminiuose dokumentuose fiksuojama pradinė informacija apie atliktą ūkinę operaciją, todėl jie surašomi ūkinės operacijos atlikimo metu arba jai pasibaigus Tai Kasos pajamų orderiai, Kasos išlaidų orderiai čekiai  aktai, Reikalavimai ir pan.

     Suvestiniai dokumentai sudaromi kelių vienarūšių dokumentų pagrindu, grupuojant ir apibendrinant jų rodiklius, tai Kasos ataskaitos, avansinės apyskaitos ir pan.

Dokumentai pagal sudarymo vietą skirstomi į :

·        vidinius;

·        išorinius.

 

     Vidiniai dokumentai sudaromi pačioje įmonėje ir joje pasilieka Tai važtaraščiai, paskyros, medžiagų priėmimo aktai, buhalterinės pažymos, kasos dokumentai ir kt.

     Išorinius dokumentus įmonė gauna iš kitų įmonių arba pati surašo ir bent vienas jų egzempliorius turi būti perduodamas kitiems ūkio subjektams. Tai sąskaitos  faktūros, priėmimo kvitai, Mokėjimo pavedimai ir kt..

Dokumentai pagal sudarymo periodiškumą skirstomi:

·        vienkartinius;

·        kaupiamuosius.

     Vienkartiniuose dokumentuose fiksuojamos viena arba kelios vienarūšės operacijos, kurios buvo atliktos tuo pačiu metu pvz: sąskaitos faktūros, važtaraščiai, orderiai ir pan.

     Kaupiamuosiuose dokumentuose fiksuojamos per tam tikrą laiką atliktos vienarūšės operacijos. Tai Kaupiamieji žiniaraščiai, sandėlio kortelės, atsargų kortelės ir kt.

Dokumentai pagal apskaitos pozicijų skaičių skirstomi į:

·        vienaeilius;

·        daugiaeilius.

.

     Vienaeiliuose dokumentuose fiksuojama tik vieno pavadinimo prekė, žaliava, pajamų ar sąnaudų rūšis, o daugiaeiliuose – keletas. Vienaeiliai dokumentai labiau tinka rašyti ranka, o daugiaeiliai – kompiuteriu. Be to, daugiaeiliai dokumentai greičiau užpildomi.

Dokumentai pagal pildymo būdą skirstomi:

·        užpildytus ranka

·        užpildytus techninėmis priemonėmis – kompiuteriu.

4. Apskaitos registrai

    

          Įmonėje, priėmus ir patikrinus pirminius dokumentus, duomenys pirmiausia turi būti užregistruoti, susisteminti ir kaupiami apskaitos registruose – žurnaluose nuosekliai pagal jų atlikimo datą . Tipinius apskaitos registrus sudaro chronologinis žurnalas – Bendrasis žurnalas ir chronologiniai – sisteminiai žurnalai – specialieji skirta užrašyti sąskaitai, į kurią bus perkelta suma iš Bendrojo žurnalo.

     Didelėse įmonėse naudojami ir kiti specialieji žurnalai. Kiekviename iš jų fiksuojamos tam tikros rūšies operacijos, tuo pačiu atliekamas ir pradinis jų grupavimas, o tai palengvina vėlesnį duomenų apdorojimą. Dažniausiai naudojami šie žurnalai:

·        Pirkimų skolon žurnalas. Jame registruojamos visos operacijos, kai įmonė perka turtą skolon.

·        Pardavimų skolon žurnalas.Jame fiksuojamos parduoto turto ar į skolą suteiktų paslaugų sumos.

·        Pinigų gavimo bei Pinigų mokėjimo žurnalai skirti pinigų gavimams arba išmokėjimams registruoti.

·        Parduotų prekių savikainos žurnalas. Jame fiksuojama parduotų prekių savikaina.

·        Tiesioginių ir netiesioginių gamybos išlaidų apskaitos žurnalai vedami perdirbimo įmonėse. Juose fiksuojamos tiesioginės bei netiesioginės . 

     Analitinės apskaitos kortelės – tai apskaitos registrai, kuriuose fiksuojami detalūs duomenys apie atskiras turto ar įsipareigojimų rūšis. Jose be piniginės išraiškos fiksuojama ir kiekinė operacijos išraiška, detalizuojama kita svarbi informacija. Analitinės kortelės padeda išvengti nepagrįsto sąskaitų plano išplėtimo ir įmonės vadybininkams teikia daug detalios informacijos. Kiekvienam pirkėjui, tiekėjui, atsargų rūšiai skiriama atskira analitinė sąskaita , kurioje fiksuojama visa su tuo objektu susijusi informacija

5. Dokumentų saugojimas

     Įmonės einamųjų metų apskaitos dokumentus saugo buhalterijoje. Metams pasibaigus dokumentai, susegti į bylas ir ant kiekvienos bylos užrašius kokie ir kokio laikotarpio dokumentai susegti šioje byloje,  dar vienerius metus laikomi buhalterijoje.Ir tik po to dokumentai perduodami į įmonės archyvą . Dokumentų perdavimą į archyvą turi atlikti vadovo įsakymu patvirtinta ekspertų komisija. Mažose įmonėse šį darbą galima pavesti atlikti konkrečiam darbuotojui.

     1997 m. rugpjūčio 15 d. Archyvų departamentas įsakymu Nr.38 įteisino Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklę, kurioje nustatyti minimalūs dokumentų saugojimo terminai. Ši rodyklė apima ne tik buhalterinius, bet ir teisės, kontrolės, finansų, planavimo, kadrų saugos darbe bei kitus dokumentus.

     Įmonėms nustatyti šie minimalūs apskaitos dokumentų saugojimo terminai:

·        finansinės atskaitomybės dokumentai :

·        metų                                                                             15 m.

·        ketvirčio                                                                       10 m.   (jei nėra metų dokumentų – 15 m. 


·        perdavimo, padalijimo,

likvidavimo balansai                                                       15 m.  


·        pajamų deklaracijos ir

            mokesčių  ataskaitos                                                   10  m. (Mokesčių inspekcijoms pajamų  

                                                                                                             deklaracijas saugoti nuolat)


·        Valstybinio socialinio draudimo

finansinės ataskaitos                                           10 m.

·        audito ataskaitos                                                           10 m. 


·        audito paslaugų sutartys                                              10 m.   ( po sutarties įvykdymo ) 


·        pranešimai apie apdraustųjų socialiniu

draudimu įmokas                                                         10 m.  


·        dividendų apskaičiavimo žiniaraštis                             10 m. 


·        stipendijų išmokėjimo lapai                                         10 m. 

·        darbo laiko ir užmokesčio apskaitos

             dokumentai                                                                  10 m. (jeigu yra darbuotojų asmens                                                                                                            

                                                                                                             sąskaitų kortelės )

·        kasos operacijų apskaitos registrai

(kasos knygos ir kitos tipinės

              registrų formos)                                                          10 m.


pirminiai dokumentai :

·        kasos operacijų apskaitos                                             10 m.

·        banko dokumentai                                                         10 m.


·        finansinės apskaitos registrai (didžioji

knyga, bendrasis žurnalas ir kt. )                                   10 m.

·        inventorizacijos dokumentai                                          10 m.

·        mokesčių ir kitų įmokų į biudžetą

apskaičiavimo tikrinimo dokumentai                             10 m.

·        griežtos atskaitomybės blankų

apskaitos žurnalas                                                           10 m.

·        asmenų, turinčių teisę pasirašyti

buhalterinės apskaitos dokumentus,

            parašų pavyzdžiai                                                            10 m.

·        visiškos materialinės atsakomybės sutartys                     10 m. (po materialiai atsakingo asmens

                                                                                                                 pasikeitimo )

     Kai kuriems dokumentams yra nustatytas 75 metų saugojimo terminas, tai:

·        akcininkų registracijos knyga,

·         honorarų išmokėjimo lapai,

·         darbuotojų asmens sąskaitų kortelės

·        darbo laiko bei darbo užmokesčio apskaitos dokumentai, jeigu įmonėje nevedamos darbuotojų asmens sąskaitų kortelės.

     Septyniasdešimt penkerių metų saugojimo terminas taip pat nustatytas ir kai kuriems kadrų dokumentams:

·        darbo sutartims,

·        darbo sutarčių registravimo žurnalui,

·        prašymams dėl priėmimo, perkėlimo ar atleidimo iš darbo.

     Sutartims taikomas 10 metų saugojimo terminas skaičiuojant nuo sutarties įvykdymo datos

. ( Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklė paskelbta 1997 metų rugpjūčio mėnesio 22 dienos “Valstybės žiniose” Nr.78 ).

6. Operacijų fiksavimas sąskaitose

          Informacija apie kiekvieną apskaitos objektą kaupiama buhalterinėse sąskaitose Sąskaita – tai apskaitos registras, kuriame fiksuojamos ūkinės operacijos, kitaip tariant, daromi buhalteriniai įrašai. Sąskaitų visuma vadinama Didžiąja knyga. (DKS ). Didžioji knyga – tai sisteminis apskaitos registras, skirtas galutiniam apskaitos duomenų susisteminimui ir kaupimui. Didžiojoje knygoje įrašai daromi iš specialiųjų žurnalų duomenų. Kiekvienai turto, savininkų nuosavybės ir įsipareigojimų, bei pajamų ir sąnaudų rūšiai apskaityti yra skirta atskira sąskaita. Dabartinės sąskaitos struktūra yra tokia: duomenys paimti iš anksčiau  pateikto įmonės “Viltis” Bendrojo žurnalo

 Sąskaita “Pinigai” Nr. 27

Data

Turinys

PP

Debetas

Kreditas

Likutis

Debetas

Kreditas

Sausio  02

Už akcijas

BŽ I

100000

100000

 Sąskaita “Akcinis kapitalas” Nr.301

Data

Turinys

PP

Debetas

Kreditas

Likutis

Debetas

Kreditas

Sausio  02

Parduotos  akcijas

BŽ I

100000

100000

     Kad būtų lengviau mokytis apskaitos, naudojamos supaprastintos formos sąskaitos, kurias sudaro sąskaitos pavadinimas, debetas (kairioji) ir kreditas (dešinioji) pusės. Supaprastintos formos sąskaitos dar vadinamos “ T “ formos sąskaitomis arba “lėktuvėliais”.

                                                   D            S-tos  Pavadinimas             K



                                                   Debeto  apyvarta  Kredito apyvarta

    

     DEBETAS IR KREDITAS  sąskaitoje niekada nesikeičia vietomis. Patys žodžiai yra kilę iš lotynų kalbos: debetum – skola ir creditum – paskola, tačiau dabar jie  įgiję visiškai kitokią prasmę. Žodį debetas apskaitininkai vartoja norėdami pabrėžti, kad kalba apie kairiąją sąskaitos pusę, o kreditas – kad kalbama apie dešiniąją sąskaitos pusę. Atitinkamai Debeto skiltyje esančių skaičių suma vadinama Debeto apyvarta, o Kredito skiltyje – Kredito apyvarta.

     Remiantis Balansu ir Pelno (nuostolio) ataskaita, galime teigti, kad yra :

·         Turto sąskaitos.

·         Nuosavybės sąskaitos.

·         Pajamų sąskaitos.

·         Sąnaudų sąskaitos.

Šių sąskaitų struktūra

                                       D                        Turto    sąskaitos                              K


                                                 Likutis laikotarpio

                                                 pradžiai

        

                                                  (+) Objekto                      (-) Objekto

                                                  padidėjimas  =                  sumažėjimas =                                

                                                 Debeto apyvarta               Kredito apyvarta    

                             

                                                  Likutis laikotarpio

                                                  pabaigai                                   

                 Turto sąskaitos paprastai turi debetinius likučius, taip pat galime  sakyti, kad turto sąskaitų normalūs likučiai – tik debetiniai ,pvz. Jei s-toje “Pinigai” gauname kreditinį likutį, tai rodo, kad sąskaitoje yra pinigų trūkumas, ko jokiu būdu negali būti, tai, arba dokumentuose įsivėlė klaida ar paprasčiausiai kasininkas apsivogė. 

                                       D                     Nuosavybės sąskaitos                            K

                                                                                        

                                            Likutis laikotarpio

                           pradžiai

                        

                                                  (-) Objekto             (+)  Objekto

                                                         sumažėjimas =        padidėjimas =

                                                        Debeto apyvarta        Kredito apyvarta


                                           Likutis laikotarpio

                          pabaigai

     Nuosavybės sąskaitos paprastai turi kreditinius likučius, taip pat galime sakyti, kad nuosavybės sąskaitų normalūs likučiai tik kreditiniai, pvz., sąskaita “Skola tiekėjams” kreditinis likutis rodo, kiek įmonė skolinga tiekėjui už pirktą turtą, tuo tarpu debetinis likutis rodo, kad įmonė skolinga tiekėjui, o tai gali atsitikti tik du kartus apmokėjus tą pačią sąskaitą arba gali būti kokia nors sąskaita neįtraukta į apskaitos registrą – abiem atvejai yra klaida apskaitoje.

         D              Pajamų         sąskaitos                  K         D               Sąnaudų sąskaitos                        K     

      

                                            Pradinio likučio                       Pradinio likučio 

                                             nėra                                          nėra     

                                                                  

        (-)  Objekto                  (+) Objekto                             (+) Objekto               (-) Objekto

        sumažėjimas =             padidėjimas =                        padidėjimas  =           sumažėjimas  = 

        Debeto apyvarta            Kredito apyvarta                    Debeto apyvarta        Kredito apyvarta


                                             Likučio pabaigoje                   Likučio pabaigoje    

                                              nėra                                         nėra

     Visi turto ir nuosavybės sąskaitų galutiniai likučiai ataskaitinio laikotarpio pabaigoje įrašomi į balansą, o duomenys iš pajamų  ir sąnaudų sąskaitų  perkeliami į  pelno (nuostolio) ataskaitą, kurioje išvedamas to laikotarpio rezultatas – uždirbtas pelnas arba patirtas nuostolis, kuris įkeliamas į balansą. Taigi, visos pajamų, sąnaudų yra laikinos (tranzitinės), nes jos laikotarpio pabaigoje yra uždaromos. Pajamų ir sąnaudų sąskaitos yra kaupiamosios. Jose duomenys kaupiami didėjančiais skaičiais per ataskaitinį laikotarpį. Jam pasibaigus sukauptos sumos perkeliamos į finansinių rezultatų sąskaitą, kuri vadinasi “Pajamų ir sąnaudų suvestinė”

Laikinosios sąskaitos gali būti uždaromos mėnesio, ketvirčio, (bet dažniausiai) metų pabaigoje.

     Nuolatinės sąskaitos – tai tokios, kurios turi likučius metų pradžioje ir metų pabaigoje. Metų pabaigos likučiai perkeliami į balansą, tai visos turto ir nuosavybės sąskaitos. Nuolatinių sąskaitų grupei priklauso ir kontrarinės sąskaitos. Jos patikslina pagrindinės sąskaitos vertę, tai yra, iš pagrindinės sąskaitos likučio atimamas kontrarinės sąskaitos likutis. Taigi, kontrarinė sąskaita turi priešingą likutį (priešingoje sąskaitos dalyje) negu pagrindinė sąskaita. Jei pastaroji turi debeto likutį, tai kontrarinė sąskaita – kredito, ir atvirkščiai. Kontrarinės sąskaitos – tai visos ilgalaikio turto nusidėvėjimo sąskaitos, taip pat pirkimo diskontų, pardavimo diskontų ir kitos sąskaitos.

7. Sintetinės ir analitinės sąskaitos. Jų ryšys

     Apskaitinės informacijos vartotojams reikalingos skirtingos žinios. Išoriniams informacijos vartotojams užtenka dažniausiai apibendrintų duomenų, kuriuos teikia įmonės finansinė atskaitomybė, tuo tarpu vidiniams informacijos vartotojams – įmonės valdymo darbuotojams - reikia detalesnių duomenų , kurie paprastai atsispindi analitinėse sąskaitose.

     Sintetinėse sąskaitose parodomi apibendrinantys duomenys apie apskaitos objektus, t.y., surinkti pagal sustambintas turto, nuosavybės, pajamų ir sąnaudų rūšis.

     Analitinės sąskaitos pateikia išsamius ir konkrečius duomenis apie objektą, t.y. smulkiai išskaidytus pagal kiekvieną turto, nuosavybės, pajamų ir sąnaudų rūšį. Šios sąskaitos detalizuoja sintetines sąskaitas.

     Be sintetinių ir analitinių sąskaitų naudojamos ir subsąskaitos. Tai tarpinė grandis tarp sintetinių ir analitinių sąskaitų.

     Sąskaitų skirstymas į sintetines ir analitines yra sąlygiškas: vienoje įmonėje ta pati sąskaita gali būti sintetinė, kitoje – analitinė.

                                

Sintetinių ir analitinių sąskaitų ryšys

D       Įrengimai        K                                                                                    D   Gręžimo staklės   K


                                                                                                                           Lik.1200   

Lik. 7000


                                                          D        Staklės           K                          D  Frezavimo staklės  K


                                                                                                                            Lik.1800        

                                                      

                                                         Lik. 5500                                               

                                                                                                                         D  Tekinimo staklės   K


                                                                                                                           Lik. 2500 

                                                                                               

                                                       

                                                     

                                                           D    Kompiuteriai    K                    


                                                         

                                                          Lik. 1500

                                                                                                  

                                                    

                                                                                                                        D          Lentos           K      


                                                                                                                          Lik. 1000         

D      Atsargos     K


Lik.15000                                           D      Medžiagos    K                            D        Cementas         K 


                                                                                                                         Lik. 1800

                                                         Lik. 5000


 

                                                                                                                         D         Skarda            K        


                                                                                                                          Lik.2200 

                                                     D  Prekės, skirtos parduoti  K 


                                                        K. 10000                                                  D           Baldai           K        

                                         

                                                                                                                           Lik. 8000    


                                                                                                                         D          Batai             K  

                                                                                                                           Lik. 2000

D    Pirkėjų skolos   K                                                               D      AB “ Vilnius “   K                


                                                                                                       Lik. 1800   

Lik. 8200

                                                                                                     D     UAB “ Rytas “   K


                                                                                                        Lik. 2200  

                                                                                                         

                                                                                                     D       PĮ “ Deima “     K                                          


                                                                                                        Lik. 4200

D   Skolos tiekėjams  K                                                             D      AB “ Vaiva “     K


                                                                                                                          Lik. 1700    

                     Lik. 6000


                                                                                                    D        UAB “ Miglė “  K


                                                                                                                           Lik. 1100        

  

                                                                                                     D    UAB  “Šalna “     K 


                                                                                                                           Lik. 3200 

                                                                                                                                   

D  Akcinis kapitalas  K                                                               D Paprastosios akcijos  K  


                                                                                                                           Lik. 10000  

                     Lik. 13000  


                                                                                                       D  Privilegijuotos akcijos  K         


                                                                                                                           Lik. 3000            

8. Užbalansinės sąskaitos

     Užbalansinės sąskaitos – tai tokios sąskaitos, kurių likučiai į balansą neįskaitomi ir atvaizduojami už bendros jo sumos. Užbalansinės sąskaitos naudojamos apskaityti vertybėms laikinai esančioms įmonėje, bet jai nepriklausančioms pvz., perdirbimui priimtos žaliavos ir medžiagos, atsakingam saugojimui priimtos materialinės vertybės, komiso pagrindais priimtos prekės ir t.t.

9. Sąskaitų planas

     Visa apskaitos informacija turi būti susisteminta pagal tam tikrus požymius. Tuo tikslu įmonės turi parengti sąskaitų planą, kurį tvirtina įmonės vadovas. Sąskaitų planas – tai visų įmonėje naudojamų sąskaitų sąrašas, kuriame pateikiami visų sąskaitų pavadinimai bei jų numeriai. Sąskaitų plane sąskaitos pagal požymius jungiamos į tam tikras vienarūšes grupes, taip informacija yra suklasifikuojama ir ją lengviau skaityti bei analizuoti. Tam, kad įmonėms  būtų lengviau paruošti savo sąskaitų planą, LR

Finansų ministerija 1993 m. gruodžio 16 d. Nr. 91N patvirtino pavyzdinį sąskaitų planą. Tai siūlomų sąskaitų sąrašas, kurį kiekviena įmonė detalizuoja ir papildo, pritaikydama savo reikmėms. Pavyzdinio sąskaitų plano struktūra parengta vadovaujantis fundamentine apskaitos lygybe, suskirstant visas sąskaitas į klases.

Sąskaitų plano struktūra

1 klasė

2 klasė

3 klasė

4 klasė

5 klasė

6 klasė

7 klasė

8 klasė

9 klasė

0 klasė

Ilgalaikis

turtas

Trumpalaikis

turtas

Savininkų

nuosavybė

Skolintojų

nuosavybė

Pajamos

Sąnaudos

Valdymo ap-

kaitos sąskaitos

Užbalan-

sinės są-skaitos

ILGALAIKIS  + TRUMPALAIKIS  =  SAVININKŲ  + SKOLINTOJŲ  +  PAJAMOS  -         TURTAS                   TURTAS               NUOSAVYBĖ    NUOSAVYBĖ                   SĄNAUDOS

       

                                                                                                                                        Pelnas (nuostolis)


                  TURTAS                           =                                         NUOSAVYBĖ

Trumpai, kas apskaitoma kiekvienoje klasėje:

I   klasė – skirta apskaityti materialiam ir nematerialiam ilgalaikiam turtui;

     2  klasė – visam įmonės žinioje esančiam trumpalaikiam turtui apskaityti.

     3  klasė – apskaitomas kapitalas, rezervai, atidėjimai įsipareigojimams ir reikalavimams padengti;

     4  klasė – skirta įmonės trumpalaikiams bei ilgalaikiams įsiskolinimams ir įsipareigojimams                                                                                                                                                                                                                                                                         tretiesiems  asmenims apskaityti;

     5  klasė – fiksuojamos visos per ataskaitinį laikotarpį uždirbtos pajamos;

     6   klasė – fiksuojamos visos per ataskaitinį laikotarpį šias pajamas uždirbant patirtos sąnaudos;

7 , 8, 9 klasės, kurių valdžia nereglamentuoja. Jos skirtos įmonės valdymo apskaitai.

10 klasė (arba nulinė klasė) – užbalansinės sąskaitos arba specialiosios sąskaitos. Jos atspindi ūkines operacijas, kurios įtakos įmonės turtui ar nuosavybei neturi, o atlieka dažniausiai informacinę funkciją, pvz., užstačius turtą bankui, iš kurio gavo įmonė paskolą. Šiuo atveju turto įmonėje nei padaugėja, nei sumažėja, o tiesiog užfiksuotas svarbus įmonei faktas. Plačiau apie užbalansines sąskaitas jau kalbėjome.  

10. Dvejybinis įrašas

Dvejybinio įrašo atsiradimo apskaitoje ir

Galilėjaus bei Niutono sistemų sukūrimo idėjos buvo

vienodai reikšmingos

                    

VERNERIS SOMBERTAS 

     Manoma , kad dvejybinis įrašas atsirado 1340 metais Genujoje (faktai nėra patvirtinti). Tačiau tiksliai žinoma, kad pirmą kartą aprašytas iki šiol naudojamas dvejybinis įrašas buvo 1494 metais Venecijoje išleistoje LUKO PAČIOLIO knygoje “Aritmetikos, geometrijos mokymo apie proporcijas ir santykius visuma”. Šioje knygoje vienuoliktas skyrius buvo paskirtas apskaitai ir vadinosi: ”Traktatas apie sąskaitas ir įrašus”.  

     Kiekvieno ūkinio fakto atspindėjimas vienos sąskaitos debete, o kitos kredite, vadinamas dvejybiniu įrašu. Sąskaitų derinys, kai viena sąskaita debetuojama, o kita kredituojama, vadiname sąskaitų korespondencija.

     Šią sąskaitų korespondencijos taisyklę galime išreikšti taip:

               TURTAS  IR  SĄNAUDOS

            NUOSAVYBĖ  IR  PAJAMOS

     PADIDĖJIMAI  fiksuojami  DEBETE

     SUMAŽĖJIMAI fiksuojami  KREDITE

   PADIDĖJIMAI  fiksuojami  KREDITE

   SUMAŽĖJIMAI  fiksuojami  DEBETE

Dvejybinio įrašo esmė yra ta, kad  įvykus ūkinei operacijai,  suma įrašoma į vienos sąskaitos debetą ir kitos sąskaitos kreditą. Kad būtų lengviau tai suvokti, panagrinėsime, kaip operacijos veikia turtą, nuosavybę, pajamas ir sąnaudas.

    + padidėjimas

    - sumažėjimas

Ūkinių operacijų poveikio turto, nuosavybės, pajamų ir sąnaudų straipsniams pavyzdys

Ūkinių operacijų turinys

Turtas

Nuosavybė


skolintojų          savininkų

Pajamos

Sąnaudos

1. Už grynus pinigus įsigytos

     medžiagos

2. Gauta banko paskola  

 Apskaičiuotas, bet dar         

neišmokėtas darbo užmokestis         

4. Išmokėtas ankstesnėje operacijoje apskaičiuotas darbo užmokestis         

5. Parduotos įmonės išleistos

    paprastosios akcijos

6. Klientai sumokėjo už jiems

    atliktus darbus (darbų užbai-

    gimas sutampa su pinigų

    sumokėjimu )

    +  -     




+              

-

+

+

       +

       +

       -

     

                              +

+

+

     Sąskaitų korespondencijų sudarymas yra vienas iš svarbiausių buhalterinės apskaitos darbų. Šis darbas lemia visos apskaitos kokybę, todėl apskaitininkas turi gerai išmanyti apskaitos pagrindus. Prieš sudarant sąskaitų korespondenciją, būtina išnagrinėti ūkines operacijas tokia tvarka:

·         kokius turto,nuosavybės, pajamų ir sąnaudų straipsnius (objektus)  paveikia operacija;

·         kokioje sąskaitoje ir kurioje jos dalyje (debete ar kredite) reikia parodyti kiekvieno objekto pakitimą (padidėjimą ar sumažėjimą).Reikiamos sąskaitos parenkamos iš sąskaitų plano.

·         užrašyti debetuojamą ir kredituojamą sąskaitą ir operacijos sumą.

UŽDAVINYS: Ūkinių operacijų įtaka įmonės apskaitinei lygybei:

1.      2002 m.sausio 2 d.AB“VILIONĖ”išleido ir pardavė paprastųjų akcijų už 100000 Lt.

2.                    sausio 3 d. įmonė įsigijo žemės už 50000 Lt ir pastatą už 25000 Lt.

3.                    sausio 4 d. įmonė skolon įsigijo prekių už 20000 Lt.

4.                    sausio 10 d. įmonė paėmė 10000 Lt. paskolą iš banko.

5.                    sausio 12 d. įmonė pirko už grynus pinigus 1500 Lt įvairių medžiagų.

6.                    sausio 16 d. įmonė sumokėjo tiekėjams 10000 Lt. dalį skolos už sausio 4 d.                                       .                                 pirktas prekes.

7.                   sausio 18 d. įmonė pagamino ir pardavė produkcijos už 3200 Lt. klientams                                                                             .                                skolon

8.                   sausio 18 d. įmonė grąžino likusią dalį skolos už sausio 4 d. pirktas prekes.

9.                   sausio 22 d. įmonė pardavė produkcijos už grynus pinigus 1500 Lt.

10.               sausio 24 d. įmonė grąžino 10000 Lt. paskolą bankui.

11.               sausio 25 d. įmonė sumokėjo 350 Lt už einamąjį remontą.

12.  Per laikotarpį nuo 2000 m. sausio 1 d. iki sausio 31 d. įmonė patyrė tokias sąnaudas:

·        medžiagų  produkcijai gaminti 1200 Lt.

·        darbuotojams išmokėjo atlyginimus 800 Lt.

·        sumokėjo už elektros energiją 300 Lt.

·        sumokėjo Telekomui 70 Lt. už naudojimąsi telefonu.

Apskaitinė lygybė:

Turtas

Nuosavybė

Skolintojų

Savininkų

Oper.

Nr.

Pinigai

Žemė

Pastatas

Prekės

Medžia-

gos

Pirkėjų

skolos

Skola

tiekė-

jams

Skola

bankui

Akcinis

kapita-.

las

+Paja-

mos

-Sąnau-dos

1

+100000

+100000

2

-75000

+50000

+25000

3

  +20000

+20000

4

+10000

+10000

5

-1500

+1500

6

-10000

-10000

7

+3200

+3200

8

-10000

-10000

9

+1500

+1500

10

-10000

-10000

11

-350

-350

12

-1170

-1200

-2370

Viso

+3480

+50000

+25000

+20000

+300

+3200

-

-

+100000

+1980

101980

101980

    

Tą patį uždavinį išspręsime ,sudarydami sąskaitų korespondencijas:

ŪKINĖS  OPERACIJOS                                                                        DK  SĄSKAITOS

                           

1.            D Pinigai                     100000                                                  D            Pinigai            K

                  K Akcinis kapitalas                   100000

                                                                                                                1) 100000          2)  75000 

2.            D Žemė                         50000                                                 4)   10000          5)    1500

               D Pastatas                     25000                                                 9)     1500          6)  10000

                   K Pinigai                                   75000                                                           7)  10000

                                                                                                                                        10)  10000

3             D Prekės                        20000   .                                                                     11)      350                

                  K Skola tiekėjams                      20000                                                         12)    1170

                                                                                                     

4.            D Pinigai                       10000                                               Ap. 111500            108020           

                   K Banko paskola                        10000

                          

                                                                                                                  Lik.   3480             

5.            D Medžiagos                 1500              

                   K Pinigai                                    1500

                                                                                                                D   Akcinis kapitalas     K   

6.            D Skola tiekėjams         10000

                  K Pinigai                                     10000                                                            1) 100000   

7.             D Pirkėjų skola             3200                                                   D          Žemė                 K

                    K Pajamos                                 3200                                  2) 50000        



8.              D Skola tiekėjams         10000                                                 D         Pastatas            K

                  K Pinigai                                    10000

                                                                                                                    2) 25000                                          

9.              D Pinigai                       1500

                     K Pajamos                                 1500                                   D          Prekės              K


10.            D Skola bankui            10000                                                      8) 20000

                    K Pinigai                                  10000

                                                                                                                    D   Skola tiekėjams     K

11.             D Ein.rem. sąnaudos     350                                                       6) 10000    3) 20000   

                      (veiklos sąnaudos)                                                                  8) 10000  

                      K Pinigai                                  350                                     Ap. 20000       20000

            

                                                                                                                                       Lik.0

12.              D Medžiagų sąnaudos    1200                                                  D   Banko paskola       K

                   D Atlyginimų sąnaudos   800                                                 10) 10000     4) 10000      

                   D Elektros energ.sąn.       300

                   D Ryšių sąnaudos              70                                                   D      Medžiagos          K

                       (Veiklos sąnaudos)                                                                5) 1500      12) 1200 

                       K Medžiagos                          1200                                      Lik. 300                                  

                       K Pinigai                                 1170                 

    D   Klientų      skolos      K        D       Pajamos            K                     D      Sąnaudos            K

       7) 3200                                                        7) 3200                              11) 350

                                                                            9) 1500                             12) 1170   

                                                               Lik. 4700                                   1120   

                                                                                                                   Lik. 2720

AB “VILIONĖ”

Pelno ataskaita

2002 m. sausio 31 d.

                    Pajamos:                           4700

                    Sąnaudos:                        -

                          einamojo remonto         350

                          medžiagų                      1200

                          atlyginimų                      800

                          elektros energijos           300

                          ryšių                                 70      

                        ------------------------------------------

                          Iš viso sąnaudų              2720

                           Pelnas                           1980                       

AB “VILIONĖ”

 Balansas

2002 m. sausio 31 d.

Turtas
Nuosavybė

Pinigai                                                      3480

Akcinis kapitalas                                 100000

Žemė                                                      50000

Nepaskirstytas pelnas                              1980

Pastatai                                                   25000

Prekės                                                     20000 

Medžiagos                                                  300

Pirkėjų skolos                                           3200

Balansas                                     101980

Balansas                                     101980 

11. Klaidų taisymas

     Apskaitoje klaidos neišvengiamos. Jų pasitaiko ne tik apskaitos dokumentuose, bet ir apskaitos registruose. Dažniausiai naudojami klaidų taisymo būdai yra šie:

·        korektūros;

·        papildomo įrašo;

·        raudonojo storno.

     Korektūros būdas dažniausiai naudojamas taisyti klaidoms, rastoms iki atskaitomybės sudarymo. Neteisingai įrašytas skaičius ar žodis išbraukiamas vienu brūkšniu, kad būtų galima perskaityti kas buvo parašyta, o virš ištaisyto įrašomas teisingas skaičius ar žodis. Parašoma “Ištaisytu tikėti”, “Išbraukto neskaityti” ir pan. Šalia pasirašo asmuo atlikęs ištaisymą ir parašo taisymo datą.

     Papildomas įrašas naudojamas, pastebėjus, kad buvo įrašytas mažesnis skaičius nei turėjo būti. Surašoma trūkstamos sumos (skirtumo) dydžio papildoma sąskaitų korespondencija, kurios pagrindu didinami įrašai atitinkamų sąskaitų registruose. Ištaisymas atsispindi įrašuose ne to ataskaitinio laikotarpio, kada buvo padaryta klaida, o kada ji ištaisyta.

     Pavyzdžiui:  Pirkta prekių už 580 Lt. Įrašant korespondenciją į bendrąjį žurnalą buvo padaryta klaida:

                             D Prekės                560

                                 K Pinigai                 560 .

Klaidingai įrašyta mažesbė suma taisoma darant tokią pat korespondenciją, tik skirtumo sumai:

                             D Prekės                20

                                 K Pinigai               20 .          

     Storno arba raudonojo storno būdu taisomos įrašytos ne į tas sąskaitas arba per didelės sumos. Buvusi neteisinga sąskaitų  korespondencija arba suma panaikinama  įrašant tokią pat korespondenciją neigiamais skaičiais ir kartu surašoma teisingos sumos sąskaitų korespondencija teigiamais skaičiais. Neigiami skaičiai rašomi raudona spalva (iš čia ir kilęs pavadinimas “raudonojo storno”). Raudonai parašytos sumos ne pridedamos bet atimamos.Neigiamas sumas galima rašyti ir tos pačios spalvos rašalu, tik tada reikia apibraukti rėmeliu.

     Pavyzdžiui: Įmonė pirko prekių skolon už 4000 Lt. Bendrame žurnale įrašyta korespndencija:

   .                                D Prekės              4000

                                       KPinigai                  4000

Taisoma klaida: įrašas pakartojamas raudonu rašalu  arba apibraukiamas rėmeliu,tai yra stornuojamas:

                                    D Prekės           (  4000 )

                                       K Pinigai               ( 4000.)

Įprastiniu rašalu įrašome teisingą korespondenciją:

 

                                    D Prekės                  4000

                                       K Skola tiekėjams        4000 .

PASTABA: Šiuo metu leidžiamoje  apskaitos literatūroje neigiami skaičiai (arba įrašai mažinantys sumas) rašomi skliausteliuose.

12. Bandomasis balansas

     Įregistravus ūkines operacijas Bendrame žurnale ir įrašus išnešiojus į Didžiosios knygos sąskaitas, būtina pasitikrinti , ar nepadaryta aritmetinių klaidų ar teisingai apskaičiuoti sąskaitų likučiai,(tai yra turim pasitikrinta, ar “eina” Didžioji knyga”). Tam tikslui parengiamas  bandomasis balansas.

     Bandomasis balansas – tai pagalbinė lentelė, kurioje pateikiami debetiniai ir kreditiniai sąskaitų likučiai, susiformavę per ataskaitinį laikotarpį. Jame debetinių likučių suma  turi būti lygi kreditinių likučių sumai, tik tada bus išlaikyta apskaitinė lygybė.Jei lygybės tarp likučių nėra, tai reiškia, kad apskaitoje įsivėlė klaida. Bandomojo balanso forma yra:

AB “VILIJA”

 Bandomasis balansas

 Sąskaitos

Likučiai

Debetas        

Kreditas

 Įrengimai

12000

 Pinigai

5000

Akcinis kapitalas

16000

Pajamos

3000

Medžiagų sąnaudos

2000

Iš viso:

19000

19000


     Iš Bandomojo balanso turto ir nuosavybės sąskaitų likučiai perkeliami į Balansą, o pajamų ir sąnaudų  sąskaitų likučiai  - į Pelno (nuostolio) ataskaitą.

1 Kontroliniai klausimai

1.      Išvardinkite apskaitos proceso nuoseklumą.

2.      Ką vadiname dokumentu ir dokumentavimu?

3.      Išvardinkite pagrindinius dokumentų rekvizitus.

4.      Kas yra specialūs apskaitos dokumentai?

5.      Kokie yra privalomi krovinio važtaraščio rekvizitai?

6.      Išvardinkite pagrindinius požymius, pagal kuriuos yra klasifikuojami dokumentai?

7.      Išvardinkite kokius žinote apskaitos registrus ir juos apibūdinkite?

8.      Ką galite pasakyti apie analitines apskaitos korteles, kam jos reikalingos?

9.      Kodėl ir kiek laiko reikia saugoti apskaitos dokumentus?

10.  Kas yra archyvas, kaip jis turi būti įrengtas?

11.  Pateikite buhalterinės sąskaitos apibrėžimą ir jos struktūrą.

12.  Apibūdinkite struktūrą:

·        turto sąskaitų;

·        nuosavybės sąskaitų;

·        pajamų sąskaitų;

·        sąnaudų sąskaitų.

13.  Ką vadiname Didžiąja knyga?

14.  Kokias sąskaitas vadiname tranzitinėmis ir kodėl?

15.  Kas yra kontrarinės sąskaitos, kam jos reikalingos?.

16.  Apibūdinkite sintetines ir analitines sąskaitas, koks jų ryšys.

17.  Ką vadiname užbalansinėmis sąskaitomis ir kam jos naudojamos?

18.  Apibūdinkite sąskaitų planą ir kam jis reikalingas?

19.  Pateikite ir paaiškinkite sąskaitų plano struktūrą.

20.  Pateikite dvejybinio įrašo apibrėžimą.

21.  Pateikite sąskaitų korespondencijos apibrėžimą, iliustruokite pavyzdžiais.

22.  Apibūdinkite bendrąjį žurnalą ir jo paskirtį.

23.  Kokius žinote klaidų taisymo būdus apskaitoje? Apibūdinkite juos.

24.  Kokių dokumentų negalima taisyti ir kodėl?

25.  Kas yra bandomasis balansas? Koks jo sudarymo tikslas.

.

14. Praktinės užduotys

  1 Pratimas

     Pateikiame ūkines operacijas, susijusias su medžiagomis (žaliavomis).

  1. Už grynus pinigus 2000 Lt įsigyta žaliavų.
  2. Gamyboje sunaudota įvairių žaliavų už 2000 Lt.
  3. Skolon už 1500 Lt pirkta įvairių žaliavų.
  4. Už grynus pinigus 400 Lt parduota įvairių žaliavų.
  5. Nelaimingo atsitikimo metu buvo išlieta ant žemės tepalų už 150 Lt.

     Reikia:

  1. Atidaryti sąskaitą “Medžiagos” (Žaliavos) ir išnešioti ūkines operacijas.

2   .Apskaičiuoti Debeto ir Kredito apyvartas ir išvesti sąskaitos likutį.

 2 Pratimas

            UAB “Rytas” ūkinės operacijos , įvykusios 2002 m. sausio mėnesį:

1.      1 d.  Įmonė “Rytas” išleido ir pardavė akcijų už 40000 Lt.

2.      5 d.  Įmonė už grynus pinigus įsigijo įrengimą 1500 Lt ir medžiagų už 900 Lt.

3.      7 d.  Įmonė paėmė iš banko paskolą 15000 Lt.

4.      10d. Įmonė skolon įsigijo kompiuterį už 4000 Lt.

5.      12d. Įmonė iš anksto sumokėjo 400 Lt už patalpų nuomą vasario ir kovo mėnesiais.

6.      15d. Apmokėta  sausio 10 d. skola 4000 Lt.

7.      18d. Sunaudota medžiagų už 500 Lt.

8.      20d. Klientams išrašyta 1700 Lt sąskaita

9.      25d.Grąžinta dalis skolos bankui 5000 Lt.

10.  27d.Už atliktas paslaugas įmonė gavo 600 Lt.

11.  31d.Per sausio mėnesį įmonė patyrė tokias sąnaudas:

·        sumokėjo už elektros energiją 300 Lt.

·        sumokėjo Telekomui už ryšių paslaugas 200Lt.

·        išmokėjo darbo užmokestį darbuotojams 1300 Lt.

     Reikia:  

1.      Užregistruoti UAB“Rytas” sausio mėnesio ūkines operacijas bendrame žurnale.

2.      Perkelti duomenis į didžiąją knygą.

3.      Sudaryti sausio 31 d. bandomąjį balansą.

4.      Sudaryti balansą ir pelno (nuostolio) ataskaitas.

  1. 3 Pratimas

    

     2002 m. kovo 1 d. užregistruota UAB “Lakštingala” su 10000 Lt Įstatiniu kapitalu. Per kovo mėnesį įvyko UAB sekančios operacijos:

 1.   2 d. Išsinuomotos patalpos šešiems mėnesiams už 1000 Lt. Pinigai sumokėti.

      2.   3 d. Nupirkta medžiagų už 300 Lt grynais pinigais.

         4 d.Iš banko paimta 20000 Lt paskola

  1. 5 d. Nupirktas už grynus pinigus įrengimas. Sumokėta 15000 Lt.
  2. 10d. Nupirkta skolon medžiagų už 900 Lt.
  3. 25d.Atliktas pirmas užsakymas. Klientai sumokėjo 1200 Lt.
  4. 26d. Nurašytos gamyboje sunaudotos medžiagos 700 Lt.
  5. 30d. Išmokėtas darbuotojams atlyginimas 400 Lt.
  6. 30d. Sumokėta už sunaudotą elektros energiją 50 Lt.  

     Reikia:

  1. Ūkines operacijas užregistruoti Bendrame žurnale. 
  2. Sumas perkelti į Didžiosios knygos sąskaitas.
  3. Sustatyti Bandomąjį balansą, Balansą ir Pelno (nuostolio) ataskaitas.

      4 Pratimas:

 

     Trys draugai 2002 m. sausio 2 d. susidėję po 10000 Lt įsteigė UAB “Vilnis”. Kiekvienas gavo po penkias vardines akcijas. Sausio mėnesį įvyko tokios ūkinės operacijos:

  1. 2 d.Bendrovė išsinuomojo patalpas visiems metams ir sumokėjo už visus metus į priekį2400Lt.
  2. 4 d. Paimta banko paskola 30000 Lt.
  3. 6 d. Pirkta už grynus pinigus automašina – furgonas. Sumokėta 6000 Lt.
  4. 9 d. Pirkta skolon žaliavų už 10000 Lt.
  5. 10d. Pirktas skolon šaldytuvas žaliavoms laikyti už 15000 Lt.
  6. 15d. Grąžinta dalis skolos 5000 Lt už sausio 9 d. pirktas prekes.
  7. 20d. Pagaminta ir parduota už grynus pinigus pirma partija mėsos gaminių už 3000 Lt.Tiems gaminiams pagaminti sunaudota žaliavos už 2100 Lt.
  8. 21d. Grąžinta skola tiekėjams už sausio 10 d. pirktą šaldytuvą.
  9. 25d. Pagaminta ir parduota skolon antra partija mėsos gaminių už 3500 Lt. Sunaudota mėsos žaliavos už 2900 Lt.
  10. 31d. Sumokėta Telekomui už ryšio paslaugas 50 Lt.
  11. 31d. Sumokėtas darbuotojams priklausantis atlyginimas 1300 Lt.
  12. 31d. Priskaičiuota už sausio mėnesį priklausanti 200 Lt patalpų nuoma.
  13. 31d. Sumokėta už elektros energiją 150 Lt.

     Reikia:

  1. Ūkines operacijas užregistruoti Bendrame žurnale.
  2. Sumas perkelti į Didžiosios knygos sąskaitas.
  3. Sustatyti Bandomąjį balansą, Balansą ir Pelno (nuostolio) ataskaitas

      5 Pratimas

     AB “Vilija” siuva  įvairius viršutinius rūbus. Jos sąskaitų likučiai 2002 m. sausio 1 d. buvo tokie: Akcinis kapitalas 100000 Lt,Pinigai 30900 Lt,Pastatas 35000 Lt,Įrengimai (siuvimo mašinos) 60000Lt, Įrengimų nusidėvėjimo suma 10000 Lt, Pastato nusidėvėjimo suma 5000 Lt, Nepaskirstytas pelnas 10000 Lt, Skola tiekėjams 900 Lt.

     Per 2002 m. sausio mėnesį įvyko sekančios ūkinės operacijos

1.      2 d. Pirkta audinių už 8000 Lt. grynais.

2.      5 d. Pirkta įvairįų siūlų skolon už 500 Lt.

3.      9 d. Paimta banko paskola 10000 Lt.

4.      10d. Apmokėta skola tiekėjams už praeitą mėnesį.

5.      12d. Klientams išrašyta sąskaita  faktūra už pasiūtus kostiumus 1500 Lt.

6.      13d. Per dešimt sausio dienų buvo sunaudota audinių už 900 Lt, siūlų už 50 Lt.

7.      15 d. Apmokėta sąskaita  faktūra už reklamą spaudoje 100 Lt.

8.      20d. Klientai apmokėjo sausio 12 d. išrašytą sąskaitą faktūrą.

9.      22d. Apmokėta sausio 5 d.sąskaita  faktūra.

10.  23d. Parduotuvėje užsakytas 1200 Lt kainuojantis baldų komplektas.

11.  25d. Skolon įsigytas kompiuteris už 3500 Lt.

12.  27d. Už grynus pinigus 1300 Lt nupirktas užsakytas baldų komplektas.

13.  28d. Įmonė atliko užsakymą už 2600 Lt. Klientai už pasiūtą aprangą įsipareigojo sumokėti per 15 d.

14.  31d. Priskaičiuotas, bet dar neišmokėtas darbuotojams atlyginimas 950 Lt už sausio mėnesį.

15.  31d. Priskaičiuotas SODRAI mokestis 31%  už sausio mėnesį 285 Lt.

16.  31d. Sumokėtos bankui priklausančios palūkanos už sausio mėnesį 124 Lt.

17.  31d. Sunaudota per likusį sausio mėnesį audinių už 1300 Lt, siūlų už 60 Lt.

18.  31d. Sumokėta už elektros energiją 120 Lt.

19.  31d. Sumokėta už ryšių paslaugas 110 Lt.

20.  31d. Priskaitytas įrengimų nusidėvėjimas už sausio mėnesį 115 Lt.

21.  31d. Priskaitytas pastato nusidėvėjimas už sausio mėnesį 170 Lt.

     Reikia:  

1.   Ūkines operacijas užregistruoti Bendrame žurnale.

2.   Sumas perkelti į Didžiosios knygos sąskaitas.

  1. Sustatyti Bandomąjį balansą, Balansą ir Pelno (nuostolio) ataskaitas








Politica de confidentialitate

DISTRIBUIE DOCUMENTUL

Comentarii


Vizualizari: 551
Importanta: rank

Comenteaza documentul:

Te rugam sa te autentifici sau sa iti faci cont pentru a putea comenta

Creaza cont nou

Termeni si conditii de utilizare | Contact
© SCRIGROUP 2019 . All rights reserved

Distribuie URL

Adauga cod HTML in site