Scrigroup - Documente si articole

Username / Parola inexistente      

Home Documente Upload Resurse Alte limbi doc  

CATEGORII DOCUMENTE




loading...



BulgaraCeha slovacaCroataEnglezaEstonaFinlandezaFranceza
GermanaItalianaLetonaLituanianaMaghiaraOlandezaPoloneza
SarbaSlovenaSpaniolaSuedezaTurcaUcraineana

įstatymaiįvairiųApskaitosArchitektūraBiografijaBiologijaBotanikaChemija
EkologijaEkonomikaElektraFinansaiFizinisGeografijaIstorijaKarjeros
KompiuteriaiKultūraLiteratūraMatematikaMedicinaPolitikaPrekybaPsichologija
ReceptusSociologijaTechnikaTeisėTurizmasValdymasšvietimas

Finansinės būklės pasikeitimų fiksavimas apskaitoje

Apskaitos

+ Font mai mare | - Font mai mic







DOCUMENTE SIMILARE

Trimite pe Messenger

Finansinės būklės pasikeitimų fiksavimas apskaitoje

Išsinagrinėję šią temą, turėtumėte:




Suvokti ir apibrėžti apskaitos proceso organizavimo nuoseklumą įmonėje;

Žinoti apskaitos dokumentus ir registrus, mokėti juos saugoti.

Suvokti dvejybinio įrašo esmę;

Mokėti klasifikuoti informaciją į buhalterines sąskaitas;

Mokėti projektuoti laisvos formos dokumentus.

1. Apskaitos proceso organizavimas

Buhalterinė apskaita atliekama tam tikra tvarka ir nuoseklumu. Apskaitos proceso organizavimas įmonėje pateiktas schemoje. Apskaitos duomenų įregistravimo tvarka visose jų formavimo stadijose – nuo pirminių dokumentų iki atskaitomybės – vadinama buhalterinės apskaitos organizavimu.

Buhalterinės apskaitos procesą galima išskaidyti į keletą sudedamųjų dalių. Žemiau pateikta apskaitos proceso seka:

Apskaitos proceso nuoseklumas


Apskaitos

Ūkinių operacijų registravimas bendrajame žurnale (arba

specialiuose žurnaluose )

  procedūros

a  atliekamos per

visą ataskaitinį

laikotarpį


Apskaitos

procedūros,

Finansinės atskaitomybės parengimas

  atliekamos

ataskaitinio

laikotarpio

Ataskaitinio laikotarpio sąskaitų uždarymas

  pabaigoje

2. Ūkinių operacijų fiksavimas dokumentuose

Dokumentas – pavyzdys, liudijimas, įrodymas, pagrindimas. Kiekviena ūkinė operacija turi būti įforminta dokumentu. Dokumentai yra buhalterinės apskaitos pagrindas. Dokumentas yra raštiškas įvykdytos ūkinės operacijos ir teisės ją vykdyti liudijimas. Tai pradinė buhalterinės apskaitos stadija.. Jai būdingas teisingumas ir savarankiškumas. Dokumentai padeda kasdien stebėti ir kontroliuoti, kaip juda materialiosios vertybės ir pinigai, nustatyti, ar operacijos yra teisėtos bei naudingos įmonei. Iš dokumentų gaunama daug informacijos: ar tinkamai laikomasi įstatymų, ar vykdomi Vyriausybės nutarimai, įsakymai, instrukcijos, kaip vyksta pagrindiniai įmonės procesai. Dokumentai reikalingi darant įrašus į apskaitos registrus.

Ūkinių operacijų įforminimas dokumentais vadinamas dokumentavimu.

Dokumentų rekvizitai Kad dokumentas turėtų juridinę galią, visiškai atitiktų savo paskirtį ir teiktų visas žinias, apibūdinančias atliekamą operaciją, jis turi turėti nustatytą rodiklių minimumą. Dokumente esantys rodikliai vadinami rekvizitais. Apskaitos dokumentams privalomi šie rekvizitai .

įmonės, įstaigos ar organizacijos, surašiusios apskaitos dokumentą, pavadinimas;

apskaitos dokumento pavadinimas;

jo surašymo data;

ūkinės operacijos turinys;

ūkinės operacijos matavimo rodikliai;

ūkinės operacijos kiekinė ir piniginė išraiška;

asmenų, atlikusių operaciją ir atsakingų už jos atlikimą bei teisingą įforminimą, pareigos, vardai, pavardės, parašai;

Kasos aparato kvituose turi būti nurodyta:

kvitą išdavusios įmonės, organizacijos pavadinimas;

šios įmonės ar organizacijos kodas, jei ji yra PVM mokėtoja – PVM mokėtojo kodas;.

unikalus kasos aparato numeris;

prekės ar paslaugos pavadinimas arba kodas;

prekės ar paslaugos kaina;

visa sumokėta suma, išskiriant PVM dydį;

kvito išdavimo data;

kvito eilės numeris.

Įmonės atliktas ūkines operacijas. pagrindžia specialiais apskaitos dokumentais kurie dar vadinami griežtos apskaitos dokumentais. Šiuo metu L R vyriausybės 1996 m. spalio 24 d. nutarimu Nr.1230, L R žemės ir miškų ūkio ministerijos 1997 m. birželio 30 d. įsakymu Nr.393 ir Lietuvos banko valdybos 1997 m. sausio 30 d. nutarimu Nr. 18 patvirtinti tokie specialūs apskaitos dokumentai.

Kasos pajamų orderis.

Sąskaita faktūra.

PVM sąskaita faktūra.

Žemės ūkio produkcijos kvitai:

grūdų pirkimo kvitas;

cukrinių runkelių pirkimo kvitas;

gyvulių pirkimo kvitas;

pieno pirkimo kvitas;

vaisių, uogų ir daržovių pirkimo kvitas;

linų šiaudelių pirkimo kvitas.

Juos platina teritorinė Valstybinė mokesčių inspekcija Jei blankus iš VMI atsiima ne ūkio subjekto vadovas, tai reikia pateikti ne tik atsiimančiam asmeniui išduotą įgaliojimą..

Norint įsigyti blankus – būtina veikla, t.y., kai pateiktos visos įmonei privalomos pateikti VMI mokesčių deklaracijos ar apyskaitos, bet ne tuščios. Naujai įregistruotai įmonei veiklos įvykdymo įrodyti nereikia.

Kasos pajamų orderio taisyti negalima. Sąskaitas faktūras galima taisyti korektūros būdu. Taisyti negalima: prekių kainų, kiekių PVM tarifų ir sumų.

Anuliuotuose dokumentuose pažymėti “Anuliuota”, kitoje dokumento pusėje parašyti anuliavimo priežastį, datą ir pasirašo dokumentą išrašęs asmuo.

Tais atvejais, kai keičiama prekių kaina, kiekis, PVM tarifas bei suma, pardavėjas turi išrašyti naują, patikslinančią sąskaitą faktūrą arba PVM sąskaitą faktūrą. Šios sąskaitos faktūros viršuje turi būti parašyta “Patikslinanti”, nurodoma taisomos sąskaitos faktūros išrašymo data, serija ir numeris, taip pat reikia nustatyti ir priežastį, dėl ko tikslinama sąskaita faktūra ar PVM sąskaita faktūra.

Prekių grąžinimui įforminti naudojama pirkėjo išrašyta PVM sąskaita faktūra arba sąskaita faktūra, viršuje užrašant “Grąžinimo”.Tokiame dokumente turi būti nurodyta grąžinamų prekių vertė ir nuo jos apskaičiuota PVM suma , kurios įrašomos su minuso ženklu. Jeigu prekes grąžina ne PVM mokėtojas, tai grąžinimo sąskaitoje faktūroje nurodoma tik bendra grąžinamų prekių vertė su minuso ženklu. Pirmas sąskaitos faktūros egzempliorius lieka pirkėjui o antras –atiduodamas pardavėjui.

Prie griežtos apskaitos dokumentų priklauso krovinio važtaraštis . Svarbiausi privalomi rekvizitai:

važtaraščio surašymo vieta, data ir laikas;.

siuntėjo – juridinio asmens kodas, adresas arba fizinio asmens kodas, vardas pavardė, adresas;

gavėjo - juridinio asmens kodas, adresas arba fizinio asmens vardas pavardė, adresas;

vežėjo pavadinimas, kodas ir adresas, jei krovinys vežamas samdytu transportu;

tikslus krovinio pakrovimo vietos adresas, krovinio išgabenimo data ir laikas;

tikslus krovinio iškrovimo vietos adresas, krovinio atgabenimo data ir laikas

žinios apie krovinį ;

krovinį išdavusio bei transportuoti paskirtų asmenų pareigos, vardai, pavardės, parašai;

transporto priemonės vairuotojo vardas, pavardė, asmens kodas, parašas;

transporto priemonės markė ir valstybinis numeris;

mokestis už vežimą ir suteiktas paslaugas arba sutarties, kurioje numatytos atsiskaitymo už vežimą sąlygos, numeris ir data, jei krovinys vežamas samdytu transportu;

Nuo 2001 m. liepos 1 dienos įsigaliojo esminis važtaraščių naudojimo tvarkos pakeitimas, pagal kurį ant specialių blankų surašytus važtaraščius privalo naudoti tik ūkio subjektai – juridiniai asmenys , užsienio valstybių juridinių asmenų ar organizacijų padaliniai, veikiantys Lietuvos Respublikoje ir gabenantys krovininėmis bei pritaikytomis ir naudojamomis kroviniams vežti kelių transporto priemonėmis Lietuvos Respublikos teritorijoje akcizais apmokestinamus alkoholinius gėrimus, tabako gaminius, naftos produktus, etilo alkoholį ar cukrų. Taigi dalis akcizais apmokestinamų prekių nuo liepos 1 d. gali būti gabenamos be specialios formos važtaraščio. Tokioms akcizinėms prekėms priskiriama kava, šokoladas, aukso ir sidabro dirbiniai ir t.t. Šioms prekėms gabenti , kai krovinys gabenamas savu transportu, vietoj specialiojo važtaraščio galima bus naudoti vieną iš sąskaitos faktūros egzempliorių .Visoms kitoms prekėms gabenti krovininėmis bei pritaikytomis ir naudojamomis kroviniams vežti kelių transporto priemonėmis Lietuvos Respublikos teritorijoje juridiniai asmenys nuo 2001 m. 07.01 d. gali naudoti laisvos formos važtaraščius, kuriuose turi būti nurodyti tie patys privalomi rekvizitai, kaip ir specialiuose važtaraščiuose..

Važtaraštyje gali būti įrašyti ir kiti duomenys, susiję, su krovinio pristatymo terminu, jo įvertinimu, pakuote ar kitomis vežimo sąlygomis. Šį važtaraštį privalo pildyti įmonės, gabenančios krovinius šalies viduje.

LR finansų ministras 2001.11 10 įsakymu Nr. 310 pakoregavo šių metų įsakymą Nr. 169. Dabar be juridinių asmenų, laisvos formos važtaraščiai tapo privalomi fiziniams asmenims, turintiems patentus ir ūkininkams, jeigu jie gabena neasmeniniam naudojimui skirtus krovinius (prekes). Galima apibendrinti, kad laisvos formos važtaraščiai neprivalomi visais tais atvejais, kai anksčiau buvo neprivalomi ir griežtos apskaitos važtaraščiai: vežant buitines šiukšles, pinigus bankams, periodinę spaudą, iš fizinių asmenų paimtus asmeninius daiktus valyti, taisyti ir t. t.

Specialiųjų apskaitos dokumentų blankus draudžiama dauginti, perparduoti. Jie kaip ir kiti dokumentai, saugomi nustatyta tvarka, laikantis Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, nustatytų terminų. Sugadinti ir anuliuoti blankai turi būti saugomi buhalterijoje, ant kiekvieno užrašant “Sugadinta” arba “Anuliuota”, o kitoje blanko pusėje, nurodant , dėl kokios priežasties buvo sugadintas blankas.

Įmonės gali naudoti pavyzdinius, specialius ir laisvos formos dokumentus. Svarbu, kad jie turėtų juridinę galią. Ypač daug dėmesio skiriama dokumentų pasirašymui. Remiantis L R buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo 14 straipsniu Įmonės vadovas ”patvirtina asmenų, kurie turi teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus, sąrašą ir jų parašų pavyzdžius. Apskaitos dokumentai pasirašomi asmeniškai” Taip pat nurodoma “už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą, atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys”.

Dokumentų klasifikavimas

Apskaitos dokumentai gali būti skirstomi pagal įvairius požymius:

formą; 

paskirtį;

duomenų apimtį;

sudarymo vietą;

sudarymo periodiškumą;

apskaitos pozicijų skaičių;

pildymo būdą.

Dokumentai pagal formą skirstomi į:

pavyzdinius;

specialiuosius;

laisvos formos.

Pavyzdiniais dokumentais laikomi tie, kurių forma yra patvirtinta teisės aktais. Jiems priklauso Kasos išlaidų orderis, Kasos knyga, Priimtų ir išduotų pinigų apskaitos knyga ir kt.

Specialieji dokumentai naudojami tik griežtai nustatytoms operacijoms pagrįsti. Jie surašomi ant specialaus, nuo padirbinėjimo apsaugoto popieriaus blankų, su unikaliais numeriais. Šiems dokumentams :Kasos pajamų orderis, PVM sąskaita faktūra, Sąskaita faktūra ir Žemės ūkio produkcijos pirkimo kvitai. Specialieji dokumentai padeda įmonių veiklą kontroliuojančioms valdžios institucijoms griežčiau tikrinti, ar teisingai apskaičiuojami mokesčiai, uždirbtų pajamų sumos.

Laisvos formos dokumentams priskiriami tie, kurių formos teisės aktai nereglamentuoja. Tai avanso apyskaitos, įvairios kortelės, žiniaraščiai, aktai ir kt. Laisvos formos dokumentams taip pat priskiriami Inventorizavimo aprašai bei kiti dokumentai, kurių naudojimas bei rekvizitai yra griežtai reglamentuoti norminių aktų, tačiau jų forma nenustatyta. Įmonės privalo pirmiausia naudoti specialiuosius ir pavyzdinius apskaitos dokumentus, o operacijoms, kurioms dokumentuoti patvirtintų dokumentų nėra, - laisvos formos dokumentus.

Dokumentai pagal paskirtį skirstomi į:

patvarkomuosius;

pateisinamuosius;

buhalterinio įforminimo;

kombinuotuosius.

Patvarkomaisiais vadinami tokie dokumentai, kuriais nurodoma, įsakoma atlikti tam tikrą ūkinę operaciją. Šiuos dokumentus turi pasirašyti įmonės vadovas ar kiti administracijos įgalioti asmenys. Šiems dokumentams priskiriami įsakymai, potvarkiai apie atostogų suteikimą, atleidimą iš darbo, pašalpų, premijų mokėjimą, čekiai pinigams iš banko gauti , sutartys ir kt.

Pateisinamaisiais vadinami tokie, kuriais pateisinamas ūkinės operacijos įvykdymas, todėl jie surašomi operaciją atliekant arba tuoj jai pasibaigus. Juos pasirašo asmenys, įvykdę įmonės vadovo ir vyr. finansininko pasirašytą įsakymą. Tai sąskaitos faktūros, PVM sąskaitos faktūros, priėmimo ir perdavimo kvitai, aktai orderiai ir kt. Šie dokumentai sudaro didžiąją pirminių apskaitos dokumentų dalį.

Buhalterinio įforminimo dokumentus sudaro apskaitos darbuotojai. Tai įvairūs žiniaraščiai, savikainos kalkuliavimo lentelės, suvestinės. Šiuose dokumentuose kartu apibendrinama ir pirminė informacija, todėl reikia mažiau daryti įrašų, lengviau tvarkyti apskaitą. Tokie dokumentai gali būti rašomi ranka arba kuriami kompiuteriais.

Reikėtų išskirti buhalterines pažymas. Šie buhalterinio įforminimo dokumentai – tai papildoma informacija nagrinėjant anksčiau atliktas painias operacijas. Jie surašomi, kai nėra kito, tiesiogiai atliekamą operaciją pateisinančio dokumento, pvz. apskaičiuojamas ilgalaikio turto nusidėvėjimas, apskaičiuojamas kelių mokestis, nurašomos beviltiškos skolos, taisomos apskaitos klaidos ir kt. Buhalterinės pažymos surašomos ir tada, kai operacija sudėtinga ir atliekama remiantis keliais dokumentais, pvz. vykdant trišales, keturšales sutartis,: keičiant seną ilgalaikį turtą į naują, atliekant barterinius mainus ir pan.

Kombinuotieji dokumentai, tai tokie dokumentai, kurie turi patvarkomųjų ir pateisinamųjų dokumentų bruožų. Tai Kasos išlaidų orderis, Mokėjimo pavedimai, Reikalavimai išduoti materialines vertybes, Avanso apyskaitos ir kt. Naudojant kombinuotuosius dokumentus sumažėja kitų dokumentų, lengviau apdoroti informaciją, nusistovi geresnė vidinės kontrolės tvarka.

Dokumentai pagal duomenų apimtį skirstomi:

pirminius;

suvestinius.

Pirminiuose dokumentuose fiksuojama pradinė informacija apie atliktą ūkinę operaciją, todėl jie surašomi ūkinės operacijos atlikimo metu arba jai pasibaigus Tai Kasos pajamų orderiai, Kasos išlaidų orderiai čekiai aktai, Reikalavimai ir pan.

Suvestiniai dokumentai sudaromi kelių vienarūšių dokumentų pagrindu, grupuojant ir apibendrinant jų rodiklius, tai Kasos ataskaitos, avansinės apyskaitos ir pan.

Dokumentai pagal sudarymo vietą skirstomi į :

vidinius;

išorinius.

Vidiniai dokumentai sudaromi pačioje įmonėje ir joje pasilieka Tai važtaraščiai, paskyros, medžiagų priėmimo aktai, buhalterinės pažymos, kasos dokumentai ir kt.

Išorinius dokumentus įmonė gauna iš kitų įmonių arba pati surašo ir bent vienas jų egzempliorius turi būti perduodamas kitiems ūkio subjektams. Tai sąskaitos faktūros, priėmimo kvitai, Mokėjimo pavedimai ir kt..

Dokumentai pagal sudarymo periodiškumą skirstomi:

vienkartinius;

kaupiamuosius.

Vienkartiniuose dokumentuose fiksuojamos viena arba kelios vienarūšės operacijos, kurios buvo atliktos tuo pačiu metu pvz: sąskaitos faktūros, važtaraščiai, orderiai ir pan.

Kaupiamuosiuose dokumentuose fiksuojamos per tam tikrą laiką atliktos vienarūšės operacijos. Tai Kaupiamieji žiniaraščiai, sandėlio kortelės, atsargų kortelės ir kt.

Dokumentai pagal apskaitos pozicijų skaičių skirstomi į:

vienaeilius;

daugiaeilius.

Vienaeiliuose dokumentuose fiksuojama tik vieno pavadinimo prekė, žaliava, pajamų ar sąnaudų rūšis, o daugiaeiliuose – keletas. Vienaeiliai dokumentai labiau tinka rašyti ranka, o daugiaeiliai – kompiuteriu. Be to, daugiaeiliai dokumentai greičiau užpildomi.

Dokumentai pagal pildymo būdą skirstomi:

užpildytus ranka

užpildytus techninėmis priemonėmis – kompiuteriu.

4. Apskaitos registrai

Įmonėje, priėmus ir patikrinus pirminius dokumentus, duomenys pirmiausia turi būti užregistruoti, susisteminti ir kaupiami apskaitos registruose – žurnaluose nuosekliai pagal jų atlikimo datą . Tipinius apskaitos registrus sudaro chronologinis žurnalas – Bendrasis žurnalas ir chronologiniai – sisteminiai žurnalai – specialieji skirta užrašyti sąskaitai, į kurią bus perkelta suma iš Bendrojo žurnalo.

Didelėse įmonėse naudojami ir kiti specialieji žurnalai. Kiekviename iš jų fiksuojamos tam tikros rūšies operacijos, tuo pačiu atliekamas ir pradinis jų grupavimas, o tai palengvina vėlesnį duomenų apdorojimą. Dažniausiai naudojami šie žurnalai:

Pirkimų skolon žurnalas. Jame registruojamos visos operacijos, kai įmonė perka turtą skolon.

Pardavimų skolon žurnalas.Jame fiksuojamos parduoto turto ar į skolą suteiktų paslaugų sumos.

Pinigų gavimo bei Pinigų mokėjimo žurnalai skirti pinigų gavimams arba išmokėjimams registruoti.

Parduotų prekių savikainos žurnalas. Jame fiksuojama parduotų prekių savikaina.

Tiesioginių ir netiesioginių gamybos išlaidų apskaitos žurnalai vedami perdirbimo įmonėse. Juose fiksuojamos tiesioginės bei netiesioginės .

Analitinės apskaitos kortelės – tai apskaitos registrai, kuriuose fiksuojami detalūs duomenys apie atskiras turto ar įsipareigojimų rūšis. Jose be piniginės išraiškos fiksuojama ir kiekinė operacijos išraiška, detalizuojama kita svarbi informacija. Analitinės kortelės padeda išvengti nepagrįsto sąskaitų plano išplėtimo ir įmonės vadybininkams teikia daug detalios informacijos. Kiekvienam pirkėjui, tiekėjui, atsargų rūšiai skiriama atskira analitinė sąskaita , kurioje fiksuojama visa su tuo objektu susijusi informacija

5. Dokumentų saugojimas

Įmonės einamųjų metų apskaitos dokumentus saugo buhalterijoje. Metams pasibaigus dokumentai, susegti į bylas ir ant kiekvienos bylos užrašius kokie ir kokio laikotarpio dokumentai susegti šioje byloje, dar vienerius metus laikomi buhalterijoje.Ir tik po to dokumentai perduodami į įmonės archyvą . Dokumentų perdavimą į archyvą turi atlikti vadovo įsakymu patvirtinta ekspertų komisija. Mažose įmonėse šį darbą galima pavesti atlikti konkrečiam darbuotojui.

1997 m. rugpjūčio 15 d. Archyvų departamentas įsakymu Nr.38 įteisino Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklę, kurioje nustatyti minimalūs dokumentų saugojimo terminai. Ši rodyklė apima ne tik buhalterinius, bet ir teisės, kontrolės, finansų, planavimo, kadrų saugos darbe bei kitus dokumentus.

Įmonėms nustatyti šie minimalūs apskaitos dokumentų saugojimo terminai:

finansinės atskaitomybės dokumentai :

metų 15 m.

ketvirčio  10 m. (jei nėra metų dokumentų – 15 m.


perdavimo, padalijimo,

likvidavimo balansai 15 m.


pajamų deklaracijos ir

mokesčių ataskaitos 10 m. (Mokesčių inspekcijoms pajamų

deklaracijas saugoti nuolat)


Valstybinio socialinio draudimo

finansinės ataskaitos 10 m.

audito ataskaitos 10 m.


audito paslaugų sutartys  10 m. ( po sutarties įvykdymo )


pranešimai apie apdraustųjų socialiniu

draudimu įmokas  10 m.


dividendų apskaičiavimo žiniaraštis  10 m.


stipendijų išmokėjimo lapai 10 m.

darbo laiko ir užmokesčio apskaitos

dokumentai 10 m. (jeigu yra darbuotojų asmens

sąskaitų kortelės )

kasos operacijų apskaitos registrai

(kasos knygos ir kitos tipinės

registrų formos) 10 m.


pirminiai dokumentai

kasos operacijų apskaitos  10 m.

banko dokumentai  10 m.


finansinės apskaitos registrai (didžioji

knyga, bendrasis žurnalas ir kt. ) 10 m.

inventorizacijos dokumentai 10 m.

mokesčių ir kitų įmokų į biudžetą

apskaičiavimo tikrinimo dokumentai  10 m.

griežtos atskaitomybės blankų

apskaitos žurnalas 10 m.

asmenų, turinčių teisę pasirašyti

buhalterinės apskaitos dokumentus,

parašų pavyzdžiai 10 m.

visiškos materialinės atsakomybės sutartys 10 m. (po materialiai atsakingo asmens

pasikeitimo )

Kai kuriems dokumentams yra nustatytas 75 metų saugojimo terminas, tai:

akcininkų registracijos knyga,

honorarų išmokėjimo lapai,

darbuotojų asmens sąskaitų kortelės

darbo laiko bei darbo užmokesčio apskaitos dokumentai, jeigu įmonėje nevedamos darbuotojų asmens sąskaitų kortelės.

Septyniasdešimt penkerių metų saugojimo terminas taip pat nustatytas ir kai kuriems kadrų dokumentams:

darbo sutartims,

darbo sutarčių registravimo žurnalui,

prašymams dėl priėmimo, perkėlimo ar atleidimo iš darbo.

Sutartims taikomas 10 metų saugojimo terminas skaičiuojant nuo sutarties įvykdymo datos

. ( Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklė paskelbta 1997 metų rugpjūčio mėnesio 22 dienos “Valstybės žiniose” Nr.78 ).

6. Operacijų fiksavimas sąskaitose

Informacija apie kiekvieną apskaitos objektą kaupiama buhalterinėse sąskaitose Sąskaita – tai apskaitos registras, kuriame fiksuojamos ūkinės operacijos, kitaip tariant, daromi buhalteriniai įrašai. Sąskaitų visuma vadinama Didžiąja knyga. (DKS ). Didžioji knyga – tai sisteminis apskaitos registras, skirtas galutiniam apskaitos duomenų susisteminimui ir kaupimui. Didžiojoje knygoje įrašai daromi iš specialiųjų žurnalų duomenų. Kiekvienai turto, savininkų nuosavybės ir įsipareigojimų, bei pajamų ir sąnaudų rūšiai apskaityti yra skirta atskira sąskaita. Dabartinės sąskaitos struktūra yra tokia: duomenys paimti iš anksčiau pateikto įmonės “Viltis” Bendrojo žurnalo

Sąskaita “Pinigai” Nr. 27

Data

Turinys

PP

Debetas

Kreditas

Likutis

Debetas

Kreditas

Sausio 02

Už akcijas

BŽ I

Sąskaita “Akcinis kapitalas” Nr.301

Data

Turinys

PP

Debetas

Kreditas

Likutis

Debetas

Kreditas

Sausio 02

Parduotos akcijas

BŽ I

Kad būtų lengviau mokytis apskaitos, naudojamos supaprastintos formos sąskaitos, kurias sudaro sąskaitos pavadinimas, debetas (kairioji) ir kreditas (dešinioji) pusės. Supaprastintos formos sąskaitos dar vadinamos “ T “ formos sąskaitomis arba “lėktuvėliais”.

D S-tos Pavadinimas K



Debeto apyvarta Kredito apyvarta

DEBETAS IR KREDITAS sąskaitoje niekada nesikeičia vietomis. Patys žodžiai yra kilę iš lotynų kalbos: debetum – skola ir creditum – paskola, tačiau dabar jie įgiję visiškai kitokią prasmę. Žodį debetas apskaitininkai vartoja norėdami pabrėžti, kad kalba apie kairiąją sąskaitos pusę, o kreditas – kad kalbama apie dešiniąją sąskaitos pusę. Atitinkamai Debeto skiltyje esančių skaičių suma vadinama Debeto apyvarta, o Kredito skiltyje – Kredito apyvarta.

Remiantis Balansu ir Pelno (nuostolio) ataskaita, galime teigti, kad yra :

Turto sąskaitos.

Nuosavybės sąskaitos.

Pajamų sąskaitos.

Sąnaudų sąskaitos.

Šių sąskaitų struktūra

D Turto sąskaitos K


Likutis laikotarpio

pradžiai

(+) Objekto (-) Objekto

padidėjimas = sumažėjimas =

Debeto apyvarta Kredito apyvarta

Likutis laikotarpio

pabaigai

Turto sąskaitos paprastai turi debetinius likučius, taip pat galime sakyti, kad turto sąskaitų normalūs likučiai – tik debetiniai ,pvz. Jei s-toje “Pinigai” gauname kreditinį likutį, tai rodo, kad sąskaitoje yra pinigų trūkumas, ko jokiu būdu negali būti, tai, arba dokumentuose įsivėlė klaida ar paprasčiausiai kasininkas apsivogė.

D  Nuosavybės sąskaitos K

Likutis laikotarpio

pradžiai

(-) Objekto (+) Objekto

sumažėjimas = padidėjimas =

Debeto apyvarta Kredito apyvarta


Likutis laikotarpio

pabaigai

Nuosavybės sąskaitos paprastai turi kreditinius likučius, taip pat galime sakyti, kad nuosavybės sąskaitų normalūs likučiai tik kreditiniai, pvz., sąskaita “Skola tiekėjams” kreditinis likutis rodo, kiek įmonė skolinga tiekėjui už pirktą turtą, tuo tarpu debetinis likutis rodo, kad įmonė skolinga tiekėjui, o tai gali atsitikti tik du kartus apmokėjus tą pačią sąskaitą arba gali būti kokia nors sąskaita neįtraukta į apskaitos registrą – abiem atvejai yra klaida apskaitoje.

D Pajamų sąskaitos K D Sąnaudų sąskaitos K

Pradinio likučio Pradinio likučio

nėra nėra

(-) Objekto (+) Objekto (+) Objekto (-) Objekto

sumažėjimas = padidėjimas = padidėjimas = sumažėjimas =

Debeto apyvarta Kredito apyvarta Debeto apyvarta Kredito apyvarta


Likučio pabaigoje Likučio pabaigoje

nėra nėra

Visi turto ir nuosavybės sąskaitų galutiniai likučiai ataskaitinio laikotarpio pabaigoje įrašomi į balansą, o duomenys iš pajamų ir sąnaudų sąskaitų perkeliami į pelno (nuostolio) ataskaitą, kurioje išvedamas to laikotarpio rezultatas – uždirbtas pelnas arba patirtas nuostolis, kuris įkeliamas į balansą. Taigi, visos pajamų, sąnaudų yra laikinos (tranzitinės), nes jos laikotarpio pabaigoje yra uždaromos. Pajamų ir sąnaudų sąskaitos yra kaupiamosios. Jose duomenys kaupiami didėjančiais skaičiais per ataskaitinį laikotarpį. Jam pasibaigus sukauptos sumos perkeliamos į finansinių rezultatų sąskaitą, kuri vadinasi “Pajamų ir sąnaudų suvestinė”

Laikinosios sąskaitos gali būti uždaromos mėnesio, ketvirčio, (bet dažniausiai) metų pabaigoje.

Nuolatinės sąskaitos – tai tokios, kurios turi likučius metų pradžioje ir metų pabaigoje. Metų pabaigos likučiai perkeliami į balansą, tai visos turto ir nuosavybės sąskaitos. Nuolatinių sąskaitų grupei priklauso ir kontrarinės sąskaitos. Jos patikslina pagrindinės sąskaitos vertę, tai yra, iš pagrindinės sąskaitos likučio atimamas kontrarinės sąskaitos likutis. Taigi, kontrarinė sąskaita turi priešingą likutį (priešingoje sąskaitos dalyje) negu pagrindinė sąskaita. Jei pastaroji turi debeto likutį, tai kontrarinė sąskaita – kredito, ir atvirkščiai. Kontrarinės sąskaitos – tai visos ilgalaikio turto nusidėvėjimo sąskaitos, taip pat pirkimo diskontų, pardavimo diskontų ir kitos sąskaitos.

7. Sintetinės ir analitinės sąskaitos. Jų ryšys

Apskaitinės informacijos vartotojams reikalingos skirtingos žinios. Išoriniams informacijos vartotojams užtenka dažniausiai apibendrintų duomenų, kuriuos teikia įmonės finansinė atskaitomybė, tuo tarpu vidiniams informacijos vartotojams – įmonės valdymo darbuotojams - reikia detalesnių duomenų , kurie paprastai atsispindi analitinėse sąskaitose.

Sintetinėse sąskaitose parodomi apibendrinantys duomenys apie apskaitos objektus, t.y., surinkti pagal sustambintas turto, nuosavybės, pajamų ir sąnaudų rūšis.

Analitinės sąskaitos pateikia išsamius ir konkrečius duomenis apie objektą, t.y. smulkiai išskaidytus pagal kiekvieną turto, nuosavybės, pajamų ir sąnaudų rūšį. Šios sąskaitos detalizuoja sintetines sąskaitas.

Be sintetinių ir analitinių sąskaitų naudojamos ir subsąskaitos. Tai tarpinė grandis tarp sintetinių ir analitinių sąskaitų.

Sąskaitų skirstymas į sintetines ir analitines yra sąlygiškas: vienoje įmonėje ta pati sąskaita gali būti sintetinė, kitoje – analitinė.

Sintetinių ir analitinių sąskaitų ryšys

D Įrengimai K D Gręžimo staklės K


Lik.1200

Lik. 7000


D Staklės K D Frezavimo staklės K


Lik.1800

Lik. 5500

D Tekinimo staklės K


Lik. 2500

D Kompiuteriai K


Lik. 1500

D Lentos K


Lik. 1000

D Atsargos K


Lik.15000  D Medžiagos K D Cementas K


Lik. 1800

Lik. 5000


D Skarda K


Lik.2200

D Prekės, skirtos parduoti K


K. 10000 D Baldai K

Lik. 8000


D Batai K

Lik. 2000

D Pirkėjų skolos K D AB “ Vilnius “ K


Lik. 1800

Lik. 8200

D UAB “ Rytas “ K


Lik. 2200

D PĮ “ Deima “ K


Lik. 4200

D Skolos tiekėjams K D AB “ Vaiva “ K


Lik. 1700

Lik. 6000


D UAB “ Miglė “ K


Lik. 1100

D UAB “Šalna “ K


Lik. 3200

D Akcinis kapitalas K D Paprastosios akcijos K


Lik. 10000

Lik. 13000


D Privilegijuotos akcijos K


Lik. 3000

8. Užbalansinės sąskaitos

Užbalansinės sąskaitos – tai tokios sąskaitos, kurių likučiai į balansą neįskaitomi ir atvaizduojami už bendros jo sumos. Užbalansinės sąskaitos naudojamos apskaityti vertybėms laikinai esančioms įmonėje, bet jai nepriklausančioms pvz., perdirbimui priimtos žaliavos ir medžiagos, atsakingam saugojimui priimtos materialinės vertybės, komiso pagrindais priimtos prekės ir t.t.

9. Sąskaitų planas

Visa apskaitos informacija turi būti susisteminta pagal tam tikrus požymius. Tuo tikslu įmonės turi parengti sąskaitų planą, kurį tvirtina įmonės vadovas. Sąskaitų planas – tai visų įmonėje naudojamų sąskaitų sąrašas, kuriame pateikiami visų sąskaitų pavadinimai bei jų numeriai. Sąskaitų plane sąskaitos pagal požymius jungiamos į tam tikras vienarūšes grupes, taip informacija yra suklasifikuojama ir ją lengviau skaityti bei analizuoti. Tam, kad įmonėms būtų lengviau paruošti savo sąskaitų planą, LR

Finansų ministerija 1993 m. gruodžio 16 d. Nr. 91N patvirtino pavyzdinį sąskaitų planą. Tai siūlomų sąskaitų sąrašas, kurį kiekviena įmonė detalizuoja ir papildo, pritaikydama savo reikmėms. Pavyzdinio sąskaitų plano struktūra parengta vadovaujantis fundamentine apskaitos lygybe, suskirstant visas sąskaitas į klases.

Sąskaitų plano struktūra

1 klasė

2 klasė

3 klasė

4 klasė

5 klasė

6 klasė

7 klasė

8 klasė

9 klasė

0 klasė

Ilgalaikis

turtas

Trumpalaikis

turtas

Savininkų

nuosavybė

Skolintojų

nuosavybė

Pajamos

Sąnaudos

Valdymo ap-

kaitos sąskaitos

Užbalan-

sinės są-skaitos

ILGALAIKIS + TRUMPALAIKIS = SAVININKŲ + SKOLINTOJŲ + PAJAMOS - TURTAS TURTAS NUOSAVYBĖ NUOSAVYBĖ SĄNAUDOS

Pelnas (nuostolis)


TURTAS = NUOSAVYBĖ

Trumpai, kas apskaitoma kiekvienoje klasėje:

I klasė – skirta apskaityti materialiam ir nematerialiam ilgalaikiam turtui;

2 klasė – visam įmonės žinioje esančiam trumpalaikiam turtui apskaityti.

3 klasė – apskaitomas kapitalas, rezervai, atidėjimai įsipareigojimams ir reikalavimams padengti;

4 klasė – skirta įmonės trumpalaikiams bei ilgalaikiams įsiskolinimams ir įsipareigojimams  tretiesiems asmenims apskaityti;

5 klasė – fiksuojamos visos per ataskaitinį laikotarpį uždirbtos pajamos;

6 klasė – fiksuojamos visos per ataskaitinį laikotarpį šias pajamas uždirbant patirtos sąnaudos;

7 , 8, 9 klasės, kurių valdžia nereglamentuoja. Jos skirtos įmonės valdymo apskaitai.

10 klasė (arba nulinė klasė) – užbalansinės sąskaitos arba specialiosios sąskaitos. Jos atspindi ūkines operacijas, kurios įtakos įmonės turtui ar nuosavybei neturi, o atlieka dažniausiai informacinę funkciją, pvz., užstačius turtą bankui, iš kurio gavo įmonė paskolą. Šiuo atveju turto įmonėje nei padaugėja, nei sumažėja, o tiesiog užfiksuotas svarbus įmonei faktas. Plačiau apie užbalansines sąskaitas jau kalbėjome.

10. Dvejybinis įrašas

Dvejybinio įrašo atsiradimo apskaitoje ir

Galilėjaus bei Niutono sistemų sukūrimo idėjos buvo

vienodai reikšmingos

VERNERIS SOMBERTAS

Manoma , kad dvejybinis įrašas atsirado 1340 metais Genujoje (faktai nėra patvirtinti). Tačiau tiksliai žinoma, kad pirmą kartą aprašytas iki šiol naudojamas dvejybinis įrašas buvo 1494 metais Venecijoje išleistoje LUKO PAČIOLIO knygoje “Aritmetikos, geometrijos mokymo apie proporcijas ir santykius visuma”. Šioje knygoje vienuoliktas skyrius buvo paskirtas apskaitai ir vadinosi: ”Traktatas apie sąskaitas ir įrašus”.

Kiekvieno ūkinio fakto atspindėjimas vienos sąskaitos debete, o kitos kredite, vadinamas dvejybiniu įrašu. Sąskaitų derinys, kai viena sąskaita debetuojama, o kita kredituojama, vadiname sąskaitų korespondencija.

Šią sąskaitų korespondencijos taisyklę galime išreikšti taip:

TURTAS IR SĄNAUDOS

NUOSAVYBĖ IR PAJAMOS

PADIDĖJIMAI fiksuojami DEBETE

SUMAŽĖJIMAI fiksuojami KREDITE

PADIDĖJIMAI fiksuojami KREDITE

SUMAŽĖJIMAI fiksuojami DEBETE

Dvejybinio įrašo esmė yra ta, kad įvykus ūkinei operacijai, suma įrašoma į vienos sąskaitos debetą ir kitos sąskaitos kreditą. Kad būtų lengviau tai suvokti, panagrinėsime, kaip operacijos veikia turtą, nuosavybę, pajamas ir sąnaudas.

+ padidėjimas

- sumažėjimas

Ūkinių operacijų poveikio turto, nuosavybės, pajamų ir sąnaudų straipsniams pavyzdys

Ūkinių operacijų turinys

Turtas

Nuosavybė


skolintojų savininkų

Pajamos

Sąnaudos

1. Už grynus pinigus įsigytos

medžiagos

2. Gauta banko paskola

Apskaičiuotas, bet dar

neišmokėtas darbo užmokestis

4. Išmokėtas ankstesnėje operacijoje apskaičiuotas darbo užmokestis

5. Parduotos įmonės išleistos

paprastosios akcijos

6. Klientai sumokėjo už jiems

atliktus darbus (darbų užbai-

gimas sutampa su pinigų

sumokėjimu )

+ -



+

+

-

+

Sąskaitų korespondencijų sudarymas yra vienas iš svarbiausių buhalterinės apskaitos darbų. Šis darbas lemia visos apskaitos kokybę, todėl apskaitininkas turi gerai išmanyti apskaitos pagrindus. Prieš sudarant sąskaitų korespondenciją, būtina išnagrinėti ūkines operacijas tokia tvarka:

kokius turto,nuosavybės, pajamų ir sąnaudų straipsnius (objektus) paveikia operacija;

kokioje sąskaitoje ir kurioje jos dalyje (debete ar kredite) reikia parodyti kiekvieno objekto pakitimą (padidėjimą ar sumažėjimą).Reikiamos sąskaitos parenkamos iš sąskaitų plano.

užrašyti debetuojamą ir kredituojamą sąskaitą ir operacijos sumą.

UŽDAVINYS: Ūkinių operacijų įtaka įmonės apskaitinei lygybei:

2002 m.sausio 2 d.AB“VILIONĖ”išleido ir pardavė paprastųjų akcijų už 100000 Lt.

sausio 3 d. įmonė įsigijo žemės už 50000 Lt ir pastatą už 25000 Lt.

sausio 4 d. įmonė skolon įsigijo prekių už 20000 Lt.

sausio 10 d. įmonė paėmė 10000 Lt. paskolą iš banko.

sausio 12 d. įmonė pirko už grynus pinigus 1500 Lt įvairių medžiagų.

sausio 16 d. įmonė sumokėjo tiekėjams 10000 Lt. dalį skolos už sausio 4 d. . pirktas prekes.

sausio 18 d. įmonė pagamino ir pardavė produkcijos už 3200 Lt. klientams . skolon

sausio 18 d. įmonė grąžino likusią dalį skolos už sausio 4 d. pirktas prekes.

sausio 22 d. įmonė pardavė produkcijos už grynus pinigus 1500 Lt.

sausio 24 d. įmonė grąžino 10000 Lt. paskolą bankui.

sausio 25 d. įmonė sumokėjo 350 Lt už einamąjį remontą.

Per laikotarpį nuo 2000 m. sausio 1 d. iki sausio 31 d. įmonė patyrė tokias sąnaudas:

medžiagų produkcijai gaminti 1200 Lt.

darbuotojams išmokėjo atlyginimus 800 Lt.

sumokėjo už elektros energiją 300 Lt.

sumokėjo Telekomui 70 Lt. už naudojimąsi telefonu.

Apskaitinė lygybė:

Turtas

Nuosavybė

Skolintojų

Savininkų

Oper.

Nr.

Pinigai

Žemė

Pastatas

Prekės

Medžia-

gos

Pirkėjų

skolos

Skola

tiekė-

jams

Skola

bankui

Akcinis

kapita-.

las

+Paja-

mos

-Sąnau-dos

+20000

Viso

Tą patį uždavinį išspręsime ,sudarydami sąskaitų korespondencijas:

ŪKINĖS OPERACIJOS DK SĄSKAITOS

1. D Pinigai 100000 D Pinigai K

K Akcinis kapitalas 100000

1) 100000 2) 75000

2. D Žemė 50000 4) 10000 5) 1500

D Pastatas 25000 9) 1500 6) 10000

K Pinigai 75000 7) 10000

10) 10000

D Prekės 20000 . 11) 350

K Skola tiekėjams 20000 12) 1170

4. D Pinigai 10000 Ap. 111500 108020

K Banko paskola 10000

Lik. 3480

5. D Medžiagos 1500

K Pinigai 1500

D Akcinis kapitalas K

6. D Skola tiekėjams 10000

K Pinigai 10000 1) 100000

7. D Pirkėjų skola 3200 D Žemė K

K Pajamos 3200 2) 50000



8. D Skola tiekėjams 10000 D Pastatas K

K Pinigai 10000

2) 25000

9. D Pinigai 1500

K Pajamos 1500 D Prekės K


10. D Skola bankui 10000 8) 20000

K Pinigai 10000

D Skola tiekėjams K

11. D Ein.rem. sąnaudos 350 6) 10000 3) 20000

(veiklos sąnaudos) 8) 10000

K Pinigai 350 Ap. 20000 20000

Lik.0

12. D Medžiagų sąnaudos 1200 D Banko paskola K

D Atlyginimų sąnaudos 800 10) 10000 4) 10000

D Elektros energ.sąn. 300

D Ryšių sąnaudos 70 D Medžiagos K

(Veiklos sąnaudos) 5) 1500 12) 1200

K Medžiagos 1200 Lik. 300

K Pinigai 1170

D Klientų skolos K D Pajamos K D Sąnaudos K

7) 3200 7) 3200 11) 350

9) 1500 12) 1170

Lik. 4700 1120

Lik. 2720

AB “VILIONĖ”

Pelno ataskaita

2002 m. sausio 31 d.

Pajamos: 4700

Sąnaudos: -

einamojo remonto 350

medžiagų 1200

atlyginimų 800

elektros energijos 300

ryšių 70

-------- ----- ------ ---------

Iš viso sąnaudų 2720

Pelnas 1980

AB “VILIONĖ

Balansas

2002 m. sausio 31 d.

Turtas
Nuosavybė

Pinigai 3480

Akcinis kapitalas  100000

Žemė  50000

Nepaskirstytas pelnas  1980

Pastatai  25000

Prekės  20000

Medžiagos  300

Pirkėjų skolos  3200

Balansas  101980

Balansas  101980

11. Klaidų taisymas

Apskaitoje klaidos neišvengiamos. Jų pasitaiko ne tik apskaitos dokumentuose, bet ir apskaitos registruose. Dažniausiai naudojami klaidų taisymo būdai yra šie:

korektūros;

papildomo įrašo;

raudonojo storno.

Korektūros būdas dažniausiai naudojamas taisyti klaidoms, rastoms iki atskaitomybės sudarymo. Neteisingai įrašytas skaičius ar žodis išbraukiamas vienu brūkšniu, kad būtų galima perskaityti kas buvo parašyta, o virš ištaisyto įrašomas teisingas skaičius ar žodis. Parašoma “Ištaisytu tikėti”, “Išbraukto neskaityti” ir pan. Šalia pasirašo asmuo atlikęs ištaisymą ir parašo taisymo datą.

Papildomas įrašas naudojamas, pastebėjus, kad buvo įrašytas mažesnis skaičius nei turėjo būti. Surašoma trūkstamos sumos (skirtumo) dydžio papildoma sąskaitų korespondencija, kurios pagrindu didinami įrašai atitinkamų sąskaitų registruose. Ištaisymas atsispindi įrašuose ne to ataskaitinio laikotarpio, kada buvo padaryta klaida, o kada ji ištaisyta.

Pavyzdžiui: Pirkta prekių už 580 Lt. Įrašant korespondenciją į bendrąjį žurnalą buvo padaryta klaida:

D Prekės 560

K Pinigai 560 .

Klaidingai įrašyta mažesbė suma taisoma darant tokią pat korespondenciją, tik skirtumo sumai:

D Prekės 20

K Pinigai 20 .

Storno arba raudonojo storno būdu taisomos įrašytos ne į tas sąskaitas arba per didelės sumos. Buvusi neteisinga sąskaitų korespondencija arba suma panaikinama įrašant tokią pat korespondenciją neigiamais skaičiais ir kartu surašoma teisingos sumos sąskaitų korespondencija teigiamais skaičiais. Neigiami skaičiai rašomi raudona spalva (iš čia ir kilęs pavadinimas “raudonojo storno”). Raudonai parašytos sumos ne pridedamos bet atimamos.Neigiamas sumas galima rašyti ir tos pačios spalvos rašalu, tik tada reikia apibraukti rėmeliu.

Pavyzdžiui Įmonė pirko prekių skolon už 4000 Lt. Bendrame žurnale įrašyta korespndencija:

. D Prekės 4000

KPinigai 4000

Taisoma klaida: įrašas pakartojamas raudonu rašalu arba apibraukiamas rėmeliu,tai yra stornuojamas:

D Prekės ( 4000 )

K Pinigai ( 4000.)

Įprastiniu rašalu įrašome teisingą korespondenciją:

D Prekės 4000

K Skola tiekėjams 4000 .

PASTABA Šiuo metu leidžiamoje apskaitos literatūroje neigiami skaičiai (arba įrašai mažinantys sumas) rašomi skliausteliuose.

12. Bandomasis balansas

Įregistravus ūkines operacijas Bendrame žurnale ir įrašus išnešiojus į Didžiosios knygos sąskaitas, būtina pasitikrinti , ar nepadaryta aritmetinių klaidų ar teisingai apskaičiuoti sąskaitų likučiai,(tai yra turim pasitikrinta, ar “eina” Didžioji knyga”). Tam tikslui parengiamas bandomasis balansas.

Bandomasis balansas – tai pagalbinė lentelė, kurioje pateikiami debetiniai ir kreditiniai sąskaitų likučiai, susiformavę per ataskaitinį laikotarpį. Jame debetinių likučių suma turi būti lygi kreditinių likučių sumai, tik tada bus išlaikyta apskaitinė lygybė.Jei lygybės tarp likučių nėra, tai reiškia, kad apskaitoje įsivėlė klaida. Bandomojo balanso forma yra:

AB “VILIJA”

Bandomasis balansas

Sąskaitos

Likučiai

Debetas 

Kreditas

Įrengimai

Pinigai

Akcinis kapitalas

Pajamos

Medžiagų sąnaudos

Iš viso:

Iš Bandomojo balanso turto ir nuosavybės sąskaitų likučiai perkeliami į Balansą, o pajamų ir sąnaudų sąskaitų likučiai - į Pelno (nuostolio) ataskaitą.

1 Kontroliniai klausimai

Išvardinkite apskaitos proceso nuoseklumą.

Ką vadiname dokumentu ir dokumentavimu?

Išvardinkite pagrindinius dokumentų rekvizitus.

Kas yra specialūs apskaitos dokumentai?

Kokie yra privalomi krovinio važtaraščio rekvizitai?

Išvardinkite pagrindinius požymius, pagal kuriuos yra klasifikuojami dokumentai?

Išvardinkite kokius žinote apskaitos registrus ir juos apibūdinkite?

Ką galite pasakyti apie analitines apskaitos korteles, kam jos reikalingos?

Kodėl ir kiek laiko reikia saugoti apskaitos dokumentus?

Kas yra archyvas, kaip jis turi būti įrengtas?

Pateikite buhalterinės sąskaitos apibrėžimą ir jos struktūrą.

Apibūdinkite struktūrą:

turto sąskaitų;

nuosavybės sąskaitų;

pajamų sąskaitų;

sąnaudų sąskaitų.

Ką vadiname Didžiąja knyga?

Kokias sąskaitas vadiname tranzitinėmis ir kodėl?

Kas yra kontrarinės sąskaitos, kam jos reikalingos?.

Apibūdinkite sintetines ir analitines sąskaitas, koks jų ryšys.

Ką vadiname užbalansinėmis sąskaitomis ir kam jos naudojamos?

Apibūdinkite sąskaitų planą ir kam jis reikalingas?

Pateikite ir paaiškinkite sąskaitų plano struktūrą.

Pateikite dvejybinio įrašo apibrėžimą.

Pateikite sąskaitų korespondencijos apibrėžimą, iliustruokite pavyzdžiais.

Apibūdinkite bendrąjį žurnalą ir jo paskirtį.

Kokius žinote klaidų taisymo būdus apskaitoje? Apibūdinkite juos.

Kokių dokumentų negalima taisyti ir kodėl?

Kas yra bandomasis balansas? Koks jo sudarymo tikslas.

14. Praktinės užduotys

1 Pratimas

Pateikiame ūkines operacijas, susijusias su medžiagomis (žaliavomis).

  1. Už grynus pinigus 2000 Lt įsigyta žaliavų.
  2. Gamyboje sunaudota įvairių žaliavų už 2000 Lt.
  3. Skolon už 1500 Lt pirkta įvairių žaliavų.
  4. Už grynus pinigus 400 Lt parduota įvairių žaliavų.
  5. Nelaimingo atsitikimo metu buvo išlieta ant žemės tepalų už 150 Lt.

Reikia:

  1. Atidaryti sąskaitą “Medžiagos” (Žaliavos) ir išnešioti ūkines operacijas.

2 .Apskaičiuoti Debeto ir Kredito apyvartas ir išvesti sąskaitos likutį.

2 Pratimas

UAB “Rytas” ūkinės operacijos , įvykusios 2002 m. sausio mėnesį:

1 d. Įmonė “Rytas” išleido ir pardavė akcijų už 40000 Lt.

5 d. Įmonė už grynus pinigus įsigijo įrengimą 1500 Lt ir medžiagų už 900 Lt.

7 d. Įmonė paėmė iš banko paskolą 15000 Lt.

10d. Įmonė skolon įsigijo kompiuterį už 4000 Lt.

12d. Įmonė iš anksto sumokėjo 400 Lt už patalpų nuomą vasario ir kovo mėnesiais.

15d. Apmokėta sausio 10 d. skola 4000 Lt.

18d. Sunaudota medžiagų už 500 Lt.

20d. Klientams išrašyta 1700 Lt sąskaita

25d.Grąžinta dalis skolos bankui 5000 Lt.

27d.Už atliktas paslaugas įmonė gavo 600 Lt.

31d.Per sausio mėnesį įmonė patyrė tokias sąnaudas:

sumokėjo už elektros energiją 300 Lt.

sumokėjo Telekomui už ryšių paslaugas 200Lt.

išmokėjo darbo užmokestį darbuotojams 1300 Lt.

Reikia:

Užregistruoti UAB“Rytas” sausio mėnesio ūkines operacijas bendrame žurnale.

Perkelti duomenis į didžiąją knygą.

Sudaryti sausio 31 d. bandomąjį balansą.

Sudaryti balansą ir pelno (nuostolio) ataskaitas.

  1. 3 Pratimas

2002 m. kovo 1 d. užregistruota UAB “Lakštingala” su 10000 Lt Įstatiniu kapitalu. Per kovo mėnesį įvyko UAB sekančios operacijos:

1. 2 d. Išsinuomotos patalpos šešiems mėnesiams už 1000 Lt. Pinigai sumokėti.

2. 3 d. Nupirkta medžiagų už 300 Lt grynais pinigais.

4 d.Iš banko paimta 20000 Lt paskola

  1. 5 d. Nupirktas už grynus pinigus įrengimas. Sumokėta 15000 Lt.
  2. 10d. Nupirkta skolon medžiagų už 900 Lt.
  3. 25d.Atliktas pirmas užsakymas. Klientai sumokėjo 1200 Lt.
  4. 26d. Nurašytos gamyboje sunaudotos medžiagos 700 Lt.
  5. 30d. Išmokėtas darbuotojams atlyginimas 400 Lt.
  6. 30d. Sumokėta už sunaudotą elektros energiją 50 Lt. 

Reikia:

  1. Ūkines operacijas užregistruoti Bendrame žurnale.
  2. Sumas perkelti į Didžiosios knygos sąskaitas.
  3. Sustatyti Bandomąjį balansą, Balansą ir Pelno (nuostolio) ataskaitas.

4 Pratimas:

Trys draugai 2002 m. sausio 2 d. susidėję po 10000 Lt įsteigė UAB “Vilnis”. Kiekvienas gavo po penkias vardines akcijas. Sausio mėnesį įvyko tokios ūkinės operacijos:

  1. 2 d.Bendrovė išsinuomojo patalpas visiems metams ir sumokėjo už visus metus į priekį2400Lt.
  2. 4 d. Paimta banko paskola 30000 Lt.
  3. 6 d. Pirkta už grynus pinigus automašina – furgonas. Sumokėta 6000 Lt.
  4. 9 d. Pirkta skolon žaliavų už 10000 Lt.
  5. 10d. Pirktas skolon šaldytuvas žaliavoms laikyti už 15000 Lt.
  6. 15d. Grąžinta dalis skolos 5000 Lt už sausio 9 d. pirktas prekes.
  7. 20d. Pagaminta ir parduota už grynus pinigus pirma partija mėsos gaminių už 3000 Lt.Tiems gaminiams pagaminti sunaudota žaliavos už 2100 Lt.
  8. 21d. Grąžinta skola tiekėjams už sausio 10 d. pirktą šaldytuvą.
  9. 25d. Pagaminta ir parduota skolon antra partija mėsos gaminių už 3500 Lt. Sunaudota mėsos žaliavos už 2900 Lt.
  10. 31d. Sumokėta Telekomui už ryšio paslaugas 50 Lt.
  11. 31d. Sumokėtas darbuotojams priklausantis atlyginimas 1300 Lt.
  12. 31d. Priskaičiuota už sausio mėnesį priklausanti 200 Lt patalpų nuoma.
  13. 31d. Sumokėta už elektros energiją 150 Lt.

Reikia:

  1. Ūkines operacijas užregistruoti Bendrame žurnale.
  2. Sumas perkelti į Didžiosios knygos sąskaitas.
  3. Sustatyti Bandomąjį balansą, Balansą ir Pelno (nuostolio) ataskaitas

5 Pratimas

AB “Vilija” siuva įvairius viršutinius rūbus. Jos sąskaitų likučiai 2002 m. sausio 1 d. buvo tokie: Akcinis kapitalas 100000 Lt,Pinigai 30900 Lt,Pastatas 35000 Lt,Įrengimai (siuvimo mašinos) 60000Lt, Įrengimų nusidėvėjimo suma 10000 Lt, Pastato nusidėvėjimo suma 5000 Lt, Nepaskirstytas pelnas 10000 Lt, Skola tiekėjams 900 Lt.

Per 2002 m. sausio mėnesį įvyko sekančios ūkinės operacijos

2 d. Pirkta audinių už 8000 Lt. grynais.

5 d. Pirkta įvairįų siūlų skolon už 500 Lt.

9 d. Paimta banko paskola 10000 Lt.

10d. Apmokėta skola tiekėjams už praeitą mėnesį.

12d. Klientams išrašyta sąskaita faktūra už pasiūtus kostiumus 1500 Lt.

13d. Per dešimt sausio dienų buvo sunaudota audinių už 900 Lt, siūlų už 50 Lt.

15 d. Apmokėta sąskaita faktūra už reklamą spaudoje 100 Lt.

20d. Klientai apmokėjo sausio 12 d. išrašytą sąskaitą faktūrą.

22d. Apmokėta sausio 5 d.sąskaita faktūra.

23d. Parduotuvėje užsakytas 1200 Lt kainuojantis baldų komplektas.

25d. Skolon įsigytas kompiuteris už 3500 Lt.

27d. Už grynus pinigus 1300 Lt nupirktas užsakytas baldų komplektas.

28d. Įmonė atliko užsakymą už 2600 Lt. Klientai už pasiūtą aprangą įsipareigojo sumokėti per 15 d.

31d. Priskaičiuotas, bet dar neišmokėtas darbuotojams atlyginimas 950 Lt už sausio mėnesį.

31d. Priskaičiuotas SODRAI mokestis 31% už sausio mėnesį 285 Lt.

31d. Sumokėtos bankui priklausančios palūkanos už sausio mėnesį 124 Lt.

31d. Sunaudota per likusį sausio mėnesį audinių už 1300 Lt, siūlų už 60 Lt.

31d. Sumokėta už elektros energiją 120 Lt.

31d. Sumokėta už ryšių paslaugas 110 Lt.

31d. Priskaitytas įrengimų nusidėvėjimas už sausio mėnesį 115 Lt.

31d. Priskaitytas pastato nusidėvėjimas už sausio mėnesį 170 Lt.

Reikia:

1. Ūkines operacijas užregistruoti Bendrame žurnale.

2. Sumas perkelti į Didžiosios knygos sąskaitas.

  1. Sustatyti Bandomąjį balansą, Balansą ir Pelno (nuostolio) ataskaitas


loading...







Politica de confidentialitate

DISTRIBUIE DOCUMENTUL

Comentarii


Vizualizari: 611
Importanta: rank

Comenteaza documentul:

Te rugam sa te autentifici sau sa iti faci cont pentru a putea comenta

Creaza cont nou

Termeni si conditii de utilizare | Contact
© SCRIGROUP 2020 . All rights reserved

Distribuie URL

Adauga cod HTML in site