CATEGORII DOCUMENTE
Afaceri Calculatoare Casa masina Didactica pedagogie Diverse Educatie Finante Geografie Istorie & politica Legislatie Limba Management Sanatate Tehnologie

Bulgara	Ceha slovaca	Croata	Engleza	Estona	Finlandeza	Franceza
Germana	Italiana	Letona	Lituaniana	Maghiara	Olandeza	Poloneza
Sarba	Slovena	Spaniola	Suedeza	Turca	Ucraineana

įstatymai	įvairių	Apskaitos	Architektūra	Biografija	Biologija	Botanika	Chemija
Ekologija	Ekonomika	Elektra	Finansai	Fizinis	Geografija	Istorija	Karjeros
Kompiuteriai	Kultūra	Literatūra	Matematika	Medicina	Politika	Prekyba	Psichologija
Receptus	Sociologija	Technika	Teisė	Turizmas	Valdymas	vietimas

ĮMONIŲ VEIKLOS APMOKESTINIMAS

Apskaitos

+ Font mai mare | - Font mai mic


DOCUMENTE SIMILARE

ĮMONIŲ VEIKLOS APMOKESTINIMAS

Įmonės, vystydamos savo veikl¹, į valstybės biud˛et¹ privalo mokėti tam tikrus mokesčius, susijusius su jų ūkine veikla.

Pagrindiniai mokesčiai, kuriuos moka beveik visos įmonės yra:

o PVM mokestis (jeigu įmonė yra PVM mokėtoja)

o Pelno mokestis

o Kelių mokestis.

ių mokesčių esminius bruo˛us nustatysime ap˛velgdami įstatymų santraukas.

PVM įtatymo esminiai bruo˛ai

LR Pridėtinės vertės mokesčio įstatymas Nr. IX-751, 2002-03-05.

1 straipsnis. Įstatymo taikymo sritis

1. is Įstatymas nustato apmokestinim¹ pridėtinės vertės mokesčiu (toliau – PVM), taip pat apmokestinamųjų asmenų, PVM mokėtojų ir kitų asmenų prievoles, susijusias su io mokesčio mokėjimu.

2. io Įstatymo nuostatos suderintos su Europos S¹jungos teisės aktais, nurodytais io Įstatymo 2 priede.

2 straipsnis. Pagrindinės Įstatymo s¹vokos

2. Apmokestinamasis asmuo – Lietuvos Respublikos arba u˛sienio apmokestinamasis asmuo.

3. Atlygis – visa tai, kas pinigais ar bet kokia kita forma gauta arba gautina kaip atlyginimas u˛ tiekiamas prekes ir teikiamas paslaugas i pirkėjų (klientų) ir (arba) trečiosios alies.

4. Atsiskleidźs tarpininkas – apmokestinamasis asmuo, kuris tarpininkauja prekių tiekimo arba paslaugų teikimo sandoryje kito vardu ir s¹skaita.

5. Darbo veikla – darbas, atliekamas pagal darbo sutartį, taip pat bet kokia kita veikla, vykdoma teisinių santykių, kurie i esmės (susitarimu dėl darbo apmokėjimo s¹lygų, darbo vietos ir funkcijų, darbo drausmės ir kt.) atitinka darbo sutarties sukuriamus darbdavio ir darbuotojo santykius, pagrindu.

6. Ekonominė veikla – veikla (įskaitant gamyb¹, prekyb¹, paslaugų teikim¹, ˛emės ūkio veikl¹, ˛uvininkystź, kasyb¹, profesinź veikl¹, naudojim¹si turto ir (arba) turtinių teisių turėjimu), kuri¹ vykdant siekiama gauti bet kokių pajamų (neatsi˛velgiant į tai, ar j¹ vykdant siekiama gauti pelno). Tačiau ekonomine veikla nelaikoma:

1) darbo veikla, kaip ji apibrė˛ta io straipsnio 5 dalyje;

2) valstybės ir savivaldybių veikla, kaip ji apibrė˛ta io straipsnio 39 dalyje, net jeigu u˛ toki¹ veikl¹ mokami mokesčiai ar rinkliavos.

10. Importuotojas – asmuo, kuris turi sumokėti u˛ importuojamas alies teritorijoje prekes nustatyt¹ importo skol¹ muitinei arba turėtų sumokėti importo skol¹ muitinei, jeigu importuojamoms prekėms būtų nustatyti importo muitai, ˛emės ūkio ar kitos rinkliavos.

11. Ivestinė finansinė priemonė – finansinis instrumentas (būsimasis sandoris, iankstinis sandoris ar kitas), kurio vertė arba kaina susijusi su prekių, kuriomis is instrumentas remiasi, verte arba kaina, taip pat finansinis instrumentas (būsimasis sandoris, iankstinis sandoris ar kitas), kurio vertė arba kaina susijusi su vertybinių popierių kaina, valiutos kursu, palūkanų norma, bir˛os indeksu, kreditingumo vertinimu ar kitu kintamuoju.

14. Lengvatinis PVM tarifas – iame Įstatyme nustatytas PVM tarifas, ma˛esnis u˛ standartinį, iskyrus 0 procentų PVM tarif¹.

15. Lietuvos Respublikos apmokestinamasis asmuo – Lietuvos Respublikos juridinis arba fizinis asmuo, vykdantis bet kokio pobūd˛io ekonominź veikl¹.

23. Prekė – bet koks daiktas (įskaitant numizmatinės paskirties pinigus), taip pat elektros energija, dujos, ilumos ir kitų rūių energija. Preke nelaikoma kompiuterinė laikmena, jeigu jos turinį sudaro nestandartizuota programinė įranga. Nestandartizuota laikoma programinė įranga, kuri nėra masiniam naudojimui sukurta programinė įranga, kuri¹ vartotojai galėtų savarankikai naudoti po įdiegimo ir riboto apmokymo, reikalingo standartizuotoms operacijoms ar funkcijoms atlikti.

24. Prekių importas:

1) ne Bendrijos prekių įve˛imas į Europos Bendrijų teritorij¹ arba jų įve˛im¹ sukėlź veiksmai;

2) Bendrijos prekių įve˛imas į Europos Bendrijų teritorij¹ i trečiųjų teritorijų arba jų įve˛im¹ sukėlź veiksmai.

25. Prekių ve˛imas – daiktų (įskaitant pat¹) gabenimas visų rūių transporto priemonėmis, taip pat prekių transportavimas stacionariuoju transportu (vamzdynais, elektros energijos perdavimo linijomis ir kt.).

26. Prekių ve˛imas tarp valstybių narių – prekių ve˛imas Europos Bendrijų teritorijoje, kai marruto prad˛ia ir marruto pabaiga yra skirtingose valstybėse narėse. Prekių ve˛imu tarp valstybių narių laikomas ir toks prekių ve˛imas, kai marruto prad˛ia ir pabaiga yra toje pačioje valstybėje narėje, tačiau is ve˛imas yra sudedamoji prekių ve˛imo dalis, kai viso marruto prad˛ia ir pabaiga yra skirtingose valstybėse narėse.

27. PVM atskaita – pirkimo ir (arba) importo PVM dalis, atskaitoma pagal io Įstatymo nuostatas.

2 PVM mokėtojas – asmuo, mokesčio administratoriaus įregistruotas PVM mokėtoju, įskaitant ir kitokį identifikavim¹ PVM tikslais, jeigu turimas atitinkamas identifikavimo numeris, iskyrus asmenų identifikavim¹ kompensacinio PVM tarifo schemos tikslais.

29. PVM s¹skaita-faktūra – dokumentas, kuriuo įforminamas prekių tiekimas arba paslaugų teikimas, taip pat avanso sumokėjimas ir kuris atitinka visus iame Įstatyme tokiam dokumentui nustatytus privalomus reikalavimus. Kai toks dokumentas iraytas atsiradus prievolei jį irayti kitoje valstybėje narėje, jis laikomas PVM s¹skaita-faktūra, jeigu atitinka tos valstybės narės reikalavimus, keliamus tokiu atveju iraomai PVM s¹skaitai-faktūrai.

30. Rinkos kaina – atlygis, u˛ kurį prekės tiekiamos arba paslaugos teikiamos, kai prekių pardavėjas arba paslaugų teikėjas ir ių prekių arba paslaugų pirkėjas nėra susijź ir kiekvienas i jų siekia sau maksimalios ekonominės naudos. <>

32. Standartinis PVM tarifas – 18 procentų PVM tarifas

3 straipsnis. Lietuvos Respublikos PVM objektas

1. PVM objektas yra prekių tiekimas ir paslaugų teikimas, tenkinantis visas ias s¹lygas:

1) prekės tiekiamos ir (arba) paslaugos teikiamos u˛ atlygį;

2) prekių tiekimas ir (arba) paslaugų teikimas pagal io Įstatymo nuostatas vyksta alies teritorijoje;

3) prekes tiekia ir (arba) paslaugas teikia apmokestinamasis asmuo vykdydamas savo ekonominź veikl¹, t. y. veikdamas kaip toks. Kai fizinio asmens sudaromi sandoriai nėra susijź su jo vykdoma ekonomine veikla, nelaikoma, kad fizinis asmuo tiekia prekes ir (arba) teikia paslaugas veikdamas kaip apmokestinamasis asmuo. iame punkte nurodyta s¹lyga netaikoma, jeigu alies teritorijoje u˛ atlygį tiekiama nauja transporto priemonė, kuri¹ tiekėjas, pirkėjas arba bet kurio i jų u˛sakymu trečioji alis igabena i alies teritorijos, tačiau į Europos Bendrijų teritorij¹.

3. Importo PVM objektas yra prekių importas, kai prekės pagal io Įstatymo nuostatas laikomos importuotomis alies teritorijoje.

5 straipsnis. Prekių suvartojimas PVM mokėtojo privatiems poreikiams tenkinti

1. Prekių tiekimu u˛ atlygį iame Įstatyme laikomas ir prekių suvartojimas PVM mokėtojo privatiems poreikiams tenkinti, kaip jis apibrė˛tas io straipsnio 2 dalyje.

2. Jeigu iame straipsnyje nenustatyta kitaip, laikoma, kad prekė buvo PVM mokėtojo suvartota privatiems poreikiams tenkinti, jeigu PVM mokėtojo disponuojama prekė, kurios (o jeigu prekė pasigaminta, – jai pasigaminti sunaudotų kitų prekių ir (arba) paslaugų) pirkimo ir (arba) importo PVM ar jo dalis buvo PVM mokėtojo įtraukta į PVM atskait¹:

1) perduodama neatlygintinai, o asmuo, kuriam prekė perduota, arba trečioji alis įgyja teisź disponuoti ta preke kaip jos savininkas, arba

2) sunaudojama bet kokiu kitu būdu, jeigu PVM mokėtojas tokiam sunaudojimui skirtų prekių ir (arba) paslaugų pirkimo ir (arba) importo PVM pagal į Įstatym¹ negalėtų atskaityti.

3. Neatsi˛velgiant į io straipsnio 2 dalies nuostatas, prekių suvartojimu PVM mokėtojo privatiems poreikiams tenkinti nelaikomas jų perdavimas ar sunaudojimas, kai prekės perduodamos ar sunaudojamos kaip tyrimų pavyzd˛iai, t. y. prekės, atitinkančios įprastinės PVM mokėtojo veiklos pobūdį perduodamos ar sunaudojamos ityrimui, analizei ar bandymui. iuo atveju gali būti perduodamas ar sunaudojamas toks prekių kiekis, koks atsi˛velgiant į prekių prigimtį bei tyrimo, analizės ar bandymo pobūdį, taip pat tai reglamentuojančių teisės aktų (jeigu tai reglamentuota teisės aktais) atitinkamas nuostatas yra reikalingas tyrimo, analizės ar bandymo kokybei u˛tikrinti.

4. Neatsi˛velgiant į io straipsnio 2 dalies nuostatas, prekių suvartojimu PVM mokėtojo privatiems poreikiams tenkinti nelaikomas jų perdavimas ar sunaudojimas, kai jos perduodamos arba sunaudojamos kaip nedidelės vertės dovanos (reklamai, reprezentacijai, labdarai ir (arba) paramai). Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija nustato ios dalies nuostatų taikymo s¹lygas ir apribojimus, įskaitant prekių, kurios perduodamos ar sunaudojamos ioje dalyje nustatytais tikslais, vertės apribojimus.

5. Neatsi˛velgiant į io straipsnio 2 dalies nuostatas, prekių praradimas nelaikomas jų suvartojimu PVM mokėtojo privatiems poreikiams tenkinti.

6 straipsnis. Ilgalaikio materialiojo turto pasigaminimas

1. Prekių tiekimu u˛ atlygį iame Įstatyme laikomas ir ilgalaikio materialiojo turto pasigaminimas. Ilgalaikio materialiojo turto pasigaminimu iame Įstatyme laikoma įsigytų ir (arba) importuotų ˛aliavų ir med˛iagų perdirbimo, gamybos ir kitų operacijų, atliekamų PVM mokėtojo jėgomis, ir (arba) įsigytų paslaugų visuma, kurios rezultatas yra naujas ilgalaikio materialiojo turto vienetas. Ilgalaikio materialiojo turto pasigaminimu taip pat laikomas pastato (statinio), naudojamo PVM mokėtojo ekonominėje veikloje, esminis pagerinimas, nesvarbu, ar is pastatas (statinys) priklauso PVM mokėtojui nuosavybės teise, ar naudojamas kitais pagrindais (jeigu io Įstatymo 9 straipsnyje nenustatyta kitaip), ir nesvarbu, ar pastat¹ (statinį) PVM mokėtojas pagerino savo jėgomis ar įsigydamas paslaugų i kitų apmokestinamųjų asmenų.

7 straipsnis. Paslaugų teikimas

Jeigu iame Įstatyme nenustatyta kitaip, paslaugų teikimu laikomas bet koks sandoris dėl bet kokio civilinių teisių objekto, jeigu is sandoris pagal į Įstatym¹ nelaikomas prekių tiekimu. Paslaugų teikimu, be kita ko, laikoma:

1) nestandartizuotos programinės įrangos pardavimas ar kitoks perdavimas;

2) nuoma;

3) nematerialiojo turto ir turtinių teisių perdavimas, iskyrus io Įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nurodytus atvejus;

4) statybos darbai, įskaitant pastatyto naujo pastato ar statinio perdavim¹ u˛sakovui (statytojui);

5) įsipareigojimas susilaikyti nuo veiksmų, taip pat įsipareigojimas toleruoti veiksmus arba padėtį.

14 straipsnis. Apmokestinimo momentas

1. Prievolė apskaičiuoti PVM u˛ alies teritorijoje tiekiam¹ prekź arba teikiam¹ paslaug¹ atsiranda, kai io Įstatymo nustatyta tvarka iraoma PVM s¹skaita-faktūra, kuria įforminamas is prekių tiekimas ar paslaugų teikimas, jeigu iame straipsnyje nenustatyta kitaip.

2. io straipsnio 1 dalyje nenurodytu atveju arba kai u˛ tiekiam¹ prekź arba teikiam¹ paslaug¹ PVM s¹skaita-faktūra neirayta, prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda įvykus tam i nurodytų įvykių, kuris įvyksta anksčiau:

1) kai prekė perduodama ar paslauga suteikiama arba

2) kai gaunamas atlygis u˛ patiekt¹ prekź ar suteikt¹ paslaug¹.

3. Prievolė apskaičiuoti PVM u˛ u˛sienio apmokestinamojo asmens tiekiam¹ prekź arba teikiam¹ paslaug¹, jeigu pagal io Įstatymo nuostatas apskaičiuoti ir sumokėti PVM privalo pirkėjas (klientas), atsiranda įvykus tam i nurodytų įvykių, kuris įvyksta anksčiau:

1) kai pirkėjas (klientas) gauna apskaitos dokument¹, kuriuo įformintas prekės tiekimas arba paslaugos teikimas;

2) kai pirkėjas (klientas) moka atlygį u˛ patiekt¹ prekź arba suteikt¹ paslaug¹;

3) kito po mokestinio laikotarpio, kurį prekės buvo patiektos arba paslaugos suteiktos, mokestinio laikotarpio paskutinź dien¹, jeigu iki ios dienos neįvyko nė vienas i ios dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų įvykių.

Prievolė apskaičiuoti PVM u˛ pasigamint¹ ilgalaikį materialųjį turt¹ atsiranda, kai pasigamintas turtas pradedamas naudoti PVM mokėtojo ekonominėje veikloje (pastato (statinio) esminio pagerinimo atveju – kai ie darbai baigti).

12. Prievolė apskaičiuoti importo PVM atsiranda, kai prekės ne i Europos Bendrijų teritorijos įve˛amos į alies teritorij¹. Kai įve˛toms į Europos Bendrijų teritorij¹ prekėms pradedami taikyti io Įstatymo 12⁽³⁾ straipsnio 1 ar 3 dalyje nurodyti veiksmai, procedūros ar re˛imas, prievolė apskaičiuoti importo PVM atsiranda, kai prekėms ie veiksmai, procedūros ar re˛imas nustojami taikyti alies teritorijoje.

15 straipsnis. Apmokestinamoji vertė

1. Apmokestinam¹j¹ vertź, nuo kurios turi būti apskaičiuotas PVM, sudaro atlygis (iskyrus patį PVM), kurį gavo arba turi gauti prekių tiekėjas arba paslaugos teikėjas (toliau iame straipsnyje – pardavėjas), arba jo vardu trečiasis asmuo. Kai u˛ tiekiam¹ prekź arba teikiam¹ paslaug¹ atlyginama kitomis prekėmis ir (arba) paslaugomis, apmokestinamoji vertė, nuo kurios turi būti apskaičiuotas PVM, yra atlygis, kuris būtų gautas, jeigu jis būtų gautas pinigais.

2. Apmokestinamoji vertė io Įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje, 5⁽¹⁾ straipsnyje arba 8 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytais atvejais yra perduoto ar sunaudoto nuosavybės teisės objekto arba į kit¹ valstybź narź perve˛tų prekių įsigijimo vertė, t. y. pirkimo kaina (iskyrus patį PVM) arba pasigaminimo savikaina (iskyrus patį PVM). Jeigu perduotas ar sunaudotas nuosavybės teisės objektas arba į kit¹ valstybź narź perve˛tos prekės buvo naudoti apmokestinamojo asmens ekonominėje veikloje, apmokestinamoji vertė lygi to nuosavybės teisės objekto (prekės) įsigijimo vertės daliai, apskaičiuotai atsi˛velgiant į tai, kiek jo sunaudota apmokestinamojo asmens ekonominėje veikloje apmokestinimo momentu.

5. Į apmokestinam¹j¹ vertź visais atvejais įtraukiami:

1) visi mokesčiai ir rinkliavos, iskyrus patį PVM;

2) su prekės tiekimu arba paslaugos teikimu susijusių ir pirkėjui tenkančių ilaidų (tokių kaip: pakavimo, transportavimo, draudimo ir kitų) vertė;

3) bet kokios subsidijos ar dotacijos, turinčios įtakos galutinei prekės arba paslaugos kainai.

6. Subsidija ar dotacija laikoma turinčia įtakos galutinei prekės (paslaugos) kainai, jeigu tenkinamos visos ios s¹lygos:

1) ji mokama pardavėjui;

2) j¹ moka trečioji alis;

3) i suma sudaro atlygį u˛ prekź (paslaug¹) ar jo dalį.

19 straipsnis. PVM tarifai

1. Prekių tiekimo bei įsigijimo i kitos valstybės narės ir paslaugų teikimo atvejais, nenurodytais io straipsnio 3, 4 ir 5 dalyse bei io Įstatymo IV ir V skyriuose, taikomas standartinis PVM tarifas.

2. Importuojamoms prekėms, nenurodytoms io straipsnio 3 dalyje bei io Įstatymo V skyriuje, taikomas standartinis PVM tarifas.

3. Lengvatinis 5 procentų PVM tarifas taikomas:

1) keleivių ve˛imo Susisiekimo ministerijos ar jos įgaliotos institucijos arba savivaldybių nustatytais reguliaraus susisiekimo marrutais, keleivių ve˛imo keleiviniais traukiniais paslaugoms, taip pat iame punkte nurodytų keleivių baga˛o ve˛imo paslaugoms;

2) knygoms (įskaitant broiūras, lapelius ir panaius spaudinius, vaikikas knygeles su paveikslėliais, pieimo ir spalvinimo knygeles, spausdintas ar rankratines natas, ˛emėlapius, hidrografijos arba panaias schemas, tačiau iskyrus gaublius, kalendorius, u˛raų knygeles ir kitus panaaus pobūd˛io spaudinius), laikračiams, ˛urnalams ir kitiems periodiniams leidiniams, iskyrus erotinio ir smurtinio pobūd˛io leidinius, kuriuos tokiais pripa˛ino teisės aktų įgaliota institucija, bei spausdint¹ produkcij¹, kurioje mokama reklama sudaro daugiau kaip 4/5 viso leidinio ploto;

3) vaistams (įskaitant veterinarinius), priemonėms, naudojamoms kontracepcijai, sanitarinės (higienos) apsaugos gaminiams moterims, specialios paskirties kūdikių maisto produktams, specialios medicininės paskirties maisto produktams bei medicininės paskirties kūno ir dantų prie˛iūros priemonėms, taip pat medicinos įrangai, pagalbos priemonėms ir kitiems medicinos prietaisams, skirtiems tiesiogiai asmens sveikatos sutrikimams palengvinti ir (arba) gydyti. iame punkte nurodytų prekių, kurioms taikomas lengvatinis PVM tarifas, grupes tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė;

4) turizmo veikl¹ reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka teikiamoms viebučio tipo ir specialaus apgyvendinimo paslaugoms;

5) ekologikai variems maisto produktams (reikalavimus ekologikai variems maisto produktams nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė);

8) ˛emės ūkio bendrovių ir kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) – ˛emės ūkio subjektų paslaugos ˛emės ūkiui, teikiamoms savo nariams (pagal io Įstatymo 1 priede patvirtint¹ ˛emės ūkio paslaugų s¹ra¹);

4. Lengvatinis 9 procentų PVM tarifas taikomas gyvenamųjų namų statybos, renovacijos, apiltinimo paslaugoms, u˛ kurias apmokama valstybės ir savivaldybių biud˛etų, valstybės teikiamų lengvatinių kreditų ir valstybės specialiųjų fondų lėomis.

5. 0 procentų PVM tarifas taikomas io Įstatymo VI skyriuje nurodytais prekių tiekimo ir paslaugų teikimo bei prekių įsigijimo i kitos valstybės narės atvejais.

34 straipsnis. Prekių, kurių tiekimas alies teritorijoje neapmokestinamas PVM, importas

Importo PVM neapmokestinamos importuojamos prekės, jeigu jų tiekimas alies teritorijoje pagal io Įstatymo nuostatas būtų visais atvejais neapmokestinamas PVM arba būtų apmokestinamas taikant 0 procentų PVM tarif¹.

35 straipsnis. Importuojamos ir į kit¹ valstybź narź tiekiamos prekės

1. Importo PVM neapmokestinamos importuojamos prekės, jeigu importo metu ˛inoma, kad jos yra skirtos igabenti ir bus igabentos į kit¹ valstybź narź, o importuotojo prekių tiekimas i Lietuvos Respublikos į kit¹ valstybź narź pagal io Įstatymo VI skyriaus nuostatas apmokestinamas taikant 0 procentų PVM tarif¹.

2. io straipsnio nuostatos taikomos, jeigu importuotojas yra registruotas PVM mokėtoju Lietuvos Respublikoje, o prekės igabenamos į kit¹ valstybź narź per termin¹, ne ilgesnį kaip 1 mėnuo nuo apmokestinimo momento, nurodyto io Įstatymo 14 straipsnio 12 arba 13 dalyje, dienos. Dėl objektyvių aplinkybių gali būti nustatytas ir ilgesnis igabenimo terminas.

57 straipsnis. Teisė į PVM atskait¹

1. Teisź į PVM atskait¹ turi tik PVM mokėtojai, iskyrus tuos, kuriems taikomas io Įstatymo XII skyriaus penktojo skirsnio nuostatos. PVM mokėtojai, kurie PVM mokėtojais įregistruoti vien dėl prekių įsigijimo i kitų valstybių narių ir nevykdo jokios ekonominės veiklos, teisės į PVM atskait¹ neturi. ie ir kiti asmenys turi teisź į PVM atskait¹ tik tuo atveju, kai jie io Įstatymo nustatyta tvarka tiekia į kit¹ valstybź narź naujas transporto priemones.

2. Į PVM atskait¹ laikantis io skyriaus nuostatų gali būti traukiamas pirkimo ir (arba) importo PVM.

3. Asmenys, turintys teisź į PVM atskait¹, gali ia teise nesinaudoti.

62 straipsnis. Neatskaitomas pirkimo ir importo PVM bei pirkimo ir importo PVM,

kurio atskaita apribota

2. Negali būti atskaitomas:

1) pirkimo ir (arba) importo PVM u˛ pramogoms ir reprezentacijai skirtas prekes ir paslaugas, jeigu jų įsigijimo ilaidų pagal pelno (pajamų) apmokestinim¹ reglamentuojančius teisės aktus neleid˛iama atimti i gautų pajamų apskaičiuojant apmokestinam¹jį peln¹ (pajamas);

2) u˛ kit¹ asmenį io Įstatymo 15 straipsnio 7 dalies 2 punkte nurodytais atvejais sumokėtas pirkimo arba importo PVM;

3) pirkimo arba importo PVM u˛ lengv¹jį automobilį, skirt¹ ve˛ti ne daugiau kaip 8 ˛mones (neskaičiuojant vairuotojo), arba nurodytos klasės automobilį, priskiriam¹ visureigių kategorijai, jeigu automobilis nebus tiekiamas arba inuomojamas, taip pat juo nebus teikiamos keleivių ve˛imo u˛ atlygį arba mokymo vairuoti paslaugos. Tie patys apribojimai taikomi atskaitant pirkimo PVM u˛ nurodytų kategorijų automobilių nuom¹. ie apribojimai netaikomi tik nurodytų kategorijų automobiliams, jeigu jie pagal teisės aktus, reglamentuojančius transporto priemonių klasifikavim¹ ir kodavim¹, priskiriami specialios paskirties transporto priemonėms;

4) pirkimo PVM u˛ keleivių ve˛imo ios dalies 3 punkte nurodytų kategorijų automobiliais paslaug¹, jeigu PVM mokėtojas nedalyvauja ios paslaugos teikimo sandoryje kaip neatsiskleidźs tarpininkas.

71 straipsnis. Prievolė skaičiuoti ir (arba) mokėti į biud˛et¹ PVM ir privalomas

registravimasis PVM mokėtoju

1. Prievolė registruotis PVM mokėtoju ir skaičiuoti PVM bei mokėti jį į biud˛et¹ tenka apmokestinamiesiems asmenims, kurie alies teritorijoje tiekia prekes arba teikia paslaugas, iskyrus atvejus, kai alies teritorijoje tiekiamos tik tokios prekės ir (arba) teikiamos tik tokios paslaugos, u˛ kurias prievolė apskaičiuoti ir sumokėti į biud˛et¹ PVM pagal io Įstatymo 95 straipsnį tenka alies teritorijoje įsikūrusiam pirkėjui. Privalantis registruotis PVM mokėtoju asmuo privalo pateikti praym¹ įregistruoti jį PVM mokėtoju.

2. Neatsi˛velgiant į io straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos apmokestinamasis asmuo neprivalo pateikti praymo įregistruoti jį PVM mokėtoju bei u˛ tiekiamas prekes (iskyrus į kitas valstybes nares tiekiamas naujas transporto priemones) ir (arba) teikiamas paslaugas io Įstatymo nustatyta tvarka skaičiuoti PVM ir mokėti jį į biud˛et¹, jeigu bendra atlygio u˛ vykdant ekonominź veikl¹ patiektas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas suma per metus (paskutinius 12 mėnesių) nevirijo 100 000 litų. PVM turi būti pradėtas skaičiuoti nuo to mėnesio, kurį minėta riba buvo viryta. U˛ patiektas prekes ir suteiktas paslaugas, u˛ kurias atlygis sudarė nurodyt¹ 100 000 litų sum¹, PVM neskaičiuojamas. Skaičiuojant nurodyt¹ 100 000 litų sum¹, neatsi˛velgiama į:

1) atlygį u˛ prekių tiekim¹ ir (arba) paslaugų teikim¹, kuriam naudojamų prekių ir (arba) paslaugų pirkimo ir (arba) importo PVM pagal io Įstatymo 62 straipsnio 1 dalies nuostatas negalėtų būti atskaitomas, jeigu apmokestinamasis asmuo būtų PVM mokėtojas;

2) atlygį u˛ ilgalaikio turto, naudoto apmokestinamojo asmens ekonominėje veikloje, tiekim¹;

3) gautus avansus;

4) atlygį u˛ nekilnojamųjų pagal prigimtį daiktų tiekim¹ ir io Įstatymo 28 straipsnyje nurodytų finansinių paslaugų teikim¹ tuo atveju, kai ie sandoriai yra atsitiktinio pobūd˛io ir apmokestinamasis asmuo įprastai nesiverčia tokios rūies veikla.

6. Bet kas, iskyrźs PVM dokumente, kuriuo įformintas prekių tiekimas ir (arba) paslaugų teikimas, u˛ kurį (kuriuos) PVM neturėjo būti skaičiuojamas, privalo taip iskirt¹ PVM sum¹ sumokėti į biud˛et¹.

85 straipsnis. Mokestinio laikotarpio PVM deklaracijos pateikimo terminas

1. Jeigu mokestinis laikotarpis yra kalendorinis mėnuo, mokestinio laikotarpio PVM deklaracija turi būti pateikta ne vėliau kaip iki kito mėnesio 25 dienos.

2. Jeigu mokestinis laikotarpis yra kalendorinis pusmetis, PVM deklaracija pateikiama ne vėliau kaip iki kito pusmečio pirmo mėnesio 25 dienos.

3. Jeigu mokestinis laikotarpis yra nustatytas vadovaujantis io Įstatymo 84 straipsnio 5 dalimi, mokestinio laikotarpio PVM deklaracija turi būti pateikta ne vėliau kaip per 25 dienas nuo jo pabaigos.

89 straipsnis. U˛ mokestinį laikotarpį mokėtinos į biud˛et¹ PVM sumos

apskaičiavimas

1. Apskaičiuojant u˛ mokestinį laikotarpį mokėtin¹ į biud˛et¹ PVM sum¹, i per mokestinį laikotarpį apskaičiuotos pardavimo PVM u˛ patiektas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas (iskyrus PVM, kurį io Įstatymo nustatyta tvarka privalo iskaityti ir sumokėti prekių ir (arba) paslaugų pirkėjas) sumos, taip pat i priklausančios mokėti į biud˛et¹ PVM sumos u˛ įsigytas prekes ir (arba) paslaugas, jeigu PVM mokėtojas io Įstatymo nustatyta tvarka įpareigotas į PVM apskaičiuoti (arba iskaityti) ir sumokėti, bei i importo PVM sumos, įskaitytos vadovaujantis io Įstatymo 94 straipsnio nuostatomis, atimama atskaitoma pirkimo ir (arba) importo PVM suma.

2. Jeigu per mokestinį laikotarpį turėjo būti tikslinama apmokestinamoji vertė ir (arba) PVM atskaita, io straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka apskaičiuota mokėtina į biud˛et¹ PVM suma didinama arba ma˛inama atitinkamomis apmokestinam¹j¹ vertź ir (arba) PVM atskait¹ tikslinančiomis sumomis.

3. Jeigu per mokestinį laikotarpį pardavimo PVM apskaičiuotas u˛ prekes ir (arba) paslaugas, u˛ kurias ankstesnį mokestinį laikotarpį (ankstesnius mokestinius laikotarpius) buvo gautas avansas, nuo kurio io Įstatymo nustatyta tvarka buvo apskaičiuotas ir deklaruotas pardavimo PVM, mokėtina į biud˛et¹ PVM suma papildomai suma˛inama nuo avanso apskaičiuotu ir deklaruotu pardavimo PVM.

4. Jeigu skaičiuojant io straipsnio 1–3 dalyse nustatyta tvarka gaunamas neigiamas skaičius, laikoma, kad PVM mokėtojui u˛ mokestinį laikotarpį susidarė gr¹˛intina i biud˛eto PVM suma (iame Įstatyme vadinama PVM skirtumu).

91⁽¹⁾ straipsnis. Klaidų PVM deklaracijoje taisymas

1. Klaidos, padarytos PVM deklaracijoje, taisomos, kai jos paaikėja. Klaidų taisymo tvark¹ nustato centrinis mokesčio administratorius.

2. Jei dėl klaidos neatskaitytoji pirkimo ir (arba) importo PVM suma turėjo būti atskaityta daugiau kaip prie 3 metus, skaičiuojant nuo to laiko, kai paaikėjo minėtos aplinkybės, i klaida negali būti taisoma.

94 straipsnis. Importo PVM mokėjimo tvarka

1. Importo PVM mokamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, tačiau importo PVM u˛ prekes, kurias importuoja PVM mokėtojai, gali būti įskaitomas Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija nustato ir kriterijus, kuriuos turi atitikti PVM mokėtojai, pageidaujantys įskaityti importo PVM.

2. Lietuvos Respublikos muitinė, kai importo PVM nėra sumokamas i anksto ar i karto atsiradus prievolei jį apskaičiuoti ir kai tai reikalinga tinkamam įsipareigojimų muitinei įvykdymui u˛tikrinti, turi teisź reikalauti, kad būtų sumokėtas u˛statas ar pateikta garantija, u˛tikrinanti minėtųjų įsipareigojimų įvykdym¹. ios nuostatos įgyvendinamos ta pačia tvarka kaip ir skolininko įsipareigojimai, susijź su importo muitais.

3. Sumokėti importo PVM privalo importuotojas.

120 straipsnis. PVM kontrolė

1. PVM, iskyrus io straipsnio 2 dalyje nurodyt¹ atvejį, kontroliuoja valstybinė mokesčių inspekcija. Valstybinė mokesčių inspekcija kontroliuoja PVM mokėjim¹ ir u˛ importuotas prekes, jeigu jų importo PVM įskaitomas io Įstatymo 94 straipsnyje nustatyta tvarka.

2. PVM u˛ importuojamas prekes (įskaitant Bendrijos prekes, į Europos Bendrijų teritorij¹ įve˛amas i trečiųjų teritorijų), nenurodytas io straipsnio 1 dalyje, kontroliuoja teritorinės muitinės.

121 straipsnis. Nepagrįstai sumokėto (iiekoto) PVM gr¹˛inimas, taip pat PVM gr¹˛inimas kitais atvejais

1. Per daug sumokėta (iiekota) PVM suma gr¹˛inama (įskaitoma) Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka, iskyrus io straipsnio 2 dalyje ir 91⁽¹⁾ straipsnio 2 dalyje nurodyt¹ atvejį.

2. U˛ importuojamas prekes sumokėtas PVM gr¹˛inamas arba atsisakoma jį iiekoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytais atvejais. Praymai gr¹˛inti sumokėt¹ PVM arba atsisakyti jį iiekoti nagrinėjami Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Nepagrįstai sumokėt¹ (iiekot¹) importo PVM gr¹˛ina muitinė Muitinės departamento nustatyta tvarka.

3. Jeigu juridinis asmuo, kuris nėra apmokestinamasis asmuo, Lietuvos Respublikoje sumokėjo importo PVM u˛ i trečiųjų valstybių ar trečiųjų teritorijų atgabentas prekes, kurių gabenimas baigiasi kitoje valstybėje narėje, sumokėtas importo PVM iam asmeniui gr¹˛inamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

u˛davinys

Pateiktas s¹raas įsigytų prekių, kuriame prekių kainos nurodytos įskaitant pridėtinės vertės mokestį (PVM), t.y. nurodytos kainos yra kainos su PVM 18 %.

1) Segtuvai 1 vnt. x 15 Lt.

2) Markeriai 4 vnt. x 2 Lt.

3) Įmautės 20 vnt. x 0,15 Lt.

4) Skaičiuotuvai 2 vnt. x 20 Lt.

Apskaičiuokite kokia bus kiekvienos prekės vieneto kaina be PVM, nustatykite PVM 18 % dydį.

2 u˛davinys

Pagal pateikt¹ prekių ir paslaugų s¹ra¹, kuriame nurodytos prekių (paslaugų) kainos be PVM, nustatykite kokie PVM tarifai (18 %, 9 %, 5 %, 0 %) taikomi atitinkamai kiekvienai prekei ar paslaugai ir apskaičiuokite jų dyd˛ius.

DVD diskas 5 Lt.

U˛raų knygelė 8 Lt.

Būsto remonto paslaugos 500 Lt.

Ekologikos avi˛ų kruopos 3 Lt.

Popieriaus A4 formato pakuotė 12 Lt.

Vitaminai „Multi“ 28 Lt.

Ispanų kalbos ˛odynas 50 Lt.

Autobuso bilietas 16 Lt.

ildymo sistemos įvedimo paslaugos 2000 Lt.

Viebučio aptarnavimo paslaugos 250 Lt.

3 u˛davinys

Duoti tokie duomenys apie įmonės kovo mėn. pirkimų ir pardavimų PVM sumas:

Pirkimų PVM suma sudaro 18 000 Lt.

Importo PVM suma sudaro 74 000 Lt.

Pardavimų PVM suma sudaro 85 000 Lt.

Nustatykite, ar sudariusi kovo mėnesio PVM deklaracij¹, įmonė turės į biud˛et¹ sumokėti tam tikr¹ PVM sum¹ ar atvirkčiai - galės susigr¹˛inti tam tikr¹ PVM sum¹.

Pelno mokesčio įstatymo esminiai bruo˛ai

LR Pelno mokesčio įstatymas Nr. IX-675, 2001-12-20.

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

1. is Įstatymas nustato u˛dirbto pelno ir (arba) gautų pajamų apmokestinimo pelno mokesčiu tvark¹.

2. Įstatymas taikomas Lietuvos Respublikos teritorijoje.

2 straipsnis. Pagrindinės io Įstatymo s¹vokos

2. Lietuvos apmokestinamasis vienetas (toliau – Lietuvos vienetas) – juridinis asmuo, įregistruotas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.

3. U˛sienio apmokestinamasis vienetas (toliau – u˛sienio vienetas) – u˛sienio valstybės juridinis asmuo ar organizacija, kurių buveinė yra u˛sienio valstybėje ir kurie įsteigti arba kitokiu būdu organizuoti pagal u˛sienio valstybės teisės aktus, taip pat bet kuris kitas u˛sienyje įsteigtas, įkurtas ar kitaip organizuotas apmokestinamasis vienetas.

Ivestinė finansinė priemonė – finansinis instrumentas (būsimasis sandoris, iankstinis sandoris ar kitas), kurio vertė arba kaina susijusi su prekių, kuriomis is instrumentas grind˛iamas, verte arba kaina, taip pat finansinis instrumentas (būsimasis sandoris, iankstinis sandoris ar kitas), kurio vertė arba kaina yra susijusi su vertybinių popierių kaina, valiutos kursu, palūkanų norma, bir˛os indeksu, kreditingumo vertinimu ar kitu kintamuoju.

14. Pajamos – visos i Lietuvos ir ne Lietuvos altinių u˛dirbtos ir (arba) gautos visų rūių pajamos pinigais ir (arba) ne pinigais.

15. Pajamos i paskirstytojo pelno – pajamos, kurios gaunamos skirstant peln¹ vieneto dalyviams, įskaitant dividendus. Po neribotos civilinės atsakomybės vieneto pelno apmokestinimo io vieneto dalyvio gautos pajamos ar jam priklausančio turto paėmimas i vieneto nelaikomas pelno paskirstymu.

1 Pozityviosios pajamos – visos kontroliuojamojo vieneto, įregistruoto ar kitaip organizuoto valstybėse arba zonose, nustatytose io Įstatymo 39 straipsnio 4 dalyje, pajamos ar jų dalis, įskaitomos į Lietuvos kontroliuojančiojo vieneto pajamas proporcingai Lietuvos vieneto turimų akcijų (dalių, pajų), balsų ar teisių į kontroliuojamojo vieneto peln¹ skaičiui.

19. S¹naudos – visos ilaidos, patirtos u˛dirbant pajamas.

22. Tikroji rinkos kaina – suma, u˛ kuri¹ gali būti apsikeista turtu arba kuria, sudarius tiesioginį sandorį, gali būti įskaitytas nepriklausomų ir ketinančių pirkti arba parduoti asmenų tarpusavio įsipareigojimas.

23. Tikslinė teritorija – u˛sienio valstybė arba zona, kuri yra įtraukta į finansų ministro nustatyt¹ Tikslinių teritorijų s¹ra¹ ir atitinka bent du i ioje dalyje nustatytų kriterijų:

1) ioje teritorijoje analogiko mokesčio tarifas yra ma˛esnis kaip 75 procentai io Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyto tarifo;

2) ioje teritorijoje taikomos skirtingos apmokestinimo analogiku mokesčiu taisyklės – pagal tai, kokioje valstybėje yra įregistruotas ar kitaip organizuotas kontroliuojantis asmuo;

3) ioje teritorijoje taikomos skirtingos apmokestinimo analogiku mokesčiu taisyklės – pagal tai, kokioje valstybėje vykdoma veikla;

4) kontroliuojamasis apmokestinamasis vienetas yra sudarźs sutartį su tos valstybės mokesčio administratoriumi dėl mokesčio tarifo ar mokesčio bazės;

5) ioje teritorijoje nėra efektyvaus keitimosi informacija;

6) ioje teritorijoje nėra finansinio-administracinio skaidrumo: nevisikai aikios mokesčio administravimo taisyklės ir ių taisyklių taikymo tvarka nėra pateikiama kitų valstybių mokesčių administratoriams.

24. Transportavimo pajamos – pajamos, gautos i krovinių gabenimo gele˛inkelių, kelių, vandens, oro transportu naudojant nuosavus arba nuomojamus automobilius, laivus, orlaivius, riedmenis, kroviniams transportuoti skirtas talpas (konteinerius, cisternas ir kt.) ir i krovinių transportavimo vamzdynais. Tokioms pajamoms priskiriamos ir pajamos i paslaugų, tiesiogiai susijusių su krovinių gabenimu ar transportavimu.

25. Veikla – bet kokio pobūd˛io komercinė arba gamybinė veikla, kuria siekiama gauti ir (arba) u˛dirbti pajamų ar kokios kitos ekonominės naudos.

3 straipsnis. Mokesčio mokėtojai

1. Pelno mokestį moka:

1) Lietuvos vienetas;

2) u˛sienio vienetas.

2. io Įstatymo nustatyta tvarka pelno mokesčio nemoka:

1) biud˛etinės įstaigos;

2) Lietuvos bankas;

3) pelno nesiekiantys vienetai;

4) valstybė ir savivaldybės, iskyrus io Įstatymo VII skyriuje numatytus atvejus;

5) valstybės ir vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos ar organizacijos;

6) valstybės įmonė Indėlių draudimo fondas.

4 straipsnis. Mokesčio bazė

1. Lietuvos vieneto mokesčio bazė yra visos Lietuvos Respublikoje ir u˛sienio valstybėse u˛dirbtos pajamos, kurių altinis yra Lietuvos Respublikoje ir ne Lietuvos Respublikoje.

2. Į Lietuvos vieneto pajamas taip pat įskaitomos jo kontroliuojamojo u˛sienio vieneto pozityviosios pajamos arba jų dalis io Įstatymo 39 straipsnyje nustatyta tvarka.

5 straipsnis. Mokesčio tarifai

1. Taikomi ie pelno mokesčio tarifai:

1) Lietuvos vieneto, nuolatinių buveinių apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 15 procentų mokesčio tarif¹, jeigu is Įstatymas nenustato ko kita;

2) u˛sienio vieneto pajamos, kurių altinis yra Lietuvos Respublikoje, gautos ne per jų nuolatines buveines Lietuvos Respublikoje, ivardytos io Įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje, apmokestinamos be atskaitymų, taikant 10 procentų mokesčio tarif¹;

3) pajamos i paskirstytojo pelno apmokestinamos taikant 15 procentų mokesčio tarif¹.

2. Vienetų, kuriuose vidutinis s¹rauose esančių darbuotojų skaičius nevirija 10 ˛monių ir mokestinio laikotarpio pajamos nevirija 500 tūkstančių litų, apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 13 procentų mokesčio tarif¹, iskyrus atvejus, nustatytus io straipsnio 3 dalyje.

3. io straipsnio 2 dalies nuostatos netaikomos tiems vienetams:

1) kurių dalyvis ar jo eimos nariai yra ir kitų vienetų dalyviai arba atitinka ios dalies 2 ir (arba) 3 punktuose nustatytus kriterijus;

2) kuriuose tas pats dalyvis valdo daugiau kaip 50 procentų akcijų (dalių, pajų) paskutinź mokestinio laikotarpio dien¹ ir (arba)

3) kuriuose tie patys dalyviai kartu valdo daugiau kaip 50 procentų akcijų (dalių, pajų) paskutinź mokestinio laikotarpio dien¹.

6 straipsnis. Mokestinis laikotarpis

1. Mokesčio mokestinis laikotarpis yra mokestiniai metai. Jie sutampa su kalendoriniais metais, jeigu is straipsnis nenustato ko kita.

2. Centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka mokesčio mokėtojo praymu ir atsi˛velgdamas į jo veiklos ypatybes vietos mokesčio administratorius gali nustatyti kitokį mokestinį laikotarpį, negu nurodyta io straipsnio 1 dalyje, su s¹lyga, kad tas mokestinis laikotarpis bus lygus 12 mėnesių. Toks mokestinis laikotarpis gali būti keičiamas tik dėl objektyvių prie˛asčių, gavus vietos mokesčio administratoriaus leidim¹.

3. Pirmas mokestinis laikotarpis prasideda nuo Lietuvos vieneto įregistravimo Lietuvos Respublikoje arba, jei Lietuvos vienetas neįsiregistravo įstatymų nustatyta tvarka, – nuo veiklos vykdymo prad˛ios. Paskutinis Lietuvos vieneto mokestinis laikotarpis pasibaigia Lietuvos vienetui pasibaigus.

7 straipsnis. Pajamų ir s¹naudų pripa˛inimas

Pajamos ir s¹naudos pripa˛įstamos pagal pajamų ir s¹naudų kaupimo bei kitus buhalterinź apskait¹ reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytus apskaitos principus, iskyrus atvejus, kai pagal io skyriaus nuostatas pajamos gali būti pripa˛įstamos taikant pinigų apskaitos princip¹.

8 straipsnis. Pajamų ir s¹naudų pripa˛inimas pagal pinigų apskaitos princip¹

1. Taikant pinigų apskaitos princip¹, Lietuvos vieneto pajamos pripa˛įstamos faktiku pajamų gavimo momentu. Taip pat pripa˛įstamos io Įstatymo 37 straipsnyje nustatytos pajamos.

2. Taikant pinigų apskaitos princip¹, Lietuvos vieneto s¹naudos pripa˛įstamos tokia pat tvarka, kaip jos pripa˛įstamos taikant kaupimo apskaitos princip¹, tačiau pripa˛įstamos tik tos vieneto s¹naudos, kurios susijusios su pajamomis, faktikai gautomis per mokestinį laikotarpį.

9 straipsnis. Pinigų apskaitos principo taikymas

1. Pinigų apskaitos princip¹ gali taikyti tik tie Lietuvos vienetai, kurie iki io Įstatymo įsigaliojimo pajamas pripa˛indavo pagal pinigų apskaitos princip¹ ir kurių pajamos per paskutinius 3 mokestinius laikotarpius nė per vien¹ jų nevirijo 100 tūkstančių litų, taip pat naujai įregistruoti Lietuvos vienetai, kurių pirmojo mokestinio laikotarpio planuojamos pajamos nevirys 100 tūkstančių litų per mokestinį laikotarpį.

2. Lietuvos vienetai, taikantys pinigų apskaitos princip¹, privalo pereiti prie kaupimo apskaitos principo mokestiniu laikotarpiu, einančiu po to mokestinio laikotarpio, kurį pajamos virijo 100 tūkstančių litų.

3. io straipsnio nuostatos netaikomos bankrutuojančiojo status¹ turintiems (įgijusiems) Lietuvos vienetams.

10 straipsnis. Apskaitos principo pasirinkimas ir keitimas

1. Lietuvos vienetas, nors ir atitinkantis 9 straipsnio 1 dalyje nustatyt¹ kriterijų, nuo bet kurių mokestinių metų prad˛ios gali pereiti nuo pinigų apskaitos principo prie kaupimo apskaitos principo. Apie tokį perėjim¹ Lietuvos vienetas pranea vietos mokesčio administratoriui.

2. Tais atvejais, kai Lietuvos vienetas vietoj taikyto pinigų apskaitos principo pradeda taikyti kaupimo apskaitos princip¹, į io apskaitos principo taikymo mokestinius metus pereinančios pirkėjų skolos į Lietuvos vieneto pajamas įtraukiamos po ių skolų apmokėjimo, tačiau ne vėliau kaip per 3 metus nuo to mokestinio laikotarpio prad˛ios, kurį buvo pereita prie kaupimo apskaitos principo.

3. Lietuvos vienetas, kuris iki io Įstatymo įsigaliojimo taikė kaupimo apskaitos princip¹, ir Lietuvos vienetas, kuriam pagal io Įstatymo nuostatas nustatyta prievolė pereiti nuo pinigų apskaitos principo prie kaupimo apskaitos principo, negali kaupimo apskaitos principo keisti į pinigų apskaitos princip¹ iki Lietuvos vieneto likvidavimo arba pabaigos.

11 straipsnis. Apmokestinamasis pelnas

1. Apskaičiuojant Lietuvos vieneto apmokestinam¹jį peln¹, jeigu is straipsnis nenustato ko kita, i pajamų:

1) atimamos neapmokestinamosios pajamos;

2) atskaitomi leid˛iami atskaitymai;

3) atskaitomi ribojamų dyd˛ių leid˛iami atskaitymai.

2. Nuolatinių buveinių apmokestinamasis pelnas apskaičiuojamas i u˛dirbtų pajamų atimant neapmokestinam¹sias pajamas, ribojamų dyd˛ių leid˛iamus atskaitymus bei tokius atskaitymus, kurie susijź su u˛sienio vieneto pajamų u˛dirbimu per nuolatines buveines. Atskaitymų, susijusių su pajamų u˛dirbimu per nuolatines buveines, tvark¹ nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

4. Ilaidos, kurių pagrindu pripa˛įstamos s¹naudos, gali būti grind˛iamos tik juridinź gali¹ turinčiais dokumentais, kurie privalo turėti visus buhalterinź apskait¹ reglamentuojančių teisės aktų nustatytus privalomus apskaitos dokumentų rekvizitus. Be ių rekvizitų, ilaidas, kurių pagrindu pripa˛įstamos s¹naudos, pagrind˛iančiuose dokumentuose privalo būti nurodyta:

1) prekių tiekėjo ar paslaugų teikėjo kodas arba asmens (jeigu tai fizinis asmuo) kodas;

2) prekių ar paslaugų pirkėjo (kliento) pavadinimas ir kodas arba vardas, pavardė ir asmens (jeigu tai fizinis asmuo) kodas;

3) kiti Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyti papildomi rekvizitai.

5. Privalo būti naudojami Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pagaminti ir įsigyti PVM s¹skaitų-faktūrų, s¹skaitų-faktūrų ir ˛emės ūkio produkcijos pirkimo kvitų blankai, jeigu Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija nenustato kitaip. Kredito įstaigos Lietuvos banko nustatytais atvejais ir tvarka turi teisź vietoj PVM s¹skaitos-faktūros ar s¹skaitos-faktūros naudoti laisvos formos apskaitos dokumentus, turinčius visus PVM s¹skaitoje-faktūroje ar s¹skaitoje-faktūroje privalančius būti rekvizitus.

12 straipsnis. Neapmokestinamosios pajamos

Mokesčiu neapmokestinamos ios Lietuvos vieneto bei u˛sienio vieneto per nuolatines buveines u˛dirbtos ir (arba) gautos pajamos:

1) gauta parama Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo nustatyta tvarka;

2) gautos draudimo imokos, nevirijančios prarasto turto arba patirtų nuostolių ar ˛alos vertės; sugr¹˛intų draudimo įmokų dalis, virijanti i pajamų io Įstatymo 26 straipsnyje nustatyta tvarka atskaitytas draudimo įmokas, taip pat draudimo imokos dalis, virijanti i pajamų io Įstatymo 26 straipsnyje nustatyta tvarka atskaitytas draudimo įmokas;

3) bankrutavusio vieneto pajamos, gautos u˛ parduot¹ turt¹;

4) draudimo įmonės organizacinio fondo likutis Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo nustatyta tvarka;

5) pensijų fondų, veikiančių pagal Lietuvos Respublikos pensijų fondų įstatym¹, į asmenines pensijų programų dalyvių s¹skaitas gautos pensijų įmokos bei ių fondų investicinės pajamos, investicinių kintamo kapitalo bendrovių ir u˛darųjų investicinių fondų, veikiančių pagal Lietuvos Respublikos investicinių bendrovių įstatym¹, investicinės pajamos, taip pat draudimo įmonių gautos pensinio draudimo įmokos, gyvybės draudimo įmokos, jei draudimo sutarties terminas ne trumpesnis kaip 10 metų, bei draudimo įmonių draudimo investicinės pajamos;

6) sveikatos prie˛iūros įstaigų pajamos u˛ paslaugas, kurios finansuojamos i Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėų;

7) pajamos dėl ilgalaikio turto ir vertybinių popierių perkainojimo, atlikto teisės aktų nustatyta tvarka;

8) netesybos, iskyrus netesybas, gautas i u˛sienio vienetų, įregistruotų ar kitaip organizuotų tikslinėse teritorijose, ar tų teritorijų gyventojų;

9) i neribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų pelno mokesčio mokėtojų, kurių pajamos apmokestintos pelno mokesčiu pagal į Įstatym¹ arba analogiku mokesčiu pagal u˛sienio valstybių atitinkamus teisės aktus, gautas pelnas ar jo dalis, iskyrus io Įstatymo 39 straipsnyje nustatytus atvejus;

10) jūrų, oro uostų, oro navigacinių paslaugų rinkliavos ir u˛ jūrų uosto ˛emės nuom¹ surinktos lėos;

11) praėjusių mokestinių laikotarpių klaidų ir netikslumų taisymai pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 18 straipsnį;

12) vieneto gautas ˛alos atlyginimas, iskyrus io straipsnio 2 punkte nustatytais atvejais.

17 straipsnis. Leid˛iamų atskaitymų pripa˛inimo tvarka

1. Leid˛iami atskaitymai yra visos faktikai patirtos įprastinės tokiai veiklai vieneto s¹naudos, būtinos vieneto pajamoms u˛dirbti ar vieneto ekonominei naudai gauti, jeigu is Įstatymas nenustato ko kita. Leid˛iamiems atskaitymams priskiriami Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyti Ignalinos atominės elektrinės papildomi atskaitymai.

2. Ribojamų dyd˛ių leid˛iami atskaitymai:

1) ilgalaikio turto nusidėvėjimo arba amortizacijos s¹naudos;

2) ilgalaikio materialiojo turto eksploatavimo, remonto ir rekonstravimo s¹naudos;

3) komandiruočių s¹naudos;

4) reklamos ir reprezentacijos s¹naudos;

5) natūraliosios netekties nuostoliai;

6) mokesčiai;

7) beviltikos skolos;

8) įmokos darbuotojų naudai;

9) specialieji kredito įstaigų ir draudimo įmonių atidėjimai;

10) parama;

11) narių mokesčiai, įnaai ir įmokos;

12) mokestinio laikotarpio nuostoliai.

18 straipsnis. Ilgalaikio turto nusidėvėjimo arba amortizacijos s¹naudos

1. Vienete yra nudėvimas arba amortizuojamas jo ilgalaikis turtas ir presti˛as, jei io Įstatymo nenustatyta kitaip. Ilgalaikio turto įsigijimo kaina į s¹naudas perkeliama ir i pajamų atskaitoma dalimis per io turto nusidėvėjimo arba amortizacijos laikotarpį, nustatom¹ pagal io straipsnio 2 dalį. Apskaičiuojant pelno mokestį, tyrinėjimo ir plėtojimo darbų s¹naudos nesukaupiamos ir neįtraukiamos į ribojamų dyd˛ių leid˛iamus atskaitymus, o atskaitomos i pajamų kaip leid˛iami atskaitymai tuo mokestiniu laikotarpiu, kurį faktikai patiriamos, ir atitinka io Įstatymo leid˛iamiems atskaitymams nustatytus kriterijus.

2. Ilgalaikio turto grupės bei jo nusidėvėjimo arba amortizacijos maksimalūs normatyvai (metais) nustatyti io Įstatymo 1 priedėlyje. Vienetas pats nusistato (pasirenka) ilgalaikio turto nusidėvėjimo arba amortizacijos laikotarpį, ne trumpesnį, negu nustatyti io Įstatymo 1 priedėlyje ilgalaikio turto nusidėvėjimo arba amortizacijos normatyvai (metais), ir likvidacinź vertź, ne ma˛esnź kaip 1 lito ir ne didesnź kaip 10 procentų įsigijimo kainos.

3. Vienetai, kuriuose vidutinis s¹rauose esančių darbuotojų skaičius nevirija 10 ˛monių ir mokestinio laikotarpio pajamos nevirija 500 tūkstančių litų bei kurie neatitinka io Įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje nustatytų kriterijų, ilgalaikio turto grupėms, iskyrus naujus pastatus, naudojamus veiklai, ir pastatų, įtrauktų į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registr¹, rekonstravim¹, jei pastatai pastatyti arba rekonstravimas atliktas nuo 2002 m. sausio 1 d., taip pat gyvenamuosius namus ir kitus pastatus, gali patys nusistatyti maksimalius nusidėvėjimo arba amortizacijos normatyvus, neatsi˛velgdami į normatyvus, nustatytus io Įstatymo 1 priedėlyje.

4. Ilgalaikio turto nusidėvėjimas arba amortizacija skaičiuojami taikant tiesiogiai proporcing¹ (tiesinį) (toliau – tiesinis metodas) arba dvigub¹ – ma˛ėjančios vertės (dvigubo balanso) (toliau – dvigubo balanso metodas) metodus pagal io Įstatymo 1 priedėlį. Pasirinkto metodo turi būti laikomasi nuosekliai: io Įstatymo 1 priedėlyje nustatytai ilgalaikio turto grupei ir kiekvienam tai grupei priskirtam turto vienetui taikomas tas pats vieneto pasirinktas nusidėvėjimo arba amortizacijos metodas per vis¹ ilgalaikio turto nusidėvėjimo arba amortizacijos laikotarpį.

<…>

19 straipsnis. Nusidėvėjimo arba amortizacijos skaičiavimo apribojimai

1. ˇemės, pagal lizingo (finansinės nuomos) sutartį, kurioje numatytas nuosavybės teisės perėjimas, perduoto ilgalaikio turto, taip pat bibliotekų fondų ir į kultūros vertybių registr¹ įtraukto ilgalaikio turto nusidėvėjimas ar amortizacija neskaičiuojami, iskyrus pastatų, įtrauktų į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registr¹, rekonstravimo nusidėvėjim¹.

2. Neskaičiuojama amortizacija paties vieneto susikurtam nematerialiajam ilgalaikiam turtui, nustatytam io Įstatymo 1 priedėlio grupėse – įsigytos teisės ir kitas nematerialusis turtas, bei presti˛ui, jei iame Įstatyme nenustatyta kitaip.

3. Nenaudojamo, esančio atsargose ar u˛konservuoto ilgalaikio turto, ilgalaikio turto perkainojimo rezultatų nusidėvėjimas arba amortizacija neskaičiuojami.

21 straipsnis. Komandiruočių s¹naudos

1. Komandiruote laikomas teisės aktų nustatyta tvarka įformintas darbuotojo ivykimas i nuolatinės darbo vietos vieneto administracijos vadovo arba jo įgalioto asmens, arba individualios įmonės savininko siuntimu atlikti darbo funkcijas, tarnybinį pavedim¹ ar kelti kvalifikacij¹. Komandiruote taip pat laikomas individualios įmonės savininko, ūkinės bendrijos tikrojo nario, kurio darbo bei apmokėjimo u˛ darb¹ tvarka numatyta bendrosios jungtinės veiklos sutartyje, ivykimas i nuolatinės darbo vietos darbo funkcijoms atlikti.

2. Komandiruote į u˛sienį nelaikomas darbuotojo ivykimas u˛ Lietuvos Respublikos ribų į u˛sienį, jei jis vienoje vietoje u˛sienyje būna ilgiau kaip 183 dienas, iskyrus darbuotojus, kurių darbas yra susijźs su va˛inėjimu arba yra kilnojamasis ar pakaitinis (pamaininis).

3. Komandiruočių s¹naudos i pajamų atskaitomos Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

22 straipsnis. Reklamos ir reprezentacijos s¹naudos

1. Reklamos s¹naudomis pripa˛įstamos vieneto s¹naudos, skirtos informacijai, susijusiai su vieneto veikla ir skatinančiai įsigyti prekių ar naudotis paslaugomis, bet kokia forma ir bet kuriomis priemonėmis skleisti esamiems ar potencialiems pirkėjams, iskyrus kontroliuojamuosius vienetus, kontroliuojančius asmenis ar vienetų grupės narius, informuoti.

2. Reprezentacinės s¹naudos – vieneto lėos, kurias jis skiria naujiems verslo ryiams su kitais vienetais arba fiziniais asmenimis, iskyrus vieneto darbuotojus, akcininkus, savininkus bei kontroliuojamuosius ar kontroliuojančius vienetus ar kontroliuojančius nuolatinius gyventojus, u˛megzti arba esamiems pagerinti. Reprezentacinės s¹naudos patiriamos konkrečių asmenų naudai.

3. I pajamų atskaitoma ne daugiau kaip 75 procentai reprezentacinių s¹naudų.

4. Reprezentacinėms s¹naudoms nepriskiriamos per vieneto akcininkus, pajininkus patirtos ilaidos, iskyrus atvejus, kai ie asmenys yra vieneto darbuotojai.

5. Reprezentacinėms s¹naudoms nepriskiriamos med˛ioklės, ˛vejybos, plaukiojimo jachtomis, golfo, azartinių loimų, stovyklavimo ilaidos.

23 straipsnis. Natūralios netekties nuostoliai

1. Natūralios netekties nuostoliais laikomas natūralus prekių (˛aliavų, produkcijos) suma˛ėjimas dėl prekių (˛aliavų, produkcijos) saugojimo, perpylimo, fasavimo, ve˛imo, krovimo ir pardavimo, įskaitant nuostolius dėl pirkėjų u˛marumo.

2. I pajamų atskaitoma faktikai patirtų natūralios netekties nuostolių suma, tačiau ne didesnė kaip 1 procentas vieneto pajamų.

24 straipsnis. Mokesčiai

1. I pajamų atskaitomi Mokesčių administravimo įstatymo nustatyti mokesčiai ir kitais Lietuvos Respublikos įstatymais arba Vyriausybės nutarimais nustatytos rinkliavos bei privalomosios įmokos, jeigu is Įstatymas nenustato ko kita.

2. I pajamų atskaitomos tik tos pirkimo ir sumokėto importo pridėtinės vertės mokesčio sumos, kurios neatskaitomos pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo nuostatas, ir tik tais atvejais, kai ios sumos apskaičiuotos nuo iame Įstatyme nustatytų leid˛iamų atskaitymų.

25 straipsnis. Beviltikos skolos

1. I pajamų, pripa˛įstamų pagal kaupimo apskaitos princip¹, atskaitoma mokestiniu laikotarpiu atsiradusi beviltikų skolų suma, jei iki mokestinio laikotarpio tos sumos buvo įtrauktos į mokesčio mokėtojo pajamas ir vieneto balans¹, jeigu vienetas privalo jį sudaryti teisės aktų nustatyta tvarka. I pajamų, pripa˛įstamų pagal pinigų apskaitos princip¹, atskaitoma mokestiniu laikotarpiu atsiradusioms beviltikoms skoloms tenkanti s¹naudų dalis, jei iki mokestinio laikotarpio ių skolų atsiradimas buvo u˛fiksuotas mokesčio mokėtojo apskaitos dokumentuose. Tais atvejais, kai beviltikomis laikomų skolų atsiradimo momentu mokesčio mokėtojas pajamas pripa˛ino pagal pinigų apskaitos princip¹, o pagal io Įstatymo nuostatas perėjo prie pajamų pripa˛inimo pagal kaupimo apskaitos princip¹, i pajamų, pripa˛įstamų pagal kaupimo apskaitos princip¹, atskaitoma s¹naudų dalis, tenkanti mokestiniu laikotarpiu atsiradusioms beviltikoms skoloms, jeigu iki mokestinio laikotarpio ių skolų atsiradimas buvo u˛fiksuotas mokesčio mokėtojo apskaitos dokumentuose ir s¹naudų dalis, tenkanti beviltikoms skoloms nebuvo įtraukta į vieneto s¹naudas iki io Įstatymo įsigaliojimo. Skolos yra laikomos beviltikomis, jeigu mokesčio mokėtojas negali jų susigr¹˛inti praėjus ne ma˛iau kaip vieneriems metams nuo skolos sumos įtraukimo į mokesčio mokėtojo pajamas arba nuo skolų atsiradimo u˛fiksavimo mokesčio mokėtojo apskaitos dokumentuose, arba jei skolininkas yra mirźs ar paskelbtas mirusiu, arba likviduotas, arba bankrutavźs. Visais iais atvejais mokesčio mokėtojas turi įrodyti skolos beviltikum¹ ir pastangas ioms skoloms susigr¹˛inti.

2. Skolų beviltikumo ir pastangų ioms skoloms susigr¹˛inti įrodymo bei beviltikų skolų sumų apskaičiavimo tvark¹ nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

3. Jeigu atimtas beviltikas skolas skolininkas vėliau gr¹˛ina, visa gr¹˛intų skolų suma priskiriama pajamoms.

28 straipsnis. Parama

1. Mokesčio mokėtojams, pagal Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatym¹ turintiems teisź teikti labdar¹ ir param¹, i pajamų leid˛iama atskaityti visas imokas, įskaitant perleist¹ turt¹, suteiktas paslaugas, kurios Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo nustatyta tvarka skirtos labdarai ir paramai, jei iame straipsnyje nenustatyta kitaip.

2. Mokesčio mokėtojams, pagal Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatym¹ turintiems teisź teikti tik param¹, i pajamų leid˛iama du kartus atskaityti imokas, įskaitant perleist¹ turt¹, suteiktas paslaugas, kurios Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo nustatyta tvarka skirtos paramai, tačiau ne didesnes kaip 40 procentų mokesčio mokėtojo pajamų, apskaičiuotų i pajamų atėmus neapmokestinam¹sias pajamas, leid˛iamus atskaitymus ir ribojamų dyd˛ių leid˛iamus atskaitymus, iskyrus param¹.

3. Teikiant param¹ ilgalaikiu materialiuoju turtu, suteiktos paramos suma yra lygi io turto likutinei vertei. Teikiant param¹ kitu turtu, suteiktos paramos suma yra lygi io turto įsigijimo kainai. Teikiant param¹ paslaugomis, paramos suma yra lygi ių paslaugų savikainai. Teikiant param¹ panaudos teise perduodant ilgalaikį materialųjį turt¹, paramos suma lygi apskaičiuotai io turto nusidėvėjimo per laikotarpį, kurį paramos gavėjas jį naudojo, sumai.

31 straipsnis. Neleid˛iami atskaitymai

1. I pajamų negali būti atskaitoma:

1) pridėtinės vertės mokestis, mokamas į biud˛et¹, ir pelno mokestis, nustatytas io Įstatymo;

2) palūkanos, mokamos u˛ valstybės arba savivaldybės kapitalo naudojim¹ Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo nustatyta tvarka;

3) netesybos, į biud˛et¹ ir valstybės fondus sumokėtos baudos, delspinigiai ir kitos sankcijos u˛ Lietuvos Respublikos teisės aktų pa˛eidimus;

4) palūkanos ar kitokios imokos u˛ susijusių asmenų sutartinių įsipareigojimų nevykdym¹;

5) ribojamų dyd˛ių atskaitymų dalis, virijanti nustatytus dyd˛ius;

6) s¹naudų dalis, virijanti u˛dirbtas pajamas dėl turto, įskaitant prekes, ˛aliavas, pusfabrikačius, pardavimo ar paslaugų tiekimo susijusiam asmeniui, arba turto vertės suma˛ėjimo nuostoliai tarp susijusių asmenų;

7) dėl sugadintos ir netinkamai pagamintos produkcijos susijusių asmenų patirtų s¹naudų dalis, virijanti u˛ tokios produkcijos realizavim¹ gautas pajamas;

8) s¹naudos, kurios buvo įtrauktos į leid˛iamus atskaitymus daugiau kaip prie 18 mėnesių, tačiau faktikai i vienetų, įregistruotų ar kitaip organizuotų tikslinėse teritorijose, gautos prekės ar suteiktos paslaugos neapmokėtos;

9) parama ir dovanos, iskyrus io Įstatymo 28 straipsnyje nustatytus atvejus;

10) imokos, nepagrįstos io straipsnio 2 dalyje nustatytais įrodymais, bei imokos, neapmokestintos io Įstatymo 37 straipsnyje nustatyta tvarka;

11) vieneto padarytos ˛alos atlyginimas;

12) dividendai ar kitaip paskirstytas pelnas;

13) kitos nesusijź su pajamų u˛dirbimu ir neįprastinės vieneto vykdomai veiklai s¹naudos bei s¹naudos, nelaikomos leid˛iamais atskaitymais pagal į Įstatym¹;

14) praėjusių mokestinių laikotarpių klaidų ir netikslumų taisymai pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 18 straipsnį.

32 straipsnis. Dividendai ir paskirstytasis pelnas

1. is skyrius nustato vieneto imokėtų dividendų ir kito paskirstytojo pelno apmokestinimo tvark¹. Visos nuostatos, kurios yra taikomos dividendams, taip pat taikomos ir paskirstytajam pelnui, nors paskirstytasis pelnas ir nėra teisikai įformintas kaip vieneto dividendai Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo, Lietuvos Respublikos kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo ir Lietuvos Respublikos ˛emės ūkio bendrovių įstatymo nustatyta tvarka, jeigu is Įstatymas nenustato kitaip.

2. I vieneto lėų arba dėl turto vertės padidėjimo vieneto dalyviams proporcingai jų turimų akcijų (dalių, pajų) skaičiui nemokamai iduotos akcijos (dalys, pajai) arba anksčiau iduotų akcijų nominalios vertės arba pajų vertės padidinimo suma nelaikomos dividendais ar paskirstytuoju pelnu.

33 straipsnis. Dividendų, imokamų Lietuvos vienetams, apmokestinimo tvarka

1. Lietuvos vieneto gaunami dividendai u˛ turimas Lietuvos vienetų akcijas, kapitalo dalį ar kitų teisių turėjim¹ apmokestinami taikant 15 procentų pelno mokesčio tarif¹. Mokestį apskaičiuoja, iskaito ir sumoka į biud˛et¹ dividendus imokantis Lietuvos vienetas ne vėliau kaip iki mėnesio, einančio po mėnesio, kurį dividendai buvo imokėti, deimtos dienos.

2. Lietuvos vieneto gaunami dividendai i Lietuvos vienetų, kuriuose dividendus gaunantis Lietuvos vienetas ne trumpiau kaip 12 mėnesių be pertraukų, įskaitant dividendų paskirstymo moment¹, valdo daugiau kaip 10 procentų balsus suteikiančių akcijų (dalių, pajų), pelno mokesčiu neapmokestinami. i nuostata netaikoma, jei dividendus imokančio Lietuvos vieneto apmokestinamasis pelnas nėra apmokestinamas taikant io Įstatymo 5 straipsnyje nustatytus 15 arba 13 procentų mokesčio tarifus.

47 straipsnis. Avansinio pelno mokesčio apskaičiavimas ir sumokėjimas

1. Avansinis pelno mokestis apskaičiuojamas iame straipsnyje nustatyta tvarka. Avansinio pelno mokesčio sum¹ apskaičiuoja mokesčio mokėtojas.

2. Mokesčio mokėtojai avansinio pelno mokesčio sum¹ apskaičiuoja ia tvarka:

1) pagal praėjusių metų veiklos rezultatus. Avansinis pelno mokestis u˛ pirmuosius devynis mokestinio laikotarpio mėnesius apskaičiuojamas pagal faktikai apskaičiuot¹ pelno mokesčio sum¹ u˛ mokestinį laikotarpį, buvusį prie praėjusį mokestinį laikotarpį. Avansinis pelno mokestis u˛ deimt¹ – dvylikt¹ mokestinio laikotarpio mėnesius apskaičiuojamas pagal praėjusį mokestinį laikotarpį faktikai apskaičiuot¹ pelno mokesčio sum¹. Kiekvieno ketvirčio avansinis pelno mokestis sudarys atitinkamai 1/4 faktikai per minėtus mokestinius laikotarpius apskaičiuoto pelno mokesčio sumos;

2) pagal numatom¹ mokestinio laikotarpio pelno mokesčio sum¹. Mokesčio mokėtojas gali pasirinkti avansinį pelno mokestį mokėti kas ketvirtį po 1/4 numatomos mokestinio laikotarpio pelno mokesčio sumos. Avansinio pelno mokesčio apskaičiuota suma pagal numatyt¹ mokestinio laikotarpio pelno mokesčio sum¹ turi sudaryti ne ma˛iau kaip 80 procentų faktikos metinio pelno mokesčio sumos. Jeigu avansinio pelno mokesčio deklaracijoje apskaičiuota numatyta pelno mokesčio suma yra ma˛esnė kaip 80 procentų metinėje pelno mokesčio deklaracijoje apskaičiuotos pelno mokesčio sumos, nuo kiekvien¹ ketvirtį nesumokėtos avansinio pelno mokesčio sumos skaičiuojami delspinigiai Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Mokesčio mokėtojas gali patikslinti avansinio pelno mokesčio deklaracij¹, apskaičiuodamas kiekvieno ketvirčio avansinio pelno mokesčio sum¹ lygiomis dalimis nuo mokestinio laikotarpio prad˛ios.

3. Pirmaisiais mokestiniais metais įregistruoti vienetai nuo avansinio pelno mokesčio atleid˛iami, o antraisiais mokestiniais metais mokesčio mokėtojas, pasirinkźs avansinį pelno mokestį mokėti pagal praėjusių metų veiklos rezultatus, pradeda mokėti avansinį pelno mokestį nuo mokestinio laikotarpio deimto mėnesio. Jeigu mokestinis laikotarpis, buvźs prie praėjusį mokestinį laikotarpį, buvo trumpesnis negu dvylika mėnesių, apskaičiuojant avansinį pelno mokestį faktikai sumokėta pelno mokesčio suma laikoma u˛ t¹ mokestinį laikotarpį apskaičiuota pelno mokesčio suma, padalyta i to mokestinio laikotarpio mėnesių skaičiaus ir padauginta i dvylikos.

4. Jei praėjusio mokestinio laikotarpio apmokestinamosios pajamos nevirijo 100 tūkst. litų, vienetas mokestiniu laikotarpiu avansinio pelno mokesčio mokėti neprivalo.

5. Avansinis pelno mokestis turi būti sumokėtas ne vėliau kaip paskutinź kiekvieno mokestinio laikotarpio ketvirčio dien¹, o u˛ paskutinį mokestinio laikotarpio ketvirtį – ne vėliau kaip iki io ketvirčio paskutinio mėnesio 25 dienos.

48 straipsnis. Pelno mokesčio apskaičiavimo momentas

Pelno mokestis apskaičiuojamas pagal paskutinės mokestinio laikotarpio dienos būklź.

49 straipsnis. Pelno mokesčio įskaitymas

Pelno mokestis įskaitomas į valstybės biud˛et¹.

50 straipsnis. Pelno mokesčio deklaracijos ir ataskaitos

1. Pelno mokesčio deklaracijų rūys yra ios:

1) metinė pelno mokesčio deklaracija;

2) avansinio pelno mokesčio deklaracija;

3) deklaracija apie u˛sienio vienetui imokėtas pajamas (sumas) ir apskaičiuot¹ bei į biud˛et¹ sumokėt¹ pelno mokestį;

4) u˛sienio vieneto, vykdančio veikl¹ Lietuvos Respublikoje (nuolatinės buveinės) deklaracija;

5) deklaracija apie nuo gautų ir imokėtų dividendų apskaičiuot¹ ir sumokėt¹ pelno mokestį.

2. Ataskaitos – metinės pelno mokesčio deklaracijos priedai:

1) pagal į Įstatym¹ galimų koreguoti reikmingų sandorių dėl turto perleidimo su susijusiais asmenimis ataskaita;

2) ataskaita apie kontroliuojamuosius ir kontroliuojančius vienetus bei gyventojus.

3. Kitos ataskaitos:

1) ivestinių finansinių priemonių ataskaita;

2) kitos centrinio mokesčio administratoriaus nustatytos deklaracijų arba ataskaitų formos.

51 straipsnis. Metinės pelno mokesčio deklaracijos ir avansinio pelno mokesčio deklaracijos pateikimas

1. Lietuvos vienetai ir nuolatinės buveinės, kurių pajamos apmokestinamos io Įstatymo nustatyta tvarka, privalo u˛pildyti metines pelno mokesčio bei avansinio pelno mokesčio deklaracijas ir pateikti jas tam vietos mokesčio administratoriui, kurio veiklos teritorijoje jie yra arba privalo būti įregistruoti mokesčio mokėtojais.

2. Metinė pelno mokesčio deklaracija kartu su finansine atskaitomybe (jeigu teisės aktų nustatyta tvarka ji privalo būti sudaryta) pateikiama pasibaigus mokestiniam laikotarpiui iki kito mokestinio laikotarpio deimto mėnesio pirmos dienos. Lietuvos vieneto arba nuolatinės buveinės paskutinio mokestinio laikotarpio metinė pelno mokesčio deklaracija kartu su finansine atskaitomybe (jeigu teisės aktų nustatyta tvarka ji privalo būti sudaryta) pateikiama per 30 dienų nuo veiklos pabaigos.

3. Avansinio pelno mokesčio deklaracijos pateikimas:

1) jei avansinis pelno mokestis apskaičiuojamas pagal praėjusių metų veiklos rezultatus, avansinio pelno mokesčio deklaracija u˛ pirmuosius devynis mokestinio laikotarpio mėnesius pateikiama ne vėliau kaip mokestinio laikotarpio pirmo mėnesio paskutinź dien¹. Avansinio pelno mokesčio apyskaita u˛ mokestinio laikotarpio deimt¹ – dvylikt¹ mėnesius pateikiama ne vėliau kaip mokestinio laikotarpio deimto mėnesio paskutinź dien¹;

2) jei avansinis pelno mokestis apskaičiuojamas pagal numatom¹ mokestinio laikotarpio pelno mokesčio sum¹, avansinio pelno mokesčio deklaracija pateikiama ne vėliau kaip mokestinio laikotarpio pirmo mėnesio paskutinź dien¹

53 straipsnis. Pelno mokesčio sumokėjimas ir gr¹˛inimas

1. Pelno mokestis mokamas pagal metinź pelno mokesčio deklaracij¹. Pelno mokestis turi būti sumokėtas ne vėliau kaip paskutinź metinės pelno mokesčio deklaracijos pateikimo termino dien¹. Jeigu metinėje pelno mokesčio deklaracijoje apskaičiuota pelno mokesčio suma virija u˛ mokestinį laikotarpį sumokėt¹ avansinio pelno mokesčio sum¹, mokesčio mokėtojas privalo į skirtum¹ sumokėti į biud˛et¹. Mokesčio permoka gr¹˛inama Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

57 straipsnis. Buhalterinės apskaitos tvarkymo reikalavimai

1. Mokesčio mokėtojų buhalterinė apskaita privalo būti tvarkoma taip, kad ji teiktų pakankam¹ informacij¹ pelno mokesčiui apskaičiuoti.

2. Mokesčio mokėtojai apskait¹ ir atskaitomybź tvarko vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymu bei kitais teisės aktais.

3. Pelno mokesčiui skaičiuoti vienetas gali naudoti buhalterinėje apskaitoje naudojamus visuotinai pripa˛intus pajamų, s¹naudų pripa˛inimo, atsargų įkainojimo metodus, jei is Įstatymas nenustato ko kita.

4. Apskaičiuojant pelno mokestį, atsargos apskaitomos „pirmasis į – pirmasis i (FIFO)“ metodu.

Politica de confidentialitate | Termeni si conditii de utilizare

DISTRIBUIE DOCUMENTUL

Vizualizari: 570
Importanta:

Comenteaza documentul:

Te rugam sa te autentifici sau sa iti faci cont pentru a putea comenta

Creaza cont nou

Distribuie URL
https://www.scrigroup.com/limba/lituaniana/453/MONI-VEIKLOS-APMOKESTINIMAS34698.php

Adauga cod HTML in site
<a href="https://www.scrigroup.com/limba/lituaniana/453/MONI-VEIKLOS-APMOKESTINIMAS34698.php" target="_blank" title=" - https://www.scrigroup.com/limba/lituaniana/453/MONI-VEIKLOS-APMOKESTINIMAS34698.php">ĮMONIŲ VEIKLOS APMOKESTINIMAS</a>

ĮMONIŲ VEIKLOS APMOKESTINIMAS

Apskaitos

DOCUMENTE SIMILARE

DISTRIBUIE DOCUMENTUL

Comenteaza documentul: