Scrigroup - Documente si articole

Username / Parola inexistente      

Home Documente Upload Resurse Alte limbi doc  

CATEGORII DOCUMENTE





loading...

BulgaraCeha slovacaCroataEnglezaEstonaFinlandezaFranceza
GermanaItalianaLetonaLituanianaMaghiaraOlandezaPoloneza
SarbaSlovenaSpaniolaSuedezaTurcaUcraineana

įstatymaiįvairiųApskaitosArchitektūraBiografijaBiologijaBotanikaChemija
EkologijaEkonomikaElektraFinansaiFizinisGeografijaIstorijaKarjeros
KompiuteriaiKultūraLiteratūraMatematikaMedicinaPolitikaPrekybaPsichologija
ReceptusSociologijaTechnikaTeisėTurizmasValdymasšvietimas

Pinigų apskaita

Apskaitos

+ Font mai mare | - Font mai mic







DOCUMENTE SIMILARE

Trimite pe Messenger

Pinigų apskaita

Išsinagrinėję šią temą, turėtunėte:



Mokėti organizuoti kasos operacijas ir jos apskaitą įmonėje;

Mokėti atsidaryti atsiskaitomąją sąskaitą banke;

Mokėti tvarkyti atsiskaitomosios sąskaitos apskaitą;

Žinoti, kas yra atsiskaitytiniai asmenys įmonėje, mokėti tvarkyti jų apskaitą;

Mokėti užpildyti avanso apyskaitą ir kitus pinigų apskaitos dokumentus.

Piniginis turtas buhalteriniame balanse pavaizduojamas vienoje eilutėje. Jam skirta ketvirtoji balanso Turto dalies grupė Gryni pinigai sąskaitoje ir kasoje. Sąskaitų plane piniginiam turtui apskaityti skirtos keturios sąskaitos:

  • Nr. 270 Pinigų ekvivalentai;
  • Nr. 271 Sąskaitos bankuose;
  • Nr 272 Kasa;
  • Nr. 278 Perkėlimai.

Pinigų ekvivalentų sąskaitoje apskaitomi įvairūs čekiai, obligacijų kuponai, pašto ženklai, įsigyti loterijos bilietai, ir brangiųjų metalų luitai. Šioje sąskaitoje apskaitomi tik pinigų tikrieji ekvivalentai. Pavyzdžiui, aukso laužas turėtų būti apskaitomas atsargų, bet ne pinigų sąskaitose, kuriose apskaitomi tik aukso luitai – tikrieji pinigų ekvivalentai.

Sąskaitos 271 Sąskaitos bamkuose ir 272 Kasa turi tiek subsąskaitų, kiek įmonė turi valiutų. Buhalterinė apskaita Lietuvoje vedama litais, bet kiekvienai įmonei svarbu žinoti, kiek ji turi konkrečios valiutos, kuria gali atsiskaityti su savo kontrahentais.

Abejojančios bankų patikimumu, įmonės dažnai pinigus laiko ne viename, o keliuose bankuose, kad vienam iš jų bankrutavus, neprapultų visos piniginės lėšos.

Sąskaita Nr.278 Perkėlimai yra tranzitinė. Joje palyginti trumpą laiką (keletą dienų) atsispindi sumos, kurias įmonė iš kasos perduoda į banką.Vadinasi, įmonei perdavus pinigus į banką, kredituojama sąskaita 272 Kasa, ir kol negautas dokumentas iš banko, patvirtinantis apie pinigų gavimą, ši suma fiksuojama sąskaitoje 278 Perkėlimai. Po to įmonė, gavusi banko išrašą iš sąskaitos, rodo padidėjusią pinigų sum. sąskaitoje banke ir sumažėjusią perkeliamų iš kasos į sąskaitą pinigų sumos.

Svarbu fiziškai apsaugoti piniginį turtą įmonės kasoje, taip pat ne mažiau svarbu tinkamai atspindėti pinigų judėjimą pirminiuose dokumentuose bei buhalterinės apskaitos registruose.Svarbu žinoti, kad ne verslas tarnauja pinigams, bet pinigai – verslui. Kaip pinigų judėjimas fiksuojamas pirminiuose dokumentuose, apskaitos registruose bei finansinėje atskaitomybėje, matyti iš šios schemos:

Pinigų judėjimo atspindėjimas dokumentuose ir registruose


1. Kasos operacijų apskaita

Kasos operacijos susijusios su viena iš labiausiai grobstomų turto rūšių – grynaisiais pinigais. Apskaitoje fiksuojant ne visas pinigines įplaukas, sudaromos prielaidos “dvigubai” buhalterijai bei mokesčių nemokėjimui. Todėl visi kontrolieriai daugiausiai dėmesio skiria operacijų grynaisiais pinigais apskaitai. Todėl būtina teisingai ir tinkamai dokumentuoti kasos operacijas, kad būtų išvengti tarpusavio įtarinėjimai įmonės viduje bei kontroliuojančių institucijų sankcijų už tvarkos pažeidimus.

Kasos operacijos – viena iš griežtai reglamentuotų apskaitos sričių. Svarbiausias šią sritį reglamentuojantis norminis dokumentas – Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklės – patvirtintos LR Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr 17 Šis nutarimas pridėtas Priede. Kasos operacijoms skirtų pirminių apskaitos dokumentų formos yra taip pat griežtai reglamentuotos. Įmonės negali jų laisvai keisti. Tačiau be privalomųjų pirminių dokumentų, įmonės naudoja ir kitus papildomus laisvos formos dokumentus.

Prekybos įmonėse yra dviejų rūšių kasos:

  • Operatyvinė kasa
  • Pagrindinė (Centrinė) kasa.

Operatyvinė kasa aptarnauja tik gyventojus, kitų operacijų neatlieka. Pagrindinis dokumentas – Elektroninio kasos aparato kasos žurnalas, patvirtintas Finansų ministerijos 1994 09 06 raštu Nr. 64 N. Tai tipinės formos kaupiamasis dokumentas.Jis skirtas elektroninio kasos aparato kontrolinėms ataskaitoms saugoti, klijuojant nurodytuose puslapiuose ir grynųjų pinigų apyvartai registruoti.Jį būtina įregistruoti mokesčių inspekcijoje, tik tada galima klijuoti kasos aparato dienos ataskaitas ir pildyti atitinkamas skiltis. Žurnale dienos pabaigoje įklijuojama specialiai elektroniniu kasos aparatu išspausdinta ataskaita, Ją turi pasirašyti kasininkas ir administracijos atstovas.Joje pateikiami apibendrinti duomenys apie dienos operacijas. Detalizuoti duomenys spausdinami Kasos aparatų kvituose.Jų antri egzemplioriai juostos pavidalu taip pat turi būti saugomi įmonėje.Elektroninio kasos aparato kasos žurnalas saugomas kasininko darbo vietoje. Tačiau, jeigu ši vieta nėra saugi, pagal įmonėje nustatytą tvarką, žurnalas gali būti perduotas saugoti į buhalteriją. Elektroninio kasos aparato žurnalai paprastai gaminami tokios apimties, kad užtektų vietos vienerių metų ataskaitoms. Įmonės archyve šis žurnalas saugomas dešimt metų.

Pagrindinė kasa paprastai būna prie buhalterijos. Pagrindiniai kasos pirminiai dokumentai:

  • Kasos pajamų orderis (kvitas) – specialusis apskaitos dokumentas, patvirtintas LR Vyriausybės

1996 10 24 nutarimu Nr. 1230.

  • Kasos išlaidų orderis, patvirtintas Finansų ministerios 1994 06 30 raštu Nr.49N
  • Kasos knyga, patvirtinta Finansų ministerijos 1994 06 30 raštu Nr 49N.
  • Kasos pajamų ir išlaidų dokumentų registracijos žurnalas, patvirtintas Finansų ministerijos 1994 06 30 raštu Nr 49N
  • Priimtų ir išduotų pinigų apskaitos knyga, patvirtintas Finansų ministerijos 1994 06 30 raštu Nr 49N
  • Grynųjų pinigų priėmimo kvitas (forma Nr.10), patvirtinta Finansų ministerijos  1992 10 15 raštu Nr.96
  • Grynųjų pinigų patikrinimo kasoje aktas.

1.1. Kasos pajamų orderis

Kasos pajamų orderis priskiriamas specialiems apskaitos dokumentams. Jo forma griežtai reglamentuota ir įmonėje negali būti keičiama.

Kasos pajamų orderis naudojamas įmokoms grynaisiais pinigais į kasą pajamuoti. Jis išrašomas, kai:

gaunami pinigai iš atsiskaitomosios sąskaitos pagal čekį;

priimamos išankstinės įmokos (avansai) pagal sutartis;

susigrąžinamos anksčiau paskolintos lėšos, priimamas savininko piniginis įnašas;.

kitais grynųjų pinigų gavimo į kasą atvejais.

Kasos pajamų orderis taip pat naudojamas ir įplaukoms valiuta į kasą pajamuoti. Vykdant operacijas grynaisiais pinigais užsienio valiuta, naudojami tie patys dokumentų blankai, tik juose papildomai nurodoma valiutos rūšis.Valiutos kasos pajamų orderis išrašomas, kai:

gaunama valiuta iš atsiskaitomosios sąskaitos pagal čekį;

priimamas įmonės darbuotojo komandiruotės avanso likutis valiuta.

Kasininkė, priėmusi pinigus, patikrina, ar gautas orderis išrašytas teisingai bei teisėtai, jį pasirašo ir atiduoda atplėšiamą jo dalį pinigus įmokėjusiam asmeniui. Atlikta operacija įregistruojama kasos knygoje.

Darbo dienos pabaigoje visi kasos operacijų dokumentai su kasos knygos atplėšiamuoju lapu (kasininko ataskaita) grąžinami į buhalteriją. Į buhalteriją taip pat grąžinami ir sugadinti bei anuliuoti pajamų orderiai.

Buhalterė patikrina kasininko ataskaitą, įregistruoja ūkines operacijas į apskaitos registrus, dokumentus susega į atitinkamas bylas. Šios bulos vienerius metus, pasibaigus ūkiniams metams saugomos buhalterijoje, po to atiduodamos į įmonės archyvą ir ten saugomos dar dešimt metų.

Išrašyti kasos pajamų orderiai buhalterijoje susegami į atskirą bylą chronologiškai, kartu su kasos išlaidų orderiais ir kasininko ataskaitomis Taip daroma, kad būtų lengviau patikrinti ar visi išrašyti kasos pajamų orderiai įregistruoti Kasos knygoje.Prie kasos pajamų orderio prisegami su atitinkama operacija susiję kiti dokumentai, pvz. tai gali būti PVM sąskaita faktūra. Jeigu šie dokumentai saugomi atskirai, tai prie Kasos pajamų orderio pridedamos jų kopijos.

Kasos pajamų orderio pagrindiniai rekvizitai:

įmonės pavadinimas arba dedamas specialus spaudas;

data;

suma skaičiais;

trumpai apibūdinama įmoka;

įrašoma įmonės, kuriai atstovauja pinigus įmokantis asmuo, pavadinimas, asmens pareigos,vardas, pavardė;

suma žodžiais (centai rašomi tik skaitmenimis);

Vyr.finansininko ir kasininko vardai, pavardės ir parašai.

Pagal Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymą taisymai pirminiuose dokumentuose negalimi.Jeigu pildant kurį nors rekvizitą suklystama, Kasos pajamų orderis toliau nepildomas, įstrižai stambiu šriftu užrašoma “sugadinta” arba “anuliuota”, kitoje pusėje nurodoma, kur padaryta klaida, pasirašo vyr. finansininkė ir dokumentą išrašantis asmuo.Toks kasos pajamų orderis saugomas kartu su užpildytais dešimt metų. Jeigu kontroliuojančios institucijos patikrinimo metu randa ištaisytą Kasos pajamų orderį, įmonei gali būti paskirta administracinė bauda. Kasos pajamų orderiai be atplėšiamos dalies (kvito) negali būti laikomi sugadintais ar anuliuotais.Jeigu kontroliuojančios institucijos patikrinimo metu randa tokį dokumentą, tai tuomet Kasos pajamų orderyje įrašyta suma gali būti pripažinta pajamomis ir įmonei paskirta bauda bei priskaičiuojami delspinigiai už pavėluotą pelno mokesčio sumokėjimą..

1.2. Kasos išlaidų orderis

Kasos išlaidų orderis taip pat priskiriamas tipiniams apskaitos dokumentams, todėl įmonė negali jo formos keisti. Jis naudojamas iš įmonės kasos išduodamiems gryniesiems pinigams įforminti, todėl jais negali būti pagrindžiamos sąnaudos.Kasos išlaidų orderis išrašomas, kai:

išmokami avansai komandiruotėms;

išmokami atlyginimai darbuotojams, o išmokama suma neįtraukiama į bendrą žiniaraštį (paprastai taip mokami atostoginiai pinigai, išeitinės, motinystės pašalpos);

išduodami grynieji pinigai darbo dienos pradžioje atskaitingiems asmenims – grąžai;

išduodami pinigai atlyginimams padaliniuose išmokėti;

išduodami pinigai į banko sąskaitą įnešti

Kasos išlaidų orderis taip pat naudojamas ir išlaidoms valiuta įforminti. Jis išrašomas:

išduodant komandiruotės į užsienį, avansą;

išduodant avansą atsiskaitymams užsienyje;

išduodant pinigus į valiutinę sąskaitą įnešti.

Išrašant Kasos išlaidų orderį valiuta, jame papildomai nurodoma valiutos rūšis.

Kasininkė ne tik patikrina Kasos orderio išrašymo teisingumą, bet ir įsitikina operacijos teisėtumu. Teisingai ir teisėtai išrašytus orderius kasininkas pasirašo ir kartu su juose nurodyta pinigų suma duoda pasirašyti pinigus gaunančiam asmeniui. Pinigų išmokėjimo operacija įregistruojama kasos knygoje.Darbo dienos pabaigoje visi kasos operacijų dokumentai kartu su kasos knygos atplėšiamu lapu (kasininko ataskaita) grąžinami į įmonės buhalteriją. Buhalterijoje duomenys dar kartą patikrinami ir operacijos įregistruojamos apskaitos registruose. Kasos išlaidų orderiai saugomi kartu su Kasos pajamų orderiais ir kasininko ataskaitomis. Taip lengviau patikrinti, ar visi Kasos išlaidų orderiai įregistruoti Kasos knygoje.Įmonės buhalterijoje bylos su kasos dokumentais saugomos iki ataskaitinių metų pabaigos ir dar vienerius metus, po to perduodami į archyvą, kur saugomi dešimt metų.

Kasos išlaidų orderio rekvizitai:

įmonės pavadinimas ;

dokumento numeris;

pinigų išmokėjimo data;

suma skaičiais;



asmens,kuriam išmokami pinigai, vardas,pavardė, išmokos paskirtis.

suma žodžiais;

įmonės vadovo parašas;

vyr. finansininko parašas;

suma žodžiais (įrašo pinigus gaunantis asmuo);

pinigų gavimo data;

pinigus gavusio asmens parašas;

kasininko parašas.

1.3. Kasos knyga

Kasos knyga priskiriama tipinės formos kaupiamiesiems dokumentams. Ji naudojama visoms kasos operacijoms suregistruoti. Tačiau tai yra kontrolinis apskaitos dokumentas, ne registras, todėl šios operacijos papildomai turi būti užfiksuojamos ir atitinkamuose apskaitos registruose. Kasos knygos naudojimo tvarką reglamentuoja LR Vyriausybės 1994 04 22 d. nutarimas Nr.336. Pagal ją nedraudžiama Kasos knygą vesti ir kompiuteriu, tik turi būti išsaugomi visi jos rekvizitai.

Kasos knygos lapai turi būti sunumeruoti (lapų ir atplėšiamų dalių numeriai turi sutapti), perverti virvele ir antspauduoti. . Lapai perveriami virvele taip, kad liktų pakankamai ilgi galai, kurie priklijuojami prie viršelio kasos knygos pabaigoje ant jų prilipdomas popieriaus lapelis, ant kurio įrašomas sunumeruotų knygos lapų skaičius, data. Įmonės vyr finansininkas (buhalteris) įrašo savo vardą, pavardę ir pasirašo.Pasirašyti turėtų ir įmonės vadovas bei uždėti antspaudą.

Kasos knygoje surašomi visi Kasos pajamų ir išlaidų orderiai ir išvedamas pinigų likutis kiekvienos dienos pabaigai Plačiau apie Kasos knygos tvarkymą ir pinigų laikymą žiūrėti Priede pridėtą LRV patvirtintą 2000 m. vasario 17 d. nutarimą Nr. 179 “Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklės”.

Klaidos Kasos knygoje gali būti taisomos korektūros būdu. Taisomos įplaukų ar išlaidų sumos turi atitikti Kasos pajamų orderyje ar Kasos išlaidų orderyje įrašytąsias.

Užpildytos kasos knygos vienerius metus, pasibaigus ataskaitiniams metams, saugomos kasoje, paskui perduodamos į įmonės archyvą, kur saugomos dešimt metų.

Būtina įsidėmėti, kad

atplėšiamoji kasos knygos lapo dalis su pridėtais kasos pajamų ir išlaidų orderiais vadinama kasininko ataskaita

1.4. Kasos pajamų ir išlaidų dokumentų registracijos žurnalas

Kasos pajamų ir išlaidų dokumentų registracijos žurnalas priskiriamas tipinės formos kaupiamiesiems dokumentams. Jis skirtas išrašytų ir perduodamų į įmonės kasą Kasos pajamų ir Kasos išlaidų orderių kontrolei. Naudojantis šio žurnalo duomenimis, įmonėje lengva kontroliuoti orderių judėjimą, patikrinti ar visi išrašyti ir kasininkui perduoti orderiai įregistruoti Kasos knygoje, analizuoti įmonės įplaukas ir išlaidas pagal rūšis, prognozuoti grynųjų pinigų poreikį.

Šis žurnalas turi būti sunumeruotas, sušniūruotas, užantspauduotas ir pasirašytas panašiai, kaip ir Kasos knyga..

Kasos pajamų orderiai ir Kasos išlaidų orderiai turi būti registruojami atskiruose žurnaluose. Prieš pradedant naudoti žurnalą, jame atitinkamai pažymima, kokie orderiai bus registruojami. Šis žurnalas vedamas buhalterijoje. Jį užpildžius, saugomas tiek pat, kaip ir visi kasos dokumentai. Klaidas galima taisyti korektūros būdu.

1.5. Priimtų ir išduotų pinigų apskaitos knyga

Priimtų ir išduotų pinigų apskaitos knyga priskiriama tipinės formos kaupiamiesiems apskaitos dokumentams. Ji naudojama įmonėse, kur yra keli kasininkai, vykdantys grynųjų pinigų priėmimo ir išmokėjimo operacijas.Taip pat šią knygą rekomenduojama vesti įmonėse, kur naudojami keli kasos aparatai. Tai būtų papildoma priemonė šalia Elektroninio kasos aparato kasos žurnalo. Šis žurnalas taip pat turi būti sunumeruotas, sušniūruotas, užantspauduotas ir pasirašytas vyr. finansininko.

Kiekvienos darbo dienos pradžioje vyresnysis kasininkas kitiems kasininkams išduoda dienos operacijoms vykdyti arba grąžai atiduoti būtiną pinigų sumą. Išduodamos sumos įrašomos į knygą. Jų gavimą kasininkai patvirtina parašais.Dienos pabaigoje arba dažniau atiduodant pinigus vyr. kasininkui, jie užfiksuojami atitinkamoje knygos skiltyje. Duomenis patvirtina parašu pinigus priimantis vyr. kasininkas.

Klaidos taisomos korektūros būdu. Saugoma ši knyga vyr. kasininko darbo vietoje .Baigus ją pildyti, saugoma dar vienerius metus po ataskaitinio laikotarpio pabaigos. Vėliau perduodama į įmonės archyvą ir saugoma dešimt metų.

1.6. Grynųjų pinigų priėmimo kvitas

Grynųjų pinigų priėmimo kvitas (dar vadinamas forma Nr 10) patvirtinta Finansų ministerijos 1992 10 15 raštu Nr 96. Dabartinis statusas šio dokumento , panaikinus jų gamybą ir naudojimą reglamentavusį Vyriausybės nutarimą, yra neaiškus.

Grynųjų pinigų priėmimo kvitas naudojamas priimant grynuosius pinigus klientų darbo ar gyvenamojoje vietoje, kai negalima naudoti elektroninių kasos aparatų ar Kasos pajamų orderių. Jį išrašo įmonės įgaliotas darbuotojas. Kvitas išrašomas dviem egzemplioriais per kalkinį popierių ar ant savaiminio kopijavimo popieriaus. Pirmas egzempliorius atiduodamas pinigus įmokėjusiam asmeniui, antras (kopija) lieka įmonėje.

Būtina įsidėmėti, kad – grynųjų pinigų priėmimo kvitas tik parodo, kad grynieji pinigai sumokėti. Juo mokėtojas negali pagrįsti sąnaudų.

Įsigyti Grynųjų pinigų priėmimo kvitai turi būti registruojami teritorinėje valstybinėje mokesčių inspekcijoje.Šie kvitai turi išspausdintą unikalų numerį (kaip ir specialiųjų apskaitos dokumentų blankai), todėl būtina vesti šių blankų apskaitą. Tam tinka specialiųjų apskaitos dokumentų blankų apskaitos tvarka.

Grynųjų pinigų priėmimo kvitai (antras egzempliorius), užpajamavus pinigus į įmonės kasą, gali būti saugomi susegti į bylą kartu su kasos dokumentais (Kasos pajamų orderiais), Avanso apyskaitomis arba atskirai.

Taisymai šiame dokumente draudžiami, Padarius klaidą, reikia anuliuoti taip pat, kaip ir Kasos pajamų orderį. Saugomi taip pat, kaip ir visi kasos dokumentai.

1.7. Grynųjų pinigų patikrinimo kasoje aktas

Grynųjų pinigų patikrinimo kasoje aktas priskiriamas laisvos formos apskaitos dokumentams, todėl kiekviena įmonė šį dokumentą gali rengti savaip.Jis naudojamas revizijų įmonės kasoje metu rastam pinigų likučiui užfiksuoti Įmonės.kasoje , ne rečiau kaip kartą per mėnesį, turi būti atliekamas netikėtas patikrinimas. Jį atlieka vadovo įsakymu paskirta komisija, kuri gali būti nuolatinė, paskirta visiems ūkiniams metams, arba kiekvienam patikrinimui. Aktas surašomas dviem egzemplioriais: vienas perduodamas į buhalteriją, kitas lieka kasininkui.

Prieš pradedant reviziją, akte nurodoma komisijos sudėtis, pinigų likutis pagal buhalterijos duomenis. Įrašomi paskutinių Kasos knygoje įregistruotų Kasos pajamų orderio ir Kasos išlai(dų orderio numeriai. Patikrinimo metu kasoje rastus pinigus rekomenduojama surūšiuoti pagal valiutą ir nominalą. Duomenys suregistruojami Grynųjų pinigų skaičiavimo apraše.Kasoje rastą užsienio valiutą rekomenduojama apraše užfiksuoti valiutine išraiška. Tuo tarpu, akte nurodant bendrą kasoje rastų pinigų sumą,užsienio valiuta įvertinama pagal revizijos dieną galiojusį oficialų lito ir užsienio valiutos santykį. Apskaičiuojamas pinigų trūkumas arba perteklius. Kasininkas parašu patvirtina, kad visi kasoje buvę pinigai į aktą įtraukti ir pretenzijų komisijai jis neturi. Rekomenduojama aktą pateikti tvirtinti įmonės vadovui arba jo įgaliotam asmeniui.

Be netikėto patikrinimo, kasoje taip pat periodiškai turi būti atliekama inventorizacija. Ją būtina atlikti prieš parengiant metinę finansinę atskaitomybę, taip pat keičiantis kasininkui, nustačius vagystes, įsilaužimo, grobstymo, gaisro ar stichinės nelaimės faktus ir kitais atvejais, kai kyla įtarimas, jog apskaitoje užfiksuota suma neatitinka faktinio pinigų likučio kasoje. Inventorizacijai atlikti taip pat sudaroma komisija, kuri surūšiuoja ir perskaičiuoja kasoje rastus pinigus. Inventorizacijos rezultatai užfiksuojami Turto inventorizacijos apraše, parengtame vadovaujantis LR Vyriausybės 1999 06 03 nutarimu Nr.71

Klaidos akte taisomos korektūros būdu. Saugomas susegtas kartu su kitais aktais į atskirą bylą buhalterijoje iki ataskaitinio laikotarpio pabaigos ir dar vienerius metus. Vėliau perduodamas į įmonės archyvą. kur saugoma dešimt metų.

2. Atsiskaitomosios sąskaitos operacijų apskaita

Visos įmonės paprastai atsidaro viename ar keliuose skirtinguose bankuose atsiskaitomąsias sąskaitas, tam, kad galėtų atlikti įvairius piniginius atsiskaitymus ne grynais pinigais su kitomis įmonėmis ir organizacijomis.

Atsiskaitomąjai sąskaitai atsidaryti, bankui būtina pateikti tokius dokumentus:

prašymą atidaryti sąskaitą;

įmonės įregistravimo dokumentą: originalą ir jo nuorašą;

įmonės įstatų nuorašą;

įmonę savo įskaiton įregistravusios socialinio draudimo įstaigos pažyma arba jos nuorašas;

parašų ir antspaudo pavyzdžių korteles. Kortelėje įrašomi darbuotojų, turinčių pirmojo ir antrojo parašo teises vardai ir pavardės bei pateikiami jų parašų ir įmonės antspaudo (jei jį turi) pavyzdžiai.

Pirmojo parašo teisę turi įmonės vadovas, jo pavaduotojai ir kiti vadovo įgalioti pareigūnai. Antrojo parašo teisę turi Vyr.finansininkas (buhalteris) ir jo pavaduotojai ir tam įgalioti pareigūnai. jeigu įmonė neturi antspaudo, tam skirtoje vietoje įrašoma “Be antspaudo”.

Atidarytai atsiskaitomąjai sąskaitai bankas suteikia pastovų numerį pagal savo sąskaitų planą.

Valiutinei sąskaitai atsidaryti galioja tokia pati tvarka.

Į atsiskaitomąją sąskaitą įplaukia lėšos iš pirkėjų už parduotas prekes arba atliktas paslaugas.Iš jos apmokamos tiekėjų sąskaitos už nupirktas prekes ir gautas paslaugas, mokami mokesčiai į biudžetą, soc. draudimo įmokos, paimami gryni pinigai atlyginimams sumokėti ir pan.

Pinigai iš sąskaitos gali būti nurašomi tik esant joje lėšų ir savininko sutikimui, išskyrus tuos atvejus, kai nurašomi ne ginčo tvarka pagal vykdomuosius ir jiems prilygintus dokumentus.

Kiekvieną kartą, kai į įmonės sąskaitą įplaukia pinigai arba, kai jie išmokami iš sąskaitos, bankas parengia specialų dokumentą – išrašą iš įmonės sąskaitos banke, kuriuo informuoja įmonę, kiek pinigų įplaukė bei kiek išleista ir nurodo pinigų likutį įmonės sąskaitoje banke. Paprastai kartu su išrašu bankas pateikia įmonei ir pačius pirminius dokumentus, kurių pagrindu buvo įrašytos sumos į įmonės sąskaitą ir tai atsispindėjo banko išraše.

Buhalteriai, gavę išrašą su pirminiais dokumentais, atlieka įrašus buhalterinėse sąskaitose (surašo korespondencijas), pažymėdami banko išraše ties atitinkamomis sumomis kokiu nors sutartiniu ženklu (pvz. “varnele”- “v”), kad ši išraše nurodyta suma jau įrašyta buhalterinėse sąskaitose. Tokiu būdu dar patikrinama, ar bankas teisingai atspindėjo visas sumas išraše iš įmonės sąskaitos.Kiekviename išraše bankas nurodo ir pinigų likutį tos dienos pabaigoje.

Pinigai per banko įstaigas kitoms įmonėms patenka surašius atitinkamus dokumentus nustatyta tvarka, kurią nustatė LR mokėjimų įstatymas 1999 10 28 Nr.VIII – 1370, įsigaliojęs 1999 m. lapkričio 17 d.Visi banko pirminiai dokumentai yra unifikuoti ir įmonės negali jų modifikuoti, Nors juos galima spausdinti kompiuteriu, tačiau pačių dokumentų formų (rekvizitų išdėstymo) jos negali keisti.

Pagrindiniai banko pirminiai dokumentai yra:

Mokėjimo pavedimas. Mokėjimo pavedimų registracijos žurnalas;

Tarptautinio mokėjimo pavedimas;

Čekis;

Debeto pavedimas (Mokėjimo pavedimas – reikalavimas).

2.1. Mokėjimo pavedimas

Mokėjimo pavedimas priskiriamas tipinės formos apskaitos dokumentams. Jo formos įmonės negali keisti Mokėjimo pavedimas – mokėtojo parengtas ir pasirašytas popierinis arba elektroninis dokumentas, turintis mokėjimo nurodymo rekvizitus. Jį mokėtojas pateikia Mokėtojo bankui. Mokėjimo pavedimas gali būti vienkartinis arba daugkartinis.Taigi, mokėjimo pavedimas yra viena mokėjimo nurodymo formų, kuriuo pavedama banko įstaigai tam tikrą sumą nurašyti nuo savininko sąskaitos ir įskaityti į nurodytą kito ūkio subjekto – juridinio ar fizinio asmens – sąskaitą.

Pagrindiniai mokėjimo pavedimo rekvizitai:

Pavadinimas (mokėjimo pavedimas);

Mokėtojo banko kodas ir banko pavadinimas;

Mokėtojo pavadinimas ir įmonės kodas;

Mokėtojo sąskaitos banke numeris;

Pinigų gavėjo pavadinimas ir įmonės kodas;

Gavėjo banko pavadinimas, kodas ir sąskaitos numeris;

Mokama suma skaitmenimis;

Mokama suma žodžiais.

Mokėjimo pavedimai pildomi techninėmis priemonėmis 3 ar 4 egzemplioriais (3 egzemplioriai, kai pnigų mokėtojas ir pinigų gavėjas turi sąskaitą tame pačiame banke, 4 – kai skirtinguose). Mokėjimo pavedimus pasirašo tik ant pirmo pavedimo egzemplioriaus ir tik tie asmenys, kurių parašų pavyzdžiai yra patvirtinti banke.Parašai turi būti patvirtinti įmonės antspaudu.

Būtina įsidėmėti, kad Mokėjimo pavedimas negali būti naudojamas patirtoms sąnaudoms pagrįsti. Prie mokėjimo pavedimų gali būti pridedami dokumentai, kurių pagrindu mokami pinigai.

Mokėjimo pavedimai į bylas segami chronologiškai, kaip kontrolinis dokumentas pridedamas Banko išrašas. Be to, rekomenduojama išrašytus pavedimus registruoti laisvos formos Mokėjimo pavedimų registracijos žurnale.

Buhalterijoje Mokėjimo pavedimai saugomi vienerius metus, pasibaigus ataskaitiniams metams, kai jie buvo surašyti. Vėliau perduodami į įmonės archyvą, kur saugomi dešimt metų.

2.2. Tarptautinis mokėjimo pavedimas

Tarptautinio pavedimo forma nustatyta tarptautiniais susitarimais. Tarptautiniio mokėjimo pavedimas naudojamas pinigų pervedimams į užsienio bankuose esančias sąskaitas įforminti.

Tarptautinio mokėjimo pavedimas surašomas, kai:

atsiskaitoma su užsienio šalyse esančiais tiekėjais už prekes ir paslaugas arba pervedamas avansas;

grąžinamos skolos į užsienio bankų sąskaitas;

grąžinami pinigai į pirkėjų sąskaitas už nekokybiškas prekes ar paslaugas;

pervedami pinigai iš vienos įmonės sąskaitos į kitą, esančią užsienio valstybės banke;

kitais mokėjimų iš banko sąskaitos atvejais.

Tarptautinio mokėjimo pavedimas pildomas kaip Mokėjimo pavedimas.Jis surašomas 4 egzemplioriais mokėtojui, mokėtojo bankui, gavėjui ir gavėjo bankui. Pavedimą pasirašo turintys tam teisę asmenys. Parašai tvirtinami įmonės antspaudu.

Užpildytas mokėjimo pavedimas priimamas 10 kalendorinių dienų. Banko įstaigos tarnautojas, patikrinęs, ar pavedimas teisingai užpildytas, ketvirtą egzempliorių pažymi banko ir asmeniniu spaudu, užrašo datą ir pasirašo. Neteisingai užpildytas pavedimas grąžinamas įmonei.

Prie mokėjimo pavedimo gali būti pridedami dokumentai, kurių pagrindu mokami pinigai.

Tarptautinio mokėjimo pavedimai į bylas segami chronologiškai, kaip kontrolinis dokumentas, pridedamas Banko išrašas. Buhalterijoje pavedimai saugomi einamuosius metus ir dar vienus metus, po to perduodami į įmonės archyvą, kur saugomi dešimt metų.




2.3. Čekis

Šiuo metu Lietuvoje naudojami kelių rūšių čekiai: kelionės čekiai, atsiskaitymų čekiai, valstybės iždo čekiai, bankų ir kitų kredito įstaigų išduoti čekiai. Įmonės dažniausiai naudoja vienos rūšies čekius – bankų išduotus čekius. Tai laisvos formos apskaitos dokumentas. Tačiau jie gali būti surašomi tik specialiai tam skirtuose blankuose. Kiekvienas komercinis bankas savo klientams, atsidariusiems tame banke sąskaitą, išduoda su šio banko atributika išspausdintus Čekius.

Čekis naudojamas kaip mokėjimo dokumentas, pagal kurį bankas privalo sumokėti pinigus dokumente nurodytam pinigų gavėjui. Dažniausiai čekiai naudojami gryniesiems pinigams iš įmonės sąskaitos banke paimti, tačiau jais gali būti mokami ir atlyginimai arba atsiskaitoma su tiekėjais ir kitais kreditoriais.

Atsiskaitymą Čekiais ir jų privalomuosius rekvizitus, tvarką reglamentuoja LR čekių įstatymas priimtas 1999 03 16 Nr.VIII – 1088 bei Lietuvos banko valdybos 1993 07 01 nutarimu Nr. 22 patvirtintos Čekių naudojimo taisyklės.

Čekiai privalo turėti šiuos rekvizitus:

žodį “čekis” ta kalba, kuria jis išrašytas;

besąlygišką įsakymą sumokėti čekyje nustatytą sumą;

turinčio sumokėti asmens (mokėtojo) pavadinimą;

mokėjimo vietą;

čekio išrašymo vietą ir datą;

čekį išrašančio asmens (mokėtojo) parašą.

Bankai Čekius spausdina kiekvienas atskirai ir už tam tikrą mokestį parduoda įmonėms, turinčioms sąskaitą tame banke. Jie parduodami knygelėmis po 25 vienetus. Čekis susideda iš 2 dalių – atplėšiamosios, kuri užpildyta atiduodama banko įstaigai, ir šaknelės, kuri lieka įmonėje saugomoje Čekių knygelėje.

Gavus pinigus iš banko , čekio šaknelės antroje pusėje rekomenduojama nurodyti Kasos pajamų orderio, kuriuo pinigai užpajamuojami į kasą, numerį.

Čekiuose taisymai negalimi.Suklydus, jis anuliuojamas.Saugomas taip pat ir tiek pat laiko, kaip ir kiti piniginiai dokumentai.

2.4. Debeto pavedimas

Įsigaliojusiame LR mokėjimų įstatyme kaip priemonė, leidžianti išsireikalauti lėšas iš mokėtojo, numatytas atskiras mokėjimo nurodymo būdas – Debeto pavedimas. Jo rekvizitai tokie patys kaip ir Mokėjimo pavedimo, o jis pateikiamas turint mokėtojo sutikimą atsiskaityti Debeto pavedimu.Tuomet gavėjas parengia Debeto pavadinimą ir pateikia jį mokėtojo arba gavėjo bankui. Mokėtojas raštu arba elektroniniu būdu praneša bankui, kad sutinka apmokėti pateiktą Debeto pavedimą. Šis dokumentas nesiskiria nuo naudojamo Mokėjimo pavedimo – reikalavimo.

Mokėjimo pavedimas – reikalavimas yra tipinis dokumentas.Jis naudojamas kaip nurodymas banko įstaigai tam tikrą sumą nurašyti nuo savininko sąskaitos ir įskaityti į nurodytą kito ūkio subjekto – juridinio ar fizinio asmens – sąskaitą. Vienintelis jo skirtumas nuo Mokėjimo pavedimo – šį dokumentą surašo ne pinigų mokėtojas, bet jų gavėjas.Juos ypač patogu naudoti, kai tarp pirkėjo ir pardavėjo yra sudarytos ilgalaikės sutartys.

Mokėjimo pavedimai – reikalavimai netaisomi, o jų saugojimo tvarka tokia pat kaip ir visų piniginių dokumentų.

3. Atsiskaitytinų asmenų apskaita

Būna atvejų , kai įmonės darbuotojams įvairių užduočių atlikimui reikia panaudoti grynus pinigus, tačiau nėra galimybės visas išlaidas apmokėti iš kasos, todėl iš kasos išduodami avansai. Asmenų, kuriems gali būti išmokamas avansas, sąrašą kiekvienais metais tvirtina įsakymu įmonės vadovas.

Įmonės darbuotojai, kuriems iš kasos išmokamas avansas,pvz. ūkui išlaidoms apmokėti ar vykstant į komandiruotę, tampa atsiskaitytinais asmenimis.Tam skirta sąskaita Nr, 256 Įvairios gautinos sumos.

Išduodant iš kasos avansą, pvz.vykstant į komandiruotę, daroma tokia korespondencija

D 256 Įvairios gautinos sumos 100

K 272 Kasa 100

Gryžęs iš komandiruotės, darbuotojas trijų dienų bėgyje turi pateikti buhalterijai Avanso apyskaitą su visais dokumentais, pateisinančiais išlaidas.Pvz. pagal juos buvo išleista 90 Lt. Atliekama tokia sąskaitų korespondencija

D 611 Veiklos sąnaudos 90

K 256 Įvairios gautinos sumos 90

Likutį 10 Lt atskaitingas asmuo privalo grąžinti į kasą. Tai registruojama sąskaitose

D 272 Kasa 10

K 256 Įvairios gautinos sumos 10

Jeigu atsiskaitytinas asmuo išleidžia daugiau pinigų nei paėmė avanso ir tą patvirtina dokumentais, o įmonės vadovas su tuo sutinka, jam yra iš kasos išmokamas skirtumas, darant korespondenciją

D 256 Įvairios gautinos sumos XX

K 272 Kasa XX

Avanso apyskaita priskiriama laisvos formos apskaitos dokumentams. Avanso apyskaitoje atsiskaitantis asmuo nurodo ankstesnio avanso likutį (jeigu toks yra), gautą avansą, išleistą sumą ir išveda avanso likutį. Antroje Avanso apyskaitos pusėje suregistruojami išlaidas pateisinantys dokumentai. Visi pateikti dokumentai tvirtai susegami ar susiuvami kartu su avanso apyskaita. Avanso apyskaitą tvirtinti vadovui reikia pateikti per tris dienas.

Buhalteris, patikrinęs Avanso apyskaitą, įregistruoja ūkines operacijas į apskaitos registrus ir užveda Atsiskaitymų su atskaitingais asmenimis apskaitos kortelę, arba Atsiskaitymų su atskaitingais asmenimis apskaitos žiniaraštį.

Taisyti šiuos dokumentus galima korektūros būdu. Saugomi tiek pat, kaip ir visi piniginiai dokumentai.

4. Valiutinių operacijų apskaita

Pagrindinis norminis dokumentas, reglamentuojantis operacijų užsienio valiuta apskaitą, yra LR finansų ministerijos 1996 05 06 raštas Nr. 11 N “Dėl valiutinių operacijų apskaitos”. Pagal šį raštą valiutinė operacija – tai ūkinė operacija, kurios įvykimas ar įvykdymas susijęs su užsienio valiuta. Dažniausiai valiutinėmis operacijomis tampa tokios ūkinės operacijos, kai įmonės iš užsienio partnerių už valiutą perka ar parduoda ilgalaikį bei trumpalaikį turtą, paslaugas, ima arba suteikia paskolas užsienio valiuta, kitokiais būdais prisiima įsipareigojimus arba pati vykdo anksčiau prisiimtus įsipareigojimus valiuta.

Finansų monisterijos rašto Nr.11 N 2 punkte sakoma, kad valiutinė operacija apskaitoje registruojama litais pagal operacijos atlikimo dieną galiojusį oficialų lito ir užsienio valiutos kursą.. Todėl, norėdami operaciją užsienio valiuta perskaičiuoti į litus, turime naudotis tos dienos, kai operacija įvyko, oficialiu valiutos kursu.

Atliekant valiutines operacijas dėl valiutos kursų svyravimų susidarę nukrypimai yra priskiriami finansinei veiklai. Pavyzdiniame sąskaitų plane jų apskaitai skirtos šios sąskaitos:

536 – Teigiama valiutos kurso pasikeitimo įtaka;

636 –Neigiama valiutos kurso pasikeitimo įtaka.

Pagal Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo nuostatas dėl valiutos kursų svyravimų susidariusi teigiama valiutos kurso pasikeitimo įtaka yra pripažystama apmokestinamomis nerealizacinėmis pajamomis , o neigiama valiutos kurso pasikeitimo įtaka – sąnaudomis, mažinančiomis apmokestinamąjį pelną.

4.1. Valiutų kursų pasikeitimo įtaka pirkimams

I atvejis: Valiutų kursas nekinta

Atliekami įprastiniai prekių pirkimo skolon buhalteriniai įrašai. Šiuo atveju neįvedama nei viena papildoma sąskaita valiutų kursų įtakai apskaityti, nes jokios įtakos ir nėra.

1. fiksuojamas prekių pirkimas skolon:

D 602 Pirkimai

K 450 Skola tiekėjams

2. kai apmokama:

D 450 Skola tiekėjams

K 2712 Sąskaita banke

II atvejis: Valiutų kursas pasikeitė teigiama pirkėjui linkme.

Tarkime, kad prekių pirkimo dieną lito kursas JAV dolerio atžvilgiu buvo 3,9570 : 1, o atsiskaitymo už pirktas prekes dieną, jis nukrito iki 3.9260.t. y. JAV doleris atpigo. Sakykime, įmonė pirko prekių už 5000 JAV dolerių arba 19785 Lt (5000 x 3,9570). Tuomet prekių pirkimo skolon dieną apskaitininkas darys įrašą:

. D 602 Pirkimai 19785

K 450 Skola tiekėjams 19785

Pirkėjui atsiskaitant JAV doleriais, o ne litais už skolon pirktas prekes ir esant pasikeitusiam lito ir JAV dolerio kursui, jis lyg ir perveda pardavėjui jau nebe 19785 Lt, bet 19630 Lt (5000 x 3,9260). Taigi, fiksuojame teigiamą valiutų kurso įtaką pirkimams

D 450 Skola tiekėjams 19785

K 536 Teigiama valiutų kurso pasikeitimo įtaka 155

K 2712 Sąskaita banke (JAV doleris) 19630

Sąskaita 536 priklauso pajamų sąskaitų grupei, todęl joje apskaitomo objekto padidėjimas fiksuojamas kredite.

2712 Sąskaita banke 450 Skola tiekėjams 602 Pirkimai 536 Teigiama v.k. įt.

1)19785 1) 19785

2)19630 2) 19785 2) 155

III atvejis: Valiutų kursas pasikeitė neigiama pirkėjui linkm.

Sakykime, kad prekių pirkimo dieną lito ir JAV dolerio santykis buvo 3.9570 ; 1, o atsiskaitymo už pirktas prekes dieną jis pakilo iki 3.985 : 1 t.y. JAV doleris pabrango. Tarkime, jog įmonė pardavė prekių už 5000 JAV dolerių arba už 19785 Lt (5000 x 3,9570). Taigi prekių pirkimas

D 602 Pirkimai 19785

K 450 Skola tiekėjams 19785

Tačiau pirkėjui atsiskaitant už prekes įkainotas JAV doleriu, pasikeitė lito ir JAV dolerio santykis 3,985 :1 :Pirkėjas apskaitoje parodys pervestą pardavėjui ne 19785 Lt sumą, bet 19925 Lt sumą (5000 x 3,985)

D 450 Skola tiekėjams 19785

D 636 Neigiama valiutų kurso pasikeitimo įtaka 140

K 2712 Sąskaita banke 19925

Sąskaita 636 debetuojama, nes už pirktas skolon prekes teko sumokėti 140 Lt daugiau, negu apskaitininkas užfiksavo prekių pirkimo dieną.

2712 Sąskaita banke 450 Skola tiekėjams 602 Pirkimai 636 Neigiama v.k. įt.

1) 19785 1) 19785

2)19925 2) 19785 2) 140

4.2. Valiutų kurso pasikeitimo įtaka pardavimams

I atvejis: Valiutų kursas nekinta

Taip būna tada, kai pirkėjas atsiskaito su pardavėju per palyginti trumpą laikotarpį, arba kai atsiskaitoma valiuta, kurios kursas lito atžvilgiu nekinta. Tokiu atveju atliekami įprastiniai prekių pardavimo) skolon įrašai.

Tarkime lito ir JAV dolerio kursas stabilus ir lygus 4 : 1. Jeigu įmonė pardavė prekių už 5000 JAV dolerių skolon, tai atliekama tokia korespondencija;

D 240 Pirkėjai 20000

K 500 Pardavimai 20000

Pirkėjui sumokėjus už pirktas prekes, atliekama tokia sąskaitų korespondencija:

D 2712 sąskaita banke 20000

K 240 Pirkėjai 20000

II atvejis: Valiutų kursas pasikeitė teigiama pardavėjui reikme.

Sakykim, kad prekių pardavimo dieną lito kursas JAV dolerio atžvilgiu buvo 3,9570 : 1, o atsiskaitymo už pirktas prekes dieną jis pakilo iki 3,985 : 1 , t.y. JAV doleris pabrango. Tarkime įmonė pardavė prekių už 5000 JAV dolerių arba už 19785 Lt (5000 x 3,9570). Tuomet pardavimo dieną apskaitininkai atliks tokius pat įrašus, kaip ir anksčiau:

D 240 Pirkėjai 19785



K 500 Pardavimai 19785

Pirkėjuiatsiskaičius už prekes, kai JAV dolerio kursas pakyla iki 3,985 : 1, įmonė gaus ne 19785 Lt, bet 19925 Lt (5000 x 3.985). Akivaizdu, kad padidėja šiuo atveju litais išreikštos pardavimų pajamos,kurios priskiriamos prie finansinės veiklos pajamų.

D 2712 sąskaita banke 19925

K 240 Pirhėjai 19785

K 536 Teigiama valiutos kurso pasikeitimo įtaka 140

2712 Sąskaita banke 240 Pirkėjai 500 Pardavimai 536 Teigiama v.k. įt.

1) 19785 1) 19785

2) 19925 2) 19785 2) 140

III atvejis: Valiutų kursas pasikeičia neigiama pardavėjui linkme

Tarkime, kad prekių pardavimo dieną lito ir JAV dolerio kursas buvo 3,9570 : 1, o atsiskaitymo už pirktas prekes dieną jis nukrito iki 3,9260 : 1 t.y. JAV doleris atpigo. Tarkime, kad įmonė pardavė prekių už 5000 JAV dolerių arba 19785 (5000 x 3,9570). Tuomet pardavimo dieną apskaitininkas atliks tokius įrašua:

D 240 Pirkėjai 19785

K 500 Pardavimai 19785

Tačiau, kai bus mokami pinigai už šias prekes, tai įmonė gaus ne 19785 Lt, bet 19630 Lt (5000 x 3,9260).

Taigi, pardavimų pajamos, skaičiuojant litais, sumažėjo:

D 2712 Sąskaita banke 19630

D 636 Neigiama valiutų kurso įtaka 155

K 240 Pirkėjai 19785

2712 Sąskaita banke 240 Pirkėjai 500 Pardavimai 636 Neigiama v.k. įt.

1) 19785 1) 19785

2) 19630 2) 19785 2) 155

Neigiama valiutų kurso pasikeitimo įtaka parduodant prekes yra laikoma finansinės veiklos sąnaudomis.

5. Kontroliniai klausimai

Kokios pagrindinės sąskaitos skirtos pinigų apskaitai. Apibūdinkite jas;

Koks yra pinigų judėjimo kelias nuo pirminių dokumentų iki finansinės atskaitomybės?

Koks dokumentas reglamentuoja kasos operacijų atlikimo taisykles?

Kokias žinote kasos rūšis įmonėje? Apibūdinkite jas;

Kokį dokumentą išrašant užpajamuojami pinigai į kasą? Apibūdinkite jį;

Kokį dokumentą išrašant yra išmokami pinigai iš kasos? Apibūdinkite jį.

Ką galite pasakyti apie kasos knygą: jos įforminimą ir pildymą?

Ką vadiname kasininko ataskaita?

Kokiame apskaitos registre turi būti registruojami kasos pajamų ir išlaidų orderiai?

Kas yra grynųjų pinigų priėmimo kvitas? Apibūdinkite jį.

Paaiškinkite, kaip atliksite kasoje grynų pinigų patikrinimą?

Apibūdinkite atsiskaitomosios sąskaitos operacijų apskaitą.

Kokius žinote pagrindinius banko pirminius dokumentus? Apibūdinkite juos.

Kas yra atsiskaitytini asmenys? Kokia jų apskaita?

Kokios pagrindinės sąskaitos naudojamos valiutinėms operacijoms atspindėti?

Valiutų kursų pasikeitimo įtaka pirkimams: kokius žinote atvejus ir pagrindines korespondencijas?

Valiutų kursų pasikeitimo įtaka pardavimams: kokius žinote atvejus ir pagrindines korespondencijas?

Kokioms sąnaudoms priskiriama neigiama valiutų kurso pasikeitimo įtaka?

Kokioms pajamoms priskiriama teigiama valiutų kurso pasikeitimo įtaka?

6. Praktinės užduotys

1 Pratimas

Surašykite reikiamas korespondencijas:

AB “Rytas” iš sąskaitos banke paėmė grynųjų pinigų 10000 Lt atlyginimams sumokėti.

Iš kasos į sąskaitą grąžintas 200 Lt deponuotas darbo užmokestis.

Į sąskaitą banke įplaukė pinigai 1500 Lt iš UAB “Rasa” už prekes.

Įmonė iš sąskaitos banke sumokėjo 2300 Lt skolą tiekėjams.

Įmonė sumokėjo biudžetui Fizinių asmenų pajamų mokestį 900 Lt.

2 Pratimas

UAB “Vokė” prekiauja kompiuteriais. 2001 m. gruodžio 22 d. Šveicarijos įmonė sumokėjo 12000 CHF (Šveicarijos frankų) avansą už kompiuterius . Avanso mokėjimo dieną oficialus lito ir Šveicarijos franko santykis buvo 2.5 : 1. Finansinės atskaitomybės sudarymo dieną – 2001 12 31 d. – oficialus lito ir Šveicarijos franko santykis buvo 2.45 : 1, o kompiuterių pirkimo dieną 2002 01 15 d. 2.4 : 1.

Reikia:

Parašyti sąskaitų korespondencijas, fiksuojančias valiutų kursų pasikeitimo įtaką pirkimams.

2. Nurodyti, kurios sumos priklausys 2001 m. Pelno (nuoatolio) ataskaitai, o kurios 2002 m. Pelno (nuostolio) ataskaitai.

3 Pratimas

Užpildykite kasos išlaidų orderį Nr 51, jeigu yra tokia sąlyga: UAB “Simona” 2001 02 12 d. išmokėjo Antanui Petrauskui avansą komandiruotės išlaidoms.Pagrindas – Direktoriaus įsakymas. Išmokėta 250 Lt.Pinigų gavėjas pateikė pasą LM Nr. 503637 išduotą 1995 05 17 Vilniaus Centro pasų skyriaus.

Pratimas

Užpildykite kasos pajamų orderį Nr 231235,jeigu yra tokia sąlyga: Janina Maciūtė įnešė į pagrindinę kasą dienos realizavimo įplaukas 3500 Lt.

Pratimas

Užpildykite pagrindinės (centrinės) kasos knygą ir apskaičiuokite pinigų likutį dienos pabaigai pagal šiuos duomenis:

data 2001 vasario 12 d.

lapo Nr.3

pinigų likutis dienos pradžioje 235 Lt.

kasos pajamų orderis Nr. 231235 kasos dienos įplaukos 3500 Lt

kasos pajamų orderis Nr 231236, grąžintas neišnaudotas avanso likutis 110 Lt.

kasos išlaidų orderis Nr. 51, išmokėtas A. Petrauskui avansas 250 Lt.

kasos išlaidų orderis Nr.53, inkasuota į banką 3500

Pratimas

Užpildykite mokėjimo pavedimą pagal duotą sąlygą:

mokėjimo pavedimo Nr.10

data 2001 m. kovo 1 d.

UAB “Vilnis”, įmonės kodas 23468910 turinti atsiskaitomąją sąskaitą Vilniaus banke, kodas 260101780, sąskaitos Nr. 800145 nori pavedimu sumokėti už prekes pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. 4513451 AB “Techno centrui”, įmonės kodas 21368214.Pinigų gavėjo bankas SNORO bankas, kodas 26010159, sąskaitos numeris 601411.



loading...







Politica de confidentialitate

DISTRIBUIE DOCUMENTUL

Comentarii


Vizualizari: 2020
Importanta: rank

Comenteaza documentul:

Te rugam sa te autentifici sau sa iti faci cont pentru a putea comenta

Creaza cont nou

Termeni si conditii de utilizare | Contact
© SCRIGROUP 2019 . All rights reserved

Distribuie URL

Adauga cod HTML in site