PROFESINIO ORIENTAVIMO SAMPRATA. PI IR PK. PROFESIJA IR KARJERA. PROFESIJOS PASIRINKIMO MOTYVACIJA. PROFESINIS PASAUKIMAS, KRYPTINGUMAS. PROFESJOS PASIRINKIMO PROCESAS, VEIKSNIAI, LIAMENTYS PROFESIJOS PASIRINKIMA.

PROFESINIO ORIENTAVIMO SAMPRATA. PI IR PK. PROFESIJA IR KARJERA. PROFESIJOS PASIRINKIMO MOTYVACIJA. PROFESINIS PASAUKIMAS, KRYPTINGUMAS. PROFESJOS PASIRINKIMO PROCESAS, VEIKSNIAI, LIAMENTYS PROFESIJOS PASIRINKIMA.   SOC. PEDAGOGO FUNKCIJOS IR ATSAKOMYBES TEIKIANT PO PASLAUGAS BENDROJO LAVINIMO IR PROFESINEJE MOKYKLOJE.

PO – tai nuoseklus ir kryptingas asmens parengimas profesijos pasirinkimui bendro lavinimo, profesinio informavimo ir konsultavimo priemonėmis. Profesinio orientavimo strategija – svarbus dokumentas profesinio orientavimo bei jo paslaugų plėtros kontekste. Pagal profesinio orientavimo strategiją – tai informavimo, konsultavimo ir karjeros planavimo paslaugos, padedančios įvairaus amžiaus asmenims pasirinkti savąjį kelią švietimo, mokymo bei užimtumo srityse bei aktyviai kurti savo profesinę karjerą.

POS sudaro dvi posistemės:

1. PI (koordinuoja ŠMM; specialistai- prof. Patarėjai, soc.pedagogai, psichologai; institucijos – mokykla, PIT, karjeros centrai, NVO, karjeros planavimo centrai, Mokinių informavimo ir techninės kūrybos centras; tikslinės grupės – aktyvūs švietimo dalyviai-mokantys).
2. PK (koordinuoja SADM, specialistai – profesijos konsultantai, profesijos patarėjai (soc. ped.), psichologas; institucijos – DB, POC, karjeros centrai, darbo rinkos mokymo tarnyba; tikslinės grupės – kurie nesimoko, nėra aktyvūs švietimo dalyviai-vaikai iškrytę iš švietimo sistemos, dirbantys).

ŠMM bei SADM 2003 metais patvirtino profesinio orientavimo strategiją. Strategijos pagrindinis tikslas – sukurti aplinką PO sistemai bei paslaugų plėtotei Lietuvoje, atsižvelgiant į šalies ekonominės bei socialinės raidos perspektyvas ir individualius kiekvieno visuomenės nario poreikius.

PO pagal tam tikros tikslinės grupės poreikiu apima prevencinę (dalyvaujantiems mokymo ir darbo rinkos sistemoje), reabilitacinę ir korekcinę veiklą (skirta asmenimslaikinai nedalyvaujantiems mokymo ir darbo rinos sistemoje).

Socialiniai partneriai PO sistemoje:

Nacionalinio lygmens (ministerijos); - Tarptautinio lygmens;

Teritorinio lygmens (savyvaldybės); - Paslaugų lygmens (DB, DRMT, PIT, MITKC).

Du bendradarbiavimo lygmenys: institucinis (viduje) ir tarpinstitucinis (išorėje).

Profesinis informavimas – tai sistemingas profesijų ar organizacijų apibūdinimas įtraukiant užmokesčio sąlygų, profesinio rengimo, kvalifikacijų ir reikalaujamos darbo patirties faktus, siekiant padėti asmeniui pasirinkti profesiją.

PI standartas (2007) dokumentas, kuris apibrežia profesijos patarėjo veiklą, veiklos funkcijas, sritys, kompetencijas.

PI turinys: informacija apie profesija, informacija apie profesinio rengimo institucijas, informacija apie darbo rinką.

PI modeliai: noriu-galiu-reikia; pagal profesinio apsisprendimo pakopas; pagal detaliąją profesiogramos struktūrą

Profesinis konsultavimas tai pagalba asmeniui priimti racionalų profesijos rinkimosi sprendimą, atsižvelgiant į jo individualias savybes, darbo rinkos poreikius ir profesinio mokymosi galimybes.

PK standartas numato profesijos konsultanto funkcijas, veiklos sritys. Suteikta daugiau psichologinių žinių.

Individo problemos ir jų priežastys: asmenybės kryptingumo problemos ir aplinkos sąlygojamos problemos.

PK modeliai: tradicinis, septynių žingsnių, universalus, nukreiptas į rezultatą.

Profesija – atitinkamomis žiniomis, mokėjimais, gebėjimais ir įgūdžiais pagrįstos žmonių veiklos kombinacijos, teikiančios pasitenkinimo, materialinio aprūpinimo ir aktyvaus įsijungimo į visuomeninio gyvenimo struktūrą prielaidą.

Profesinė karjera – tai individualus tobulėjimas sėkmingai pasirinktos veiklos kryptimi ir pozityvus jos vertinimas tiek asmeninių, tiek visuomeninių požiūriu.

Karjeros planavimas – tai sąmoningas procesas, įgalinantis asmenis priimti ir įgyvendinti informacija paremtus realistinius sprendimus dėl savo karjeros ir valdyti pokyčius ateityje. Asmeninė karjera  yra labai ind-lus dalykas. Kiekvienas renkasi savo karjeros kelią pats kiek sugeba jausti 3 savo esmes: - Ko siekia? Poreikiai, motyvacija, valia; - Ką sugeba? Tai patirtis, gabumai, sugebėjimai; - Kas yra, kaip asmenybė? Gyvenimo būdas, vidinė kontrolė, asmens įgimti ir įgyti dalykai. Karjeros planavimo gebėjimai:

1. Bendrieji KPG – kurie įgalina planuoti, kritiškai analizuoti, bei vertinti savo karjerą (asmeniniai-savęs pažinimas, pristatymas, vertinimas; socialiniai- bendrabimo,bendradarbiavimo,sprendimų priėmimo;mokymosi)
2. Specialieji KPG – kurie įgalina veikti ir tobulėti konkrečioje profesijos srityje (darbo pasaulio pažinimo gebėjimai, konkrečios profesijos specifiniai gebėjimai).

Profesijos pasirinkimas procesas trunkantis visą gyvenimą. Profesijos pasirinkimo aspektai:

Preferencija – teikia pirmenybę tam tikrai profesijai, dėl tam tikru bruožu.

Aspiracija – profesijos pasirinkimas siejasi su tikslu.

Ketinimas – sąmoningas žmogaus ketinimas atlikti veiksmą pagal tam tikrą planą, siekiant tam tikro rezultato.

Profesinis pašaukimas – vidinių charakteristikų sąlygotas ilgalaikis žmogaus polinkis veiklai, kurioje asmenybė ižvelgia galimybę sekmingai realizuoti gyvenimo tikslus bei potencines galias.

Profesijos pašaukimo kriterijai:

1. Orientacija į profesijos pasirinkimą;
2. Profesinių polinkių pastovumas;
3. Bruožų susiformavimas;
4. Nepriklausomumas (kiti neturi įtakos);
5. Pasirinkimo pagrįstumas.

Pašaukimą lemiantys aspektai: prigimtis, išgyventi aplinkos reikalavimai, subjektyvūs gyvenimo tikslai ir idealai.

Profesinė motyvacija – tai hierarhinė motyvų kaita, kuri lemia svarbiausią apsisprendimą ir elgesio strategijas, siekiant galutinio tikslo. (Motyvacijos teorija – Maslou, Poreikių piramidė)

Profesijos pasirinkimas – esmingas ir atsakingas jauno žmogaus žingsnių. Vienas iš svarbiausių karjeros projektavimo tikslų – padėti rasti racionalų profesinį sprendimą, atsižvelgiant į jaunimo darbo ypatumus bei darbo rinkos poreikius ir vertinant visa tai iš tam tikros laiko perspektyvos.

Asmens profesijos pasirinkimą įtakoja: Išoriniai veiksniai tai – socialiniai (tėvų socialinė padėtis, mokslo įstaigų artumas, tėvų išsilavinimas bei darbas, šeimos vertybinės nuostatos), ekonominiai (šalies ekonominė situacija, darbo rinkos tendencijos), visuomeniniai (požiūris į išsilavinimą, požiūris į darbą, asmeninių vertybių sistema) veiksniai. Vidiniai veiksniai tai –fiziniai (fizinė sveikata), psichiniai (patirtis;interesai;polinkiai; intelektas; gebėjimai;charakteris; temperamentas; savęs vertinimas), dvasiniai veiksniai (asmens vertybinės nuostatos ir asmens moralinės nuostatos).

Profesijos pasirinkimo teorijos:

HOPPOCK – žmogus renkasi profesija, kad poreikius patenkinti.

PARSON – profesinio orientavimo pradžia – savęs pažinimas, profesinio pasaulio pažinimas, lyginamoji analizė.

ROE – mūsų profesini pasirinkimą lemia tai, kaip su manimi elgesi tėvai ankstyvojoje vaikystėje.

HOLLAND – yra asmenybės tipai ir pagal tai profesijų veiklų tipai: realistinis, tiriamasis, meninis, socialinis, iniciatyvus, normatyvinis.

Pagal HOLLAND – panašūs žmonės renkasi panašias profesijas

B. Pociūtė (1998) pateikė tokį profesijos pasirinkimo modelį:

Problemos įsisąmoninimas

Alternatyvų iškėlimas

Aplinkos studijavimas

Savęs pažinimas

Sprendimo priėmimas

Sprendimo įgyvendinimas

Grįžtamasis ryšys. 

Nors profesijos pasirinkimo procesas tęsiasi beveik visą gyvenimą, tačiau šiandieniniam jaunimui trūksta informacijos apie profesijas. Todėl vienas iš profesinio informavimo uždavinių- supažindinti su profesiograma ir profesijų charakteristikomis. Individas pasirinkdamas profesiją, turi atsižvelgti į savo polinkius. Pagrindines veiklos kryptis:

Darbas su informacija. (lyginimas, sintezė, koordinavimas, kūrimas, analizė, kaupimas)

Darbas su žmonėmis. (vadovavimas, derybos, priežiūra, stebėjimas, konsultavimas)

Darbas su objektais. (tiksliai dirbantys, manipuliuojantys, kontroliuojantys, dirbantys rankomis).

Profesinio orientavimo aplinkos kūrimas Lietuvoje

Profesinio informavimo ir konsultavimo paslaugų teikimo tvarkos aprašas. Skirtas bendro lavinimo mokykloms (ką daro klasės auklėtojas, pedagogai, soc.ped., psichologai, teikdami informavimo ir konsultavimo paslaugas)

Virtualios profesinio informavimo priemonės. AIKOS svetainė suteikia galimybę naudotis aktualia informacija, sukaupta švietimo, statistikos ir darbo informacinėse sistemose. Vartotojų grupės – stojantieji į profesines, aukštąsias mokyklas, ieškantys informacijos apie bendrojo lavinimo mokyklas, siekiantieji tobulinti savo kvalifikaciją, darbdaviai, ieškantys juos dominančių kvalifikacijų specialistų rengimo programų ar besidomintys bedarbių skaičiumi.     

Lietuva prisijungs prie Europos informacijos sistemų EURES ir PLOTEUS, todėl veikiančios ir planuojamos informacinės sistemos turėtų būti atitinkamai tobulinamos bei kuriamos. Gidas į profesijų pasaulį. Portale galima rasti apie 700 nuotraukomis iliustruotų profesijų aprašymų. Siūlo, kaip pasirinkti labiausiai tinkamą profesiją pagal polinkius ar gebėjimus. Gidas skirtas besirenkantiems profesiją arba siekiantiems įsidarbinti žmonėms.

Socialinio pedagogo vaidmuo teikiant paslaugas profesinio orientavimo sityje

Profesinio orientavimo strategijoje, kurioje akcentuojamas mokyklos vaidmuo profesinio orientavimo veikloje, teigiama, kad profesijos patarėju gali dirbti ir soc. pedagogai, turintys tam tikras kompetencijas. Tačiau joje daugiau kalbama apie socialinius pedagogus, kurie galėtų dirbti profesinio konsultavimo centruose. Soc.pedagogas pagal savo kompetenciją ir darbo turinį gali vykdyti patarimo, konsultavimo, informavimo funkcijas profesinio orientavimo srityje, su moksleivių tėvais aptarti ugdytinių tolesnį gyvenimo kelią.

Socialiniai pedagogai :5-8 klasių mokinius supažindina su profesinės karjeros planavimu, vykdo profesinės karjeros planavimo gebėjimų ugdymo programas; 9-12 klasių mokinius konsultuoja profesinės karjeros planavimo klausimais; profesinių mokyklų mokinius konsultuoja kvalifikacijos tobulinimo, toliasnio mokymosi, įsidarbinimo, profesinės karjeros galimybių klausimais; mokytojus, klases aukletojus, profesijos mokytojus supažindino su profesinės karjeros planavimo gebėjimų ugdymo programomis.