Scrigroup - Documente si articole

     

HomeDocumenteUploadResurseAlte limbi doc
BulgaraCeha slovacaCroataEnglezaEstonaFinlandezaFranceza
GermanaItalianaLetonaLituanianaMaghiaraOlandezaPoloneza
SarbaSlovenaSpaniolaSuedezaTurcaUcraineana

įstatymaiįvairiųApskaitosArchitektūraBiografijaBiologijaBotanikaChemija
EkologijaEkonomikaElektraFinansaiFizinisGeografijaIstorijaKarjeros
KompiuteriaiKultūraLiteratūraMatematikaMedicinaPolitikaPrekybaPsichologija
ReceptusSociologijaTechnikaTeisėTurizmasValdymasšvietimas

SOCIALINIŲ PROBLEMŲ ANALIZĖ ŽMOGAUS SOCIALINĖS RAIDOS DOKUMENTUOSE. SOCIALINĖ ATSKIRTIS IR JOS RIBOS. SKURDO ANALIZĖ IR JO ĮVEIKIMO STRATEGIJOS. SOCIALINĖS PASLAUGOS ŠEIMOMS IR VAIKAMS. SOCIALINIŲ PASLAUGŲ PLĖTROS STRATEGIJOS PAGRINDINĖS KRYPTYS.

Sociologija



+ Font mai mare | - Font mai mic



DOCUMENTE SIMILARE

SOCIALINIŲ PROBLEMŲ ANALIZĖ ŽMOGAUS SOCIALINĖS RAIDOS DOKUMENTUOSE. SOCIALINĖ ATSKIRTIS IR JOS RIBOS. SKURDO ANALIZĖ IR JO ĮVEIKIMO STRATEGIJOS. SOCIALINĖS PASLAUGOS ŠEIMOMS IR VAIKAMS. SOCIALINIŲ PASLAUGŲ PLĖTROS STRATEGIJOS PAGRINDINĖS KRYPTYS.

Žmogui ar žmonių grupei kylančių socialinių problemų spektras labai platus. Tai skurdas, nedarbas, nepriežiūra, neįgalumas, trukdantis integruotis į visuomenę, patenkinti fiziologinius, saviraiškos, pagarbos ir kitus poreikius. Social. problemas galima nagrinėti per žmogaus socialinės raidos prizmę. Remiantis Jungtinių Tautų vystymo programa, žmogaus socialinė raida suvokiama kaip procesas, kuris plečia žmogaus pasirinkimo galimybes. Galima rinktis iš daugybės alternatyvų, kurios kinta, tačiau žmogus privalo visada turėti galimybę pasirinkti tris esminius dalykus: galimybę ilgai ir sveikai gyventi, įgyti žinių bei pasirūpinti ištekliais, reikalingais normaliam gyvenimo lygiui pasiekti. Valstybingumo atkūrimas, demokratija ir valstybės atsivėrimas pasauliui suteikė Lietuvos žmonėms daugybę galimybių. Kita vertus socialines problemas paaštrina skausmingos struktūrinės reformos, didėjanti konkurencija darbo rinkoje, stiprėjantis individualizmas ir socialinių vertybių pokyčiai. Nedarbas, skurdo pavojus, pagrindinės mokyklos nelankantys vaikai, didėjantis nepilnamečių nusikalstamumas, narkomanija – nerimą keliantys faktai.



Šalies mokyklose sparčiai plintantis tabako, alkoholio, narkotikų ir psichotropinių medžiagų vartojimas išryškino opią ugdymo institucijų problemą – nepakankamą pedagogų pasirengimą dirbti su moksleiviais padidintos rizikos sąlygomis. Iškilo būtinybė kelti pedagogų kvalifikaciją šiais klausimais, įpatingą dėmesį skirti moksleivių gyvenimo įgūdžių ugdymui. LR Vyriausybės pavedimu parengta Nacionalinė narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos programa. ,,Narkomanijos prevencija ugdymo institucijose“.

Pagrindinę problemą sudaro įstatymų, reglamentuojančių vaikų teises, konkretaus igyvendinimo sunkumai. Dėl materialinių, socialinių ir kt. priežasčių, Lietuvai pereinant į demokratinę valstybę, padaugėjo beglobių, socialiai ir pedagogiškai apleistų vaikų, padažnėjo jų nusikalstamumas. Laisvalaikis jaunimui yra labai svarbi gyvenimo dalis. Bendravimą kaip vieną svarbiausių laisvalaikio formų dažniausia mini jaunesni nei 24m. amžiaus, gyvenantys didžiuosiuose Lietuvos miestuose bei nevedę jauni žmonės. Pasyvios laisvalaikio formos yra daug populiaresnės nei aktyvi visuomeninė veikla. Toks pasirinkimas – tai dar viena žemo jaunimo socialinio aktyvumo iliustracija.

Rimta Lietuvos socialine problema tampa smurtas, nuo kurio fiziškai ir psichologiškai nukenčia vaikai. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos deklaruojama, jog valstybės dalyvės, siekdamos apginti vaiką nuo fizinio ar psichologinio smurto, įžeidimų ar piktnaudžiavimo, priežiūros nebuvimo, grubaus elgesio ar išnaudojimo, imasi visų reikiamų teisinių, administracinių, socialinių ir švietimo priemonių. Lietuvoje viena populiariausių priemonių – tai baudžiamosios bylos, vaikų paėmimas iš smurtaujančių tėvų. NVO t.p. vaidina svarbią reikšmę teikiant socialinę pagalbą vaikams, tačiau savanoriška veikla Lietuvoje dar nėra tokia populiari kaip užsienio šalyse.

Pagyvenusių žmonių soc. problemos. Senatvė laikoma socialine rizika. Senatvės ir invalidumo pensininkai Lietuvos skurdo mažinimo strategijoje priskiriami  prie labiausiai skurstančių gyventojų grupių. Socialinių paslaugų įstatymas suteikia platesnes galimybes seniems žmonėms likti gyventi savo namuose, nes atsirado daugiau nestacionarių paslaugų.

Socialine atskirtimi vadinama tokia žmonių grupės padėtis, kai jos nariai visai neturi arba turi ribotas galimybes dalyvauti visuomenes gyvenime. Socialinė atskirtis – tai nesugebėjimas produktyviai dalyvauti ekonominiame, socialiniame, politiniame ir kultūriniame gyvenime. Kartais reiškia nutolimą nuo visos bendruomenės. 

Socialinė atskirtis – tai nesąmoningas, nesavanoriškas žmogaus nutolimas nuo visuomenės. Lietuvoje socialinė atskirtis apibrėžiama kaip visuomenės atsisakymas savo narių, jei jų gyvenimo būdas neatitinka visuomenės nuostatų arba jie negali palaikyti įprastos socialinės sąveikos, neturėdami tam reikalingų materialinių išteklių , išsilavinimo ir panašiai. Socialinė atskirtis siejama su :

Gyvenimo lygiu (mažos pajamos, skurdas);

Švietimu, užimtumu, darbu

Gyvenamąja vieta (kaimo vietovėse socialinė atskirtis dar didesnė negu mieste.

Amžiumi, Lytimi

Socialinę atskirtį sąlygojantys faktoriai:

Teisiniai – politiniai; Socialiniai – ekonominiai; Kultūriniai psichologiniai

Bedarbystė kaip socialinė atskirtis. Blogiausia įtaką žmogaus socialinei raidai daro ilgalaikis nedarbas ir jo lemiama socialinė atskirtis, t.y. laisvo žmogaus pasirinkimo socialinėje ekonominėje sferoje ribojimas.

Skurdas kaip socialinė atskirtis. Skurdas ir socialinė atskirtis– tarpusavyje glaudžiai susiję reiškiniai. Socialine atskirtimi laikomas reiškinys, kai visuomenė atsisako kai kurių savo narių. Paprastai tai būna asmenys, kurių gyvenimo būdas neatitinka visuomenės nuostatų arba kurie negali palaikyti įprastinių socialinių ryšių, nes neturi tam reikalingų materialinių išteklių, išsilavinimo. Todėl socialinė atskirtis ir skurdas yra vienas kitą skatinantys reiškiniai.

Moterys kaip socialinė atskirtis.

Skurdas – tai būklė, kai trūksta materialinių, kultūrinių bei socialinių išteklių net mažiausiam gyvenimo lygiui laiduoti.

Skurdo priežastys daugialypės ir įvairios, jos priklauso nuo valstybės politikos, nuo visuomenės kultūros, nuo paties žmogaus. Skurdo priežastys: nedarbas, mažos pajamos, mažėjantis gimstamumas, silpna mokyklų techninė bazė bei pernelyg ankstyvas mokymosi nutraukimas, lyčių nelygybė, kitataučių diskriminacija, etiniai konfliktai, šeimos institucijos irimas ir skyrybos. Skurdą galima skirstyti į absoliutų ir santykinį.

  1. Skurdas, atsirandantis dėl žmonių elgsenos ir jų asmeninių bruožų;
  2. Skurdas, atsirandantis dėl visos visuomenės elgsenos (struktūrinis skurdas)

Lietuva pasirašiusi su Europos Komisija susitarimo memorandumą 2002m. Įsipareigojo kurti nacionalinį kovos su skurdu ir socialine atskirtimi veiksmų planą. Skurdo ir socialinės atskirties įveikimas daugiausiai yra politinės valios problema. Mažinant skurdą prioritetas teikiamas darbo jėgos profesiniam mokymui, švietimui, užimtumo ir ūkinės veiklos galimybėms didinti.

Soc.paslaugos šeimoms, auginančioms vaikus, yra viena svarbiausių soc.apsaugos krypčių, kurią įgyvendina įv. valstybinės ir nevyriausybinės institucijos.

Socialinės paslaugos plačiuoju požiūriu – visuomenei teikiamos paslaugos: švietimo, sveikatos priežiūros, socialinės apsaugos, sporto, laisvalaikio, kultūros paslaugos. Siauresnė socialinių paslaugų samprata: tai paslaugos, kurias teikia šiuolaikinės socialinės apsaugos sistema, apimant rizikas (liga, invalidumas, senatvė, našlystė, šeima/vaikai, nedarbas, socialinė atskirtis) pagal ES socialinės apsaugos statistikos klasifikaciją. Socialinės paslaugos – tai socialinė pagalba nepiniginėmis formomis ar socialinės globos pinigais, teikiama asmeniui dėl amžiaus, negalios, ligos, socialinių problemų dalinai ar visiškai netekusiam savarankiškumo ir negalinčiam pasirūpinti savimi.

Skiriamos tokios socialinių paslaugų rūšys:

Bendrosios paslaugos - teikiamos asmeniui (šeimai), kurio gebėjimai savarankiškai rūpintis asmeniniu (šeimos) gyvenimu ir dalyvauti visuomenės gyvenime gali būti ugdomi ar kompensuojami atskiromis teikiamomis paslaugomis. Specialiosios paslaugos - teikiamos asmeniui, kurio gebėjimams savarankiškai rūpintis asmeniniu (šeimos) gyvenimu ir dalyvauti visuomenės gyvenime ugdyti ar kompensuoti bendrųjų socialinių paslaugų nepakanka.

Išskiriamos šios socialinių paslaugų šeimoms ir vaikams rūšys.

Paslauga asmenims, kurie dėl ribotų pajamų, skurdo, nepakankamo savarankiškumo ar negalios negali prasimaitinti patys. Gali būti organizuojamas: karšto maisto pristatymas; maitinimas valgykloje, bendruomenės centre; sauso maisto daviniai; nemokamas maitinimas mokyklose mokiniams iš socialiai remtinų šeimų.

Pagalba namuose -teikiama seniems ir pagyvenusiems, neįgaliesiems, vaikams iš šeimų, turinčių socialinių problemų, rizikos grupių siekiant sudaryti normalias gyvenimo sąlygas ir galimybes gyventi pilnavertį gyvenimą namuose. Teikiamos paslaugos: buto tvarkymas, asmens higienos ir priežiūros paslaugos, maisto pirkimas ir ruošimas, komunalinių mokesčių mokėjimas, gydytojo iškvietimas, vaistų pirkimas, skalbimas, patalynės keitimas.

Dienos globos paslaugos -teikiamos dienos globos įstaigose: vaikų dienos centruose, pagyvenusių žmonių dienos centruose, bendruomenės centruose, dienos centruose neįgaliesiems, dienos prieglaudose rizikos grupės asmenims ir kt. Čia klientai gali praleisti laiką dienos metu, būti ugdomi, poilsiauti ar užsiimti tam tikra darbine veikla.

Socialinės reabilitacijos paslaugos neįgaliesiems ir jų šeimoms teikiamos dienos globos įstaigose: dienos centruose neįgaliesiems, vaikų ugdymo centruose, reabilitacijos centruose, socialinės reabilitacijos centruose, darbo centruose, darbinio mokymo, užimtumo centruose, paramos šeimai centruose. Jos skirtos ugdyti neįgaliųjų fizinius ir protinius sugebėjimus, palengvinti jų integraciją į visuomenės gyvenimą teikiant socialinę, pedagoginę, teisinę ir kitokią pagalbą.

Stacionarios globos paslaugos vaikams teikiamos vaikų globos įstaigose: laikinos vaikų globos namuose, šeimynose, vaikų globos namuose, vaikų globos grupėse, skirtose vaikams ilgesniam ar nuolatiniam gyvenimui, kai jie yra našlaičiai, likę be tėvų globos ar dėl susidariusių aplinkybių, negali gyventi namuose. Šiose įstaigose apgyvendinami ir globojami vaikai. Jose rūpinamasi pagrindiniais vaikų poreikiais, jie ugdomi, lavinami.

LR soc. paslaugų įstatymas (2006), nurodo soc.paslaugų teikėjus, kurie atsako už soc.pasl. teikimo organizavimą:

SADM, Sveikatos apsaugos bei ŠMM; apskričių viršininkai; savivaldybės.

Savivaldybė atsako už socialinių paslaugų teikimą jos teritorijoje nuolat gyvenantiems asmenims. Savivaldybė teikia socialines paslaugas šeimoms, auginančioms vaikus, vienišiems asmenims, nuolat gyvenantiems jos teritorijoje:

-rengia socialinių paslaugų teikimo programas; -organizuoja socialinių paslaugų teikimą; -renka ir analizuoja informaciją apie asmenis, kuriems reikia socialinių paslaugų; -testuoja šeimų, kurios kreipiasi dėl socialinių paslaugų, pajamas bei turtą; -steigia, reorganizuoja, pertvarko bei likviduoja savivaldybės socialinių paslaugų institucijas, šeimynas; -pagal kompetenciją kontroliuoja socialinių paslaugų teikėjų veiklą; -teikia informaciją apie soc. paslaugas.

Socialinių paslaugų katalogas 2000, pagrindiniais socialinių paslaugų teikėjais įvardina soc. darbuotojus, kurie ne tik teikia paslaugas, bet patys yra šių paslaugų organizatoriai bei kontrolieriai. Teikdami soc. paslaugas, soc. darbuotojai bendradarbiauja su kitų profesijų specialistais.

Socialinių paslaugų poreikis vis didėja ir šiuo metu nėra patenkinamas. Atsižvelgus į tai buvo plėtojama ir įgyvendinama socialinių paslaugų plėtros strategijos programa, kuria siekiama didinti socialinių paslaugų įvairovę ir gerinti jų kokybę, mažinti institucinės rūpybos apimtis, investuojant į neinstitucinių socialinių paslaugų institucijas: dienos centrus, bendruomenių ar socialinių paslaugų centrus.

Socialinės paslaugos apima tiek įvairias nefinansinės paramos priemones, tiek rūpybą. Galutinis socialinės paramos tikslas – atkurti asmens gebėjimą savim pasirūpinti pačiam ir padėti jam integruotis į visuomenę.

Socialinių paslaugų infrastruktūros plėtros 2007–2009 metų programos paskirtis sudaryti sąlygas plėtoti socialines paslaugas savivaldybėse, užtikrinant gyventojams galimybę naudotis socialinėmis paslaugomis, skatinant NVO, teikiančių socialines paslaugas, savivaldybių institucijų, užsienio partnerių, regionų, viešojo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimą. Programą vykdo SADM, kt.valstybės ir savivaldybių institucijos, NVO.

Numatomos šios socialinių paslaugų pagrindinės kryptys:

- Socialinių paslaugų decentralizavimas kuriant socialinių paslaugų sistemą ir užtikrinant socialinį saugumą skirtingoms socialinėms žmonių grupėms - priartinant socialines paslaugas prie žmogaus gyvenamosios vietos.

- Bendruomenės socialinių paslaugų poreikių tenkinimas vadovaujantis prioritetų nustatymo principu. Būtina toliau plėsti kompleksinį socialinių paslaugų įstaigų tinklą bendruomenėse, rūpintis, kad jos teiktų kuo įvairesnes, geros kokybės socialines paslaugas, orientuotas į pagalbą šeimoms.

- Socialinių paslaugų sistemos taikymas įtraukiant bendruomenę, socialinių paslaugų planavimą bei socialinių projektų rengimą. Kad socialinių paslaugų sistema būtų veiksminga, reikia kuo plačiau įtraukti vietos bendruomenes – didinti savivaldybių institucijų ir NVO bendradarbiavimą rengiant bendrus šios programos projektus vietiniame lygyje skatinti žmonių socialinį aktyvumą.

- Socialinių paslaugų infrastruktūros plėtros skatinimas finansuojant socialinius projektus iš Lietuvos valstybės biudžeto. Įgyvendinant šią programą, savivaldybėse parengti projektai bus finansuojami iš SADM biudžete šiam tikslui numatytų lėšų. Pirmenybė teikiama tokiems projektams, kuriems įgyvendinti, be Lietuvos valstybės biudžeto lėšų, numatomi ir kiti šaltiniai: savivaldybių biudžetų lėšos, užsienio partnerių, vietos įmonių, privačių asmenų ir kitų fondų parama. Savivaldybės ir NVO pradėjo glaudžiau bendradarbiauti, įgyvendindamos socialinių paslaugų plėtros projektus.

- Valstybinių ir NVO bendro darbo sistemos kūrimas numatant atskirų organizacijų atsakomybę socialinių paslaugų teikimo srityje.

- Socialinių paslaugų infrastruktūros plėtojimas visoje Lietuvos teritorijoje, atsižvelgiant į situaciją kiekvienoje savivaldybėje ir vietos gyventojų poreikius, valstybinių ir NVO bendro darbo sistemos kūrimas. Teikiamų paslaugų mastas labai skirtingas įvairių miestų (rajonų) savivaldybėse. Kai kurios savivaldybės, neturėdamos pakankamai lėšų, nesuinteresuotos plėtoti soc. paslaugų sistemą, kurti bei įgyvendinti soc. programas. Skatinant valstybės, savivaldybių ir NVO bendradarbiavimą, viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės formas plėtojama   social. paslaugų infrastruktūrą.

Socialines paslaugas organizuoja ir teikia socialiniai darbuotojai, jų padėjėjai, socialinio darbo organizatoriai ir kt.



Politica de confidentialitate | Termeni si conditii de utilizare



DISTRIBUIE DOCUMENTUL

Comentarii


Vizualizari: 592
Importanta: rank

Comenteaza documentul:

Te rugam sa te autentifici sau sa iti faci cont pentru a putea comenta

Creaza cont nou

Termeni si conditii de utilizare | Contact
© SCRIGROUP 2024 . All rights reserved