CATEGORII DOCUMENTE
Afaceri Calculatoare Casa masina Didactica pedagogie Diverse Educatie Finante Geografie Istorie & politica Legislatie Limba Management Sanatate Tehnologie

Bulgara	Ceha slovaca	Croata	Engleza	Estona	Finlandeza	Franceza
Germana	Italiana	Letona	Lituaniana	Maghiara	Olandeza	Poloneza
Sarba	Slovena	Spaniola	Suedeza	Turca	Ucraineana

įstatymai	įvairių	Apskaitos	Architektūra	Biografija	Biologija	Botanika	Chemija
Ekologija	Ekonomika	Elektra	Finansai	Fizinis	Geografija	Istorija	Karjeros
Kompiuteriai	Kultūra	Literatūra	Matematika	Medicina	Politika	Prekyba	Psichologija
Receptus	Sociologija	Technika	Teisė	Turizmas	Valdymas	vietimas

SOCIALINIŲ PROBLEMŲ ANALIZĖ ˇMOGAUS SOCIALINĖS RAIDOS DOKUMENTUOSE. SOCIALINĖ ATSKIRTIS IR JOS RIBOS. SKURDO ANALIZĖ IR JO ĮVEIKIMO STRATEGIJOS. SOCIALINĖS PASLAUGOS EIMOMS IR VAIKAMS. SOCIALINIŲ PASLAUGŲ PLĖTROS STRATEGIJOS PAGRINDINĖS KRYPTYS.

Sociologija

+ Font mai mare | - Font mai mic


DOCUMENTE SIMILARE

ˇmogui ar ˛monių grupei kylančių socialinių problemų spektras labai platus. Tai skurdas, nedarbas, neprie˛iūra, neįgalumas, trukdantis integruotis į visuomenę, patenkinti fiziologinius, saviraikos, pagarbos ir kitus poreikius. Social. problemas galima nagrinėti per ˛mogaus socialinės raidos prizmę. Remiantis Jungtinių Tautų vystymo programa, ˛mogaus socialinė raida suvokiama kaip procesas, kuris plečia ˛mogaus pasirinkimo galimybes. Galima rinktis i daugybės alternatyvų, kurios kinta, tačiau ˛mogus privalo visada turėti galimybę pasirinkti tris esminius dalykus: galimybę ilgai ir sveikai gyventi, įgyti ˛inių bei pasirūpinti itekliais, reikalingais normaliam gyvenimo lygiui pasiekti. Valstybingumo atkūrimas, demokratija ir valstybės atsivėrimas pasauliui suteikė Lietuvos ˛monėms daugybę galimybių. Kita vertus socialines problemas paatrina skausmingos struktūrinės reformos, didėjanti konkurencija darbo rinkoje, stiprėjantis individualizmas ir socialinių vertybių pokyčiai. Nedarbas, skurdo pavojus, pagrindinės mokyklos nelankantys vaikai, didėjantis nepilnamečių nusikalstamumas, narkomanija – nerimą keliantys faktai.

alies mokyklose sparčiai plintantis tabako, alkoholio, narkotikų ir psichotropinių med˛iagų vartojimas irykino opią ugdymo institucijų problemą – nepakankamą pedagogų pasirengimą dirbti su moksleiviais padidintos rizikos sąlygomis. Ikilo būtinybė kelti pedagogų kvalifikaciją iais klausimais, įpatingą dėmesį skirti moksleivių gyvenimo įgūd˛ių ugdymui. LR Vyriausybės pavedimu parengta Nacionalinė narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos programa. ,,Narkomanijos prevencija ugdymo institucijose“.

Pagrindinę problemą sudaro įstatymų, reglamentuojančių vaikų teises, konkretaus igyvendinimo sunkumai. Dėl materialinių, socialinių ir kt. prie˛asčių, Lietuvai pereinant į demokratinę valstybę, padaugėjo beglobių, socialiai ir pedagogikai apleistų vaikų, pada˛nėjo jų nusikalstamumas. Laisvalaikis jaunimui yra labai svarbi gyvenimo dalis. Bendravimą kaip vieną svarbiausių laisvalaikio formų da˛niausia mini jaunesni nei 24m. am˛iaus, gyvenantys did˛iuosiuose Lietuvos miestuose bei nevedę jauni ˛monės. Pasyvios laisvalaikio formos yra daug populiaresnės nei aktyvi visuomeninė veikla. Toks pasirinkimas – tai dar viena ˛emo jaunimo socialinio aktyvumo iliustracija.

Rimta Lietuvos socialine problema tampa smurtas, nuo kurio fizikai ir psichologikai nukenčia vaikai. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos deklaruojama, jog valstybės dalyvės, siekdamos apginti vaiką nuo fizinio ar psichologinio smurto, į˛eidimų ar piktnaud˛iavimo, prie˛iūros nebuvimo, grubaus elgesio ar inaudojimo, imasi visų reikiamų teisinių, administracinių, socialinių ir vietimo priemonių. Lietuvoje viena populiariausių priemonių – tai baud˛iamosios bylos, vaikų paėmimas i smurtaujančių tėvų. NVO t.p. vaidina svarbią reikmę teikiant socialinę pagalbą vaikams, tačiau savanorika veikla Lietuvoje dar nėra tokia populiari kaip u˛sienio alyse.

Pagyvenusių ˛monių soc. problemos. Senatvė laikoma socialine rizika. Senatvės ir invalidumo pensininkai Lietuvos skurdo ma˛inimo strategijoje priskiriami prie labiausiai skurstančių gyventojų grupių. Socialinių paslaugų įstatymas suteikia platesnes galimybes seniems ˛monėms likti gyventi savo namuose, nes atsirado daugiau nestacionarių paslaugų.

Socialine atskirtimi vadinama tokia ˛monių grupės padėtis, kai jos nariai visai neturi arba turi ribotas galimybes dalyvauti visuomenes gyvenime. Socialinė atskirtis – tai nesugebėjimas produktyviai dalyvauti ekonominiame, socialiniame, politiniame ir kultūriniame gyvenime. Kartais reikia nutolimą nuo visos bendruomenės.

Socialinė atskirtis – tai nesąmoningas, nesavanorikas ˛mogaus nutolimas nuo visuomenės. Lietuvoje socialinė atskirtis apibrė˛iama kaip visuomenės atsisakymas savo narių, jei jų gyvenimo būdas neatitinka visuomenės nuostatų arba jie negali palaikyti įprastos socialinės sąveikos, neturėdami tam reikalingų materialinių iteklių , isilavinimo ir panaiai. Socialinė atskirtis siejama su :

Gyvenimo lygiu (ma˛os pajamos, skurdas);

vietimu, u˛imtumu, darbu

Gyvenamąja vieta (kaimo vietovėse socialinė atskirtis dar didesnė negu mieste.

Am˛iumi, Lytimi

Socialinę atskirtį sąlygojantys faktoriai:

Teisiniai – politiniai; Socialiniai – ekonominiai; Kultūriniai psichologiniai

Bedarbystė kaip socialinė atskirtis. Blogiausia įtaką ˛mogaus socialinei raidai daro ilgalaikis nedarbas ir jo lemiama socialinė atskirtis, t.y. laisvo ˛mogaus pasirinkimo socialinėje ekonominėje sferoje ribojimas.

Skurdas kaip socialinė atskirtis. Skurdas ir socialinė atskirtis– tarpusavyje glaud˛iai susiję reikiniai. Socialine atskirtimi laikomas reikinys, kai visuomenė atsisako kai kurių savo narių. Paprastai tai būna asmenys, kurių gyvenimo būdas neatitinka visuomenės nuostatų arba kurie negali palaikyti įprastinių socialinių ryių, nes neturi tam reikalingų materialinių iteklių, isilavinimo. Todėl socialinė atskirtis ir skurdas yra vienas kitą skatinantys reikiniai.

Moterys kaip socialinė atskirtis.

Skurdas – tai būklė, kai trūksta materialinių, kultūrinių bei socialinių iteklių net ma˛iausiam gyvenimo lygiui laiduoti.

Skurdo prie˛astys daugialypės ir įvairios, jos priklauso nuo valstybės politikos, nuo visuomenės kultūros, nuo paties ˛mogaus. Skurdo prie˛astys: nedarbas, ma˛os pajamos, ma˛ėjantis gimstamumas, silpna mokyklų techninė bazė bei pernelyg ankstyvas mokymosi nutraukimas, lyčių nelygybė, kitataučių diskriminacija, etiniai konfliktai, eimos institucijos irimas ir skyrybos. Skurdą galima skirstyti į absoliutų ir santykinį.

Skurdas, atsirandantis dėl ˛monių elgsenos ir jų asmeninių bruo˛ų;
Skurdas, atsirandantis dėl visos visuomenės elgsenos (struktūrinis skurdas)

Lietuva pasiraiusi su Europos Komisija susitarimo memorandumą 2002m. Įsipareigojo kurti nacionalinį kovos su skurdu ir socialine atskirtimi veiksmų planą. Skurdo ir socialinės atskirties įveikimas daugiausiai yra politinės valios problema. Ma˛inant skurdą prioritetas teikiamas darbo jėgos profesiniam mokymui, vietimui, u˛imtumo ir ūkinės veiklos galimybėms didinti.

Soc.paslaugos eimoms, auginančioms vaikus, yra viena svarbiausių soc.apsaugos krypčių, kurią įgyvendina įv. valstybinės ir nevyriausybinės institucijos.

Socialinės paslaugos plačiuoju po˛iūriu – visuomenei teikiamos paslaugos: vietimo, sveikatos prie˛iūros, socialinės apsaugos, sporto, laisvalaikio, kultūros paslaugos. Siauresnė socialinių paslaugų samprata: tai paslaugos, kurias teikia iuolaikinės socialinės apsaugos sistema, apimant rizikas (liga, invalidumas, senatvė, nalystė, eima/vaikai, nedarbas, socialinė atskirtis) pagal ES socialinės apsaugos statistikos klasifikaciją. Socialinės paslaugos – tai socialinė pagalba nepiniginėmis formomis ar socialinės globos pinigais, teikiama asmeniui dėl am˛iaus, negalios, ligos, socialinių problemų dalinai ar visikai netekusiam savarankikumo ir negalinčiam pasirūpinti savimi.

Skiriamos tokios socialinių paslaugų rūys:

Bendrosios paslaugos - teikiamos asmeniui (eimai), kurio gebėjimai savarankikai rūpintis asmeniniu (eimos) gyvenimu ir dalyvauti visuomenės gyvenime gali būti ugdomi ar kompensuojami atskiromis teikiamomis paslaugomis. Specialiosios paslaugos - teikiamos asmeniui, kurio gebėjimams savarankikai rūpintis asmeniniu (eimos) gyvenimu ir dalyvauti visuomenės gyvenime ugdyti ar kompensuoti bendrųjų socialinių paslaugų nepakanka.

Iskiriamos ios socialinių paslaugų eimoms ir vaikams rūys.

Paslauga asmenims, kurie dėl ribotų pajamų, skurdo, nepakankamo savarankikumo ar negalios negali prasimaitinti patys. Gali būti organizuojamas: karto maisto pristatymas; maitinimas valgykloje, bendruomenės centre; sauso maisto daviniai; nemokamas maitinimas mokyklose mokiniams i socialiai remtinų eimų.

Pagalba namuose -teikiama seniems ir pagyvenusiems, neįgaliesiems, vaikams i eimų, turinčių socialinių problemų, rizikos grupių siekiant sudaryti normalias gyvenimo sąlygas ir galimybes gyventi pilnavertį gyvenimą namuose. Teikiamos paslaugos: buto tvarkymas, asmens higienos ir prie˛iūros paslaugos, maisto pirkimas ir ruoimas, komunalinių mokesčių mokėjimas, gydytojo ikvietimas, vaistų pirkimas, skalbimas, patalynės keitimas.

Dienos globos paslaugos -teikiamos dienos globos įstaigose: vaikų dienos centruose, pagyvenusių ˛monių dienos centruose, bendruomenės centruose, dienos centruose neįgaliesiems, dienos prieglaudose rizikos grupės asmenims ir kt. Čia klientai gali praleisti laiką dienos metu, būti ugdomi, poilsiauti ar u˛siimti tam tikra darbine veikla.

Socialinės reabilitacijos paslaugos neįgaliesiems ir jų eimoms teikiamos dienos globos įstaigose: dienos centruose neįgaliesiems, vaikų ugdymo centruose, reabilitacijos centruose, socialinės reabilitacijos centruose, darbo centruose, darbinio mokymo, u˛imtumo centruose, paramos eimai centruose. Jos skirtos ugdyti neįgaliųjų fizinius ir protinius sugebėjimus, palengvinti jų integraciją į visuomenės gyvenimą teikiant socialinę, pedagoginę, teisinę ir kitokią pagalbą.

Stacionarios globos paslaugos vaikams teikiamos vaikų globos įstaigose: laikinos vaikų globos namuose, eimynose, vaikų globos namuose, vaikų globos grupėse, skirtose vaikams ilgesniam ar nuolatiniam gyvenimui, kai jie yra nalaičiai, likę be tėvų globos ar dėl susidariusių aplinkybių, negali gyventi namuose. iose įstaigose apgyvendinami ir globojami vaikai. Jose rūpinamasi pagrindiniais vaikų poreikiais, jie ugdomi, lavinami.

LR soc. paslaugų įstatymas (2006), nurodo soc.paslaugų teikėjus, kurie atsako u˛ soc.pasl. teikimo organizavimą:

SADM, Sveikatos apsaugos bei MM; apskričių virininkai; savivaldybės.

Savivaldybė atsako u˛ socialinių paslaugų teikimą jos teritorijoje nuolat gyvenantiems asmenims. Savivaldybė teikia socialines paslaugas eimoms, auginančioms vaikus, vieniiems asmenims, nuolat gyvenantiems jos teritorijoje:

-rengia socialinių paslaugų teikimo programas; -organizuoja socialinių paslaugų teikimą; -renka ir analizuoja informaciją apie asmenis, kuriems reikia socialinių paslaugų; -testuoja eimų, kurios kreipiasi dėl socialinių paslaugų, pajamas bei turtą; -steigia, reorganizuoja, pertvarko bei likviduoja savivaldybės socialinių paslaugų institucijas, eimynas; -pagal kompetenciją kontroliuoja socialinių paslaugų teikėjų veiklą; -teikia informaciją apie soc. paslaugas.

Socialinių paslaugų katalogas 2000, pagrindiniais socialinių paslaugų teikėjais įvardina soc. darbuotojus, kurie ne tik teikia paslaugas, bet patys yra ių paslaugų organizatoriai bei kontrolieriai. Teikdami soc. paslaugas, soc. darbuotojai bendradarbiauja su kitų profesijų specialistais.

Socialinių paslaugų poreikis vis didėja ir iuo metu nėra patenkinamas. Atsi˛velgus į tai buvo plėtojama ir įgyvendinama socialinių paslaugų plėtros strategijos programa, kuria siekiama didinti socialinių paslaugų įvairovę ir gerinti jų kokybę, ma˛inti institucinės rūpybos apimtis, investuojant į neinstitucinių socialinių paslaugų institucijas: dienos centrus, bendruomenių ar socialinių paslaugų centrus.

Socialinės paslaugos apima tiek įvairias nefinansinės paramos priemones, tiek rūpybą. Galutinis socialinės paramos tikslas – atkurti asmens gebėjimą savim pasirūpinti pačiam ir padėti jam integruotis į visuomenę.

Socialinių paslaugų infrastruktūros plėtros 2007–2009 metų programos paskirtis sudaryti sąlygas plėtoti socialines paslaugas savivaldybėse, u˛tikrinant gyventojams galimybę naudotis socialinėmis paslaugomis, skatinant NVO, teikiančių socialines paslaugas, savivaldybių institucijų, u˛sienio partnerių, regionų, vieojo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimą. Programą vykdo SADM, kt.valstybės ir savivaldybių institucijos, NVO.

Numatomos ios socialinių paslaugų pagrindinės kryptys:

- Socialinių paslaugų decentralizavimas kuriant socialinių paslaugų sistemą ir u˛tikrinant socialinį saugumą skirtingoms socialinėms ˛monių grupėms - priartinant socialines paslaugas prie ˛mogaus gyvenamosios vietos.

- Bendruomenės socialinių paslaugų poreikių tenkinimas vadovaujantis prioritetų nustatymo principu. Būtina toliau plėsti kompleksinį socialinių paslaugų įstaigų tinklą bendruomenėse, rūpintis, kad jos teiktų kuo įvairesnes, geros kokybės socialines paslaugas, orientuotas į pagalbą eimoms.

- Socialinių paslaugų sistemos taikymas įtraukiant bendruomenę, socialinių paslaugų planavimą bei socialinių projektų rengimą. Kad socialinių paslaugų sistema būtų veiksminga, reikia kuo plačiau įtraukti vietos bendruomenes – didinti savivaldybių institucijų ir NVO bendradarbiavimą rengiant bendrus ios programos projektus vietiniame lygyje skatinti ˛monių socialinį aktyvumą.

- Socialinių paslaugų infrastruktūros plėtros skatinimas finansuojant socialinius projektus i Lietuvos valstybės biud˛eto. Įgyvendinant ią programą, savivaldybėse parengti projektai bus finansuojami i SADM biud˛ete iam tikslui numatytų lėų. Pirmenybė teikiama tokiems projektams, kuriems įgyvendinti, be Lietuvos valstybės biud˛eto lėų, numatomi ir kiti altiniai: savivaldybių biud˛etų lėos, u˛sienio partnerių, vietos įmonių, privačių asmenų ir kitų fondų parama. Savivaldybės ir NVO pradėjo glaud˛iau bendradarbiauti, įgyvendindamos socialinių paslaugų plėtros projektus.

- Valstybinių ir NVO bendro darbo sistemos kūrimas numatant atskirų organizacijų atsakomybę socialinių paslaugų teikimo srityje.

- Socialinių paslaugų infrastruktūros plėtojimas visoje Lietuvos teritorijoje, atsi˛velgiant į situaciją kiekvienoje savivaldybėje ir vietos gyventojų poreikius, valstybinių ir NVO bendro darbo sistemos kūrimas. Teikiamų paslaugų mastas labai skirtingas įvairių miestų (rajonų) savivaldybėse. Kai kurios savivaldybės, neturėdamos pakankamai lėų, nesuinteresuotos plėtoti soc. paslaugų sistemą, kurti bei įgyvendinti soc. programas. Skatinant valstybės, savivaldybių ir NVO bendradarbiavimą, vieojo ir privataus sektoriaus partnerystės formas plėtojama social. paslaugų infrastruktūrą.

Socialines paslaugas organizuoja ir teikia socialiniai darbuotojai, jų padėjėjai, socialinio darbo organizatoriai ir kt.

Politica de confidentialitate | Termeni si conditii de utilizare

DISTRIBUIE DOCUMENTUL

Vizualizari: 592
Importanta:

Comenteaza documentul:

Te rugam sa te autentifici sau sa iti faci cont pentru a putea comenta

Creaza cont nou

Distribuie URL
https://www.scrigroup.com/limba/lituaniana/457/SOCIALINI-PROBLEM-ANALIZ-MOGAU14225.php

Adauga cod HTML in site
<a href="https://www.scrigroup.com/limba/lituaniana/457/SOCIALINI-PROBLEM-ANALIZ-MOGAU14225.php" target="_blank" title=" - https://www.scrigroup.com/limba/lituaniana/457/SOCIALINI-PROBLEM-ANALIZ-MOGAU14225.php">SOCIALINIŲ PROBLEMŲ ANALIZĖ ˇMOGAUS SOCIALINĖS RAIDOS DOKUMENTUOSE. SOCIALINĖ ATSKIRTIS IR JOS RIBOS. SKURDO ANALIZĖ IR JO ĮVEIKIMO STRATEGIJOS. SOCIALINĖS PASLAUGOS EIMOMS IR VAIKAMS. SOCIALINIŲ PASLAUGŲ PLĖTROS STRATEGIJOS PAGRINDINĖS KRYPTYS.</a>

SOCIALINIŲ PROBLEMŲ ANALIZĖ ˇMOGAUS SOCIALINĖS RAIDOS DOKUMENTUOSE. SOCIALINĖ ATSKIRTIS IR JOS RIBOS. SKURDO ANALIZĖ IR JO ĮVEIKIMO STRATEGIJOS. SOCIALINĖS PASLAUGOS EIMOMS IR VAIKAMS. SOCIALINIŲ PASLAUGŲ PLĖTROS STRATEGIJOS PAGRINDINĖS KRYPTYS.

Sociologija

DOCUMENTE SIMILARE

DISTRIBUIE DOCUMENTUL

Comenteaza documentul:

SOCIALINIŲ PROBLEMŲ ANALIZĖ ˇMOGAUS SOCIALINĖS RAIDOS DOKUMENTUOSE. SOCIALINĖ ATSKIRTIS IR JOS RIBOS. SKURDO ANALIZĖ IR JO ĮVEIKIMO STRATEGIJOS. SOCIALINĖS PASLAUGOS EIMOMS IR VAIKAMS. SOCIALINIŲ PASLAUGŲ PLĖTROS STRATEGIJOS PAGRINDINĖS KRYPTYS.