CATEGORII DOCUMENTE

Bulgara	Ceha slovaca	Croata	Engleza	Estona	Finlandeza	Franceza
Germana	Italiana	Letona	Lituaniana	Maghiara	Olandeza	Poloneza
Sarba	Slovena	Spaniola	Suedeza	Turca	Ucraineana

įstatymai	įvairių	Apskaitos	Architektūra	Biografija	Biologija	Botanika	Chemija
Ekologija	Ekonomika	Elektra	Finansai	Fizinis	Geografija	Istorija	Karjeros
Kompiuteriai	Kultūra	Literatūra	Matematika	Medicina	Politika	Prekyba	Psichologija
Receptus	Sociologija	Technika	Teisė	Turizmas	Valdymas	vietimas

CORYNEBACTERIUM DIPHTERIA

įvairių

+ Font mai mare | - Font mai mic


DOCUMENTE SIMILARE

Difterija ūmi infekcinė liga,pasireikianti intoksikacija ir fibrininiu odos u˛degimu. Aprayta Hipokrato, Galeno. 1883m. atrado Klebs.

Pagrindinis Corynebacterium atstovas yra C.diphteriae. Ji sukelia difteriją. Liga ˛inoma seniai. Ji nebuvo da˛na liga. tik 17a. iplito Europoje- tapo epidemine liga. Sirgo visi, imirdavo itisos eimos. 18a. prad˛ioje pasiekė Ameriką. Ten t.p. sergamumas buvo didelis, mirdavo daug. Vėliau difterijos pobūdis kito, daugelis ˛monių įgydavo imunitetą. Imlūs buvo vaikai- ji tapo vaikų liga. 19-20a. prad˛ioje sirgo tik vaikai. Ji buvo laikoma vaikų liga. Prie 20-30 metų vėl pradėjo sirgti suaugę da˛niau nei vaikai. iuo metu difterijos atvejų nedaug, Lietuvoje registruojami ne kasmet.

● Morfologija -polimorfikos lazdelės, G+, 4-7μm ilgio, būna ir trumpesnės(1-2μm). Jos gali turėt voliutino grūdelius galuose(2 grūdelius). Būdingai isidėsto grynos kultūros tepinėliuose- kampais, sudaro F, Y, X raidę, o kartais kaip hieroglifai. Kapsulių ir sporų nesudaro, ˛iu˛elių neturi.

● Klasifikacija –yra 3 biovarai:

a) var- gravis. R-forma, kolonijos ikylos, pilkvos, skaldo krakmolą. Neturi voliutino grūdelių, arba tik vieną. Lazdelės trumpos, tik 2-3μm, o kartais ma˛iau. Didesnis fermentinis aktyvumas.

b) var-intermedius. Negamina egzotoksino, pereinama forma. U˛ima tarpinę padėtį. Skaldo dekstrinus.

c) var- mitis. S-formos, smulkios, juodos, blizgančios kolonijos, neskaldo krakmolo. 2 voliutino grūdeliai.

ie biovarai skiriasi biologiniu aktyvumu, t.p. kultūrinėm savybėm, morfologija.

● Kultūrinės savybės-fakultatyvinis anaerobas, pH ,2-7,6 ,t=37^oC, reiklios terpėms. Jos paprastai kultyvuojamos terpėse su serumu. Ten gerai dauginasi. Ne visos padermės reiklios vienodai. Yra tokių, kur reikia nikotino r., pantoteno r., biotino, tiamino. Tai stimuliatoriai. Paprastai kultyvuojamos sukreinto kraujo serumo terpėse. Jos kartu yra elektyvinės( nedaug tirpaus azoto). Terpėse atskiri biovarai dauginasi nevienodai. Greičiausiai dauginasi gravis. Gravis vienos generacijos laikas – apie 60 min. Jis iauga stambiom kolonijom. Terpėse redukuoja kai kuriuos metalų junginius( su K). Mitis – juodos, Gravis- pilkos kolonijos. Jos didesnės, bet ne rykiai juodos. Skystoj terpėje taip pat dauginasi nevienodai. Gravis sudaro plėvelę, o mitis- drumsčia. Intermedius u˛ima tarpinę padėtį- ir drumsčia, ir sudaro plėvelę.

● Biologinės savybės- Gravis skaldo krakmolą, glikogeną, o kiti ne. Neskaldo dekstrinų. Visos padermės iskiria katalazę. Visos skaldo gliukozę. Intermedius skaldo dekstrinus, bet neskaldo krakmolo ir glikogeno. Skiriasi savo virulentikumu. Labiausiai virulentikas gravis biovaras. Virulentikumo savybės priklauso nuo iskiriamo toksino. Jis yra egzotoksinas. Dar 1951m. buvo iaikinta, kad io toksino sintezę koduoja bakteriofagai. Egzotoksiną iskiria tik lizogeninės padermės. is toksinas sutrigdo baltymo sintezę, blokuoja AR perneimą, ląstelės nekrozė, fibrininis u˛degimas. Egzotoksinas jautrus viesai, termolabilus. Pridėjus formalino ir laikant 40^oC temperatūroje, gaunamas anatoksinas. Be to gamina hialuronidazę, neuraminidazę, nekrotoksiną.

● Antigeninė sandara- O Ag polisacharidas T stabilus ir K Ag baltyminis T labilus.

● Rezistentikumas- palyginti atsparios bakterijos, jautrios kaitinimui( ~60^oC apie 10min.), jautrios dezinfekcijai, ilgai laikosi dulkėse, ant ˛aizdų ir grindų.

● Patogenezė- Difterija serga tik ˛monės. Inf.altinis- ˛mogus, sveiki bakterijų neiotojai ar sergantys difterija. Ankčiau buvo daug neiotojų. Sukėlėjas plinta oro- laeliniu keliu. Patenka ant kvėpavimo takų gleivinės ir čia dauginasi. Galima įneti į akies junginę, ˛aizdą, lyt. organų gleivinę. Inkubacinis periodas (IP)- 10-14dienų. Pats sukėlėjas organizme neiplinta, dauginasi epiteliocituose, o iplinta toksinas. Sukelia toksinemiją, pakenkia irdį, antinksčius, NS, kepenų, inkstų, blu˛nies ląstelės. ˇidinio vietoje sukelia koaguliacinę nekrozę, i kraujagyslių isiskiria fibrinas, gleivinės edema, gali u˛kimti kvėpavimo takų spindį. Gleivinėje susidariusią plėvelę, jei viskas gerai, galima atkosėti, inyksta paburkimas, u˛degimas. Toksino sintezė priklauso nuo sąlygų: Fe. Intensyvi toksino sintezė gali vykti ten, kur Fe labai ma˛ai, ar jos visai nėra. Todėl prad˛ioje toksinas nesintezuojamas. Kur susidaro Fe deficitas, ten toksinas sintetinamas. Gravis sukelia sunkiausia difterijos formą, o Mitis- ma˛iausiai virulentikas.

● Laboratorinė diagnostika- tik bakteriologinė, serologinė da˛niausiai ma˛ai vertinga, nes dauguma ˛monių turi imunitetą. Bakteriologinė- tiriamoji med˛iaga- difterinės plėvelės, kurios paimamos nuo migdolų, i nosies, akių ir ten kur ji gali būti. 1)- Daromas tepinėlis( fiksuojama ant ugnies ir da˛omas Neiserio būdu arba metileno mėliu. Da˛ant Neiserio būdu- voliutino grūdeliai nusida˛o mėlyna spalva, o kūnas lieka rudas). Labai svarbu tepinėlyje atskirti nuo difteroidų( Cor.pseudodiphtericum, Cor. Xerosis). 2)- Difterijos atveju tiriamoji med˛iaga nesėjama į petrilėktelę, dėl pavienių kolonijų gavimo, o ikart sėjama į sukreinto kraujo serumo terpę gautu gryną kultūrą. 3)- Gavus gryną kultūrą, ir padarius tepinėlį, jį mikroskopuojant, voliutino grūdelių būvimas dar nėra įrodymas. 4)- Nustatomas biocheminis aktyvumas( svarbus ureazės testas, ją turi tik difteroidai), serologinės savybės ir toksino gamyba. Toksikumo nustatymas- difuzinė precipitacija gelyje( su anatoksinais). Toksinas difunduoja į terpę ir jungiasi su anatoksinu. Susidaro strėlės( ūsai). Serologinių tipų nustatymas- orientacinė agliutinacijos r-ja su rūiniais serumais rūiai ir serovarui nustatyti. Serologinės r-jos- iekome Ak neiotojų ir da˛nai sergančių anginomis ligonių serume( 2-3 sirgimo savaitę). Reakcija atliekama Vidalio reakcijos principu( diagnostikumas + serumas). Schick mėginys- įleisti į odą egzotoksiną, jei parausta, reikiasi nėra antitoksino, tai ligonis gali susirgti difterija. Biologinis mėginys- 2 jūrų kiaulytėms suleid˛iame į paodį tiriamosios kultūros, antrajai dar suleid˛iame priedifterinio serumo. Jei toksika pirmoji ˛ūva per 2-4 dienas.

● Imunitetas- dauguma ˛monių turi imunitetą. Tai antitoksinis imunitetas. Jis ilgalaikis, trunka 10-15metų. Praeity kartą įgytas imunitetas ilieka visą gyvenimą( ˛mogus nuolat susidurdavo su neiotojais, sergančiais difterija, todėl bakterijos nuolat patenka į organizmą, nuolat patenka Ag). Vaikai iki 0,5metų neserga, nes perduotas motinos imunitetas. Ne visi vaikai tampa imlūs. Did˛iausias imlumas apie 3 metus, paskui įgyja savo imunitetą. Dabar suma˛ėjus neiotojams, ˛monės tampa imlūs ligai. Kaip su˛inot ar ˛mogus turi imunitetą? Schick mėginys pasiūlė Schick 1913m. Jei suvirktus į odą 0,8mg (1/40 Dlm) egzotoksino, tai ˛mogui, neturinčiam imuniteto, sukels vietinę r-ją- odos paraudimą. O jei turi, tai kraujyje yra antitoksinai.

● Profilaktika - difterijos profilaktikai naudojamas difterijos anatoksinas. Jį gavo Romonas. Anatoksinas gaunamas paveikus egzotoksiną formalinu. Jis naudojamas kartu su kitais anatoksinais( stabligės, B.pertusis Ag arba pačiom B.pertusis).Tai DTAP, DTP. Kūdikiai pirmą kartą vakcinuojami 3mėn. Ir po 1,5metų dar kartą. Suaugę ˛monės turėtų vakcinuotis kas 10 metų. Ji ypač pavojinga vyresnio am˛iaus ˛monėms. Profilaktikai naudojamas antitoksinis serumas – tai difterijos gydymui, bet galima ir profilaktikai. Antibiotikai sudaro aktyvų imunitetą. Antitoksinis serumas naudojamas tais atvejais, kai ˛inoma, kad ˛mogus buvo kontakte su sergančiu ar neiotoju. Tai svetimas baltymas, gaunamas i arklio. Jį galima įvirkti tik desensibilizavus organizmą.

MYCOBACTERIUM TUBERCULOSIS

Tbc- ˛monių ir gyvulių lėtinė liga. Pakenkia plaučius, odą, ˛arnyną, tose vietose sudaro granulomą. Ptysis( d˛iova) jau buvo ˛inoma prie Hipokratą, buvo rasti Tbc pa˛eisti kaulai. 1882metais Kochas įrodė kas sukelia Tbc. Pademonstravo Tbc sukėlėją. Tbc pirmiausia sirgo galvijai, bet prisijaukinus gyvulius, naudojo mėsą, pieną. I-oji mikobakterija, kuri sukėlė Tbc, buvo M. bovis. Vėliau pakito, mutavo ir atsirado M. tuberculosis. Ji pavojinga ir būdinga ˛monėms. Ir viduram˛iais ir vėliau Tbc sirgo daug į˛ymių ˛monių. Praeitame am˛iuje atsirado efektyvūs vaistai. Tbc vėl grį˛ta, bet dar blogesnė nei buvo. Atsirado padermės, kad nėra kuom jos gydyti. Tbc ypač pavojinga sergantiems ˇIV.

● Morfologija- sukėlėjas M. tuberculosis- lazdelės, gali būti 5-7μm ilgio, kartais labai trumpos. Kartais sutrūkinėja. Jų citoplazmoje matosi grūdėtumas. Jis labiausiai ireiktas M. tuberculosis. Grūdeliai stambūs, atrodo, kad lazdelė sudaryta i grandinėlės. Sporų ir kapsulių nesudaro, nejudrios, polimorfikos. Skrepliuose bakterijos susigrupavusios padrikais pulkeliais, galima matyti fragmentuotas lazdeles. M. tuberculosis atspari rūgtims. Jų sienelėje yra riebalinių med˛iagų, vakų. Tai daro sienelę ma˛ai pralaid˛ią vandeniui, dėl to M. tuberculosis nebijo dezinfekcinių med˛iagų, silpnų armų, rūgčių tirpalų. Sienelė dvisluoksnė. Iorinis- lipopolisacharidiniai baltymai. G+, nes G+ baltymas sutrigdo peptidoglikanų sintezę.

●Kultūrinės savybės- aerobai, chemoorganotrofai, pH=6,4-7,2, pakančios rūgtims, auginamos sudėtingose terpėse( kiauinio trynys, serumas, briliantinė ˛aluma- naikinti kitoms bakterijoms). Mikobakterijos skirstomos į lėtai ir greit besidauginančias. Patogeninės mikobakterijos- lėtai. M. tuberculosis stand˛ioje terpėje kolonijas sudaro tik po 2-3 savaičių. Labai gruoblėtos, R-formos kolonijos su geltonu pigmentu, kuris nedifunduoja į terpę, augimui reikia vit.H, PP, B6. Terpės: Leventeino- Jenseno, Fino.

● Biocheminis aktyvumas- nedidelis. Retai tiriamas dėl lėto dauginimosi. Turi proteolizinių, sacharolizinių savybių, tačiau jos sunkiai aptinkamos.

● Patogenezė- Inf. altinis ˛mogus ir gyvuliai. Pagrindinis inf. altinis- sergantis ˛mogus atvira plaučių forma.Ypač pavojingi kaip asocialūs asmenys. Rečiau inf. altinis gyvuliai. U˛sikrečiama per mėsą, pieną. Perdavimo keliai- oro-laelinis, per maistą( alimentinis), kontaktinis kelias. Da˛niausias oro- laelinis kelias. Da˛niausia Tbc forma- plaučių. Alimentiniu ar kontaktiniu keliu u˛sikrečiama rečiau. Patekusios į plaučius, jos fagocituojamos makrofagų, juose dauginasi. Dauginimosi vietoje susidaro granuloma. Ji vėlaiu sukalkėja. Mikobakterijos sukalkėjimuose gali ilikti ilgą laiką gyvos, toliau neiplinta. Bet kartais iplinta, patenka į kraują ir iplinta po visą organizmą( miliarinė Tbc). Kartais nuneama į organus( kaulus). Labai da˛nai sukalkėjusi granuloma nekinta. Liga neprogresuoja, ˛mogus sveikas. Apsaugo ˛mogų nuo reinfekcijos. Kartais granuloma plečiasi, audiniai nekrozuoja, susidaro kavernos su ,,varke”. Jos gerai matosi Ro gramoje. Jei tokia kaverna netoli broncho, ji prakiurdo bronchą, M. tuberculosis patenka į bronchus. Tai atvira forma. Aplinkoje jos labai atsparios(drėgnoje aplinkoje). Labai svarbu buitinės sąlygos( turi būti vėdinamos patalpos, apviestos). Liga progresuoja. Būdingi ligos simptomai- temperatūra, prakaitavimas naktimis, krenta svoris, skausmas krūtinėje, kosulys. Panaūs simptomai gali būti sergant ir kitomis ligomis. Svarbu nesuklysti diagnozuojant ias ligas.

● Rezistentikumas- pagal atsparumą aplenkia sporines bakterijas, naudojami stipresni dezinfekuojantys tirpalai, dulkėse ir ˛emėje( turi būti drėgna ir vėsi vieta) isilaiko iki 6mėn., jautrios viesai, virinant ˛ūsta per keletą minučių.

● Laboratorinė diagnostika- tiriamoji med˛iaga priklausomai nuo Tbc formos( jei plaučių: skrepliai). Jai atvira forma, tuomet daromas tepinėlis i skreplių. Jei u˛dara- padeda Rö grama. Tepinėlis da˛omas Cylio- Nilsono būdu, jame būna labai nedaug mikobakterijų. Naudojami įv. gausinimo metodai. Lab.gyvuliukų u˛krėtimas tiriamąja med˛iaga. Jūros kiaulytės labai jautrios M. tuberculosis, o triuiai jautrūs M. bovis. Gali būti kultyvuojama.

Tiriamoji med˛iaga homogenizuojama arba flotuojama. 1 etapas: pirminis mikroskopavimas( da˛ome Cylio- Nilsono būdu) + iliuminiscensinis mikroskopavimas( da˛ai auraminas, rodaminas, florochromas).

2 etapas: sėjama į terpes: Fino, Leventeino- Jenseno. Galima naudoti MGT terpes( mikobakterijų augimas mėgintuvėlyje su indikatoriumi). ioje terpėje po 2-3dienų UV viesoj matosi viečiantis ˛iedas( paremta deguonies sunaudojimu, nelabai patikima dėl to, kad yra aerobų( kokai) irgi duos vytėjimą. Dėl to vėliau mikroskopuojame).

3 etapas: Po 1-1,5 mėn. iauga. Grynos kultūros identifikavimas:

a) Antrinis mikroskopavimas.

b) Gryna kultūra laikoma 22^oC temperatūroje(neigyvena).

c) Gryna kultūra laikoma viesoje( neigyvena).

d) Sėjame į terpę su paranitrobenzoine r. Auga tik ˛mogui nepatogenikos mikobakterijos.

e) Sėjame į terpę su etanbutoliu. Auga tik ˛mogui nepatogenikos mikobakterijos.

f) Skystoje terpėje su padidintu deguonies kiekiu kaupiasi lyg plėvelė.

Praiso metodas- tai pagreitintas augimo būdas. Tiriamoji med˛iaga centrifuguojama ir u˛tepama ant objektyvinio stiklelio + 5min. laikoma 5% sieros r.- sunaikiname kitą florą. Skystoje terpėje( citratinis kraujas) ant stiklo iauga kolonijos( bakterijos ma˛os, iauga kyg kasomis). Praiso metodas tinka jautrumui tuberkuliostatikams nustatymui. Jei ,,+” alerginiai mėginiai- diagnostinės reikmės neturi. Jei ,, -”, ˛mogus neturėjo kontakto su Tbc.

Alerginė reakcija- Mantu reakcija.

Vilniuje yra BACTEK aparatas, kuris max per 7dienas nustato ar tiriamojoje med˛iagoje yra Tbc sukėlėjas( nustato su radioaktyviais izotopais). Naujausias BACTEK aparatas nustato per 3dienas( nustatinėja genetiniu aspektu).

● Imunitetas- Mikobakterijos dauginasi makrofaguose, Ak nesusidaro. Humoralinis imunitetas silpnas. Ląstelinis imunitetas susidaro per mediatorius. Pasireikia labai stiprus u˛degimas. Ląstelinis imunitetas trumpalaikis. Inykus mikobakterijoms, baigiasi imunitetas( nesterilus).

● Profilaktika- Tbc profilaktikai naudojama BCˇ vakcina. Tai M. bovis ma˛ai virulentika padermė. Vakcina suvirkčiama, susidaro granuloma, joje ilieka gyvos mikobakterijos. Kai jų gyvų nebelieka organizme, nebelieka imuniteto. Vakcina naudojama kūdikiams 2-3dienų am˛iaus. Tik ką gimę imlūs Tbc.

VIBRIO CHOLERAE

Jų nėra labai daug. Patogeniniai vibrionai priklauso kelioms gentims. Viena i jų geriausiai ˛inomų – VIBRIO gentis. Did˛iausią pėdsaką palikusi V. cholerae. Bet yra ir V. ahemoliticus, V.parahemoliticus, V. vulnificus( Lietuvoje jos nėra).

Morfologija-V. cholerae – G-, kaip ir kiti. Yra vandens gyventojas. Lenktos, 3-5 μm ilgio lazdelės, turi vieną ˛iu˛elį. Jie labai judrūs, greiti, sporų nesudaro, kapsulių taip pat nesudaro.

● Biocheminis aktyvumas- Labai aktyvus, daug aktyvesnis nei kitų patogeninių bakterijų. Skaldo krakmolą, kitų daugelį angliavandenių, skaldo ˛elatiną būdingai- piltuvėlio forma.

● Kultūrinės savybės- choleros vibrionai labai nereiklūs terpėms. Gali augti peptono vandenyje, kuriame dauguma kitų patogeninių bakterijų neauga, ar dauginasi labai lėtai. V. cholerae dauginasi labai greitai. Kolonijos stand˛ios terpės paviriuje susidaro po 10-12val. Jos skaidrios, kiek melsvo atspalvio, lygiais kratais, lygiu paviriumi, S formos, kartais R formos. Skystos terpės nedrumsčia, paviriuje sudaro plėvelę. Peptono vandeny plėvelė susidaro jau po 5-6val.

● Toksinai- Endotoksinai- sienelės paviriaus lipopolisacharidai. Jie niekuo nesiskiria nuo eerichijų ar salmonelių toksinų. Jų vaidmuo ne˛ymus. Enterotoksinas-ma˛a molekulinė masė(apie 85kDa). Jis aktyvina adenilatciklazę. Jo poveikyje ląstelės labai daug sintetina cAMF, o cAMF sutrikdo ląstelės N-siurblį. Ląstelė skiria skysčius į aplinką. Panaius toksinus iskiria eerichija. Neurominidazė- jos dėka V.cholerae lengviau prisitvirtina prie ląstelės. Hemagliutininas- lengviau prisitvirtina prie ląstelių. Hemolizinus iskiria ne visi. Patogeninis vaidmuo nedidelis.

Antigeninė sandara- choleriniai ir necholeriniai turi bendrus antigenus: H-Ag, O-Ag- T labilus ir O-Ag-T stabilus( tai būdinga O1 serogrupei). O1 serogrupės O Ag sudarytas i 3-jų komponentų: AB-Ogava, AC-Inaba, ABC- Hikoima. Iskiriami 2 biovarai V.cholerae( jų savybės panaios, tik skiriasi fagais(imlumas fagui)):1) V.cholerae classica; 2) v.cholerae biovaras eltor. Ir 1 ir 2 turi AB, AC, ABC O-Ag komponentus. Skiriasi tik fagais: Classica turi C fagą, kuris ją lizuoja; Eltor turi E fagą, kuris jį lizuoja.

● Klasifikacija-Cholera sena liga. 1883m. Vokietijos choleros komisijos vadovas R. Kochas buvo pasiųstas į Egiptą itirti choleros protrūkį. Jam pavyko iskirti ligos sukėlėją 1883m. Pavadino V.cholerae asiaticae. Jau XXa. prad˛ioje EI-TOR karantino stoty, i maldininkų, keliaujančių į Meką, buvo iskirtas vibrionas. Buvo manyta, kad jis jokių ligų nesukelia ir buvo pavadintas V.El-Tor. Bet paaikėjo, kad sukelia ligas. ˇmonėms(viduriavimą). Bet 1961m. prasidėjo 7-oji choleros pandemija. Ji prasidėjo Indonezijoje, bet greit iplito. Pasiekė T.sąjungą po 10m.(Astrachanė ir kt.). Lietuvoje nebuvo choleros. Ji baigėsi 1991m. kai P.Amerikoje sirgo daugiau nei 1mln. ˛monių, o mirė daugiau nei 10.000 ˛monių(1% mirtingumas). Sukėlė ią epidemiją V.El-Tor. Teko pripa˛inti, kad jis sukelia cholerą. V.El-Tor įjungė į V.cholerae rūį. V.El-tor rūies nebėra. Vietoje V.cholerae yra klasikinis ir El-tor biovarai. Vėliau klasifikacija keitėsi. 1992m. Indijoje vėl kilo ligos protrūkis, panaios į cholerą, bet pasirodė, kad ją sukelia kitas vibrionas. Jis buvo pavadintas Bengal O139. Pasitaiko jis ir kitose alyse. Gal tai El-tor mutantas?

V.CHOLERAE

KLASIKINIS EL-TOR O1 serovaras Ne O1 serovaras

O Gava Inava Hikoima O2 O3 O4…..O139

serovaras(Ag AB); serovaras(AC); serovaras(ABC)

O1 ir Ne O1. jie sukelia cholerą. Yra Heiberg klasifikacija. Pagal ją visi vibrionai skirstomi į 8 grupes. Pagrindinis po˛ymis- sacharozės, manozės, arabinozės skaldymas. Choleros vibrionas priklauso I-ai grupei- neskaldo arabinozės.

● Patogenezė- Klasikinis biovaras sukelia sunkią cholerą, El-Tor – lengvesnę(da˛nesnis neiojimas, lengva forma). Bengal O139 sukelia lengvą formą. U˛sikrečiama per u˛tertą vandenį. Choleros vibrionai labai jautrūs rūgčiai aplinkai, mėgsta arminę, todėl skrandyje daug jų ˛ūna. Infekcinė dozė labai didelė. Jei su maistu- didelė, su vandeniu- ma˛esnė. Ligos IP trumpas, tik kelios dienos. Liga prasiseda staiga, ˛mogus ima smarkiai viduriuoti. Mil˛iniki kiekiai(15-18l) vandens isiskiria per parą. Ligos patogenezėje svarbus vaidmuo- dehidratacija- sutirtėja kraujas, atsiranda būdinga veido iraika( akys įkritusios, irdies darbas sutrinka), labai pavojingi inkstų pakenkimai( glomeruluose), ˛mogus mirta dėl dehidratacijos.

● Imunitetas- silpnas, trumpalaikis( 6-12mėn.), antibakterinis.

● Profilaktika-Yra vakcinos, bet jos neefektyvios. Tai neturtingose alyse, kurios neturi kitokių priemonių. Nespecifinės profilaktinės priemonės- gyventojų lankymas, temperatūros matavimas, extra profilaktika( antibiotikai), bendros sanitarinės priemonės( karantinas, ligonių izoliavimas).

● Laboratorinė diagnostika- Gana specifinė. Cholerai serologinė diagnostika netinka, tik bakteriologinė, tik imatos. Gali būti, kad ˛monės vemia. Med˛iaga sėjama į peptono vandenį. Po 4-5-6val. I peptono vandens pavirinio sluoksnio persėjame i I į II vandenį. Jei plėvelė mėgintuvėlyje nesusidaro, tada sėjame antrą kartą. Jei yra plėvelė, tada i čia į lėktelę su elektyvine terpe- Mosuro ir TCBS. Dar galima, bet nebūtina į arminį agarą(kt.lėktelė). Gauname pavienes kolonijas petri lėktelėje, o kituose susidaro plėvelė( peptono vandeny), todėl manoma, kad ten yra gryna kultūra, nes labai greitai dauginasi. I plėvelės daromas tepinėlis, atliekama orientacinė agliutinacijos reakcija su O serumais, kabantis laas, imunofluorescencija, pasėlis grynai kultūrai į djadoninį agarą. Tiriamojo med˛iaga sėjama į I, II, III, IV. Praėjus nuo tyrimo prad˛ios 10-12val.tiriama ar IV nėra kolonijų. Tai kultūrų iskyrimas. Atliekama oksidazės r-ja( vibrionų ji ,,+”). Atliekama imunofluorescencija, nustatomi serovarai. Be ių tyrimų reikia nustatyti biovarą. Bakteriofagai skirtingi. Vieni fagocituoja klasikinius, kiti El-Tor. Jautrumas poliniksinui, jei į terpę jo pridėti 15ml, tai klasikinis neauga, o El-Tor auga. Klasikinis neagliutinuoja, jis niekada nelizuoja eritrocitų. El-Tor agliutinuoja, yra lizuojančių ir nelizuojančių eritrocitus. Serogrupių O1 ir Ne O1 niekas nenustatinėja.

GENTIS CAMPYLOBACTER IR HELICOBACTER

Apie 10% gyventojų serga gastritais, opomis. Iekoma prie˛asčių- mitybos, nerviniai faktoriai, tačiau paalinus negaunamas teigiamas efektas. 1883m. Warren ir Marshal atrado bakterijas, sukeliančias skrand˛io opas ir pavadino H. pylori.

Morfologija- H.pylori spiralinė, lenkta ar tiesi, stambi bakterija, 0,5-1×2-5μm, G-, amfitrichas ar monotrichas(judri).

Kultyvavimas- mikroaerofilas, reiklūs terpėms, dauginasi vie˛io kraujo okoladiniame agare. Auga esant padidintam parcialiniui slėgiui Terpėse isidėsto netvarkingai. Aplinkoje turi būti apie 10% deguonies arba anaerobinės sąlygos. Terpės sudėtingos: smegenų ir irdies ekstraktai, okoladinis kraujo agaras, auga lėtai 2-5 dienas, kolonijos nepigmentuotos, permatomos 1-2mm skersmens, optimali temperatūra 37^oC, pH-5,5-5,8, tolerantikas rūgčiai. Jautrios aplinkos poveikiui, greit ˛ūva dėl dezinfekcinių med˛iagų. Nesidaugina ma˛esnėje nei 30^oC temperatūroje.

Fermentinės savybės- gamina ureazę, nefermentuoja trumpos ,,margos” eilutės, jautrios daugeliui antibiotikų.

Patogenezė- H.pylori produkuoja keletą toksinų: citotoksiną, proteinazę, ureazę. Pagrinde veikiant ureazei įsikūrimo vietoje suardo gleivinę, gleivinė apsinuogina ir jos patenka giliau. Skrand˛io sultys ardo ią vietą ir vystosi gastritas- opa- skrand˛io vė˛ys. Į skrandį patekusios, ilieka visą gyvenimą. Vaikams iki 1metų sukelia viduriavimą, ūmius virkinimo trakto u˛degimus. Neiotojai naminiai paukčiai, ˛induoliai ir kiti.

Eidemiologija- apie 40% suaugusių ˛monių- kolonizuoti, opos atsiradimas yra genetikai apspręstas. Ne visos H.pylori gali sukelti opą, pagrindiniai faktoriai: judrumas, ureazė, adhezijos faktorius, toksinas- (87kDa), proteinazė, citotoksinas.

Klasifikacija- C.jejuni, C.pylori, C. upsaliensis.

Laboratorinė diagnostika- (C. pylori): ypatinga, sunkiai dauginasi. 1)- Biopsija- ima nuo ˛aizdos krato, da˛o Gramo būdu, eozinu-hematoksilinu, Gimzos būdu- nustatoma morfologija;

2)- Augina kultūras. Kultūros testai- turi būti teigiamas:ureazė, katalazė irmoksigenazė;

3- )Amerikiečiai naudoja ˛ymėtus C13-14 izotopus( lapalo tyrimas- atnetas i kraujo, jį skaldo bakterijos ir gamina amoniaką, jis labai toksikas, pastoviai dirgina, susidaro opos), nustatinėja anglies dioksido kiekį, jei yra izotopai- yra bakterijų;

4)- Imunologinis- nustatoma imunofermentiniu metodu. Ak buvimas organizme( ELISA);

5) Serologinis- Ak labai ma˛ai, bet jautriais metodais galima nustatyti.

GRIPAS

Gripo sukėlėjas- ortomikso virusas. Tai spiralinės simetrijos virusas, turi kapsidę( ilgo siūlo pavidalo), kuris susisuka į kamuolį. Vidutinio dyd˛io, apie 80nm diametro. Pasitaiko variacijų. Tai RNR virusas.

Klasifikacija- 3 gripo virusai: A, B, C. A virusas paplitęs daugelio iltakraujų gyvūnų, B, C- vyrauja ˛monių tarpe.

A gripo virusas skirstomas į serovarus, o B ir C neturi serovarų. A tipo viruso serovarai skiriasi savo kapsidėm( H-hemagliutininas;N-neurominidazė). Neurominidazė dar skiriasi H1, H2, H3……..H1N1; H1N2; H2N; H2N2. Virusai ˛ymimi pagal tvarką: virusas A- būtina pa˛ymėti serovarų kombinaciją. Nurodoma viruso tipas, eimininkas jai tai ne ˛mogus, viruso iskyrimo vieta. Viruso padermei suteiktas numeris ir iskyrimo metai. Pvz: A/Singapore/6/86 (H1N1); A/ Panama/ 2007/99 (H3N2). Jis iskirtas neseniai.

Kintamumas- gripo virusas labai linkęs kisti. Vėliau pasirodė, kad kintamumas būdingas ir kitiems. Dėl rekombinacijų atsiradęs kintamumas- iftas- staigus Ag sandaros pakitimas, kurio metu pasikeičia N ar H tipas. Jis vyksta dėl rekombinacijų. Dėl jų atsiranda labai nematyti variantai, jie būna labiau virulentiki, menko kontaziozikumo. ˇmonių tarpe did˛iulę reikmę turi pirmieji trys N ir H tipai. Antigeninis dreifas gali vykti vienos epidemijos metu, bet nesusidaro visikai naujas tipas, o tik truputį keičiasi. Buvo svarstoma kur dingsta virusas. Genai( RNR atkarpos, koduojančios N ir H tipą), įsiterpia į gyvūnų virusus.

Epidemiologija- gripas plinta oro-laeliniu keliu. Infekcijos altinis- sergantis ˛mogus, neiotojų nėra. Patekimo vartai- kvėpavimo takai. Inkubacinis periodas - 1-3 dienos. Ligos simptomai- raumenų skausmai, ypač akių, akys bijo viesos. Gripas nekelia didelio pavojaus, labai pavojingos komplikacijos. Gripo virusai dauginasi kvėpavimo takų epitelyje, ir per pa˛eistą gleivinę patenka bakterijos( hemofilinės, streptokokai). Tokios komplikacijos pavojingos seniems, sergantiems inkstų, plaučių ir t.t. Neretai komplikacijos būna mirties prie˛astimi.

Laboratorinė diagnostika- principai: 1)- iskirti ir identifikuoti virusą; 2)- serologinė diagnozė. Gripo virusą iskirti nesunku. Kol mes jį identifikuojame, ˛mogus pasveiksta. Virusą iskiriame i kvėpavimo takų sekreto, kur yra nusilupusių epitelinių ląstelių. Jį reikia paruoti antibakterikai, kad nebūtų bakterijų.Tiriamąja med˛iaga galima u˛krėsti audinių kultūras (vitos embriono ar kitas paprastas audinių kultūras). Jie lengvai kultyvuojami. Jei vitos embrione, tai po 2-4 dienų būna gausu virusų. Viruso identifikavimas įprastinėmis serologinėmis reakcijomis( neutralizacijos r-ja. Spalvinė neutralizacijos r-ja, kai virusas dauginasi ląstelėse sustabdomas metabolizmas, nesusidaro pieno r., tokioje terpėje spalva nepasikeičia. Jei aktyvus virusas, u˛blokuos ląstelės metabolizmą- spalva nepasikeis. Komplemento sujungimo r-ja, hemagliutinacijos r-ja- sulaikymo ar stabdymo r-ja. Aktyvūs virusai adsorbuojasi ant eritrocitų, sukelia jų agliutinaciją. Neutralizuoti virusai- agliutinacijos nesukelia. Mes ityrėm virusą, bet ne˛inom koks yra N1, N2 ar N3. Tuomet reikia Ak N- anti N1, anti N2 ar anti N3. Pridėjus Ak, dar reikia pridėti eritrocitų, ten bus nustatyta ar virusas neutralizuotas ar ne. Serologinė diagnostika ma˛iau patikima, nes gali būti klaidos, kad ˛mogus buvo ankčiau sirgęs ir gali turėt Ak. Dar kad gripas ūmi liga, sergama 5-7 dienas, + Ak susidaro irgi antrą savaitę. Taigi, ūmios stadijos metu Ak nebūna. Galima tirti porinius serumus. Antroje porcijoje Ak būna daugiau. Imunofluorescencija- metodas, jo dėka paties viruso pamatyti negalima, o matome vytinčią ląstelę, ant kurių virusai surię Ak. Ląstelė paimta i kvėpavimo takų.

Imunitetas ir profilaktika- persirgus B ir C tipo gripo viruso sukelta infekcija, imunitetas ilieka ilgas, gal net visam gyvenimui. A tipo virusas sukelia imunitetą, nepriklausomai kokio tipo A, B, C, ilgalaikį, o kad pasikartoja infekcija, tai todėl, kad sukelia skirtingi serovarai. Yra gripo vakcinos, kurios yra efektyvios. Tik mes sunkiai galime nuspėti, koks serovaras sukels ligą. iftas nėra beribis, tad susidarė tokia situacija, kad nebebūna didelių epidemijų, o be to efektyvi profilaktika. Sergamumas yra. Vakcina sudaroma i tų, kurie daugiau ar ma˛iau pasitaiko dabar. Būna, kad ˛mogus pasiskiepija, bet vistiek suserga( bet ar tai tikrai gripas?).

IGELĖS

● Morfologija- neturi ˛iu˛elių, nejudrūs, G- lazdelės, nesudaro sporų.

● Kultūrinės savybės- S formos kolonijos, fakultatyviniai anaerobai, ph-7,2-7,4, auga paprastose terpėse. Stand˛iose terpėse auga pusiau permatomom, pilkom kolonijom.

● Klasifikacija- 4 rūys: A-Sh. disenteriae, B- Sh. flexneri, C-Sh. boydii, D- Sh. sonnei. Skirstomos į serovarus: A, B, C, o D į biovarus. Sh. disenteriae ma˛iausiai aktyvi, Sh. sonnei- l;abiausiai.

● Patogenezė- liga plinta alimentiniu keliu- per maistą ir vandenį. Inf.dozė 10-100 mikrobų. Sukelia igeliozę. Būdinga: po 3-5dienų kraujingas viduriavimas, noras tutintis, silpnnumas. Liga recidyvuoja. Krenta svoris. Neiotojai: teoriniai ligoniai, nors jaučias sveiki. U˛sikrečiama nuo bakterijų neiotojų ir sergančių ūmia ligos forma. Perduodama per maistą, daiktus, pernea musės. igelių yra aplinkoje-dirvoje, vandenyje, jautrios kaitinimui, dezinfekcijai.

Toksinai- gamina endo-ir citotoksinus. Endo- stimuliuoja cAMF sintezę, sukelia viduriavimą. Citotoksinas sutrikdo baltymų sintezę, ląstelė ˛ūva- toje vietoje susidaro opa. A-1 serovaras gamina egzotoksiną, kuris sukelia labai sunkią dizinterijos formą.

Laboratorinė diagnostika- pagrindinis metodas- bakteriologinis imatų tyrimas.Tiriamoji med˛iaga- imatos. Epideminiais tikslais- maistas, vanduo. Tepinėlis prasmės neturi. Imatų tyrimus reikia atlikti kuo anksčiau. Pasėlis daromas į Ploskirevo terpę, kuri parai patalpinama į termostatą. Iskirta gryna kultūra identifikuojama pagal biochemines savybes ir serologinius duomenis (polivalentiniai diagnostiniai serumai renkami pagal tai,ar skaldo manitą ar ne). Serologinis metodas paremtas tuo, kad 5-8 parą nuo susirgimo kraujyje atsiranda Ak(jų ir iekoma). Pagreitintas dizenterijos diagnozavimas paremtas netiesioginėmis hemagliutinacijos reakcijomis su eritrocitariniu diagostikumu i Sh. sonii ir Sh. flexneri, t.p. imunofluorescencinis metodas.

● Imunitetas ir profilaktika- Imunitetas silpnas, tipospecifinis net ir prie 1 serovarą susidaro silpnas imunitetas (todėl nėra prasmės kurti vakciną). Lemia: įgimtas rezistentikumas, mitybos nepakankamumas, helmintų invazija. Vandens apsauga, maisto produktų pasreizavimas, higiena, ankstyvas diagnozavimas.

SALMONELĖS

Morfologija- G-, smulkios lazdelės, apvaliais galais, 200-300gaurelių, kapsulių ir sporų nesudaro, ląstelių citoplazma granuliuota, daugelis tamų judrūs, turi 8-20 ˛iu˛elių.

Klasifikacija- yra 2 rūys: S. hongari ir S. choleraensis(skirstomi į 6 porūius). Kaufmanas ir Vaitas paruoė serologinę klasifikaciją. S. hongari yra iki 10serovarų, o S. choleraensis- daugiau nei 2,5tūkst. S. choleraensis serovarai: S. typhi; S. parathyphi A ir B. Bendro tarp serovarų nėra(turi skirtingus receptorių Ag). Serovarai suskirstyti dar į serogrupes(A-Z; 51-65). Kai kurios grupės turi pogrupius.

Ag sandara- Salmonelės turi O, H, Vi antigenus. H Ag sudarytas i 1ir 2 fazės. O Ag yra somatinis antigenas. Pagal io antigeno charakteristiką Salmonelės skirstomos į 4porūius ir 65 rūis. O antigenas jautrus formalinui, bet nejautrus fenoliams. H antigenas atvirkčiai. O antigenas isidėsto paviriuje.

Kultūrinės savybės- nereiklios terpėms, greitai auga, fakultatyviniai anaerobai. S- formos kolonijos, sudrumsčia skystas terpes. Paratifo- didesnės kolonijos. Ploskirevo ir endo terpėse tifo ir paratifo sukėlėjai formuoja pusiau skaidrias ar bespalves kolonijas. Bismuto-sulfato terpėse juodos kolonijos.

● Biocheminis aktyvumas- Dauguma skaldo angliavandenius iki rūgčių ir dujų. Iskiria sieros vandenilis. Neskaldo laktozės, ˛elatinos, neiskiria indolo, nesutraukia pieno. S. thyphi iki rūgčių skaldo gliukozę, manozę, galaktozę, dekstrinus, glicerolį, sorbitolį. S. parathyphi skaldo iki rugčių ir dujų gliukozę, maltozę, manozę, susidaro sieros vandenilis.

Patogenezė- Vidurių iltinę sukelia S. typhi, S. parathyphi A, B ir retai C. Serga tik ˛mgus. Vienintelis inf.altinis- sergantis ˛mgus ar inf.neiotojas. Imatom u˛teriamas geriamasis vanduo. Perdavimo kelias alimentinis arba fekalinis-oralinis. Patekusios į skrandį dauguma Salmonelių ˛ūva. Inf.dozė didelė 10 . I skrand˛io patenka į pejerio plokteles ir limfinius folikulus. Čia jos dauginasi visą inkubacinį periodą(10-14dienų). Salmonelės i pejerio ploktelių gausiai patenka į kraują. I ˛arnyno krauju patenka į vartų veną, į kepenis - ap.tučiąją veną. Bakteremija- Salmonelės kraujyje. Čia jos suyra, isiskiria endotoksiną. Pakyla temperatūra, sergama 2-4sav. 2sav.pabaigoje kraujyje atsiranda Ak, kurie jungiasi su bakterijom ir jas opsonizuoja. Patenka į periferinius audinius su neutrofilais. Susidaro abscesai. Patenka ir į kepenis, kurių ląstelėse gali pasidaugint ir i čia gali patekt į tul˛į. Jas iskiria ir inkstai. Iskiriamos ir su skrepliais (simptomai: kosėjimas,viduriavimas būna retai). I tul˛ies Salmonelės patenka į ˛arnyno limfinius darinius.Jau sensibilizavus ir reaguoja stipriu u˛degimu. Kartais jis toks stiprus, kad net prakiūra ˛arnos.

Laboratorinė diagnostika- ir bakteriologinė ir serologinė. Kol ˛mgus karčiuoja, bakteriologinei diagnostikai tinka kraujas. Kritus temperatūrai, tinka tik imatos. Kraujas sėjamas į skystą terpę. Terpės yra elektyvinės, su tul˛oes r. Jų yra įv. Tul˛is stabdo paalinių bakterijų veisimąsį. Jei tiriamoji med˛iaga imatos arba gali būti gleivinės gabaliukai, daromas tepinėlis (atskirti koks yra sukėlėjas- ar valantidijos ar igelės).

ENTEROBAKTERIJŲ EIMA

Sukelia ˛arnyno infekcijas. eimą sudaro daugiau kaip 30 genčių (apie 50). Paplitę altakraujuose, iltakraujuose.Gyvena įv. gyvūnų ˛arnyne. Visos G-, lazdelės, fakultatyviniai anaerobai, dauguma nesudaro pigmentų, nereiklios terpėms, 2-4μm, neigiama oksidazės reakcija. Somatinius Ag turi visi, o ˛iu˛elinius ir kapsulinį ne visi.

EERICHIJŲ GENTIS

Morfologija- 2-3μm lazdelės Gryna kultūra tepinėlyje isidėsto netvarkingai. Polimorfiki, judrūs ir nejudrūs tipai, sporų nesudaro, turi pilius, ant kurių gali adsorbuotis fagai, mikrokapsulės nelabai ireiktos.

Kultūrinės savybės- fakultatyviniai anaerobai, mėsos peptono buljone auga pusiau skaidriom,r usvom kolonijom, buljonas susidrumčia, susidaro nuosėdos. Terpėje iauga smulkios S formos kolonijos.

Klasifikacija- rūių labai nedaug. Labiausiai paplitus E.coli, kuri skirstoma į patogenines (skirst.į biovarus) ir nepatogenines. Patogeninės ir nepatogeninės skirstomos į serovarus. Biovarai- klinikinė klasifikacija: enterohemoraginės, enteroinvazinės eerichijos. Kiekvienas biovaras pasi˛ymi t.t. savybėm (enterohemoraginis sukelia ˛arnyno opas ir t.t.). Klasifikuojama pagal Ag: O ir H Ag.: O- 170Ag; H-55-56Ag. Serovarų ˛inoma truputį daug.nei 700. O157:H7 yra konkretus serovaras- sunkus, mirta 30% ˛monių. Tarp serovarų ir biovarų yra ryys. Kiekvieną biovarą atstovauja t.t. kiekis serovarų. Yra ir serogrupės: tą patį O Ag, bet skirtingą H Ag turinčios Eerichijos sudarys serogrupę. Nepatogeninės E.coli gyvena ˛arnyne nuo gimimo iki mirties. Tas pats serovaras gyvena, nors kartais serovarai gali pakisti (naudojant antibiotikus nuo sunkių ligų). E.coli nėra labai daug ˛arnyne. E. coli naudojama kaip fekalijų aplinkoje u˛tertumo rodiklis (jas nesunku identifikuoti).

Biocheminis aktyvumas- iki rūgčių ir dujų skaldo laktozę, gliukozę, maltozę, galaktozę, susidaro indolas, H2S, atstato nitratus į nitritus, neskaldo ˛elatinos.

Patogenezė- atskiros serogrupės gali sukelti: kolienteritus, į dizenteriją panaias ligas, ir į cholerą panaius gastroenteritus. U˛sikrečiama nuo sergančių vaikų ar neiotojų. Suaugusiems gali sukelti eerichiozes (peritonitą, meningitą, enteritą), kai kuriais atvejais gali sukelti maisto toksikoinfekcijas. E. coli sąlyginai patogenika, jos antigeninės-toksinės-imuninės savybės susiję su LPS, kaikurie tamai gali pasi˛ymėti enterotoksiniu ir hemoliziniu poveikiu. ˇinomi termostabilūs ir termolabilūs enterotoksinai, 4 tipų hemolizinai. Rezistentikumas gana didelis.

Virulentikumo faktoriai- 1)- egzotoksinai labai panaūs į kitas igela genties 1 serovaro iskiriamus toksinus. Jie prisitvirtina prie ˛arnų ląstelių, susidaro opos, kraujavimas. nekrozę sukeliantis faktorius; hemolizinai: α- isiriami į aplinką, yra termolabilūs, sukelia eritrocitų ir neutro-filų lizę; β-neiskiria į aplinką; enterohemolizinai- gamina enterohemoraginę Eerichiją į aplinką nei-skiria. gaureliai:ploni, 5-7nmŲ. I tipo gaurelius turi patogeninės ir nepatogeninės Eerichijos. Pato-geninės turi P, K88, K99 gaurelius su adhezinais.

Laboratorinė diagnostika- Tiriamoji med˛iaga: imatos, lavoninė med˛iaga. Yra beprasmika tirti imatų tepinėlį. Diagnostika tik bakteriologinė. Būtina iskirti kultūrą ir nustatyti serovarą. Tenka dife-rencijuoti nuo igelijos. Imatos sėjamos į endo terpę, o paraleliai sėjama į Ploskirevo terpę, kad būtų galima atskirt tifozines-paratifozines ir dizenterines grupes. Iskirtos grynos kultūros identifikavimas pa-gal morfologines, serologines, biochemines ir biologines savybes. Paskui daromos agliutinacijos reakci-os.

Imunitetas- susidaro grupospecifinis imunitetas, nėra kry˛minio, imunitetas silpnas.

JUODLIGĖ

Morfologija- sukėlėjas- Bac. anthracis. Tai stambi, G+ lazdelė. Sudaro sporą, kuri yra cen-tre. Spora ma˛esnė u˛ bakterijos diametrą. Jų nesudaro ˛mogaus ar gyvūno kraujyje, o tik aplinkoje, va-dinas reikia O2. Sudaro kapsules. Tepinėlyje isidėsto ilgom grandinėlėm ir primena bambuko lazdelę (galai nukursti,bet neu˛apvalinti). Ypač ilgos grandinėlės tepinėliuose i skystos terpės. Audiniuose isi-dėsto po 1 ar po kelias trumpas grandinėles.

Kultūrinės savybės- aerobas ir fakultyvinis anaerobas. Nereiklūs terpėms, greit ir gerai dauginasi (po paros stand˛ioje terpėje sudaro kolonijas R-formos), primena medūzos galvą ar liūto karčius. Kolonija turi nedideles ataugėles dėl antrinio augimo. Terpės nedrumsčia, mėgintuvėlio dugne susidaro vatą pri-menančios nuosėdos. ˇelatinoj primena apverstą eglutę. Juodligės sukėlėjai lengvai disocijuoja i R į S ir i S į R formas.

Biocheminis aktyvumas- Nelabai didelis, skaldo daugelį angliavandenių (gliukozę, maltozę, sacha-rozę, ˛elatinozę) iki rūgčių. Nitratus redukuoja į nitritus. Skystina ˛elatiną apverstos eglutės forma. Eri-trocitų nehemolizuoja- tuo skiriasi nuo antrakoidų.

Rezistentikumas- nelabai rezistentikos, jautrios, aplinkoje greitai ˛ūva. Patekusios į dirvą virsta sporomis ir isilaiko deimtmečiais.

Patogenezė- Juodlige serga daugelis iltakraujų gyvulių, retai paukčiai. ˇmonės da˛niausiai u˛si-krečia nuo gyvulių (u˛kasant ˛uvusius, perdirbant odą, kailius). U˛sikrečiama kontaktiniu, alimentiniu, oro-laeliniu būdu. Gyvulių tarpe juodligė būna lėtinė, iorinių ligos simptomų beveik nesimato. Pagal tai, kokiu keliu u˛sikrečiama, tokia forma ir susergama: per kontaktą- odos; oro-laeliniu būdu- plaučių; alimentiniu- ˛arnyno. Per sveiką odą sukėlėjas patekti negali. Per ˛aizdeles patekusi spora pereina į ve-getacinę formą ir ima daugintis. Oda parausta, patinsta - papule. Vėliau susidaro skysčio pripildyta pūs-lelė- vesicula, kuri virsta į pustula. Plečiasi, susidrumsčia ir susidaro aas. Būna tamsios spalvos (be-veik juodos) dėl kraujo. I to kilo ligos pavadinimas. Bacilos i dauginimosi vietos plinta ir pasiekia re-gioninius limfmazgius. Kai sukėlėjas iplinta po organizmą –generalizuota forma. Sukėlėjas dauginasi tik audiniuose. Oro-laeliniu keliu patekę sukėlėjai dauginasi ne plaučių alveolėse, o keliauja į audinius. i forma labai pavojinga, nes svarbiausi organai (irdis, kraujagyslės, plaučiai), beveik 100% mirtinga. Plaučių juodlige vadinama ,,vilnos rūiuotojų”liga. Kailiuose ilieka juodligės sukėlėjų sporos. ˇarnų forma isivysto lėtai, bet labai sunki. Atsiranda hemoragijos ˛arnų sienelėje, didelis mirtingumas.

Toksinai- tai vieni i svarbiausių virulentikumo veiksnių. Bet jie nėra tokie stiprūs. ˇmogus mirta kai sukėlėjai u˛kema kraujagyslę. Gamina neklasikinį egzotoksiną, sudarytą i edeminio faktoriaus, protekcinio antigeno, letalinio faktoriaus. Pavieniai jie nėra toksiki. Jei yra letalinis faktorius ir edeminis faktorius, tai toksinas nevirulentikas: edeminis faktorius sukelia patinimą, letalinis faktorius- ląstelių nekrozę. Be ių toks.svarbus virulentikumo veiksnys- kapsulė. Jei sukėlėjas jos neturi, nors ir turi protekcinį antigeną, letalinį faltorių, edeminį faktorių- nebus toksikas. Faktorius sinezę koduoja plazmidės. Jos buvo perkeltos į E. coli, kurie ėmė sintetint protekcinį antigeną, edeminį faktorių, letalinį faktorių.

Laboratorinė diagnostika- diagnozė lengva, bet sunku iskirt sukėlėją. Lengva iskirt i audinių. Ti-riamoji med˛iaga priklauso nuo formos: oda- karbunkulo turinys; plaučiai - skrepliai; ˛arnynas-lapi-mas, imatos; septinė - kraujas. Jei tai odos forma, i karbunkulo imamas skystis, sėjamas į mėsos pepto-no buljoną. Darom tepinėlį, da˛om Gramo, Romanovskio-Gimzos, Oijeskio būdais. Matoma G+ lazde-lės su kapsule. Nereiklios terpėms. Taikomas serologinis metodas: tiesioginė imunofluorescencija arba imunofermmentinis metodas. Po paros stand˛ioje terpėje turėsim kolonijas. Darom tepinėlį, da˛om ne tik Romanovskio būdu, nes reikia iaikinti ar yra sporos. Skiriame gryną kultūrą, sėdami į nuo˛ulnų a-garą. Netinka įprastos serologinės reakcijos. Atliekamas jautrumas specifiniam fagui. Tikrinama eritro-citų hemolizė. Iaikinamas virulentikumas: yra 2 metodai: u˛krėsti peles arba PGR. Naudojamas jud-rumo nustatymas: bacilos nejudrios, jautrios penicilinui.

Imunitetas ir profilaktika- imunitetas trumpalaikis (6-12mėn.). Būna paalinių reikinių. Vakciną pirmas sukūrė Pasteras, kuris pastebėjo, kad persirgus gyvuliui, reinfekcija.beveik nevyksta. ˇmonėms stengiamasi sukurti naujas, o senos vakcinos naudojamos gyvuliams vakcinuoti. Kritusius nuo juodligės gyvulius reikia deginti, draud˛iama nudirti kailius. Dirvos dezinfekcija- Chlorkalkių miiniu.

CLOSTRIDIUM GENTIS

Morfologija- visi stambūs, G+ lazdelės, visi sudaro sporas (didesnes u˛ vegetacines for-mas). Ten kur yra spora, bakterija sustorėjusi. Sporos isidėsčiusios terminaliai ar arčiau vieno galo. Vi-sos patogeninės, iskiria egzotoksinus, labai stiprius nuodus, iskiria daug įv. fermentų: proteolizinius. Nepatogeninės klostridijos - pūvimo bakterijos. Visos klostridijos aptinkamos gyvulių ir ˛monių storaja-me ˛arnyne.

STABLIGĖ

Sukėlėjas - Cl. tetani. Stabligė- tai toniniai ir kloniniai raumenų susitraukinėjimai dėl traumų, ˛aizdų, kai jos u˛tertos dirvo˛emiu, fekalijom arba jei ˛arnų turinys isiliejo į pilvo ertmę.

Morfologija- didelė, plona lazdelė (iki 10μm), G+, peritrichas (~20˛iu˛elių), auginant kultūroje po 2 dienų suformuoja terminaliniame gale sporą, kuri platesnė u˛ vegetacinį kūną, primena būgno lazdelę. Sporos susidaro iorinėje aplinkoje, kai palanki temperatūra. Kapsulės nesudaro.

Kultūrinės savybės- obligaciniai anaerobai, neturi citochromoksidazės- neskaldo vandenilio perok-sido, jei susikaupia didelė koncentracija - ˛ūva. Kolonijos auga lėtai, prad˛ioje paviriuje atsiranda tin-klelis, vėliau R ar S formos kolonijos. Nereiklios terpėms (Kitto-Torocci,Vilseno-Blero).

Biocheminis aktyvumas- silpnas, skaldo gliukozę, peptonus iki AR, lėtai ˛elatiną, nitratai-nitritai.

Toksigenikumas- egzotoksinas - tetanolizinas. Jis veikia dvejopai: 1)-tetanilizuoja.-ardo eritrocitus, atsiranda ankčiau, labai nuodingi - 1mg-20mln baltųjų pelių. 2)-tetanospazminas – stimuliuoja toninius ir kloninius traukulius (pa˛eid˛ia motorinius centrus smegenyse).

Ag sandara- O somatinį antigeną turi visi serovarai. H ˛iu˛elinį Ag turi tik judrūs serovarai. 10 sero-varas, jų gaminamas egzotoksinas neturi diagnostinės reikmės ar reikmės gydymui.

Rezistentikumas- vegetacija 60-70^oC-30min., dezinfekcinės med˛iagos veikia greitai, sporos rezis-tentikos (100^oC-10-90min.), ilgai ibūna aplinkoje.

Patogenezė- Randama ˛monių ˛arnyne 0-25% atvejų. Da˛nesnės gyvulių storajame ˛arnyne. Su fe-kalijom patenka į dirvo˛emį. Čia sporos ilieka keleta metų. Jų gali būti randama ant aplinkos daiktų, odos. ˇmogus u˛sikrečia tik per ˛aizdas. Svarbiausia, kad būtų jose sutrintų audinių, kur nepriteka kraujo. Besidaugindamos klostridijos iskiria labai stiprų toksiną. Mirta 40-80% ligonių. Kur naudojama imunizacija, ligos pasireikimas retesnis. Stabligės toksinas yra ~150kDa baltymas. Kai ieina i ląstelės, proteazės suskaldo į 2dalis. Toksinas suriamas nervinėje galūnėlėje ir keliauja į CNS (patenka į neuronus ir presinapsinius gangliozinus), kur blokuoja Gly ir γ-aminosviest.r veikimą (nervinis impulsas patenka į nervinius kamienus be kontrolės ir priverčia didele jėga susitraiukti raumenį. Susitraukimai gali būti labai stiprūs, kad net lū˛ta kaulai). Būdinga sardonika ypsena, isilenkimas per nugarą. Traukiasi kartu lenkiamieji ir tiesiamieji raumenys. Suspaud˛iami kvėpavimo raumenys ir ˛mogus u˛dūsta. Eiga simptomai eina eilės tvarka): 1)-traukuliai pa˛eidimo vietoje. 2)-trizmas- kramtomųjų raumenų spazmai. 3)-Rhisus sardonicus. 4)-pakauio raumenų spazmai. 5) Epistotonus. 6)-galūnių traukuliai. Inkubacinis periodas- nuo 4dienų iki kelių savaičių.

Laboratorinė diagnostika- jos diagnozavimas būna labai retai, nes nustatoma i labai rykių ir bū-dingų simptomų. Tiriamoji med˛iaga –sekretas i ˛aisdų, siūlai, tvarstomoji med˛iaga. Daromas tepinė-lis, da˛oma Gramo būdu, o sporos - Oijeskio. Sėjama į Kitto-Torocci terpę. Biologinis mėginys – tiria-moji med˛iaga centrifuguojama ir dalinama į 4 dalis -1 ir 2 suleid˛iama 2 pelėm, o 3 ir 4 įdedama anti-toksinio serumo, palaikom 40min. ir suvirkčiama. Pirmos 2 ˛ūva.

Imunitetas ir profilaktika- poinfekcinis imunitetas labai silpnas. Jis tik antitoksinis, nes po organiz-mą paplinta tik toksinas. Jo kiekis labai ma˛as ir IS nesureaguoja. Profilaktika gali būti specifinė aktyvi ir pasyvi, bei nespecifinė. Nespecifinė – chirurginių ˛aizdų sutvarkymas (paalinami sutrinti audiniai, svetimkūniai, susiūvama). Imunizacija toksinu. Specifinė pasyvi –naudojamas serumas. Aktyvi -anatoksinas. Pasyvi naudojama, kai reik greitos reakcijos, kai ˛mogus jau susi˛eidęs. Serumas virk-čiamas tik atlikus desensibilizaciją. Aktyvi specifinė profilaktika atliekama 3 mėn. Am˛iaus kūdikiams. Naudojama DTAP vakcina. Imunitetas tęsiasi 10-15m. Vakcina pagal Bezredkos metodą.

DUJINĖ GANGRENA

Sukelia kelios klostridijos: Cl. septicum, Cl. histolyticum, Cl. perfringens. Ligai būdinga: to-ksiemija, patinimas, įv. laipsnio dujų susikaupimas audiniuose, mionekrozė. Cl. perfringens sudaro kap-sulę, nejudrios (kt.judrios). Visos labai aktyvios. Sudaro sporas. Visos iskiria egzotoksiną, sukel.tik ˛ai-zdų infekcijas. Plisdamas toksinas sukelia ląstelių ˛ūtį ir nekrozę. Cl.perfringens sudaro kapsulę, G+.

Kultyvavimas- nebūtinai grie˛tos anaerobinės sąlygos. Auga labai greit ir audringai, nereiklios mity-binėms terpėms.

Biocheminis aktyvumas- skaldo iki rūgčių ir dujų gliukozę, sacharozę, laktozę, o manozės neskal-do. Gamina dujas CO2, NH3, H2S.

Toksigenikumas- gamina egzotoksiną. Kiti virulentikumo faktoriai: hemolizinis, dermonekrotinis, letalinis. Gamina daug fermentų: hialuronidazę, fibrinoliziną, DNRazę. Kai kurie variantai gali gaminti enterotoksinus – sukelia maisto toksikoinfekcijas. Yra 6serovarai (A-F).

Rezistentikumas- sporų 100^oC keleta min.,vegetacinės formos ma˛ai rezistentikos. Cl.novyi –su-kelia rykų patinimą.

Morfologija- sporos terminalėje trumps grandinėlės, turi ˛iu˛elius, kapsulės nesudaro. G+.

Kultyvavimas- grie˛ti anaerobai, labai jautrūs O2, auginant agaro gilumoj iauga koncentruotos ko-lonijos su atakom į periferiją.

Biocheminis aktyvumas- lėtai skaldo ˛elatiną, gliukozę, maltozę, gliceriną iki rūgčių ir dujų.

Toksigenikumas- 1) didelis kraujagyslių pralaidumas; 2) dermonekrotinis; 3) letalinis; 4) lecitiazė; 5) Hemolizinis.

Rezistentikumas- didelis. Sporos 20-25m ibūna iorėje, saulėje ˛ūva per parą. Iskiriami 3 serova-rai: A, B, C. ˇmogui ligą sukelia tik A serovaras. Cl.septicum

Morfologija- pasi˛ymi dideliu polimorfizmu, lazdelės, G+, sudaro sporas, peritrichas, kapsulės nesu-daro.

Kultyvavimas- kolonijos blizgančios, pusiau permatomos, siūlinės, grie˛tai anaerobai, iskiria: H2S, NH3.

Toksigenikumas- gamina dermonekrotinį toksiną, lecitinazę, hemoliziną, DNRazę.

Biocheminis aktyvumas- skaldo margą eilutę iki rūgčių ir dujų, sudaro H2S ir NH3, lėtai skaldo ˛e-latinos.

Rezistentikumas- toks kaip Cl. novyi. Cl.histolyticum- abejojama, kad jos vienos gali sukelt ligą. Morfologija- sporos terminalėje, kapsulės nesudaro, peritrichai.

Kultyvavimas- fakultyviniai anaerobai, auga 0,5-1mm S formos kolonijom, lygiais kratais, supa he-molizinė zona (eritrocitų terpėje).

Biocheminis aktyvumas- neskaldo margosios eilutės, skaldo ˛elatiną, gamina H2S.

Toksigenikumas- gamina enterotoksiną, jis sukelia kasos β ląstelių lizę, dėl ko itinka staigi mirtis.

Patogenezė- dujinė gangrena pasireikia įv., priklausomai nuo to, kiek patogeninė rūis yra asocijuo-ta. ˇaizda turi būti gili, u˛dara, su nekrotinėm masėm. Raumuo gamina dujas, kraujagyslės pralaid˛ios daugeliui faktorių, nekrotoksinams, kurių poveiky didėja nekrozinė zona. Į kraują patenka labai kenks-mingi egzotoksinas, kurio poveikyje vyksta parenchiminių audinių degeneracijos procesas. Prasideda kepenų, plaučių, CNS apmirimas.

Imunitetas- nėra tvirtas, niekas negali būti apsaugotas.

Laboratorinė diagnozė- 1)-mikroskopavimas - Gramo ir Oijeskio, Gimzos-Romanovskio būdais. Bakteriologinis – iskiriama gryna kultūra, nustatomas judrumas, biocheminės savybės. - Biologinis -tiriama toksino neutralizacija anatoksinu. Imama 4 pelės; kiekvienai suleid˛iama iaugintos kultūros ir kiekvienai pelei skirtingas anatoksinas (I-ai nuo Cl. perfringens, II-nuo Cl. novyi ir t.t). Pagal tai, kokia pelė liko gyva, nustatomas biovaras.

BOTULIZMAS

Morfologija- Sukėlėjas- Cl. Botullinum. Sambi, polimorfika, stambiais, apvaliais galais lazdelė, su-daro sporas, jos labai didelės, primena stalo teniso raketę. Lazdelės isidėsto po 1(skystoje terpėje gran-dinėle), turi ˛iu˛elius, iauga per 1-2dienas.

Kultyvavimas- grie˛tai anaerobas, auga paprastose mitybinėse terpėse (geriau su gliukoze, mėsos ga-baliukais, buljonu). Kraujo agare susidaro kolonijos su hemolizine zona ir slūlinėm ataugom. Gamina butiratą ir laktatą.

Biocheminis aktyvumas- skaldo laktozę, gliukozę, maltozę, gliceriną iki rūgčių ir dujų, iskiria H2S, NH3.

Toksigenikumas- egzotoksinai -pirma vieta pagal biologinius nuodus, gaminasi prie 30^oC, pH ar-minis. Toksinas sudarytas i 2 makromolekulių. 1)-Apvalkalėlis-iorėje, pasi˛ymi membrano tropinėm savybėm, jungiasi prie sialo r. ganglioziduose .2)-Toksinas- per membraną patenka į nervinės galūnėlės vidų, jungiasi su cholinerginėmis struktūromis, fiksuojasi ant sinapsės membranos receptoriaus, keičia Ach receptoriaus jautrumą mediatoriui. Jame yra dar hemagliutininas. Toksinas nejautrus skrand˛io sul-tims. Pagal Ag sandarą yra 7 serovarai (A-G), da˛niausi A, B, E serovarai.

Rezistentikumas- ilaiko virinamas kelias valandas (iki 5h). Esant palankioms sąlygoms pradeda-mas gaminti egzotoksinas,dujos.

Patogenezė- apsinuodijimo prie˛astys įv., priklausomai nuo alies mitybos įpročių, charakteristikos. V. Europoje- dera, Rusijoje- ˛uvis, Lietuvoje – konservai naminiai. Amerikoje – dar˛ovių konservai. Kai pasigamina toksinas, patenka į organizmą -IP priklausomai nuo intoksikacijos (nuo kelių valandų iki 10dienų). Pakenkiami smegenų, nugaros ganglijai. Pirmi simptomai –isiplėtę vyzd˛iai, ˛vairumas, ryji-mo sutrikimas, afonija.

Imunitetas- nalabai aikus.

Laboratorinė diagnostika- tiriamoji med˛iaga -maistas. 1)-Bakterioskopinis.-beveik nenaudojamas, nes neina atskirt niekuo nuo kt.Cl. 2) bakteriologinis - gaunama gryna kultūra Kitto-Tarocco terpėje). 3)- biologinis – leid˛iamos pelėms iaugintos kultūros ir anatoksinis serumas.(A, B, C).

SIFILIS

Treponema pallidum

Morfologija- plona, 0,25-0,3 μm storio, 8-12 μm ilgo, vingiuota bakterija, turi 8-12 vingių. Jie tai-syklingi, vienodo dyd˛io, 1μmŲ, atstumas tarp jų 1 μm. T. pallidum turi dvisluoksnę sienelę, G-, turi ainį siūlą, kuris trumpesnis, nei ji pati. Siūlas yra tarp sienelės sluoksnių. Juda sukamaisiais, vytuokli-niais judesiais.

Kultūrinės savybės- T. pallidum labai sunkiai kultyvuojama. Be to ir kultyvuojama greit kinta. Kul-tyvuojama audinių kultūrose su priedais. Mikroaerofilas, labai jautrus aplinkai . Net ir drėgnoje aplinko-je gyvos isilaiko kelias valandas. Id˛iuvusios ˛ūna labai greit.

Patogenezė- Patogenikos tik ˛mogui (laboratorinėm sąlygom galima u˛kėsti ir gyvulius). Perdavimo kelias lytinis-kontaktinis. altinis –sergantis ˛mogus. T. pallidum per sveiką odą į organizmą patekti ne-gali (kirpykloje skustuvu, įv. medicininėm intervencijom, jei nesilaikoma aseptinių reikalavimų, buitiniu keliu ma˛ai tikėtina, gali būti įgimtas sifilis -i motinos vaisiui, nes T. pallidum praeina pro placentą). T pallidum patenka į ˛aizdą ir ten dauginasi. Po IP susidaro opa-sifilioma, vadinama kietuoju ankeriu. IP nuo 10dienų.-iki 2mėn. ankerio kratai pakilę, dugnas raudonas, standus, sekreto nėra. ˇmogui sergant pirm. sifiliu daugiau po˛ymių nėra. Net negydant sifilioma po kurio laiko (4-6sav.) inyksta. Jo vietoj jokių pėdsakų nelieka, o tik nedidelis randas. Remisija tęsiasi 1-6sav., po to-antrinis sifilis, kai ant pėdų, delnų ir kt. atsiranda.rykus rausvas ibėrimas (pakilimas, papula, vesicula su seroziniu skystimu). An-trinis sifilis tęsiasi iki 0,5m: temperatūra, apetito stoka, prakaitavimas, slenka plaukai. Po antrojo būna remisijos (pagerėjimai ir vėl pablogėjimai) periodas, kai ligos simptomai inyksta. is periodas labai ne-vienodas. Kartais jau po kelių mėn., o kartais ˛mogus nugyvena visą gyvenimą, kol atsiranda tretinis si-filis. 57% persirgusių antriniu, tretinio nesulaukia, kuriam būdingi ˛idiniai organuose ir audiniuose. ˇi-diniai vadinami gumomis. Jei susidaro svarbiuose audiniuose, ˛mogus mirta, o jei ne svarbiuose –sifilis tęsiasi toliau, atsiranda nugaros smegenų u˛degimas. Būdingas vamzdinis regėjimas, blogėja klausa, ap-kursta.

Imunitetas- praktikai nesusidaro, yra superinfekcijos galimybė. Jei ˛mogus serga ir dar kart u˛si-krečia, naujos T. pallidum vykdo u˛degimą (jei ˛mogus jau turėjo ankerį, antrąkart nebeturės po naujo u˛sikrėtimo).

Profilaktika- specifinės profilaktikos priemonių nėra.

Laboratorinė diagnozė- tampriai siejasi su ligos stadijomis. Esant ankeriui, diagnozaė tik bateriolo-ginė (paspaud˛iamas opos pakratys, paimama serozinio skystimo). Daromas tepinėlis. Ir tiriamas tam-saus lauko mikroskopu morfologija ir judrumas. Galima da˛yti (neįprastais būdais-Ag, Romanovskio -Gimzos, Būrio būdais). Galima imunofluorescensija. Tinka tik tiesioginis Kunso metodas. Yra senesnė T. pallidum imobilizacinė reakcija. Jei yra antra stadija, remisija tarp pirminės ir antrinės stadijų. T. pal-lidum galima iskirti i ibėrimo elementų (serozinis skystis tiriamas t.p.). Būdai kaip ir pirminės stadi-jos. Vėliau T. pallidum ligonio organizme nepavyksta aptikti, todėl-serologinė diagnozė (nuo I stad. pa-baigos) -Ak nustatymas ligonio kraujo serume. Jei Ak ma˛ai, jautrios reakcijos: komplemento sujungi-mo, precipitacijos, netiesioginės agliutinacijos. Pirminės stadijos pabaigoje -Express metodas su kardio-lipidiniu Ag. Trečiopje stadijoje - tik serologinė diagnozė

BORELIA

Sukelia boreliozes.

● Morfologija- vingiuotos spirochetos, vingiai netaisyklingi, jų ma˛iau nei treponemų (3-7vingiai). Jos storesnės, ilgesnės (iki 30μm). Storis ~0,4μm. Matosi nuda˛ytos Gimzos da˛ais.

● Kultūrinės savybės- Dauguma sunkiai kultyvuojama. Kiek lengviau kultyvuojama Laimo ligos sukėlėjas. Jos genai skirtingi nuo treponemos dauginasi vitos embriono plėvlėje. Neatsparios aplinkai. Jautrios cheminėms med˛iagoms, id˛iūvimui. Biologiniuose skysčiuose, perneamos organizme igy-vena gerai. B. recurentis krujyje, esant 0-3^oC igyvena 3mėn.

Patogenezė- Grį˛tamoji iltinė, kurią sukelia B. recurrentis serga tik ˛monės. Perdavimo kelias –transmisinis. Pernea utėlės. Jos prisisiurbia sergančio ˛mogaus kraujo. Borelijos labai lengvai pereina gleivinę, todėl i skrand˛io patenka į utėles hemolimfą, kur dauginasi ir po 3-5dienų utėlė suserga. Tokia utėlė u˛krečia ˛mogų, kai persikrausto nuo altinio ant sveiko ˛mogaus. Liga plinta karų, stichijų nelai-mių metu. Kai ˛mogus mirta, utėlė nebesiurbia kraujo. Įkandimo metu utėlė sveiko ˛mogaus neu˛kre-čia. Utėlę reikia įtraikyt į ˛aizdą odoje, kad patektų jos hemolimfa į ˛aizdą. Kai ˛mogus u˛sikrečia, Bo-relija dauginasi audiniuose. Po IP ieina į kraują ir ˛mogus suserga. Būdinga temperatūra, kurio priepuo-liai tęsiasi 7-8dienas. Po to ˛mogus pasveiksta. Po 2-5dienų priepuoliai grį˛ta. II priepuolis trumpesnis. Kuo toliau, tuo periodai tarp priepuolių ilgesni, o priepuoliai trumpesni.

● Imunitetas- susidaro gana tvirtas, specifinių profilaktikos priemonių nėra.

● Laboratorinė diagnozė(grį˛t.iltinė)- tiriamoji med˛iaga kraujas, paimtas kreėjimo metu. Daromas tepinėlis, da˛omas Gimzos būdu. Matosi tarp eritrocitų laisvai isidėstę spirochetos. Apkrečiami gyvu-liai į pilvą, imamas kraujas. Tinka imunofluorescencija, Borelijų imobilizacijos reakcijos. Serodiagnos-tika - nustatoma Ak. EPIDEMINĖS Grį˛t.iltINĖ. Pernea erkės. B. duttoni, B. histanica, B. sibi-rica. Erkėse gali isilaikyt metų metais. LAIMO LIGA. Iplitusi visame pasuly. Pimą kartą aptikta JAV, Konektikuto valstijoje, Lyme gyvenvietėje 1975m. Ligonių kontingentas beveik jauni ˛monės. V. Burgdorferis 1987m. i erkių iskyrė Boreliją, kuri pavadinta B. burgdorferi.

● Patogenezė- serga ne tik ˛monės, bet ir gyvuliai (labai sunkiai unys). IP 3-30d. Įkandimo vietoje at-siranda rausvas ibėrimas (eritema), kuris iplinta per 3-4sav. Savaime inyksta. 20-40% eritemų nebūna ar neryki ir lieka nepastebėta. Vėliau – Iistadija –Borelijos iplinta po visą organizmą (temperatūra, gal-vos skausmas, padidėję limfmazgiai). Po kelių mėn. ar metų IIIstadija –pakenkiami sąnariai, NS (pare-zai, ypač veido raumenų, gali būti meningito reikiniai, o kartais pa˛eid˛iama ir psichika).

● Laboratorinė diagnostika- Borelijos gali būti aptiktos I stadijoje, vėliau naudojamas serologinis me-todas, plačiausiai naudojama imunofluorescensija –nustatomi Ak ligonio kraujo serume. Naudojama PGR. Tam reikia tepinėlio su Borelijom (ruoia firmos i anksto). Ant tepinėlio u˛lainama kraujo seru-mo. Jei yra Ak, tai jie jungsis prie Borelijų. Reikia turėti ˛ymėto serumo prie ˛mogaus baltymą. U˛py-lus jo, Borelijos vytės (Velerio ir Kunso netiesioginis imunofluorescensios metodas). Naudojamas ir i-munofermentinis metodas. Tiriamoji med˛iaga –kraujo serumas, sąnarių skystis, cerebrospinalinis skys-tis, biopsinė med˛iaga, erkė. Tepinėlis ma˛ai jautrus. Bakteriolog. Tyrimai neatliekami, nes labai ilgas ir brangus.

Imunitetas ir profilaktika- pakankamai tvirtas ir kurį laiką apsaugo. unims vakcina sukurta seniai. Prie 3m. sukurta ˛monėms. OspA- nėra efektyvios. Apsauga nuo erkių, jei įsisiurbia - reikia paalinti, u˛pilti aliejaus.

LEPTOSPIROS

Morfologija- Tai spirochetos. Būdingi labai smulkūs vingiai (pirminiai vingiai), galai lenkti (primena C ar S formą). Plonos kaip Treponemos, bet ilgesnės. Trumpesnės nei borelijos. Leptospirozę sukelia L. interrogans, kuri skirstoma į serovarus. Dar gali sukelti L. bifflexa.

Patogenezė- IP 7-14dienų. Nėra būdingų simptomų (karčiavimas -~1sav., galvos skausmas, pykinimas, kartais gelta). Pa˛eid˛iama CNS, kepenys, inkstai. Po sav. Kraujyje atsiranda Ak. Patenka per sveiką gleivinę ar odos ˛aizdas. Patekimo vietoje jokių po˛ymių nesukelia. Karčiavimo metu -bakteremija, jautrumas komplemento veikimui. Keletą mėn. ilieka smegenyse, akies obuolyje, trumpiau inkstuose. Grau˛ikų inkstuose ilieka visą gyvenimą. Organų pa˛eidimas neaikus - nerasta toksinių med˛iagų. Nedideli pa˛eidimai aptinkami tik kepenyse, inkstuose. Sergama visame pasauly. Jautrios 160 ˛induolių rūių. U˛sikrečia ˛monės ˛induolių lapimu, u˛tertu H2O.

Laboratorinė diagnozė- da˛niau serologinė, galima ir bakteriologinė. Tik Leptospiros sunkiai kulty-vuojamos, labai ilgai auga terpėse. Tiriamoji med˛iaga lapimas, kraujas, cerebralinis skystis. 1sav. pa-baigoje ir vėliau agliutinacijos testas kraujyje Ak nustatyti. Prad˛ioje mikroskopinis tyrimas -tepinėlis. Tamsaus regėjimo laukas – nustatoma morfologija Gimzos –Romanovskio būdas - storas kraujo lao te-pinėli. Bakteroginis tyrimas - ˛iurkėnai, kiaulytės. Jos apkrečiamos, po kelių dienų jau aptinkami sukė-lėjai. Serologinės reakcijos: did˛iausia Ak koncentracija susidaro ligonio kraujyje 5-8sav. Ak nustaty-mas agliutinacijos testu: pasyvi agliutinacija, PGR, imunoblotas.

STREPTOKOKAI

Morfologija- rutulio formos, G+, apie 1μm diametro, isidėstę krūvelėmis(tepinėliuose i pavienės ar grynos kultūros). Tiriant i ˛mogaus organizmo, pavienės neturi ˛iu˛elių ir nesudaro sporų.

● Klasifikacija- stafilokokų gentyje yra 32 rūys. Jos daugiausia nepatogeninės ˛monėms, o patogeni-nės altakraujams. ˇmogui patogenika viena rūis- S. aureus. Dar yra dvi rūys: S. epidermidis ir S. sa-prophyticus. Jos retai sukelia ligas, bet kartais gali būti patogenikos.

Kultūrinės savybės- nereiklios terpėms, gerai auga paprastose terpėse, dar geriau kai terpėje yra gliukozės, gerai pakenčia NaCl, net iki 15%. Terpės, kurios turi 7-10% jiems elektyvinės. Temperatūri-nis intervalas 10-15^oC. stafilokokai tipiki mezofilai. Stand˛ioje terpėje sudaro S formos kolonijas. Būna plokčių kolonijų, taip pat gali būti pigmento. Yra baltas, sitrinos, aukso spalvos pigmentas, kuriam rei-kia viesos, laiko. Termostate iauginti būna pilkvos spalvos.

Biocheminis aktyvumas- didelis, aktyvūs skaldo angliavandenius iki rūgčių. iuo biocheminiu ak-tyvumu naudojamės diferencijuodami stafilokokus. Stafilokokai lizuoja eritrocitus, skaldo manitą, gliu-kozę ir iskiria fermentus: plazmokoaqguliazę, hialuronidazę, fibrinoloziną, proteinazę, arminę fosfata-zę, ˛elatinazę. Jia atkieka svarbų vaidmenį, nes apsprend˛ia stafilokokų patogenikumą. Hialuronidazė, fibfinolizinas apsprend˛ia jų invazinį aktyvumą, plazmokoaguliazė- apsaugo nuo fagocitozės.

Epidemiologija- labai iplitę aplinkoje, neiojami sveiko ˛mogaus kvėpavimo takuose. Apie pusė ˛monių neioja S. aureus. Stafilokokai aptinkami ant paukčių , gyvulių gleivinės. Paplitimą skatina tai, kad jie atsparūs id˛iūvimui, UV, lengvai plinta oru, todėl lengvai perduodami. Kadangi stafilokokai yra pastovūs odos ir gleivinių gyventojai, todėl galime susirgti ir dėl autoinfekcijos, arba dėl egzogeninės in-fekcijos. Infekcijos procesui isivystyti lemia IgE(isivysto u˛degimas). Stafilokokai sukelia pūlinukus, spuogiukus, furunkulus, po to karbunkulus, abscesus, osteomielitą, sepsius, peritonitą, mie˛ius ir kt.

Virulentikumas- labiausiai virulentikas S.aureus. jis pavojingas ˛monėms su sutrigdyta imunine sistema, ligoninėse sukelia protrūkius- hospitalines infekcijas. Virulentikumo faktoriai: 1) vieningi struktūriniai komponentai; 2) tirpios med˛iagos iskiriamos į aplinką, streptokokų gleviniai sluoksniai proteininės prigimties, o juose yra taip pat skirtingi baltymai, turi daug fibrino ir fibrinogeno. Tai C fak-torius, kurio dėka streptokokai lengvai prilimpa prie kraujagyslių, mechanikai pa˛eistų audinių. Jie unikalūs. Proteinas a jungiasi su Ig fc fragmentu, dėka jo apsisaugo nuo opsonizacijos. Gleiviniame sluoksnyje yra polisacharidų, taip pat sutrigdančių opsonizaciją ir fagocitozę. Streptokokų egzofermen-tai: proteazė, lipazė, kolagenazė- padeda jiems plisti audiniuose. Streptokokai iskiria toksinus, kurie pa-˛eid˛ia eimininko ląstelių membranas. Α toksinas veikia ląsteles panaiai kaip komplementas. Prisijun-gę prie membranos sudaro kompleksą.γ toksinas sukelia nekrozę. Eksoliacinis toksinas- sukelia epider-mio atsiskyrimą nuo dermos. Enterotoksinus iskiria besidauginantys streptokokai. Jie gali būti iskiria-mi ir aplinkoje ir ligonio organizme, taip pat isiskiria maiste. Jei suvalgom tokį maistą- viduriavimas( liga grweit prasideda, greit ir baigiasi). ˇmogaus organizme iskiriami enterotoksinai sukelia toksinį o-ką. Ir enterotoksinio ir toksinio oko sindromo toksinai yra super Ag. Jie veikia imuninės sistemos ląste-les. Jas aktyvina veikdami tiesiogiai. Tai mitogenai( sukelia mitozę.

Patogenezė- patekimo vartai- bet koks odos ir gleivinės pa˛eidimas. Patekę į organizmą jie sukelia įv. ligas. Labai pavojinga, kai patenka į kraują- sukelia greit progresuojantį ˛aibiką sepsį.

● Laboratorinė diagnostika- pagrinde bakteriologinis metodas( sukėlėjo iskyrimas ir identifikavimas- daromas tepinėlis). Tiriamoji med˛iaga- kraujas, skrepliai, pūliai, gleivinės dalys, imatos, vėmalai. Ti-riamoji med˛iaga sėjama į kraują, pieno druskos agarą( NaCl stabdo kitų MO augimą).iaugintos koloni-jos identifikuojamos- auksinis pigmentas, hemolizinis aktyvumas, jautrumas antibiotikams). Nustatant streptokokų enterotoksines savybes, naudojami 3 būdai:1) serologinis- veikiant specifiniais antitoksi-niais serumais( precipitacijos būdu). Iskiriami enterotoksinai ir nustatomas jo tipas. 2) biologinis.

● Imunitetas- silpnas, trumpalaikis, labiausiai ˛mogaus atsparumą nulemia nespecifinis imunitetas, o specifinis yra pernelyg silpnas. Streptokokų infekcijos yra labai pavojingos nusilpusiems ˛monėms dėl kitų ligų.

● Profilaktika- aseptika, antiseptika, organizmo grūdinimas. Norint sukurti dirbtinį imunitetą, duoda-mas anatoksinas.

BRUCELĖS

● Klasifikacija- skiriamos 3 rūys, i kurių patogenikos ˛mogui b.melitensis, B.abortus, B.suis.

Morfologija- smulkios, ovalo ar koko formos, dydis- apie 1μm ir ma˛esnės, isidėsto padrikai( kartais poromis), neturi ˛iu˛elių, sporų ir kapsulių nesudaro.

● Kultūrinės savybės- aerobai, mikroaerofilai, terpėms nereiklūs, geriau auga terpėse su vitaminais, kepenų pagrindo terpėse. Terpėse dauginasi lėtai, ypač pirmosios generacijos( kartais iki savaitės ar mėnesio reikia laukti). Vėliau perkeliant i terpės į terpę auga greičiau. Kolonijos bespalvės, ikilios, apvalios, S formos, arba iurkčios, R formos. Būna skaidrios, o su am˛ium drumstėja.

● Biocheminis aktyvumas- nedidelis, margos eilutės spalvos nekeičia. Gliukozę utilizuoja, spalvos nekeičia. Negamina egzotoksino, o tik endotoksiną. Brucelės slopina fagocitozę.

Ag sandara-

Politica de confidentialitate | Termeni si conditii de utilizare

DISTRIBUIE DOCUMENTUL

Vizualizari: 2863
Importanta:

Comenteaza documentul:

Te rugam sa te autentifici sau sa iti faci cont pentru a putea comenta

Creaza cont nou

Distribuie URL
https://www.scrigroup.com/limba/lituaniana/250/CORYNEBACTERIUM-DIPHTERIA34571.php

Adauga cod HTML in site
<a href="https://www.scrigroup.com/limba/lituaniana/250/CORYNEBACTERIUM-DIPHTERIA34571.php" target="_blank" title=" - https://www.scrigroup.com/limba/lituaniana/250/CORYNEBACTERIUM-DIPHTERIA34571.php">CORYNEBACTERIUM DIPHTERIA</a>

CORYNEBACTERIUM DIPHTERIA

įvairių

DOCUMENTE SIMILARE

DISTRIBUIE DOCUMENTUL

Comenteaza documentul: