CATEGORII DOCUMENTE
Afaceri Calculatoare Casa masina Didactica pedagogie Diverse Educatie Finante Geografie Istorie & politica Legislatie Limba Management Sanatate Tehnologie

Bulgara	Ceha slovaca	Croata	Engleza	Estona	Finlandeza	Franceza
Germana	Italiana	Letona	Lituaniana	Maghiara	Olandeza	Poloneza
Sarba	Slovena	Spaniola	Suedeza	Turca	Ucraineana

įstatymai	įvairių	Apskaitos	Architektūra	Biografija	Biologija	Botanika	Chemija
Ekologija	Ekonomika	Elektra	Finansai	Fizinis	Geografija	Istorija	Karjeros
Kompiuteriai	Kultūra	Literatūra	Matematika	Medicina	Politika	Prekyba	Psichologija
Receptus	Sociologija	Technika	Teisė	Turizmas	Valdymas	vietimas

VERSLO PAGRINDAI - PAGRINDINĖS VERSLO ORGANIZAVIMO FORMOS

ekonomika

+ Font mai mare | - Font mai mic


DOCUMENTE SIMILARE

Lietuvoje pagal galiojančius teisės aktus verslu galima u˛siminėti tokiais būdais:

įsteigus įmonź

fiziniam asmeniui įsigijus patent¹

kai kuriems Vyriausybės nutarimu nustatytiems asmenims suteikta teisė u˛siimti tam tikra veikla nesteigiant įmonės (pvz., notarams, advokatams, ūkininkams)

įsigyjant

(perkant) įmonės pagal frančizės sutartį.

Pagrindinė verslo organizavimo forma - įvairių rūių įmonių steigimas.

Ekonominėje literatūroje skiriamos trys pagrindinės ūkinės veiklos (verslo) organizavimo formos:

privačios (individualios, personalinės) firmos;

partnerių firmos (ūkinės bendrijos);

akcinės bendrovės (korporacijos).

Akcinės bendrovės - yra ribotos turtinės atsakomybės įmonės, turinčios juridinio asmens teises. Jų kapitalas yra padalytas į akcijas. Akcininkai gali būti fiziniai asmenys, juridiniai asmenys ir valstybė, kuriai atstovauja atitinkamas valstybės organas. Yra atviros akcinės bendrovės (AB) ir u˛daros akcinės bendrovės (UAB). AB akcininkų skaičius neribojamas ir akcijos gali būti platinamos vieai ir parduodamos bir˛oje. UAB akcininkų skaičius ribojamas (Lietuvoje - ne daugiau kaip 50 akcininkų), ribojamas ir vieas jos akcijų platinimas ir pardavimas bir˛oje. AB da˛niausiai kuriamos tada kai reikia sukaupti didelį kapital¹. Pagal LR akcinių bendrovių įstatym¹, AB įstatinis kapitalas negali būti ma˛esnis kaip 100 000 Lt. UAB - ne ma˛esnis kaip 10 000 Lt.

Įmonės filialai ir atstovybės - įmonės gali steigti savo filialus ir atstovybes. Įmonės filialai ar atstovybės veikia pagal įmonės įgaliojim¹.

Ūkinės bendrijos - tai visikos turtinės atsakomybės įmonių grupė. Jos turtas neatskirtas nuo bendrijos narių turto. Jos nariai atsako solidariai visu savo turtu. Kuriam nors bendrijos narių negalint isimokėti, jo nuostolius atlygina visi kiti bendrijos nariai. Greta tikrųjų ŪB yra ir kitokia jų atmaina - komanditinės (pasitikėjimo) ūkinės bendrijos. ios bendrijos yra dvejų ar daugiau asmenų susivienijimas. U˛ bendrijos įsipareigojimus tikrieji jos nariai atsako visu savo turtu, o kiti nariai (komanditoriai) - tik savo įnau. Tokios ūkinės bendrijos nariais gali būti fiziniai ar juridiniai asmenys.

Kooperatinė bendrovė - Lietuvoje gali sukurti grupė fizinių ar juridinių asmenų. Bendrovė yra ribotos turtinės atsakomybės įmonė, ji atsako tik turimu turtu.

Specialios paskirties bendrovės - is statusas nustatomas bendrovėms, vykdančioms valstybei gyvybikai būtinas funkcijas arba kurių veiklai būtinas specialus re˛imas. Specialios paskirties bendrovėse vienai i valstybinės vald˛ios ir valdymo institucijų priklausanti akcijų dalis negali būti ma˛esnė kaip suteikianti 70% balsų. Specialios paskirties bendrovėms priklauso ne tik elektros bei iluminź energij¹ gaminančios įmonės, bet ir įmonės gaminančios ir eksportuojančios etilo spirit¹ ir alkoholinius gėrimus.

Vieoji įstaiga - pelno nesiekianti, privataus kapitalo pagrindu veikianti organizacija, ir vieai teikianti socialines, vietimo, kultūros, mokslo ar kt. panaių sričių paslaugas visuomenės nariams. Tokia vieoji įstaiga turi juridinio asmens status¹.

ˇemės ūkio bendrovė - įmonė, kurios įplaukos u˛ ˛emės ūkio produkcij¹ ar paslaugas ˛emės ūkio gamybai sudaro daugiau kaip 60% visų realizacijos įplaukų. Jos steigiamos ˛emės ūkio gamybinei ir prekybinei veiklai. Nuosavas kapitalas formuojamas i narių įnaų - pajų. Jei bendrovės veikla sėkminga pajininkams imokami dividendai - pelno dalis, proporcinga pajaus vertei.

Oforinė įmonė - įregistruota mokesčių lengvatų zonoje. Tokia įmonė da˛niausiai nemoka jokių arba moka labai ma˛us mokesčius.

Fiktyvios įmonės - sandorius su verslo partneriais sudaro pateikusios suklastotus dokumentus, neįsiregistravusios ir nemokančios mokesčių ir pan.

Frančizės (lengvatų) įmonės - tai sutartinis leidimas pasinaudoti versle ˛inomos ir diegiančios technologines naujoves patirtimi ir vardu. Tai susitarimas pagal kurį frančizės pardavėjas suteikia teisź frančizės pirkėjams naudoti jo pavadinim¹, prekių ir paslaugų ˛enklus, rinkodaros sistem¹, gamybos technologij¹ bei verslo metodus u˛ tam tikr¹ mokestį. Pvz., McDonald, Coca Cola.

Personalinės (individualios) įmonės - fizinis asmuo ar keli fiziniai asmenys atlieka įvairias ūkines operacijas ir i to gauna pajamas. U˛ tokios įmonės įsipareigojimus visikai atsako įmonininkas visu savo turtu.

Ne pelno organizacijos įmonės. Vadovaujantis 1996 07 03 priimtu Ne pelno organizacijų (įmonių) reorganizavimo įstatymu (Nr. I-1429) per vienerius metus visos anksčiau registruotos organizacijos buvo reorganizuotos į vien¹ i subjektų:

asociacij¹ - tai savanorika įmonių s¹junga vykdanti jos narių pavestus u˛davinius, savo veikla atstovaujanti jų interesams. Kapitalas: materialiniai ir finansiniai narių įnaai, labdara.

labdaros ir paramos fond¹ - tai neturinti narių ne pelno organizacija, kurios veiklos tikslai yra labdara arba (ir) parama mokslo, kultūros, vietimo, meno, religijos, sporto, sveikatos apsaugos, soc. rūpybos ir globos, aplinkosaugos ir kt. sritim.

visuomeninź organizacij¹

vie¹j¹ įstaig¹ - kuri yra ne pelno siekianti, privataus kapitalo pagrindu veikianti organizacija, vieai teikianti socialines, vietimo, kultūros, sveikatos ar kt. panaių sričių paslaugas visuomenės nariams. Pvz. Lukikių poliklinika, Sanatorija 'ˇuvėdra' ir kt.)

2. VERSLO ĮMONIŲ KŪRIMAS

SMULKAUS IR VIDUTINIO VERSLO APLINKA

Vienas i pagrindinių rodiklių pradedant versl¹ - verslo aplinkos iaikinimas. Turint informacij¹ apie verslo aplink¹, j¹ įtakojančius veiksnius galime sėkmingiau numatyti nauj¹ verslo kūrimo galimybės bei veikiančių įmonių konkurencinź padėtį.

Remiantis ˛inomo ekonomisto F. Kotlerio teorija, galima iskirti keturis pagrindinius verslo makro aplinkos veiksnius: ekonominius, politinius - teisinius, socialinius - kultūrinius, mokslo ir technikos pa˛angos veiksnius.

Socialiniai - kultūriniai veiksniai. ie veiksniai - tai pokyčiai visuomenės vertybėse ir gyvenimo būde. Bet kuri organizacija funkcionuoja tam tikroje kultūrinėje aplinkoje, kuri¹ sudaro konkrečios tradicijos, papročiai bei jų besilaikantys ˛monės. Nors visos vertybės yra gan pastovios ir stabilios, tačiau kultūrinėje aplinkoje vyksta pokyčiai. Svarbu numatyti, ar tai esminiai pokyčiai, ar tik trumpalaikės tendencijos.

Ekonominiai veiksniai. Ekonominė situacija alyje tiesiogiai įtakoja verslo vystym¹si alyje. J¹ s¹lygoja valstybės valdymo organų vykdoma mokesčių ir pinigų masės, kapitalo judėjimo, investicinės aplinkos, kreditų teikimo ir palūkanų normos politika. Ekonominź aplink¹ taip pat s¹lygoja ir paklausos - pasiūlos, konkurencijos, kainodaros ir kiti ekonominiai veiksniai.

Ekonomikoje gali vykti du pagrindiniai pokyčiai, s¹lygoti ekonominių veiksnių.

Pirmasis apima ekonomikos vystymosi ciklus, t.y., augimo ir smukimo periodus. Verslininkams labai svarbu numatyti iuos ciklus, įvertinant jų poveikį vystomam verslui.

Antrasis pokytis - tai ekonomikos struktūros kitimas, kuris pasireikia dominuojančio ekonominio sektoriaus pakeitimu (tokie pokyčiai vyksta beveik visose buvusiose socialistinėse alyse).

Politiniai - teisiniai veiksniai. Laisva verslininkystė gali vystytis tik demokratinėje, rinkos ekonomikos alyje. Politinio stabilumo veiksnys itin aktualus alyse, kuriose vyksta perėjimas nuo planinio į rinkos ūkį.

Politinė - teisinė verslo aplinka susideda i:

Politinės sistemos;

Teisinių aktų;

Nuosavybės teisės;

Valstybinio reguliavimo laipsnio;

Valstybinių ir visuomeninių įstaigų ir organizacijų.

Verslo aplinka turi tiesioginź įtak¹ verslininkystei plėtoti. Ji gali skatinti verslo atsiradim¹ arba prieingai - apsunkinti jo kūrim¹si ir tolesnź plėtotź.

Verslininkystei plėtoti būtinos ios s¹lygos:

Privačioji nuosavybė;

Ūkininkavimo laisvė;

Konkurencija;

Teisinė verslininkų apsauga ir verslininkystės skatinimas.

REIKALAVIMAI ĮMONĖS KŪRĖJAMS

Įmonės kūrimo etapai yra ie:

verslo kūrimo idėjos pagrindimas;

įmonės kūrėjo asmeninių savybių įvertinimas;

verslo organizavimo s¹lygų įvertinimas;

įmonės juridinės formos parinkimas;

verslo organizavimo projekto parengimas;

įmonės steigimo dokumentų parengimas;

įmonės registravimas.

Praktikoje įrodyta, kad įmonės sėkming¹ veikl¹ lemia trys dalykai: naujos idėjos privalumai, verslininko sugebėjimai ir materialios s¹lygos.

Idėjos pagrindimas - tai rinkos nios ir prekės (paslaugos), kurios u˛pildytų t¹ ni¹ nustatymas.

Įmonės kūrėjas turėtų turėti verslo ˛mogui būtinų savybių. Tyrimais seniai įrodyta, kad ma˛os ir vidutinės įmonės da˛niausiai ˛lunga dėl verslininko nesugebėjimo vadovauti, rečiau - dėl specifinių ˛inių stokos ir dar rečiau - dėl finansinių problemų.

I daugelio vadovui būtinų bruo˛ų ma˛oje įmonėje ypač reikia organizatoriaus talento, kuris gali būti apibūdintas kaip nusiteikimas neilgai svarstyti, o greitai sprźsti (da˛nai remiantis ne visapusika padėties analize, o intuicija ir patirtimi). Pagaliau reikia gebėti perteikti savo mintis, duoti nurodymus ir kontroliuoti kaip jie vykdomi.

Be to, reikia įvertinti ar egzistuoja palankios s¹lygos verslui organizuoti. Pirmiausia - ar pakankamo dyd˛io rinka ir kiek ilgai ji egzistuos, ar stipri ˛ada būti konkurencija. Antra - kiek reikės pradinio kapitalo ir kokios banko kredito ar paskolos i privačių asmenų gavimo s¹lygos. Trečia - kokia ˛aliavų ir energijos iteklių rinka. Ketvirta - kokia padėtis darbo rinkoje. Penkta - ar valstybės politika palanki tokiam verslui organizuoti, kokie teisės aktai tai reglamentuoja.

Konkretus verslo planas pradedamas rengti tik tada, kai visi įmonės ioriniai ir vidiniai veiksniai yra pakankamai itirti ir įvertinti, kai iaikėja būsimo verslo stipriosios ir silpnosios pusės - sėkmź ar pra˛ūtį lemiantys veiksniai.

Ianalizavus padėtį galima sprźsti verslo organizavimo juridinės formos (įmonės rūies) ir valdymo organizavimo klausimus. Sprendimui turi įtakos keli dalykai:

asmeninės vald˛ios siekimo atkaklumas;

materialinis ir finansinis būsimo verslininko apsirūpinimas;

įmonės pelno paskirstymo būdas;

įmonės registravimo ir kitų mokesčių dydis;

įmonės likimas ateityje.

Koki¹ bepasirinktų įmonės form¹, valdymo organizacinė struktūra turėtų būti paprasta, lanksti, leid˛ianti greitai perduoti informacij¹. Ma˛os ir vidutinės įmonės valdymas ypatingas tuo, kad savininkas pats vadovauja visiems darbuotojams ir pats atsako u˛ įmonės veikl¹.

VERSLO SĖKMĖS FAKTORIAI

Sėkmė smulkiame versle priklauso nuo ių pagrindinių faktorių:

Verslininko gabumai.

Verslininko pa˛iūros (galvosena), motyvai ir asmenybė.

Vyriausybės skatinimas.

Pakankamas kapitalas.

Verslo galimybės.

Darbuotojų bendradarbiavimas.

Sėkmingai veikiantis verslininkas da˛nai turi tokias savybes:

didelis poreikis karjerai;

savarankikumas;

poreikis būti nepriklausomam;

poreikis naujovėms;

kūrybingumas,

entuziazmas,

darbtumas.

VERSLO RIZIKOS ESMĖ, VEIKSNIAI, FORMOS IR METODAI

Verslininkystės rizika - tai gamybinės komercinės veiklos dalyvavimas gresiant ekonominiam pavojui (˛alai). Kitaip tariant, rizikos s¹lygomis verslo įmonė gali netekti dalies arba netgi visų savo iteklių (kapitalo), negauti laukiamų pajamų bei patirti papildomas ilaidas vykdydama gamybinź komercinź veikl¹.

Gamybinės komercinės veiklos (verslo) rizik¹ s¹lygoja įvairūs veiksniai. Verslininkystės rizikos veiksniai, slypintys pačiame rinkos mechanizme, jo funkcionavimo specifikoje:

rinkos dalyvių alternatyvinis pasirinkimas ūkinėje veikloje (nėra garantijų, kad i daugelio galimybių verslininkas pasirinko geriausi¹ variant¹);

verslo paslaptis bei ribota informacija rinkoje;

nuolatiniai rinkos paklausos, pasiūlos bei kainų svyravimai;

sparti rinkos dinamika bei greitai senstanti informacija;

kūrybinis, novatorikas verslo pobūdis.

Visi iki iol minėti verslininkystės rizikos veiksniai slypi pačiame rinkos mechanizme. Kitaip tariant, jie ilieka ir tada, kai rinkos mechanizmas funkcionuoja nepriekaitingai.

Lietuvos rinkų neapibrė˛tumas objektyviai s¹lygotas to, jog pereinant į rink¹ vėluoja įstatyminis naujų ekonominių procesų reguliavimas. iuo metu Lietuvoje galima iskirti keturias verslo rizikos rūis, su kuriomis susiduria verslininkas:

Kriminogeninė rizika.

Politinė rizika.

Finansinė rizika.

Komercinė rizika.

Svarbus verslo rizikos ma˛inimo veiksnys - veiklos analizė. Verslininkas, siekiantis suma˛inti savo gamybinės komercinės veiklos rizik¹, turi pats arba samdos būdu pasitelkźs specialistus analizuoti ne tik savo, bet ir savo pagrindinių rinkos partnerių ūkinės veiklos rizik¹.

Rizikos analizės metodai gali būti įvairūs, bet labiausiai paplitź yra ie:

ilaidų tikslingumo analizės;

ekspertinio įvertinimo metodas;

analitinis;

analogų panaudojimo.

ĮMONĖS TEISINĖS FORMOS PARINKIMAS

Įmonės teisinis statusas apibrė˛ia itin svarbius dalykus, kuriuos i anksto reikia ˛inoti svarstant tarptautinio ekonominio bendradarbiavimo klausim¹. Pavyzd˛iui, ˛inant įmonės teisinį status¹, galima numanyti, kas turi teisź priimti galutinį sprendim¹ derybose ir pasirayti įmonės steigimo sutartį bei kitas sutartis, kas ir kokiu laipsniu atsakys u˛ sutartinių įsipareigojimų vykdym¹ ir kas atlygins nuostolius nesėkmės atveju. Sudarius koki¹ nors sutartį su tokios teisės neturinčiu asmeniu, įmonė gali nevykdyti sutartinių įsipareigojimų ir neko nepadarysi.

Be to, nuo įmonės teisinio statuso da˛niausiai priklauso įmonės apmokestinimas, pelno ir nuostolių pasiskirstymas, įmonės likvidavimo tvarka bankroto atveju, kiti gyvybikai svarbūs dalykai.

Turtinė atsakomybė yra viena svarbiausių verslo organizavimo aplink¹ apibūdinančių s¹lygų.

Neribotoji turtinė atsakomybė reikia, kad asmeninis verslininko ir jo įmonės turtas neatskiriami. Priminsime, kad asmeninės nuosavybės teisė apima visas savininko teises į turt¹ ir yra visikos nuosavybės teisė. Neribotos turtinės atsakomybės atveju u˛ įmonės skolas ir įsipareigojimus (pvz. kreditoriams) verslininkas atsako visu - tiek investuotu į versl¹, tiek kitu savo turtu.

Ribotoji turtinė atsakomybė reikia, kad asmeninis verslininko turtas ir į versl¹ investuotas kapitalas yra atskirti. U˛ įmonės skolas ir įsipareigojimus verslininkas atsako tik įdėtu į versl¹ kapitalu. Jokie kreditoriai neturi teisės reikti pretenzijų į asmeninį investuotojo turt¹. Daugiausia, k¹ jis gali prarasti, tai investuot¹ kapital¹, kuris prilygsta įsigytų akcijų arba pajaus vertei.

Tiesiogiai investuojant, paprastai pasirenkamos tokios tesinės verslo įmonės organizavimo formos, kurioms numatyta verslininko atsakomybė tik įdėtu kapitalu.

Jei verslininkas turi pakankamai iteklių įsteigti ir veikti ir neprognozuoja jos plėtros, tuomet tikslinga kurti individuali¹ įmonź, o kai trūksta kapitalo ir reikia rinktis partnerį - paprast¹, komanditinź ar akcinź komanditinź ūkinź bendrij¹.

Akcinė bendrovė renkamasi tuo atveju, kai daug steigėjų, kai numatoma plėsti savo įmonź, taip pat papildomai leisti akcijų bei imtis operacijų bir˛oje. Tuo tarpu ribotos atsakomybės bendrovėje kapitalo dalies pervedimas turi būti tvirtinamas notarikai ar apmokestinamas didesniu tarifu negu parduodant akcijas.

3. VERSLO PLANAS

VERSLO SUMANYMAS - SVARBIAUSIA

Pradinė ir esminė s¹lyga, sumanius pradėti versl¹ - turėti originalų, patrauklų verslo sumanym¹. Pagrįstas atsakymas į klausim¹, ar verslo idėja pakankamai reali, gali būti surastas tik parengus ir ianalizavus verslo plan¹. Būtent verslo programa labai nema˛ai nulemia sprendim¹ pradėti versl¹, nurodo galimybes gauti kredit¹, pasiremti, pasiremti partneriais, be to, leid˛ia argumentuotai prognozuoti sumanymo įgyvendinimo rezultatus. Nema˛ai firmų remiasi verslo programa keisdamos veiklos profilį, įgyvendindamos naujus projektus, ypač jei tenka orientuotis į papildomus kreditus.

KOKIA JŪSŲ VERSLO PRASMĖ?

Savo verslo analizź reikia pradėti nuo esamos padėties analizės.

Esamos ir būsimos padėties analizė:

Kas būdinga iai dienai? K¹ turite? Ko trūksta verslui? Kokius sprend˛iate u˛davinius?

Ko tikitės? Kas turėtų įvykti? Kokio norėtumėte rezultato? Kokie esminiai būsimo verslo ir iandieninės veiklos skirtumai?

Palyginus esam¹ padėtį su geid˛iam¹ja, gaunami pagrindiniai skirtumai. Belieka isiaikinti, kaip tai pasiekti? Toliau - realių galimybių analizė, konkrečių programų veiklai vystyti kūrimas.

Būsimas investitorius ar partneris paėmźs verslo plan¹ turi jau pirmam puslapyje i karto matyti kokia verslo esmė ir kokie yra finansų poreikiai.

Toliau verslo plane eina anotacija. Anotacija - tai 1-4 puslapius u˛imanti verslo plano dalis, kurioje koncentruotai apibendrinama kituose verslo plano skyriuose idėstoma med˛iaga. Anotacija paprastai raoma po visų kitų dalių, nes tai - viena reikmingiausių plano dalių, kurios paskirtis sudominti skaitytoj¹ projektu. Čia trumpai apibūdinamas verslo sumanymas, pateikiama trumpa prekės ar paslaugos charakteristika, apraoma rinka. Čia itin svarbu irykinti, kuo įmonės gaminama prekė ar teikiama paslauga yra unikali, geresnė nei konkurentų.

VERSLO PLANO STRUKTŪRA

Įmonės tikslai

Apibrė˛iant įmonės tikslus, tuo pačiu apibrė˛iamos ir galimų interesų sritys. Apibrė˛ti tikslus būtina, nes jie sudaromi keleriems metams į priekį, ir lyginant padarytus darbus su ketinimais galima sprźsti, ar veikiama teisingai.

Įmonės analizė

Reikia įvertinti, k¹ turi įmonė, kaip tai galima inaudoti, kokie esamų resursų ypatumai. Analizuoti gamyb¹, marketingo operacijas, organizacinź įmonės struktūr¹. Kokie skyrių padaliniai ir ryiai? Koks valdymas? Kaip priimami sprendimai? Kaip vyksta kontrolė? Ir t.t. Taip pat reikia įvertinti ˛monių sugebėjimus, įgūd˛ius, kvalifikacij¹, pa˛iūras, vertybes ir elgesį, numatyti kokių specialistų reikės ateityje, nusprźsti, ar u˛teks turimų ˛inių, ar reikės mokytis.

Prekės ir paslaugos analizė

K¹ ruoiamės pardavinėti? Kas bus vartotojai? Kokia pagrindinė prekės ar paslaugos idėja, kuo ji patraukli pirkėjui dabar? Ar bus perkama po 3-5 metų? Ar esate tuo įsitikinźs? Kodėl? Kiek, kur ir kada parduosite? Kokios bus prekių ar paslaugų apimtys, kainos? Ar pastebite ir analizuojate vykstančias tendencijas? Kaip pasieis įmonės elgesys jei atsi˛velgsite į galiams perspektyvas?

Rinkos analizė

Įvertinus įmonės tikslus, galimybes, siūlomas prekes ir paslaugas, reikia atsi˛velgti ir į rinkos poveikį. Kaip ir kada pirks? Kokie dar galimi potencialūs pirkėjai? Ar bus patenkinti visi jų poreikiai? Ar po kelių metų pirkėjai norės to paties? Kokie konkurentai yra dabar, kokie bus ateity? Kaip jie gali elgtis? Kokios rinkos augimo ir vystymosi galimybės? Kuria linkme vyksta pasikeitimai, kokios tendencijos?

Iteklių nustatymas

Ko reikia tikslui pasiekti: pinigų, med˛iagų, informacijos, ˛monių? Kiek ir kokių? K¹ jau turi įmonė ir ko trūksta. Paskaičiuoti, kuo turtingi, gal galima panaudoti tai, k¹ jau turim.

Veiklos programa

Reikia aprayti, kas ir kaip bus daroma. Nurodyti atskirus etapus, konkrečius tikslus, terminus, atsakingus ˛mones. Turint nuoseklų veiksmų plan¹, galima kontroliuoti jo eig¹. Jau galima įvertinti, kiek apytiksliai reikės pinigų, kaip ma˛daug viskas vyks. Taip pat reikia numatyti, kas bus daroma nesėkmės atveju. Kokia galima rizika, alternatyviniai sprendimų variantai?

Sunkumai ir u˛daviniai

Analizės metu irykės silpnosios verslo vietos. Teks iekoti, kaip u˛pildyti atsiradusias spragas. Ruoiant biznio plan¹, reikia apgalvoti, kaip įveikti būsimus sunkumus.

Rizikos įvertinimas

Kiekvienas verslas yra susijźs su tam tikra rizika, kliūtimis, abejonėmis, problemomis. Rizikos veiksnių yra gana daug: nuo gaisrų iki streikų, tarptautinių konfliktų, mokesčių politikos pasikeitimų, valiutos kursų svyravimų, kredito gavimo galimybių ir t.t. Kuo detaliau ir isamiau ie veiksniai inagrinėjami verslo plane, tuo labiau verslininku pasitikės investitorius. Todėl reikia bent jau nurodyti rizikos veiksnius, kurie yra tikėtini, bei numatyti priemones, kurios padengtų galimus nuostolius. Da˛nai yra vartojama schema 'kas, jeigu', pavyzd˛iui, kas jeigu konkurentai suma˛ina kainas, atsiranda nauja technologija, patentai nepripa˛įstami, nepasitvirtina rinkos prognozės ir t.t. Investitoriai norės ˛inoti k¹ apie tai mano verslininkas.

Nauda

Daugelį investitorių, bankų, rėmėjų domina, k¹ jie gaus, paskolinź pinigų. Biznio plane būtina argumentuotai įrodyti būsim¹ naud¹. Vadovams irgi reikia ˛inoti ar apsimoka pradėti pasirinkt¹ versl¹. Būtina atsi˛velgti į sunkiai nuspėjamus pokyčius. Reikia turėti kelis, sprendimus, kelis verslo plėtotės variantus.

Trumpai tariant, verslo planas - tai dokumentas, kuriame aprayta būsima 3-5 metų įmonės gamybinė ir komercinė veikla. Tai isamus ir gerai argumentuotas konkrečių ateities veiksmų planas. Jame atsispindi esama įmonės padėtis, parodytos galimybės ir būdai u˛sibrė˛tam tikslui pasiekti, apskaičiuotos būsimos ilaidos, pajamos, pelnas ir kiti dalykai. Tačiau planas turi būti kartu ir konkretus, ir lankstus, atsi˛velgiant į visas vykstančias aplinkoje permainas.

Raant verslo plan¹ svarbu neu˛mirti, kad būsimas investuotojas iekos verslo plane ne teigiamų dalykų, o stengsis kuo greičiau plan¹ atmesti. Todėl silpnas, nepagrįstas teiginys anotacijoje gali su˛lugdyti vis¹ verslo plan¹. Atskleisti verslo trūkumų anotacijoje nereikia ir negalima, juos radźs skaitytojas gali ir nebeskaityti toliau. Tuo tarpu gerai parayta anotacija gali įtikinti skaitytoj¹ verslo privalumais.

PRODUKCIJOS GAMYBOS KATŲ SKAIČIAVIMAS

Ekonomika funkcionuoja, kai veikia trys pagrindiniai elementai: pelnas, konkurencija ir kainų sistema. Verslo įmonės veikloje vienu i svarbiausių elementų yra katų nustatymas. Įmonė, nustatydama kainas savo produkcijai, pirmiausia siekia padengti gamybos katus ir gauti peln¹.

Katus galima apibrė˛ti kaip iteklius, sunaudotus siekiant tam tikro tikslo ir apskaičiuotus piniginiais vienetais. Ekonominėje literatūroje sutinkamos dvi s¹vokos. 'katai' ir 'ilaidos'. Jos vartojamos kaip sinonimai ir abi reikia produkcijos savikain¹.

Visos ilaidos, kurias gamintojas turėjo padaryti, sudaro jo gamybos katus. Jie yra skirstomi į dvi dalis: kintamuosius katus ir pastovius katus.

Kintamieji katai - tai katai, kintantys kartu su produkcijos apimties augimu.

Pastovieji katai - tai ilaidos, kurios nesikeičia produkcijos kiekiui didėjant arba ma˛ėjant.

Katų klasifikavimas. Rinkos ekonomikos alių ekonominėje literatūroje gamybos ilaidos da˛niausiai klasifikuojamos pagal 3 po˛ymius:

pagal ilaidų rūis;

pagal ilaidų susidarymo viet¹;

pagal gaminių, darbų, patarnavimų rūis.

Europos S¹jungos alyse taikoma sustambinta ilaidų straipsnių nomenklatūra. Joje iskiriama:

ilaidos ˛aliavoms ir med˛iagoms;

darbo apmokėjimo ilaidos;

pridėtinės ilaidos, susijusios su energijos, įrengimų naudojimo ir kitomis netiesioginėmis ilaidomis.

Lietuvos Respublikos vyriausybė yra parengusi rekomendacinio pobūd˛io ilaidų apskaitos skirstym¹, kur katai skirstomi į tiesioginius ir netiesioginius.

Tiesioginiai katai - tai gamybos s¹naudos, kurių dydis tiesiogiai priklauso nuo gamybos (paslaugų) apimties. Dar jie vadinami kintamaisiais katais. ie katai tiesiogiai apskaičiuojami konkrečiam gaminiui ir priklauso nuo io gaminio gamybos apimties (bendroje savikainoje).

Netiesioginiai katai - tai ilaidos, kurių dydis nesusijźs su produkcijos gamyba. Jos nustatomos padaliniui arba visai įmonei.

VERSLO INKUBATORIAI

Verslo inkubatorius siūlo pradedančioms įmonėms kooperacijos form¹, kai grupė naujų įmonių drauge naudojasi bendrais resursais ir dalinasi ių resursų naudojimo katus.

Tipinės inkubatoriaus teikiamos paslaugos yra panaios. Tai yra:

Kontoros (gamybinių patalpų, konferencijų kambario) nuoma;

Ryio priemonės (telefonas, faksas, pato dė˛utė, elektroninis patas, teleksas);

Kontoros įrangos nuoma (kompiuteris, kopijavimo maina, baldai);

Administracinės paslaugos (sekretoriavimas, vertimas);

Apsauga;

Kavinė;

Didmeniniai įvairių prekių u˛pirkimai su nuolaida;

Įvairios verslo konsultacijos;

Finansinė pagalba;

Verslo informacijos paieka ir pateikimas;

Reklama;

t.t.

Lietuvoje verslo inkubatorius - tai vieoji įstaiga, kuri inkubuojamiems ūkio subjektams palankiomis s¹lygomis nuomoja patalpas ir teikia verslo valdymo paslaugas (informacij¹, konsultacijas, mokym¹ ir pan.), tarpininkauja gaunant finansinź param¹ bei diegiant naujas technologijas ir mokslo naujoves versle.

4. NAUJOS ĮMONĖS VALDYMAS

ITEKLIŲ NAUDOJIMO SVARBIAUSI ELEMENTAI IR JŲ VALDYMAS

Iteklių vadybos tikslas - efektyvus iteklių panaudojimas, siekiant firmos tikslų. Pačioje veiklos prad˛ioje firmos vadybininkai bus atsakingi u˛ reikmingų sprendimų, susijusių su tokiais klausimais, priėmim¹: Kokie itekliai reikalingi? I kur juos gauti? Kaip jie bus panaudoti? Kaip bus kontroliuojamas ir pri˛iūrimas jų naudojimas?

Iteklių smulkioje firmoje vadyba koncentruojasi į 4 pagrindines sritis: veikl¹, ˛mones, marketing¹ ir finansus.

VEIKLA

Gamybos procesai: Reikalinga įranga (įrengimai); Finansavimo katai ir metodai; Veiklos sistemos ir kontrolė; Darbo saugumo reguliavimas; Kokybės kontrolė; Apmokymas.

ˇaliavos: Produktai ir paslaugos, kurie bus perkami; Tiekėjai; Katai ir kreditų terminai; Pirkimų u˛sakymų sistemos; Saugojimo (sandėliavimo) sistemos.

Patalpos: Isidėstymas; Vietos/erdvės reikalavimai; Nuoma, draudimas; Aplinkos kontrolė; Įmonės zonos; Draudimas.

Kontoros įranga: Telefonų sistemos; Baldai; Kompiuterinė įranga; Kanceliarinės prekės; Kt.

Vadybos sistemos: Apskaitos sistemos; Finansinė vadybos informacija; Valiutų (VP - stock) kontrolė; U˛sakymų knyga; Nuolaidos; Sutartinių kainų nustatymas.

Teisė ir draudimas: Darbdavių atsakomybės draudimas; Gaisro ir kitų vagysčių draudimas; Pelno nuostolių draudimas; Visuomenės lojalumas; Profesinis identitetas; ˇmonių draudimas; In˛inierinių gedimų draudimas; Įdarbinimo teisinis reguliavimas; Kompanijos teisiniai reguliavimai; ˇenklas, simbolis; Parduotuvės idėstymas; Vitrinos; Prekybininkai; Broiūros.

Paskirstymas: Tarpininkų naudojimas (didmeninė prekyba, ma˛meninė prekyba, u˛sakymai patu); Eksporto agentai; Fizinis paskirstymas ir transportas; Tikrinimas (inspections); Pakavimas.

Pardavimų administravimas: U˛sakymų knygos vertinimas; U˛sakymų patvirtinimas; Kvotų nustatymas / įvertinimas; Apmokėjimų terminai ir s¹lygos; S¹skaitų (skolų) ratai; Vartotojų u˛klausimai; Eksporto dokumentacija; Nusiskundimai ir atsakymai.

FINANSŲ SRITIS:

Pardavimai: Va˛taračių, s¹skaitų iraymas; Prekybos ˛urnalas; Apmokėjimų procedūros; Bankas: gryni pinigai, čekiai; Asignavimo ratai; Turto pardavimas; Sugadinti čekiai.

Debitoriai: Ataskaitos; Papildomi praneimai telefonu; Tiekimo sustabdymo data; Teisinių pasekmių taikymo data; Nuraymo data; Informacija apie debitorius (skolų senumo analizė).

Bankiniai reikalai: Einamoji s¹skaita; Čekių knygutė; Palūkanos; Banko mokesčiai; Kreditinės kortelės.

Mokesčiai: Įvairūs įmonių mokesčiai.

Įsigijimai (pirkimai): U˛sakymai; Katų kontrolės sistemos; Ilaidų s¹skaitos; Tiekėjų paiekos; Prekių priėmimo sistema.

Kreditoriai: Paskolų terminai; Va˛taračių administravimo; Patvirtinimas; Mokėjimų sistema; Informacija apie kreditus.

Finansinės veiklos įraai: ˇurnalai (pirkimai, pardavimai); Pinigų ˛urnalas; Pinigų srautų planavimas; S¹skaitų valdymas (pelno, nuostolio); Auditas; S¹skaitų rūiavimas.

Finansavimo altiniai: Banko paskolos; Akcininkų investicijos; Valstybės parama; Jungtinis kapitalas; Iorinis investavimas.

FIRMOS ITEKLIŲ VALDYMO PROCESAS

Pagrindinė smulkaus verslo įmonės savininko veiklos sritis yra iteklių parinkimas, įsigijimas ir kontrolė. Tai apima daugelį iteklių, kuriuos kontroliuoja vadovas: patalpas, ˛aliavas, med˛iagas, mainas, ˛mones, įrang¹ ir sistemas bei ˛mogikuosius iteklius.

Veiklos prad˛ioje pirmas klausimas, kurį reikia apsvarstyti - kokio tipo patalpos yra reikalingos, kur ir kaip jas idėstyti ir kt. Galima sugrupuoti pagrindinius vadovui - savininkui ikylančius klausimus: Kur idėstyti versl¹? Kokio tipo patalpos reikalingos? Koks yra teisinis ir finansinis įsipareigojimas? Ar geras patalpų pasiekiamumas? Ar yra tinkamos patalpos?

Med˛iagos/˛aliavos - daugumoje smulkių firmų, ypač gamybos ir ma˛meninės prekybos, prekių arba med˛iagų įsigijimas yra pradinė vadybos veikla. Įsigyjamos ˛aliavos skiriamos į 2 pagrindinius tipus:

Prekės pardavimui: arba modifikuotos, arba nepakitusios. Tai apima atsargas gamintojui, ma˛menines atsargas parduotuvėje, maisto ingredientus restorane ir statybines med˛iagas statybos pramonėje.

Vartojimo vienetai: netiesiogiai paremiantys versl¹. Tai apima kanceliarinius reikmenis, reklaminź med˛iag¹ ir kt.

Įrengimai. Smulkios firmos infrastruktūra daugiausia yra sudaryta i įvairių įrengimų kategorijų, kurios apima:

Gamybines mainas ir įrengimus, t.y. specifika, priklausomai nuo gamybos proceso tipo;

Komunikaciniai įrengimai - telefonas, faksas, duomenų apdorojimo sistemos;

Biuro ar prekybos salės baldai: įvaizdis taip pat kaip ir funkcionalumas įtakos smulkios firmos baldų pasirinkim¹;

Sisteminiai įrengimai: i kategorija rodo didėjanči¹ ilaidų smulkiam verslui tendencij¹. Tai apima kompiuterių naudojim¹, įtraukiant duomenų apdorojimo apskaitas, duomenų bazes ir atsargų kontrolź.

Draudimas. Jo tikslas - minimizuoti rizik¹. Kadangi smulkios firmos yra ypatingai pa˛eid˛iamos ir jautrios nelaimėms, svarbi vadybos funkcija bus tinkamos draudimo politikos (siekiant suvelninti nesėkmės efekt¹) pasirinkimas.

Privalomas draudimas - kai kuriose srityse nėra pasirinkimo - draudimas privalomas:

Darbdavio įsipareigojimų draudimas - draudimas nuo darbuotojų pretenzijų, kurie patiria susi˛alojimus, suserga dirbdami. Reikalaujamas įstatymu.

Trečiosios alies perve˛imo priemonių draudimas - kompanijos perve˛imo priemonės yra tų pačių teisinių reikalavimų, kaip ir privačių perve˛imo priemonių subjektas ir reikalauja trečios alies draudimo.

Specifinis draudimas - kai kuriuose kontraktuose nurodoma draudimo reikalavimo s¹lyga. Patalpų nuoma reikalauja, kad nuomininkas apdraustų turt¹/nuosavybź.

Savanorikas draudimas. Kitos draudimo rūys yra ma˛iau įsipareigojančios, bet ma˛iau ar daugiau tinkančios tam tikroms verslo aplinkybėmis arba priklausančios nuo vadovo - savininko. Jos apima:

Gaisrus ir vagystes - susijusios su patalpomis;

Sulū˛imai, sudu˛imai - įrengimai gali būti apdrausti dėl remonto katų atsipirkimo sulū˛imų ir sugedimų atvejų;

Pelno praradimas - gaisro, vagystės, lū˛imų ir kt. nelaimių atveju, ma˛a firma gali kentėti ne tik dėl pakeitimo arba remonto katų, bet pelno praradimo;

Asmeninis draudimas: vadovams - savininkams paprastai patariama pasirūpinti gyvybės, sveikatos ir pensijų politika, kad apsaugotų savo eimas ir save.

Vadybos informacinės sistemos. Mened˛mento informacinės sistemos tampa vis reikalingesnės ir teikiančios pagalb¹ smulkaus verslo vadovui, '˛ongliruojančiam' su kintamaisiais, kurie veikia jo versl¹. Kompiuterizuotos sistemos smulkiai firmai ne tik vis labiau padeda paruoti dokumentacij¹ bet taip pat ir vykdyti jos kontrolź.

SMULKIŲ IR VIDUTINIŲ ĮMONIŲ VALDYMAS

Smulkios ir vidutinės įmonės valdymas ypatingas tuo, kad savininkas tiesiogiai vadovauja visiems darbuotojams, kurių yra nedaug, ir pats atsako u˛ įmonės veikl¹, o svarbiausia - u˛ finansus ir prekyb¹. Jam pavaldus da˛niausiai tik vienas asmuo - gamybos meistras ar brigadininkas. Ir strateginė, ir operatyvi veikla yra įmonės savininko - vadovo prerogatyva.

Smulkių firmų skiriamasis bruo˛as - jo paprastumas ir negausus valdymo aparatas. Smulkios firmos vadovas - ypatingas vadovo tipas, besiorientuojantis į naujoves ir rizikuojantis.

Pati paprasčiausia organizacinė smulkios įmonės valdymo struktūra yra tokia: prezidentas, viceprezidentas, realizavimo specialistas. Didėjant įmonės apimčiai, didėja ir valdymo grupės. Valdymo aparate gretinamos įvairios profesijos. Da˛nai firmos vadovas kartu u˛siima buhalterija, finansais, realizavimu, tiekimu, kainomis ir reklama.

Akcinėse ir u˛darose akcinėse bendrovėse bendram vadovavimui renkama direktorių taryba. Jos optimali sudėtis - penki nariai. Dalis jų dirba firmoje, kiti kviečiami i alies. Direktoriai gali būti bankininkai, valdymo konsultantai, stambių firmų valdytojai, juristai ir kt. specialistai. Ikilź klausimai čia sprend˛iami greitai, lanksčiai ir paprastai, kadangi tai priklauso nuo vieno ar kelių pagrindinių firmos vadovų.

VERSLO ĮMONĖS FINANSINĖS VEIKLOS VERTINIMAS

Praktikoje net ir ma˛iausių firmų veikloje susikaupia daug finansinės informacijos, kuri atspindi firmos ypatumus. i informacija nagrinėjama pasitelkus finansinių rodiklių grupes. Firmos finansinių rodiklių panorama yra labai plati, nors ių rodiklių analizės tikslai gali būti skirtingi, o tai natūraliai susiaurina reikalingų rodiklių rat¹. Pvz., kreditoriai analizuoja firmų finansines ataskaitas pagal jų kreditinį pajėgum¹, t.y. gebėjim¹ sugr¹˛inti skolas. Jei firmai suteikiama trumpalaikė paskola, tai bankas siekia isiaikinti, ar firma yra likvidi, t.y. ar ji finansikai pajėgi laiku gr¹˛inti trumpalaikes paskolas. Jei firma gauna ilgalaikź paskol¹, tai kreditorius nori i anksto ˛inoti, ar jis laiku gaus palūkanas, kokiomis dalimis ir kada bus gr¹˛inama paskola. Kreditoriai domisi, kaip firmoms sekasi įsisavinti investicines paskolas ir nuo kada jos duos peln¹. Tiek įmonės valdytojai, tiek savininkai firmos finansinź būklź da˛niausiai vertina pagal tai:

kaip efektyviai firma sugeba naudoti savo turt¹;

i kokių altinių finansuojamas turtas;

kokia yra firmos finansinė rizika

koks yra firmos pelningumas, vieta rinkoje ir galimybė ilaikyti arba pagerinti iuos parametrus.

AB ir UAB akcininkai daugiausia domisi, kokie akcijų emisijos rezultatai, ar jie ne per daug rizikuoja investuodami savo lėas į akcijas. Visa tai rodo, kad ir firmų finansinių rodiklių analizės ratas gali būti labai skirtingas. Todėl kiekvienam verslininkui būtina ˛inoti finansinių rodiklių skaičiavim¹, jų prasmź, nes be jų negalima suvokti savo realios padėties rinkoje, finansinės rizikos ir perspektyvų, konkurentų elgsenos, pranaumų ir trūkumų.

Verslo įmonės būklės įvertinimas santykiniais rodikliais

Santykinių rodiklių (koeficientų) analizė - tai finansinių ataskaitų analizė, padedanti interpretuoti atskirų finansinės ataskaitos sumų tarpusavio ryį. Analizuojant finansinių ataskaitų duomenis, koeficientai yra grupuojami į pagrindines penkias grupes, tačiau svarbiausi yra ie:

Mokumo (likvidumo) rodikliai (pvz., 'Trumplaikiai aktyvai' / 'Trumpalaikiai įsipareigojimai').

Įsiskolinimo rodikliai (pvz., 'Nuosavas kapitalas' / 'Ilgalaikiai įsipareigojimai').

Pelningumo (rentabilumo) rodikliai (pvz., 'Grynasis pelnas' / 'Pardavimų pajamos').

Veiklos valdymo efektyvumo rodikliai.

Iteklių valdymo rodikliai.

NAUJOS VERSLO ĮMONĖS FINANSAVIMO TIKSLAI IR INSTRUMENTAI

Kiekvienos verslo įmonės sėkmingas funkcionavimas neatsiejamai susijźs su dviejų veiklos tikslų: likvidumo ir rentabilumo u˛tikrinimu. Įmonė, siekdama ilikti rinkoje turi siekti, kad jos veikla būtų kiek galima pelningesnė ir vykdyti savo finansinius įsipareigojimus kitiems ūkio subjektams ir valstybei, t.y. būti likvid˛ia. Todėl ir įmonės finansavimo politik¹ galima apibrė˛ti kaip ekonomines - finansines priemones didinančias įmonės likvidum¹ ir rentabilum¹.

Verslo įmonė privalo disponuoti tokiu kapitalo kiekiu, kad:

Vykdytų iandien mokėtinus finansinius įsipareigojimus kitiems ūkio subjektams;

Finansuotų suplanuotus investicijų projektus.

Jei įmonė vertinama kaip likvidi, tai reikia, kad ji disponuoja pakankamu kapitalo kiekiu ioms s¹lygoms vykdyti. Todėl kaip vien¹ i finansavimo tikslų galima apibrė˛ti kaip įmonės likvidumo u˛tikrinim¹. Reikia paminėti, kad likvidumas yra struktūrinis, kurį parodo ketvirtiniai ir metiniai balansai, ir disponuojamas turtas, t.y. įmonės sugebėjimas kiekvien¹ dien¹ padengti savo trumpalaikius įsipareigojimus. Vertinant įmonės likvidum¹ yra visų pirma kreipiamas dėmesys į balansinį likvidum¹.

Įmonės vykdom¹ finansavimo politik¹ įtakoja taip pat ir rentabilumo didinimas. Negalima vienaalikai pasakyti kas - likvidumas ar rentabilumas - turi didesnź reikmź įmonės funkcionavimui. Bet kokiu atveju abiejų ių tikslų pastovus siekimas yra būtina s¹lyga sėkmingai verslo įmonės veiklai ir bent vieno jų nepaisymas gresia sankcijomis įmonės savarankikumui. Čia reikia paminėti, kad laikino įmonės nerentabilumo pasekmes galima paalinti įvairių rezervų pagalba, tuo tarpu net ir neilgas laiko tarpas, kurio metu įmonė negali vykdyti savo finansinių įsipareigojimų gali turėti skaud˛ias ir ilgalaikes pasekmes presti˛ui ir įmonės savarankikumui.

Finansavimo po˛iūriu likvidumo ir rentabilumo siekimas gali būti vienas kitam prietaringi. Kaip pavyzd˛ius galima paminėti situacijas, pasitaikančias įmonei:

Didesni rezervai (nenumatytoms ilaidoms padengti) didina įmonės likvidumo laipsnį. Tačiau laikyti visikai likvid˛ius rezervus (grynus pinigus) yra brangu, nes jie nėra kur nors investuojami ir neduoda pajamų. Tai s¹lygoja rentabilumo suma˛ėjim¹.

Rentabilumo (pelno maksimizavimo) siekimas yra susijźs su apmokestinimu (pelno, pajamų mokesčiu). Ekstremaliais atvejais tai gali turėti lemiam¹ reikmź pasirenkant finansavimo form¹ ar strategij¹. Kadangi likvidumo didinim¹ galima traktuoti kaip reinvesticijas, todėl tam nukreiptos lėos neapmokestinamos ar apmokestinamos ma˛esniu tarifu.

Finansavimo instrumentus reikėtų iskirti į dvi grupes:

Iorinis finansavimas

Vidinis finansavimas.

Taip atskiriant kreipiamas dėmesys ar finansavimo metu gaunamas efektas yra pasiekiamas pritraukiant kapital¹ i u˛ įmonės ribų (kreditai, paskolos, subsidijos, įstatinio kapitalo didinimas) ar panaudojant įmonės veiklos rezultatus, vidinius įmonės iteklius.

Kartais firma negali vykdyti įsipareigojimų, nes įplaukos ir ilaidos buvo blogai įvertintos ar dėl kitų prie˛asčių įmonė nedisponuoja reikalingais pinigais. Tuo atveju finansinė pusiausvyra pa˛eid˛iama. Tokia padėtis įmonei gresia bankrotu, nes kreditoriai gali kreiptis į teism¹. Praktikoje yra skiriami du atvejai. Kai firmos sugebėjimas vykdyti įsipareigojimus yra sutrikźs laikinai - vadinama nepakankamu likvidumu, kitas atvejis, vedantis į bankrot¹ - tai ilgalaikis nesugebėjimas vykdyti įsipareigojimus.

Siekiant nauj¹ įmonź apsaugoti nuo bankroto savininkas kitų finansinių padalinių vadovais turi sudaryti finansavimo planus įvairiems laikotarpiams, kurie tiksliai įvertina susiklosčiusi¹ padėtį. Ilgesniam laikotarpiui finansiniai planai tik gali prognozuoti būsim¹ situacij¹.

Da˛nai verslo įmonių savininkams tenka skolintis pinigų, todėl būtina ˛inoti kada naudinga skolintis. Kada skolinto kapitalo palūkanos yra ma˛esnės negu įmonės veiklos rentabilumas, tai padidėjźs skolintas kapitalas gerokai gali padidinti nuosavo kapitalo rentabilum¹ ir vidutinź palūkanų norm¹.

Prie imant paskol¹ reikia kruopčiai apskaičiuoti kiek ji naudinga įmonei. Esant normalioms s¹lygoms skolinti pinigai turi u˛dirbti pajamų daugiau negu reikia sumokėti palūkanų, kitaip paskola taps nuostolinga ir dar labiau sukomplikuos padėtį.

Vidinio finansavimo formas galima suskirstyti į 3 grupes:

Finansavimas i pelno

Turto struktūros pasikeitimai

Specialūs fondai

Visos ios formos gaunamos balanso politikos pasekoje. Jos poveikį galima apibūdinti trimis efektais.

Finansavimo efektas - specialiems rezervams priskirtos lėos negali būti ateityje priskirtos pelnui ir kartu paskirstytos.

Mokesčių efektas - kai į ateitį nukeliamos ilaidos, o kartu ir mokesčiai, ko pasekoje tuo pat metu padidėja likvidumas.

Patikimumo efektas - rezervų sudarymas rodo, kad įmonė yra numačiusi savo veiklos rizikos veiksnius ir pasiruousi juos neutralizuoti.

Finansavimas i pelno, kuris paliekamas įmonėje ir neidalinamas savininkams.

Turto struktūros pakitimai tai turto balansinė ir reali vertė, kuri ne visada sutampa, todėl nebūtinų įmonės ūkinei - komercinei veiklai priemonių ir turto pardavimas gali gerokai padidinti nerealizacinį peln¹.

Viena i ˛ymiausių JAV konsultacinių firmų 'Solomon Brother' teigia, kad tipikas firmos finansavimas vidinių ir iorinių altinių s¹skaita turėtų pasiskirstyti taip: Vidiniai finansavimo altiniai - 60%, Ioriniai finansavimo altiniai - 40%.

Tai reikia, kad vidinio finansavimo dalis kiekvienam lite sudaro 60 centų, iorinio - 40 centų.

Vidinis finansavimas susidaro sumuojant investicijas i amortizacinių atskaitymų fondo (49 ct) ir investicijas, daromas nepaskirstyto pelno s¹skaita (11 ct).

Iorinis finansavimas (40ct) vykdomas ileid˛iant ir parduodant naujas akcijas (5 ct), taip pat imant paskolas (35 ct). iuo pasiūlymu reikėtų pasinaudoti naujos įmonės steigėjams.

ALTERNATYVIOS ĮMONĖS VEIKLOS FINANSAVIMO RŪYS:

LIZINGAS, FAKTORINGAS, FORFEITINGAS

Kaip alternatyvos bankinėms paskoloms isivysčiusiose Vakarų Europos alyse ir jau Lietuvoje ypač paplitusios tokios finansavimo rūys kaip lizingas, faktoringas, forfeitingas.

Lizinginės operacijos - tai nauja finansavimo rūis, finansikai padedanti to norinčioms įmonėms. Ekonominiu po˛iūriu lizingas - tai ilgalaikis kreditas prekine forma, kai inuomotos priemonės savininkas u˛ suteikt¹ daiktinź paskol¹ gauna palūkanas. Lizingui būdinga trialė sutartis, t.y. kai sandoryje dalyvauja trys alys - lizingo davėjas nuomotojas, lizingo gavėjas nuomininkas ir objekto gamintojas tiekėjas.

Faktoringas - tai ypatinga trumpalaikio finansavimo forma, susijusi su apyvartinio kapitalo kreditavimu. iuo metu tai universali sistema aptarnaujanti tiek eksportinź, tiek ir vidaus tiekėjo veikl¹. Faktoringo pagrindas - tai perleidimas faktoringo kompanijai neapmokėtų mokėjimų reikalavimų, kurie atsiranda prekių, paslaugų realizavimo bei komercinio kredito suteikimo procese. Įmonei suteikusiai komercinį kredit¹ būna nepalanku laukti, kol klientas atsiskaitys. Tuomet tiekėjas gali pasinaudoti faktoringo paslaugas teikiančios firmos pasiūlymais. Ji superka i tiekėjų klientų įsipareigojimus u˛ tam tikr¹ mokestį. Gali būti perimtos ir tokios funkcijos : įsiskolinimų apskaita, ireikalavimas ir rizika, susijusi su skolininko nemokumu.

Operacija, panai į eksportinį faktoring¹ yra forfeitingas. Tai eksporto kreditavimas superkant komercinius vekselius ir kitus mokėjimo reikalavimus pagal u˛sienio prekybos kontraktus. Tokiu būdu visa eksportuotojo rizika perduodama forfeitoriui, kuriam, siekiant apginti savo interesus reikia garantijos i importuotojo alies patikimiausio banko. Forfeitingo operacijos kaina virija kit¹ kreditavimo formų kain¹, tačiau jos privalumas yra tas, kad yra paprasta apiforminimo procedūra ir visa rizika tenka forfeitpriui.

VERSLO MOKESČIAI

Verslininkas pirmiausia turi istudijuoti bendr¹ informacij¹ apie visus mokesčius ir svarbiausius jų bruo˛us. Tai būtina ˛inoti jau prie steigiant įmonź. Priklausomai nuo įmonės teisinės formos priklauso mokamų mokesčių skaičius. Steigiant įmonź labai svarbu ˛inoti ir mokesčių lengvatas.

Politica de confidentialitate | Termeni si conditii de utilizare

DISTRIBUIE DOCUMENTUL

Vizualizari: 1617
Importanta:

Comenteaza documentul:

Te rugam sa te autentifici sau sa iti faci cont pentru a putea comenta

Creaza cont nou

Distribuie URL
https://www.scrigroup.com/limba/lituaniana/253/VERSLO-PAGRINDAI-PAGRINDINS-VE71269.php

Adauga cod HTML in site
<a href="https://www.scrigroup.com/limba/lituaniana/253/VERSLO-PAGRINDAI-PAGRINDINS-VE71269.php" target="_blank" title=" - https://www.scrigroup.com/limba/lituaniana/253/VERSLO-PAGRINDAI-PAGRINDINS-VE71269.php">VERSLO PAGRINDAI - PAGRINDINĖS VERSLO ORGANIZAVIMO FORMOS</a>

VERSLO PAGRINDAI - PAGRINDINĖS VERSLO ORGANIZAVIMO FORMOS

ekonomika

DOCUMENTE SIMILARE

DISTRIBUIE DOCUMENTUL

Comenteaza documentul: