Pedagogikos raida Lietuvoje

Pedagogikos raida Lietuvoje.

Lietuvoje pedagogikos šaknys glūdi liaudies ugdymo praktikoje, jos idėjos atsispindi liaudies kūryboje. Teorinė pedagoginė mintis pradėjo plėtotis XVI a., humanizmo ir reformacijos laikotarpiu. Liaudies švietimu, mokymu gimt¹ja kalba rūpinosi AKulvietis, M. Mažvydas, S.Rapolionis. XX a. pradžioje panaikinus spaudos draudim¹, periodikoje buvo rašoma vaikų psichologijos, aktualiais mokymo ir auklėjimo klausimais – apie lietuvių kalbos mokym¹, apie mokymo metodus, apie vadovėlius, apie tuo metu plintančias laisvojo auklėjimo, darbo mokyklos idėjas ir t. t. Nepriklausomoje Lietuvoje, sparčiai formuojantis švietimo sistemai, pedagogų dėmesio centre buvo ir svarbiausios auklėjimo bei didaktikos problemos, mokymo turinio ir metodų, mokymo organizavimo, mokytojo ir mokinių s¹veikos klausimai. Lietuvos pedagogai aktyviai domėjosi užsienio pedagogika. Ped. S.Šalkauskis (1886–1941) savo darbuose nagrinėjo bendrosios pedagogikos, auklėjimo teorijos, didaktikos ir švietimo organizavimo sistemos klausimus, sukūrė savit¹ ugdymo teorij¹. Jo idėjų tźsėjas buvo A.Maceina (1908–1987), jis ugdym¹ suprato kaip žmogaus kūrim¹ žmoguje, todėl ugdom¹j¹ s¹veik¹ laikė pedagogikos teorijos ir pedagoginės praktikos centru. Per okupacijos period¹, vis dėlto plėtojosi mokyklų tinklas. Atkūrus nepriklausomybź, prasidėjo naujas pedagogikos raidos etapas, pertvarkant vis¹ Lietuvos švietimo sistem¹, vykdant bendrojo lavinimo mokyklos reform¹. 1.Ssėkmingai dirba pedagogikos mokslininkai; 2.Sparčiai auga pedagogikos mokslininkų skaičius; 3.Kasmet aukštosiose mokyklose, vyksta įvairios mokslinės konferencijos, kuriose gvildenamos ir pedagoginės problemos; 4.Vis daugėja pedagogikos mokslo darbų rinkinių; 5.Pedagogikos problemos kiek atsispindi švietimo klausimus nagrinėjančiose koncepcinio pobūdžio darbuose, yra paskelbtos įv mokyklų tipų koncepcijos.; 6.Leidžiama ped. literatūra, atspindinti mokymo organizavim¹ ir kitas pedagogikos problemas.