CATEGORII DOCUMENTE
Afaceri Calculatoare Casa masina Didactica pedagogie Diverse Educatie Finante Geografie Istorie & politica Legislatie Limba Management Sanatate Tehnologie

Bulgara	Ceha slovaca	Croata	Engleza	Estona	Finlandeza	Franceza
Germana	Italiana	Letona	Lituaniana	Maghiara	Olandeza	Poloneza
Sarba	Slovena	Spaniola	Suedeza	Turca	Ucraineana

įstatymai	įvairių	Apskaitos	Architektūra	Biografija	Biologija	Botanika	Chemija
Ekologija	Ekonomika	Elektra	Finansai	Fizinis	Geografija	Istorija	Karjeros
Kompiuteriai	Kultūra	Literatūra	Matematika	Medicina	Politika	Prekyba	Psichologija
Receptus	Sociologija	Technika	Teisė	Turizmas	Valdymas	vietimas

AB “LIETUVOS ENERGIJA” filialo “VILNIAUS ELEKTROS TINKLAI”

elektra

+ Font mai mare | - Font mai mic


DOCUMENTE SIMILARE

VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETAS

VERSLO VADYBOS FAKULTETAS

VERSLO TECHNOLOGIJŲ KATEDRA

AB “LIETUVOS ENERGIJA” filialo “VILNIAUS ELEKTROS TINKLAI”

STRATEGINIO VALDYMO NAMŲ DARBAS

Turinys

Įvadas.

1. Bendra įmonės charakteristika.

2. Esamos padėties įvertinimas.

2.1. SWOT metodo apraymas..6

3. Aplinkos lygmuo..

3.1. Artima aplinka..7

3.1.1. Vartotojai.7

3.1.2. Tiekėjai

3.2. Bendra aplinka

3.2.1. Politiniai veiksniai..9

3.2.2. Ekonominiai veiksniai..9

3.2.3. Socialiniai veiksniai.

3.2.4. Technologiniai veiksniai..

3.2.5. Paslaugų pakaitalai

4. Individo lygmuo

4.1. ˇinios ir patirtis.

4.2. Vertybių sistema, motyvacija.10

4.3. Psichologinės nuostatos.

4.4.Sveikata..

5. Organizacijos, jos pavaldinių lygmuo

5.1. Strategija

5.2. Įmonės organizacinė struktūra.

5.3. Funkcijos ir atsakomybė

5.4. Lyderystės stilius.

5.5. Darbo rezultatų įvertinimo ir pripa˛inimo sistema.

5.6. Konfliktinės situacijos

5.7. Aprūpinimas informacija

5.8. Techninis – technologinis aprūpinimas..

5.9. Finansiniai itekliai.15

6. Ekologija..15

7. SWOT metodo apibendrinimas..

8. Strategijos principų formavimas..16

8.1. Įmonės korporacinė misija..16

8.2. Įmonės tikslai.17

8.3. Įmonės veiklos strategija.

8.4. Įmonės ateities vizija

Ivada..19

Priedai..

Literatūra.

Įvadas

Kiekvienas verslininkas turi gerai mokėti formuoti organizacijos strategiją, tai yra nustatyti esamą įmonės padėtį, jos visus trūkumus ir privalumus. Taip pat kiekvienas verslininkas turi mokėti analizuoti ir įmonę supančią aplinką, sugebėti panaudoti savo organizacijos naudai teikiamas galimybes, bei ivengti jos keliamų pavojų. Tik ianalizavęs visus iuos ypatumus, verslininkas gali ry˛tis formuoti organizacijos strategiją. Strategija apibendrina organizacijos tikslus, jos siekius, ateities planus, numato kovos su konkurentais priemones, tačiau reikia nepamirti, kad kiekvienas daromas veiksmas turi atoveiksmį ir jis gali būti tiek naudingas įmonei, kiek ir nenaudingas.

iame savo darbe pristatysiu ir inagrinėsiu akcinės bendrovės “Lietuvos energija” filialo 'Vilniaus elektros tinklai', įsikūrusio Vilniaus mieste, veiklą, bei įvertinsiu jo dabartinę padėtį, pasinaudodama SWOT metodo pagalba. Įmonė bus nagrinėjama trijuose skirtinguose lygmenyse: individų, organizacijos ir aplinkos lygmenyse.

Paskutinėje darbo dalyje, apibendrinant visą sukauptą med˛iagą, bus sudaroma akcinės bendrovės ”Lietuvos energija” filialo 'Vilniaus elektros tinklai' strategija, susidedanti i korporacinės įmonės misijos, vizijos ir strategijos įdiegimo. Kiekviena įmonė turi turėti savo strategiją.

1. Bendra įmonės charakteristika

'Vilniaus elektros tinklai' yra AB 'Lietuvos energija' filialas, kurio buveinė - Motorų g. 2. 2038 Vilnius.

Vilniaus elektros tinklų steigėjas - AB 'Lietuvos energija'. Filialas yra bendrovės padalinys. Filialas nėra juridinis asmuo ir naudojasi bendrovės, kaip juridinio asmens, vardu. Jis veikia pagal bendrovės įstatus, jos valdybos suteiktus įgaliojimus ir patvirtintus filialo nuostatus. Filialo nuostatus tvirtina bendrovės generalinis direktorius. Filialo nuostatai yra teisinis dokumentas, kuriuo vadovaujasi filialas savo veikloje. Filialo nuostatus, jų pakeitimus ir papildymus rengia filialo administracija. Nuostatų pakeitimai ir papildymai įsigalioja, kai bendrovė juos patvirtina ir įregistruoja Lietuvos Respublikos įmonių rejestro įstatymo nustatyta tvarka.

Kaip ir visoje priekarinėje Lietuvoje, Vilniaus krate energetinis ūkis buvo menkai ivystytas. Elektros energija Vilniaus miesto vartotojams buvo tiekiama nuolatine srove ir tik po 1925 metų elektrinėje buvo sumontuoti pirmieji kintamos srovės generatoriai, kurių bendras galingumas siekė 8,8 MVA.

Elektros tinklų apimtis Vilniaus mieste tesudarė 63 km 6kV ir 45 km 0,4 kV kabelinių bei 11 km 6 kV ir 110 km 0,4 kV oro linijų. Ir taip menkas ūkis labai nukentėjo antrojo pasaulinio karo metais. Besitraukianti vokiečių kariuomenė 1944 metais susprogdino Vilniaus miesto iluminę elektrinę, suniokojo elektros tiekimo tinklus.

Elektrinio ūkio atstatymui buvo sukurtas “Energetinis rajonas”, kurio pagrindinės funkcijos – elektrinės atstatymas ir naujų energijos altinių paiekos. Jame veikė elektros stotis, elektros tinklų ir energijos realizavimo skyriai. Esant nedideliam elektrinės galingumui prie elektros tinklo buvo pajungiami patys svarbiausi energijos vartotojai: duonos kepykla TP 10, vandens stotis TP 14, ligoninė TP 6 ir Vyriausybės įstaigos TP 51.

Padėtis pagerėjo, kai 1945 metų pabaigoje buvo sumontuotos dvi kilnojamosios iluminės elektrinės “Energotraukiniai”.

Priekarinis elektros energijos suvartojimas Vilniaus mieste buvo pasiektas tik 1949 metais, tačiau, atstatant senas pramonės įmones ir statant naujas, esami energijos altiniai jau netenkino poreikių. 1951 metais paleista Vilniaus termofikacinė elektrinė. 1951 metų gruodį pradėta eksploatuoti 35/6 kV 7500 kVA galingumo pastotė “iaurinė”. Kad i pastotė tuo metu buvo svarbus objektas, byloja ir tai, kad jai paskirtas pastotės virininkas ir saugoma itisą parą.

1957 metų rugpjūčio 1d., likviduojant “Selenegro”, Vilniaus elektros tinklų skyrius iskirtas į savarankiką įmonę. ie metai ir laikomi įmonės įkūrimo data.

Po ilgo ir sunkaus darbo buvo galutinai suformuotas įmonės energetinis ūkis.

Dabartiniu metu visos veikiančios rajoninės pastotės turi patikimus auktojo da˛nio radijo ryius, telemechanikos sistemas. Diegiama kompiuterinė technika. Visa tai u˛tikrina patikimą elektros energijos tiekimą. iuo metu čia dirbančių ˛monių yra nema˛ai – apytiksliai 1100.

Taigi, įmonės veikla pasireikia paslaugų sferoje.

Vilniaus elektros tinklų veiklos pobūdis:

tiekia 330 - 0,4 kV elektros tinklų linijomis ir įrengimais vartotojams elektros energiją pagal tarpusavio sutartis;

Technikai pri˛iūri ir plečia pagal perspektyvinį planą aptarnaujamos Vilniaus zonos 0,38 - 35 kV įtampos skirstomąjį ir 110- 330 kV įtampos perdavimo elektros tinklą;

Tiekia paslaugas fiziniams ir juridiniams asmenims pagal savo veiklos pobūdį.

Vilniaus elektros tinklai įgyvendina iuos organizacinius bei gamybos u˛davinius:

nustato vidaus organizacinę ir gamybinę struktūrą;

organizuoja elektros energijos gamybą, tiekimą bei realizaciją;

u˛tikrina elektros energijos kokybės rodiklius elektros tinkle;

eksploatuoja, remontuoja, rekonstruoja, tobulina pagrindines priemones ir vysto aptarnaujamos zonos nacionalinį elektros tinklą ir skirstomuosius elektros tinklus;

organizuoja energetikos objektų statybą;

laiku atsiskaito u˛ pateiktas prekes, atliktus darbus ir paslaugas.

VET privalo u˛tikrinti:

patikimą bei kokybiką elektros energijos tiekimą, energetinių įrenginių veikimą, tinkamą pastatų, statinių ir komunikacijų būklę;

gamybos padalinių darbo ekonomikumą;

˛monių ir gamtos apsaugą nuo kenksmingos energijos gamybos ir perdavimo įtakos;

operatyvinį - dispečerinį tinklų valdymą;

savalaikį filialo ūkinių kuro ir kitų materialinių vertybių atsargų sudarymą ir saugojimą;

darbuotojų darbo, buities ir poilsio sąlygas.

Filialas savo struktūroje turi penkis teritorinius padalinius:

Vilniaus miesto elektros tinklai

Vilniaus rajono elektros tinklai

Trakų rajono elektros tinklai

alčininkų rajono elektros tinklai

irvintų rajono elektros tinklai

Įmonėje dirba apie 1100 darbuotojų, kuriems yra sudaromos geros darbo sąlygos.

Į centrinėje įmonės buveinę darbuotojai į darbą, o pasibaigus darbo laikui namo yra ve˛ami įmonės transportu.

Taip pat 'VET' sudaro sąlygas darbuotojams tobulėti ir apmoka u˛ jų mokslus. iuo metu 12 darbuotojų mokosi auktosiose respublikos mokslo įstaigose ir 10 lanko u˛sienio kalbų kursus.

Energetikų mokymo centre per 2000 metus i viso kvalifikaciją tobulino ir įsigijo gretutines specialybes 187 'VET' darbuotojai.

Įmonėje taikomas vienetinis ir valandinis darbo apmokėjimas. 2000 metais sąlyginai apmokamų darbuotojų vidutinis mėnesinis darbo u˛mokestis (be ieitinių paalpų ir kompensacijų) buvo 1154Lt., kas sudarė 95,7%, kadangi nuo 2000 m. lapkričio - gruod˛io mėn. 104 darbuotojai pervesti I Perdavimo tinklą (AB 'Lietuvos energija').

Investicinės lėos būsimų metų naujų energetinių objektų statyboms ir modernizavimui senų, planuojamos ir skiriamos AB 'Lietuvos energija', įvertinus Vilniaus ET pateiktus pasiūlymus.

Stambių energetinių objektų (rajoninių transformatorių pastočių, ryio ir telemechanikos įrangos modernizavimas, dispečerinių punktų atnaujinimas) statyba, rekonstrukcija vykdoma i AB 'Lietuvos energija' skiriamų lėų, o visų likusių objektų statybos vykdomos i nuosavų lėų.

Vilniaus elektros tinklai savo aptarnavimo zonoje vykdo u˛sakovo funkcijas.

Projektavimui, statybai ir įrengimų tiekimui rangovai ir vykdytojai parenkami konkurso tvarka. Investicijų planavimą statyboms ir perspektyvai atlieka technikos tarnyba. Investicijų plano projektai svarstomi atitinkamose tarnybose, dalyvaujant ių tarnybų atstovams. Po to pateikiami administracijos valdybai, sprendimams priimti.

2. Esamos padėties įvertinimas

Įmonės strateginio valdymo procese galima iskirti dvi neatsiejamas dalis: strategijos formavimas bei suformuotos strategijos įgyvendinimas. Formuojant įmonės strategiją yra labai svarbu nustatyti jos esamą padėtį ir ią padėtį reikia įvertinti trimis skirtingais lygmenimis: individo, organizacijos ir jos padalinių bei iorinės aplinkos. Tik surinkus ir tinkamai įvertinus visus iuos duomenis galima tikėtis sudaryti sėkmingą įmonės strategiją. ių duomenų įvertinimui ir esamos padėties nustatymui yra naudojama SWOT metodika.

2.1 SWOT metodo apraymas

Įmonės esamos padėties nustatymui ir strategijos formavimui yra tikslinga panaudoti SWOT metodą. io metodo pagrindas yra tai, kad, bet kuris teiginys apie organizaciją gali būti priskirtas prie stiprybių, silpnybių, galimybių arba pavojų. is metodas padeda kurti pačią strategiją, o kartu ir ją įgyvendinti. i metodika padeda nustatyti organizacijos privalumus ir trūkumus vidiniams veiksniams bei pavojus su galimybėmis, kurias teikia supanti aplinka.

Terminą SWOT sudaro angliki ˛od˛iai:

Streghts - stiprybės,

Weaknesses – silpnybės,

Opportunities - galimybės,

Threats - pavojai.

Stiprybės – tai įmonės turimos ypatingos teigiamos vidinės savybės, kurias įmonė gali inaudoti siekdama u˛sibrė˛tų savo tikslų. Tai gali būti tiek ypatinga įmonės patirtis kovoti su konkurentais, tiek ir darbuotojų sukauptas patyrimas. Prie stiprybių yra priskiriama ir gera įmonės reputacija vartotojų tarpe, u˛sitarnauta dėka auktos produktų ir aptarnavimo kokybės.

Silpnybės – tai vidiniai įmonės trūkumai, kurie gali sutrukdyti įmonei siekti savo specifinių tikslų. Trūkumais yra ribota prekybinė patirtis tam tikroje rinkoje, pasenusios technologijos ar nepakankami finansiniai itekliai.

Galimybės – tai bet kurie ioriniai veiksniai, sukuriantys palankias sąlygas įmonei įgyvendinti savo tikslą arba visą tikslų rinkinį.

Pavojai – tai prieingybė aplinkos galimybėms. Tai ioriniai veiksniai, sukeliantys problemas ir trukdantys organizacijai siekti savo tikslų.

Kas vienai organizacijai yra galimybė, tas kitai gali būti aplinkos pavojumi. Visi organizacijos veiklą įtakojantys veiksniai yra suraomi į tokią lentelę:

Privalumai arba Galimybės	Trūkumai arba Pavojai

Tačiau pildant ią lentelę reikia nepamirti Pareto dėsnio, kuris teigia, kad tik keletas prie˛asčių sukelia daugumą problemų, tuo tarpu daugybė kitų prie˛asčių sukelia tik keletą problemų. Taigi reikia stengtis irinkti pačius svarbiausius veiksnius.

U˛pild˛ius lentelę yra daromos atitinkamos ivados.

Kai padaryta atskirų veiksnių analizė, galima tuos veiksnius apibendrinti ir suformuoti matricą.

SWOT analizė

Organizacijos

vidaus

veiksniai

Galimybės

Pavojai

Nepriklausomai

egzistuojantys

iorės veiksniai

Sukonstravus stiprybių, silpnybių, galimybių ir pavojų matricą, galimą ją naudoti kaip pagrindinį gidą formuojant organizacijos strategiją. Galimi du pagrindiniai strateginiai pasirinkimai:

● Derinimas. Tai įgalina surasti ir kur galima derinti organizacijos stiprybes su aplinkos teikiamomis galimybėmis. ˇiūrint i stratego pozicijų, galima teigti, kad stiprybės, kurios nesiderina su galimybėmis yra riboto naudojimo, o galimybės, kurios nesiderina su stiprybėmis yra ma˛ai vertingos.

● Pakeitimas. Tai strategija, kurios metu bus silpnybės paverstos į stiprybes, su tikslu įgyti privalumų, o pavojai paversti į galimybes.

Galima iskirti keturias strategijas:

SO – kai stengiamasi remtis privalumais ir pasinaudoti galimybėmis;

ST – stengiamasi remiantis privalumais ivengti pavojų;

WO – inaudojant galimybes stengiamasi paalinti trūkumus;

WT – stengiamasi įveikti trūkumus ir ivengti pavojų.

3. Aplinkos lygmuo

Ioriniame lygmenyje yra labai daug skirtingų veiksnių, kurie įtakoja visos įmonės veiklą. iame lygmenyje galima iskirti: artimą ir bendrąją aplinkas. Artimąją aplinką sudaro vartotojai, konkurentai, tiekėjai, akcininkai bei įvairios institucijos tiek valstybinės, tiek ir privačios. Visa tai organizaciją gali vienaip ar kitaip įtakoti, kontroliuoti, todėl artima organizacijos aplinka dar vadinama kontroliuojama aplinka.

Tolimojoje organizacijos aplinkoje galima iskirti skirtingus veiksnius: politinius, ekonominius, technologinius, socialinius bei tarptautinius ryius. ių veiksnių organizacijos negali kontroliuoti, todėl tolimoji aplinka yra nekontroliuojama, taigi ir planuojant veiklą būtina prisitaikyti prie numatomų bendrosios aplinkos pokyčių.

3.1. Artima aplinka

3.1.1 Vartotojai

Vienas i svarbiausių iorinių veiksnių, įtakojančių įmonės veiklą yra be abejonės vartotojai, jų pasirinkimas, aktyvumas, pastovumas. Įmonės teikiamų paslaugų vartotojai yra labai įvairūs. Nepriklausomai nuo energijos kainos, jie naudojasi teikiamomis paslaugomis.

Galimybės

Pavojai

1. Vartotojų nuolatos daugėja.

1. Labai platus paslaugų paskirstymo tinklas.

2. Vartotojų įsiskolinimas.

Ivados: vartotojų nuolatos daugėja ir jie yra labai įvairūs. Filialas realizuoja elektros energiją Vilniaus mieste, Vilniaus, Trakų, alčininkų, irvintų elektros tinkluose. Lentelėje nurodomas elektros energijos realizavimas pagal vartotojų grupes:

Energijos vartotojų grupės	1999m.t.kWh	2000m.t.kWh
I viso realizuota
buitis, i viso:
Mieste
Kaime
ˇemės ūkio
Pramonės
Komerciniai vartotojai

3.1.2. Tiekėjai

Jie būdami iorinės aplinkos elementai, tiekia gamybos iteklius, reikalingus organizacijos u˛daviniams spręsti: med˛iaginius, techninius, finansinius, darbo. Bendravimo ryių ma˛inimo tikslu organizacijai priimtiniausia būtų apsirūpinti itekliais, palaikant ryius su kuo ma˛esniu tiekėjų skaičiumi. Tačiau bendravimas su didesniu tiekėjų skaičiumi organizacijai gali būti naudingesnis dėl didesnių iteklių pasirinkimo galimybių, jų kokybės, kiekybės ir kainos at˛vilgiu. Jeigu med˛iaginių ar techninių iteklių tiekėja yra viena i u˛sienio alių, dėl politinio ar finansinio jos nestabilumo gali tekti tokį tiekėją skubiai pakeisti ir dėl to patirti nuostolių.

Veikianti įmonė i kitų įmonių gauna įrengimus, energiją, finansus, prekes. Teisingai pasirinktas tiekėjas – tai sėkmingos veiklos prielaida. Ritmingam ir nepertraukiamam darbui reikalingi patikimi tiekėjai.

Vilniaus elektros tinklai iais metais 3.239t.kWh elektros energijos pirko i privačių HES.

U˛ įsiskolinimą u˛ elektros energiją i Baltarusijos buvo gauti 110kV 16000kVA jėgos ir 10kV Dėl ios prie˛asties ma˛iau buvo pirkta transformatorių i Kauno energoremonto gamyklos. iaip transformatoriai visada perkami i ios Kauno gamyklos.

Atsiskaitymai su tiekėjais vyksta normaliai.

Galimybės

Pavojai

1. Pastovūs tiekėjai.

1. Sunaudojamos energijos kiekis ˛iemą ir vasarą skiriasi.

2. Dėl didelių vartotojų įsiskolinimų sutrinka atsiskaitymas su tiekėjais.

Ivados: manau, kad 'Vilniaus elektros tinklai' turi pastovius tiekėjus, nes, i tikrųjų, jų yra nedaug. Blogiausia, kad 'VET' privalo pirkti energijos ir ˛iemą, ir vasarą tiek pat, nors vartotojai vasarą jos sunaudoja vos ne dvigubai ma˛iau.

3.2. Bendra aplinka

3.2.1. Politiniai veiksniai

Kiekvienos įmonės veiklai didelę įtaką turi ją supanti aplinka bei įvairūs jos veiksniai. iai tolimajai aplinkai priklauso ir politiniai veiksniai, kurie reglamentuoja visą įmonės veiklą, nustato mokesčius bei jų mokėjimo formą, reguliuojantys įmonių tarpusavio santykius bei santykius su u˛sienio įmonėmis ir jų produkcija.

Galimybės	Pavojai
1. Įmonės veikla reglamentuojama įstatymais.	1. Nuolat besikeičiantys įstatymai var˛o organizacijos veiklą.

Ivados: didelį pavojų kelia tai, kad visuomenė kol kas dar yra politikai nesubrendusi, tai atsispindi rinkimų metu, kai po deiniųjų jėgų valdymo yra irenkami kairieji ir atvirkčiai. Tokie politinių pa˛iūrų svyravimai veda prie bendros politikos nepastovumo, nes kiekviena nauja partija, atėjusi į vald˛ią, leid˛ia savo įstatymus, kartais net prieingus buvusiems. Taigi, mūsų alies politinė padėtis i dalies priklauso nuo visuomenės.

3.2.2. Ekonominiai veiksniai

Kiti iorės veiksniai, tiesiogiai įtakojantys įmonės veiklą, yra ekonominiai. Įmonės vadovai, formuodami įmonės strategiją, turi įvertinti visos alies ekonominę padėtį.

Galimybės

Pavojai

1. Nedarbo lygis didina darbo jėgos pasirinkimo galimybes.

1. Ma˛os gyventojų pajamos.

2. Didelis nedarbas.

3. ˇema gyventojų perkamoji galia.

Ivados: dabar Lietuvoje yra labai sudėtinga mokesčių sistema. Įmonėje turi dirbti bent keletas finansistų, kad būtų deramai atliekama visa apskaita.

3.2.3. Socialiniai veiksniai

Įmonės veikla labai priklauso nuo visuomenę veikiančių socialinių veiksnių. Religija, tradicijos, gyvenimo vertybės, gyvenimo lygis labai da˛nai lemia ˛monių pasirinkimą. 'Vilniaus elektros tinklų' paslaugų pasirinkimą lemia gyvenimo lygis.

Galimybės	Pavojai
1. Gyvenimo lygis didėja.	1. Per ma˛as realus minimalus pragyvenimo lygis.

Ivados: nors ir lėtai, tačiau kylant pragyvenimo lygiui, vartotojai pradeda naudotis įvairiomis naujomis technologijomis ir tuo pačiu sunaudoja daugiau elektros energijos.

3.2.4. Technologiniai veiksniai

Visas įmonės procesas priklauso nuo taikomų technologijų, jos nulemia visus veiklos rezultatus, kokybę, kiekybę, savikainą bei darbo naumą.

Galimybės

Pavojai

1. Technologijos pastoviai kinta, tobulėja.

2. Naujų technologijų įdiegimas padidina darbo naumą ir kokybę.

3. Filialo įrengimai nėra pasenę nei fizikai, nei moraliai.

4. Susisiekimui su kitais filialo padaliniais naudojami kompiuteriniai tinklai.

1. Naujų technologijų įdiegimas reikalauja labai didelių investicijų.

2. Naujų technologijų taikymas didina nedarbą.

Ivados: 'Vilniaus elektros tinklai' taiko naujas ir kokybikas technologijas. Tai pagerina jų teikiamų paslaugų kokybę.

3.2.5. Paslaugų pakaitalai

'Vilniaus elektros tinklai' pakaitalų grėsmės nejaučia.

4.Individo lygmuo

Visos organizacijos veiklos sėkmė priklauso nuo atskirų jos narių sėkmingos veiklos. Kiekvieno darbuotojo veikla yra įtakojama daugybės įvairių veiksnių, kuriuos dabar ir panagrinėsiu.

4.1. ˇinios ir patirtis

Visų darbuotojų darbo efektyvumas priklauso nuo jų ˛inių bei sukauptos darbo patirties. O įgūd˛iai yra pasiekiami tik per tam tikrą laiko tarpą dirbant ir po truputį semiantis patirties. Įmonė turi sudaryti palankias sąlygas savo darbuotojų tobulėjimui, taip isiugdydama sau specialistus bei pilnaverčius visuomenės narius. 'Vilniaus elektros tinklai' sudaro geras sąlygas tobulėti. Jeigu darbuotojas mokosi ar tobulinasi, tai u˛ jo mokslus sumoka 'VET'.

Privalumai

Trūkumai

1. Įmonės vadovai turi auktąjį arba specialųjį isilavinimą.

2. Vadovas puikiai nusimano apie filialo valdymą.

3. Įmonė turi sukaupus nema˛ą darbinę patirtį.

4. Darbuotojai yra geri specialistai ir imano savo darbą.

5. Nema˛ai paprastų darbuotojų turi auktąjį isilavinimą.

1. Kai kuriems darbuotojams trūksta darbo patirties.

Ivados: priimant į darbą 'VET' savo kandidatams kelia auktus reikalavimus, todėl, manau, galima teigti, kad filiale priimti darbuotojai turi ˛inias, reikalingas sėkmingam darbo atlikimui. Yra priimta daug jaunų specialistų, kurie dar nespėjo įgyti pakankamos patirties. Manau, kad stebint patyrusius darbuotojus jie labai greitai įgys reikiamos patirties.

4.2. Vertybių sistema, motyvacija

Norint u˛tikrinti sėkmingą įmonės veiklą yra būtina suteikti darbuotojams norą dirbti, reikia, kad jie norėtų patys dirbti, būtų suinteresuoti siekti geresnių rezultatų. Svarbu mokėti nuteikti ˛mones

taip, kad jie siekdami savo tikslų kartu siektų ir bendrų visos įmonės tikslų. Tai pasiekti galima tik esant skatinimo ir motyvacijos sistemai įmonėje.

Privalumai

Trūkumai

1. Darbuotojai turi įsigiję įmonės akcijų.

2. ˇodiniai pagyrimai u˛ gerai atliktą darbą.

3. Artimas bendravimas su įmonės vadovu.

4. Pakankamai auktas darbo u˛mokestis.

1. Ne visi darbuotojai turi įmonės akcijų.

2. Priimant sprendimus per ma˛ai tariamasi su administracijos darbuotojais.

Ivados: dalis įmonės darbuotojų yra akcininkai, tačiau ne visi. Būdami akcininkais, darbuotojai labiau suinteresuoti geriau dirbti. Įmonės vadovas turi stengtis kiek galima daugiau bendrauti su darbuotojais. Darbuotojų norą dirbti ir siekti geresnių rezultatų taip pat padidina ir priedai prie darbo u˛mokesčio. 'VET' direktorius tikrai daug bendrauja su pavaldiniais. Per ventes yra mokamos papildomos premijos.

4.3. Psichologinės nuostatos

Įmonės veiklos sėkmė tiesiogiai priklauso nuo kolektyvo tarpusavio santykių, kuriuos nulemia ˛monių mąstymas, jų psichologinės nuostatos.

Privalumai

Trūkumai

1. Laiku ateiti į darbą.

2. Atsakomybės jausmas.

3. Patikėto darbo atlikimas iki galo.

1. Vogimo atvejai.

2. Darbo laiko panaudojimas ne pagal paskirtį.

Ivados: įmonės vadovas sugeba sutelkti kolektyvą bendram darbui, juo darbuotojai pasitiki. Įmonėje pasitaiko ir vogimo atvejų, kurių ivengti nepavysta. Todėl tokių atvejų skaičių reikia suma˛inti, imantis apsaugos priemonių. 'Vilniaus elektros tinklų' darbuotojai yra įpratę laiku ateiti ir ieiti i darbo, tačiau darbo laiku yra geriama kava ar arbata. Tai turėtų būti ka˛kaip ispręsta.

4.4. Sveikata

.Įmonės veikla labai priklauso nuo jos darbuotojų vidutinio am˛iaus, o kartu ir sveikatos. Įmonė turi u˛tikrinti geras sąlygas savo ˛monėms dirbti.

Privalumai

Trūkumai

1. Ekologikai vari aplinka.

2. Įmonėje yra grie˛tai kontroliuojama vara ir tvarka.

1. Nema˛ai patyrusių specialistų yra netoli pensinio am˛iaus.

Ivados: Įmonėje dirba daug jaunų, stiprių ˛monių, kurie nesiskund˛ia sveikatos sutrikimais, tačiau jie dar nėra labai patyrę. Reikėtų bandyti priimti alia patyrusių specialistų jaunus ˛mones ir juos mokyti, kad kai ateis laikas tikriems specialistams pasitraukti jie galėtų tapti naujais specialistais.

5. Organizacijos, jos pavaldinių lygmuo

Filialas 'Vilniaus elektros tinklai' neturi konkrečios valdymo strategijos sistemos. Jos veiklos planavimas apsiriboja tik abstrakčiais planais, kurie nėra isamiai ratikai idėstyti.

'VET' suformulavusi tokius tikslus:

● kuo daugiau organizuoti elektros energijos gamybą, tiekimą bei realizaciją;

● u˛tikrinti elektros energijos kokybės rodiklius elektros tinkle;

● organizuoti energetikos objektų statybą;

● kontroliuoti ir reguliuoti numatytų tikslų vykdymą.

Privalumai

Trūkumai

1. Tikslai yra ˛inomi visiems įmonės darbuotojams.

2. Tikslai suformuoti atsi˛velgiant į esamą įmonės padėtį.

1. Įmonė neturi konkrečiai idėstytų strateginių planų bei veiklos tikslų.

2. Įmonės vadovybė beveik nenaudoja strateginio valdymo metodų.

Ivados: strateginis įmonės valdymas yra i silpnesnių įmonės vietų. Įmonės vadovybė turėtų susipa˛inti ir plačiai taikyti strateginio valdymo principus. Visi valdymo planai bei tikslai turi būti aikiai, konkrečiai idėstyti, kad nebūtų da˛no svyravimo, ir prieinami bei ˛inomi visiems darbuotojams.

5.1. Strategija

Kiekviena įmonė turi susiformuoti savo strategiją, tai yra kryptį kuria eis įmonė, kuria vystys savo veiklą. Strategija padės ivengti nepagrįstų sprendimų, visi sprendimai bus orientuoti viena pasirinkta kryptimi ir taip bus u˛tikrinamas jų efektyvumas.

Privalumai

Trūkumai

1. Įmonė formuoja savo naują strategiją.

2. Vadovai aktyviai vysto įmonės veiklą.

1. Ne visi vadovai ir darbuotojai supranta įmonės strategijos svarbą.

Ivados: Manau, kad 'Vilniaus elektros tinklai' turėtų suformuoti savo strategiją. Vadovai ir darbuotojai turi tiksliai ˛inoti strategijos svarbą. iuo metu įmonėje yra formuojama nauja strategija, todėl reikia tikėtis geresnių rezultatų.

5.2. Įmonės organizacinė struktūra

Organizacijos struktūra – valdymo lygių ir funkcinių sričių ryiai. Struktūra tiesiogiai priklauso nuo tikslų , iorinės aplinkos pokyčių, darbuotojų profesionalumo, patyrimo ir t.t. Tam, kad būtų lengviau susigaudyti didesnėje organizacijoje brai˛omos struktūrų schemos (organigramos). Jos leid˛ia matyti hierarchinius ryius bei analizuoti organizacijos struktūrą. 'Vilniaus elektros tinklų' struktūra yra funkcinė.

ˇmonės - tai organizacijos pagrindas. Gamybos rezultatai priklauso ne vien ir ne tiek nuo vadovų – organizatorių, bet nuo viso čia dirbančių ˛monių kolektyvo pastangų, nuo jų įsijungimo į bendrovės reikalus ir problemas. Dabartinis 'VET' direktorius yra Rimantas Miliauskas. Vilniaus elektros tinklai yra didelė organizacija. Kaip jau minėjau čia dirba 1100 ˛monių. Kiekvienas darbuotojas turi atlikti atitinkamą u˛duotį. Svarbiausias kriterijus, kuriuo vadovaujamasi parenkant ˛mones, yra jų gebėjimas pagal atitinkamą technologiją atlikti tas ar kitas funkcijas, spręsti organizacijai ikilusius u˛davinius. ˇmonės, dirbantys grupėje skirstomi į vadovus ir pavaldinius. Pastarieji dar skirstomi į specialistus ir techninius darbuotojus. Suprantama, kad jų atliekami darbai labai įvairūs, todėl ir reikalavimai jiems kvalifikacijos ir kompetencijos srityje taip pat labai įvairūs. Vienas svarbiausių reikalavimų vadovams yra gebėjimas bendrauti su pavaldiniais ir juos taip paveikti, kad būtų įgyvendinti organizacijai ikelti tikslai. Kad vadovo ir pavaldinių bendravimas būtų produktyvesnis, pastarieji taip pat turi gerai pa˛inti ir savo vadovus.

Filialo 'VET' komercinei veiklai vadovauja filialo administracija. Administracija savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos įstatymais, bendrovės įstatais, filialo nuostatais, darbo reglamentu, padalinių nuostatais bei darbuotojų pareiginėmis instrukcijomis, bendrovės administracijos sprendimais. Administracijos darbuotojai privalo saugoti įmonės paslaptis.

Vilniaus elektros tinkluose yra administracijos vadovas ir vyriausiasis finansininkas (buhalteris). Administracijos vadovas negali eiti kartu ir vyriausiojo finansininko pareigų. Direktoriaus pavaduotojus, jų kandidatūras suderinęs su bendrovės vadovu, skiria bei atleid˛ia ir nustato jų pareiginį atlyginimą direktorius.

Administracijos vadovas filialo darbuotojams yra darbdavys ir įgaliojamas priimti į darbą darbuotojus, su jais sudaryti, pakeisti, nutraukti darbo sutartis, taip pat atlikti kitokius veiksmus vykdant darbo įstatymų nuostatas. Taip pat administracijos vadovas, vadovaudamasis filialo nuostatais bei darbo reglamentu, įgaliojamas sudaryti filialo sandorius. Administracijos vadovas atstovauja filialui valstybės vald˛ios ir valdymo institucijose, teismuose, santykiuose su kitais asmenimis. Filialo administracijos teisės sudaryti sandorius esant bendrovės ir privačių interesų konflikto galimybei ribojamos generalinio direktoriaus įsakymu.

Įmonės organizacinė struktūra pateikta 1.priede.

Revizorius patikrina įmonės metinio balanso ir pelno paskirstymo projektų bei kitų buhalterinės-finansinės apskaitos dokumentus. Be to, atlieka bet kokius įmonės patikrinimus, pateikia direktoriui informaciją apie patikrinimo rezultatus.

Kiekvienoje organizacijoje galima iskirti du posistemius: valdomąjį ir valdantįjį. Valdomąjį posistemį sudaro visi paprasti įmonės darbininkai, o valdantįjį sudaro valdymo aparatas, kuris ir formuoja visą įmonės strategiją. Įmonės veikla labai priklauso nuo santykių tarp valdančiojo ir valdomojo posistemių.

Privalumai

Trūkumai

1. Santykiai tarp vadovo ir pavaldinių yra labai geri.

2. Yra grie˛ta ir paprasta subordinacija tarp vadovo ir pavaldinių.

3. Darbo pasiskirstymas pagal funkcijas sudaro sąlygas darbo naumą didinti.

1. Nėra grie˛to vadovų ir pavaldinių darbo reglamentavimo.

2. Įmonės pateikta organizacinė struktūra per daug iplėsta ir joje neatsispindi visa įvairi įmonės veikla.

Ivados: įmonės vadovai, specialistai ir paprasti darbininkai turi gerai sutarti tarpusavyje, negali būti jokių konfliktų, kurie galėtų trikdyti įmonės veiklą. Tačiau negalima leisti ir perdaug savivalės atskiriems padaliniams, tai griautų subordinaciją. Todėl įmonės vadovai, galima sakyti yra suradę optimalų variantą, kai nėra per didelio pavaldumo, bet nėra ir per didelės laisvės, tai padeda ilaikyti gerus santykius su visais darbuotojais, ivengiama konfliktų, o darbuotojai turi pakankamai laisvės rodyti savo iniciatyvą.

5.3. Funkcijos ir atsakomybė

Kiekvienoje įmonėje turi būti aikiai paskirstytos funkcijos tarp darbuotojų, kiekvienas turi aikiai ˛inoti savo funkcijas ir pareigas. Paskirsčius funkcijas tampa aiku kas ir u˛ ką yra atsakingas. U˛ kiekvieną darbą turi būti paskirtas atsakingas ˛mogus, i kurio būtų galima pareikalauti atsiskaityti u˛ to darbo rezultatus. Tik atsakomybė padeda u˛tikrinti darbo įvykdymą.

Privalumai

Trūkumai

1. Visi įmonės vadovai turi aikiai paskirstytas pareigas.

2. Visi darbai turi u˛ juos atsakingus asmenis, kurie turi atsiskaityti vadovams.

1. Kartais keičiami vienam ar kitam darbuotojui paskirti darbai.

Ivados: įmonėje yra aikiai paskirti vadovai kiekvienam atskiram padaliniui, kurie ir yra atsakingi u˛ tų padalinių atliekamas funkcijas. Tokio aikaus paskirstymo nėra tik tarp paprastų darbininkų.

5.4. Lyderystės stilius

Lyderystės stilius parodo įmonės vadovo vadovavimo stilių, jo taikomas priemones ir jo santykius su darbuotojais.

Privalumai

Trūkumai

1. Tarp darbuotojų ir vadovo vyrauja labai geri tarpusavio santykiai.

2. Vadovas stengiasi būti demokratikas visų darbuotojų at˛vilgiu, nevengia su jais bendrauti, pasidomėti jų eimos reikalais.

1. Ne visi darbuotojai stengiasi palaikyti gerus tarpusavio santykius.

Ivados: Jeigu visi darbuotojai stengtųsi palaikyti gerus tarpusavio santykius, įmonėje būtų idealus bendradarbiavimas.

5.5. Darbo rezultatų įvertinimo ir pripa˛inimo sistema

Labai svarbus veiksnys yra darbo u˛mokesčio sistema. Darbuotojams prie pagrindinio u˛mokesčio yra mokami įvairūs koeficientai. Per ventes darbuotojai gauna papildomai pinigines premijas. Svarbų vaidmenį atlieka ir nematerialus skatinimas, tai yra ˛odiniai pagyrimai, padėka u˛ gerai atliktą darbą.

Privalumai

Trūkumai

1. Gera darbo u˛mokesčio sistema, įvertinanti darbuotojų veiklos rezultatus, skatina darbuotojus geriau dirbti.

2. Naudojamas ne vien tik materialinės skatinimo priemonės: pagyrimai, padėka u˛ gerai atliktą darbą.

1. Ne visada gerai įvertinamas darbas.

Ivados: darbo rezultatų įvertinimo ir pripa˛inimo sistema įmonėje beveik tobula, nes darbas da˛niausiai yra įvertinamas. Darbo įvertinimas yra svarbus darbuotojų at˛vilgiu. Juk kiekvienam malonu, kai tavo darbą įvertina ir u˛ tai gauni pagyrimą, padėką ar piniginę premiją. Taip pat įvertinama darbuotojo turima kvalifikacija, jo meistrikumas, jo idirbti įmonėje metai.

5.6. Konfliktinės situacijos

Įmonėje dirba nema˛as kolektyvas ir kartais nepavyksta ivengti konfliktų tarp darbuotojų, tokie konfliktai nors ir neda˛ni, tačiau, manau, jų niekur nepavysta ivengti. Kolektyvo psichologinę atmosferą griauna ir pasitaikantys vogimo atvejai. Jie sukelia konfliktus tarp darbininko ir vadovų, kyla įtampa visoje įmonėje, o tai apsunkina darbo sąlygas.

Privalumai

Trūkumai

1. Ikylantys konfliktai sprend˛iami greitai ir dalyvaujant tik konfliktuojančioms pusėms.

2. Atskiri padaliniai sutaria gerai tarpusavyje

1. Pasitaikantys vogimo atvejai sukelia konfliktus tarp darbininko ir vadovo.

Ivados: įmonės vadovas moka sutarti su darbuotojais, moka juos suburti darbui. Darbuotojai, patys būdami akcininkais yra suinteresuoti kuo geriau dirbti. Dirbti skatina ir darbo u˛mokestis prie

kurio pridedami priedai. Tačiau kolektyvo darną griauna pasitaikantys vogimo atvejai, kurių reikia stengtis ivengti ir ne vien dėl daromos ˛alos kiek ir dėl kylančių po to konfliktų.

5.7. Aprūpinimas informacija

Informacija turi būti kaupiama ir pasiekiama darbuotojams.

Privalumai

Trūkumai

1. Geras darbuotojų informuotumas.

2. Įmonė susisiekimui ir duomenų gavimui bei siuntimui naudoja Internet’ą.

1. Kartais pasitaiko informacijos netikslumų.

Ivados: informacinis aprūpinimas yra pakankamas, surinktą informaciją da˛niausiai įvertina pats įmonės vadovas. Naudodamasis sukaupta informacija direktorius efektyviai sprend˛ia ikylančias problemas, priima optimalius sprendimus, tačiau kartais surinkta informacija būna nelabai tiksli, todėl daromi klaidingi sprendimai.

5.8. Techninis-technologinis aprūpinimas

Organizacijos techninį lygį apibūdina darbininkų aprūpinimas darbo priemonėmis, i turimų technologijų lygio da˛niausiai galima spręsti ir apie visą organizaciją.

Privalumai	Trūkumai
1. Techniniai įrengimai nėra nusidėvėję nei fizikai, nei moraliai.	1. Gana aukta techninių įrengimų kaina.

Ivados: Jeigu nebūtų techninių įrengimų tokia aukta kaina, tai įmonė galėtų įsigyti geriausią techniką ir tada jos paslaugų kokybė pagerėtų.

5.9. Finansiniai itekliai

Įmonės finansinė veikla yra palyginti stabili. Ji kol kas nėra paėmusi jokių paskolų. Savo pelno įmonė neturi. Visus finansinius iteklius teikia AB 'Lietuvos energija'.

Privalumai

Trūkumai

1. Įmonė neturi paėmusi jokių paskolų.

2. Pajamos u˛ teikiamas paslaugas (˛inoma pajamos atitenka AB 'Lietuvos energijai').

1. Vartotojų įsiskolinimai.

2. Dėl vartotojų įsiskolinimų sutrinka atsiskaitymai su tiekėjais.

3. Pelnas nepriklauso 'Vilniaus elektros tinklams'.

Ivados: įmonei reikia investicijų, iuo metu u˛sienio investuotojai stengiasi kuo daugiau investuoti į 'Vilniaus elektros tinklus'.

6. Ekologija

Kiekviena įmonė turi stengtis u˛tikrinti savo aplinkos varą, didesnį dėmesį ekologijai turėtų skirti ir valstybė.

Galimybės

Pavojai

1. Valymo įrengimų modernizavimas.

2. Įmonėje vyrauja vari aplinka.

1. Aplinkos u˛tertumas didina pavojų darbuotojams.

Ivados: tiek valstybė, tiek ir įmonių vadovai turi labiau susirūpinti aplinkos vara, tai labai svarbu tiek pačiai aplinkai, tiek ir darbuotojams.

7. SWOT metodo apibendrinimas

Atlikus įmonės analizę visuose trijuose lygmenyse, reikia apsvarstyti iuos visus veiksnius kartu, juos apibendrinti. Pagal ią bendrą analizę galima parinkti organizacijai labiausiai tinkančią strategiją. Tuo tikslu yra sudaroma lentelė, kurioje yra suraomos svarbiausios įmonės stiprybės(Strenghts), silpnybės(Weaknesses), galimybės(Opportunities) ir pavojai(Threats). Visuose keturiuose langeliuose yra suformuojamos strategijos, kurios yra įmonei labiausiai priimtinos.

Stiprybės(Strenghts)

Silpnybės(Weaknesses)

Galimybės(Opportunities)

SO

1. Paslaugų tobulinimas.

2. Darbo vertinimas.

1. Stabilumas.

2. Paslaugų tobulinimas.

Pavojai(Threats)

ST

1. Rinkos plėtimas.

2. Kontrolės grie˛tinimas.

WT

1. Pardavimas.

2. Tiekimas.

SO: stengiamasi remtis privalumais ir pasinaudoti galimybėmis.

WO: stengiamasi paalinti visas silpnybes ir tuo pačiu pasinaudoti galimybėmis.

ST: stengiamasi pasinaudoti stiprybėmis ir ivengti pavojų.

WT: stengiamasi ivengti pavojų ir panaikinti silpnybes.

AB “Lietuvos energija” filialui 'Vilniaus elektros tinklai' reikia stengtis panaikinti savo silpnybes pasinaudojant esamomis galimybėmis, todėl a formuosiu įmonės strategiją pagal langelį WO.

8. Strategijos principų formavimas

8.1. Įmonės korporacinė misija

Misijos paskirtis pateikti dalininkams glaustą informaciją apie tai, dėl ko firma veikia ir kur ji yra vedama (esmė, prasmė, paskirtis, kryptis).

Misija padeda spręsti tokias problemas:

● Misija vieai deklaruodama po˛iūrį į aplinką, visuomenės interesus u˛tikrina i visuomenės ir valstybės firmai reikalingas sąlygas, jei misijoje ireiktas po˛iūris derinasi su valstybės ir visuomenės interesais.

● Misija leid˛ia pasiekti interesų balansą ir ivengti nesklandumų santykiuose su dalininkais.

● Misija pabrė˛iama orientacija į klientų poreikius, lūkesčius. Padeda suformuluoti įmonės įvaizdį visuomenėje.

● Vieai deklaruojama įmonės soc. politika ir atsakomybė padeda suformuluoti gerą įvaizdį.

● Misija padeda nukreipti dirbančiųjų pastangas viena linkme.

● Misija padeda racionaliai naudoti firmos iteklius, ypač, jei įmonės misijoje yra aikiai apibrė˛ti prioritetai.

Svarbiausi misijos elementai:

1. Klientai: kas jie, kokių laukiama ateityje, kokius poreikius siekia įm. patenkinti.

2. Veiklos pobūdis: kokią produkciją gamina, kokią gamins ateityje, kokią naudą duos klientams.

3. Konkurenciniai pranaumai.

4. Svarbiausi tikslai.

5. Pagrindinės etinės savybės: atsakomybė aplinkos po˛iūriu ir t.t.

Formuluojant misiją skiriami du etapai:

● neibaigtų pagrindinių idėjų pasiūlymas;

● misijos formuluotės, teksto pasiūlymas.

'Vilniaus elektros tinklų' korporacinė misija

Mes pirmiausia kreipiamės į vartotojus. Be jų mums nebūtų tikslo egzistuoti. Mes stengiamės patenkinti kiek galima platesnio rato vartotojų poreikius ir pa˛adame: auktos kokybės paslaugas, greitai ir profesionaliai jus aptarnauti.

Mes esame atsakingi u˛ savo darbuotojus, vyrus ir moteris, su kuriais ir stengiamės tenkinti visus vartotojų poreikius. Kiekvienas darbuotojas yra vertinamas kaip asmenybė. Mes pasi˛adame kurti ir remti aplinką, kurioje kiekvienas darbuotojas turės galimybę pilnai atskleisti savo sugebėjimus bei juos lavinti ir tobulinti. Kiekvienas mūsų organizacijos narys turi jaustis saugus savo darbo vietoje, todėl įsipareigojame aprūpinti juos saugiomis, tvarkingomis ir variomis darbo vietomis, o reikalui esant mokėti są˛iningą ir tinkamo dyd˛io kompensaciją. Kiekvienas darbuotojas privalo turėti laisvę isakyti savo pasiūlymus ir nusiskundimus bei padėti vykdyti savo eimyninius įsipareigojimus. Bei prie viso to siūlome gerą darbo u˛mokestį.

Savo tiekėjams visuose mūsų santykiuose pasi˛adame būti są˛iningi ir garantuoti neliečiamybę. Mes reiklūs, bet ir garbingi. Visi tiekėjai mums yra lygūs ir vertiname juos tik pagal tiekiamų produktų kokybę, kainą ir operatyvumą. Be to mes pasi˛adame laiku vykdyti atsiskaitymus.

Mes atsakingi u˛ visuomenę, kurioje gyvename ir dirbame, mes atsakingi u˛ viso pasaulio visuomenę. Mes pasi˛adame gerai rūpintis ir palaikyti gerame stovyje visą mums patikėtą nuosavybę, ir svarbiausia, saugoti ir tausoti aplinką bei gamtinius iteklius.

8.2. Įmonės tikslai

'Vilniaus elektros tinklai' ruoiasi įgyvendinti iuos tikslus:

organizuoti elektros energijos gamybą, tiekimą bei realizaciją kuo didesniam vartotojų skaičiui;

kuo geriau u˛tikrinti elektros energijos kokybės rodiklius elektros tinkle;

eksploatuoti, remontuoti, rekonstruoti, tobulinti pagrindines priemones ir vystyti aptarnaujamos zonos nacionalinį elektros tinklą ir skirstomuosius elektros tinklus;

plėsti organizuojamą energetikos objektų statybą;

tobulinti patikimą bei kokybiką elektros energijos tiekimą, energetinių įrenginių veikimą, tinkamą pastatų, statinių ir komunikacijų būklę;

u˛tikrinti ˛monių ir gamtos apsaugą nuo kenksmingos energijos gamybos ir perdavimo įtakos;

palaikyti savalaikį filialo ūkinių kuro ir kitų materialinių vertybių atsargų sudarymą ir saugojimą;

8.3. Įmonės veiklos strategija

Kiekvienos įmonės strategiją lemia labai daug veiksnių, kuriuos visus reikia įvertinti, numatyti jų kitimą ateityje ir pagal tai orientuoti visos organizacijos veiklą.

'Vilniaus elektros tinkluose' pirmiausia reikia sudaryti įmonės strategiją. Tam reiktų pasikviesti profesionalą, kuris įvertintų įmonės dabartinę padėtį ir pasiūlytų, kaip geriau sudaryti įmonės strategiją. Mano manymu, tikrai galima pagerinti įmonės veiklą ir ivengti dabar susidariusių sunkumų.

Būtina nusistatyti tikslus, kurių pagalba, naudojantis tinkama strategija, jie būtų pasiekti. Tikslus nustatyti turėtų ne tik vadovas. Jis turėtų sutelkti pavaldinius ir visi kartu juos nusistatytų, priimtų geriausius sprendimus. Kartu nusistačius tikslus visi ˛inotų, ko siekti ir tai motyvuotų ˛mones dirbti (nes ˛mogus kartu sprendęs įmonės ateitį jausis atsakingas u˛ jos įgyvendinimą). Įmonės strategiją turi ˛inoti visi, be iimties, darbuotojai, nes tik taip jie ˛inos ko siekti.

Firmos kultūra suprantama kaip visuma vertybių, įsitikinimų ir metodų, kuriais remiantis yra atliekamos valdymo funkcijos ir aptarnaujami klientai. Kultūra kuriasi savaime: per poelgius, bendravimą ir t.t. 'VET' priklauso vaidmens kultūrai. iuo atveju įmonė remiasi struktūra, funkcijų ir įgaliojimų perdavimu, logika ir analize. Nepriklausomų ekspertų nuomonės vertinamos atsargiai. Būdingas biurokratikumas, tikslumas, kitaip sakant tiesinis planavimas. Kultūros stilius vertinamas pagal 2 kriterijus: konkurencinį pranaumą ir sugebėjimą valdyti strateginius pokyčius. Manau, kad 'Vilniaus elektros tinklai' priklauso vaidmens stiliui. Vaidmens stiliui būdingas pasiprieinimas pokyčiams; pokyčių valdymas sudėtinga problema. Strateginiais pokyčiais laikysime tokius pokyčius, kurie įgyvendinami per naują įmonės strategiją. Yra 4 firmos tipai, pagal sugebėjimą valdyti strateginius pokyčius. Tai: firmos gynėjos, firmos ˛valgės, firmos analitikės ir firmos reaktorės. Manau, kad 'Vilniaus elektros tinklai' priklauso firmos gynėjų tipui. Jų svarbiausias tikslas tapti lyderiu stabilioje rinkoje. Savo tikslą jos pasiekia tam tikroje rinkos nioje arba sąnaudos ma˛inimo keliu.

Labai daug problemų ikyla su įmonės darbuotojais. Did˛iausia problema: darbo kolektyvas jau senas. Taip, jie turi pakankamai patirties, tačiau stinga kūrybikumo ir naujų idėjų. Reikėtų priimti naujų ir jaunų darbuotojų , kurie turi daug naujos informacijos ir yra kūrybiki. Jiems trūks patirties, tačiau jie galėtų dirbti kaip senų įmonės darbuotojų asistentai ir perimti jų patirtį. Taip pat turėtų būti organizuojami darbuotojų apmokymai, supa˛indinama su įmonės vizija, misija, tikslais. Būtina metų pabaigoje įvertinti įmonės darbuotojų darbą ir jiems pateikti isamią analizę. Tai galėtų būti pokalbis

su darbdaviu apie tai, kas buvo atlikta gerai, o kuriose srityse dar reikia tobulėti. Planuoti darbuotojų karjeras. Isiaikinus darbuotojų darbo spragas paruoti atitinkamus apmokymus.

Viena i problemų - darbuotojų ginčai. Reikėtų organizuoti ventes, sporto var˛ybas, vakarėlius, kad kolektyvas labiau suartėtų.

Da˛niausiai vadovas vienas sprend˛ia svarbiausius klausimus, kuriuos vėliau vykdo darbuotojai. Kartais jie atlieka darbus nieko nesuprasdami ir nesutikdami su jo nuomone. Būtų gerai įvesti dalyvaujančios vadybos principą. Būtinas darbų apraymų patikslinimas, kad kiekvienas ˛inotų tikslias savo pareigas ir jas kruopčiai atliktų.

Tam kad suma˛ėtų vagysčių ir ˛monės taptų atsakingesni reikalinga grie˛tesnė kontrolė.

Taip pat labai svarbu tikslingai panaudoti elektros energijos perteklių, kuris atsiranda vasaros metu. Vasarą energijos sunaudojama dvigubai ma˛iau nei ˛iemą. Tam įmonei reikėtų dar praplėsti vartotojų ratą.

8.4. Įmonės ateities vizija

Vizija - ateities paveikslas, ji traktuoja kaip sąmoningai apibendrintas suvokimas ir supratimas, kodėl, kur ir kaip firma konkuruos ateityje. Vizijos tikslingumą sąlygoja ios prie˛astys:

● noras plėsti asortimentą;

● strategijos alternatyvų sudarymas;

● strategijos galimybių numatymas;

● naujų tendencijų įtaka.

Ateityje norėčiau matyti įmonę pasikeitusią. Įmonė turėtų iaugti, praplėsti savo veiklą. iuo metu ruoiamasi įmonės privatizavimui. Taigi, privatizavus 'Vilniaus elektros tinklus' turėtų pasikeisti visa įmonės dabartinė situacija.

Ateityje turėtų isispręsti ir pavieniai konfliktai, ir nesusipratimai tarp darbininkų ir vadovybės, turėtų dingti bet kokie komunikacijos barjerai, o įmonė turėtų tapti vieninga ir nedaloma visuma.

Ivada

Siekiant suformuoti įmonės strategiją, reikia pirmiausia itirti jos aplinką, kurioje įmonė turi dirbti. Analizei atlikti savo darbe panaudojau SWOT analizės metodą ir inagrinėjau visus tris lygmenis: individo, organizacijos ir aplinkos. is metodas leido surasti ir nustatyti organizacijos silpnąsias ir stipriąsias vietas, pamatyti aplinkos keliamus pavojus bei teikiamus privalumus. Strategija buvo formuojama siekiant isaugoti stipriąsias savybes ir suma˛inti aplinkos keliamus pavojus bei atsikratyti savo silpnųjų savybių. Reikia pripa˛inti, kad įmonė kol kas dar neturi susiformavusi aikios savo strategijos, todėl tai ir būtų pagrindinis u˛davinys, kurį įmonei reikėtų padaryti artimiausiu metu.

Literatūra

1. Paskaitų konspektai.

2. Akcinės Bendrovės įstatai.

3. A.Garkienė, N.Pelanienė Kas ˛inotina verslininkui, 1 - 4 d., 1994

4. R. Kusykaitė Tarptautinis marketingas, Kaunas: Technologija, 1997

5. B. Martinkus, V. ˇilinskas Ekonomikos pagrindai, Kaunas: Technologija, 1997

6. Robertas Jucevičius Strateginis organizacijų vystymas, K.: Technologija 1996

7. Konstantinas Sasnauskas Vadyba//”Vadovo pasaulis”, Nr. 1-10, 1997

Politica de confidentialitate | Termeni si conditii de utilizare

DISTRIBUIE DOCUMENTUL

Vizualizari: 1307
Importanta:

Comenteaza documentul:

Te rugam sa te autentifici sau sa iti faci cont pentru a putea comenta

Creaza cont nou

Distribuie URL
https://www.scrigroup.com/limba/lituaniana/255/AB-LIETUVOS-ENERGIJA-filialo-V24725.php

Adauga cod HTML in site
<a href="https://www.scrigroup.com/limba/lituaniana/255/AB-LIETUVOS-ENERGIJA-filialo-V24725.php" target="_blank" title=" - https://www.scrigroup.com/limba/lituaniana/255/AB-LIETUVOS-ENERGIJA-filialo-V24725.php">AB “LIETUVOS ENERGIJA” filialo “VILNIAUS ELEKTROS TINKLAI”</a>

AB “LIETUVOS ENERGIJA” filialo “VILNIAUS ELEKTROS TINKLAI”

elektra

DOCUMENTE SIMILARE

VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETAS

Įvadas

Galimybės

Pavojai

1. Nedarbo lygis didina darbo jėgos pasirinkimo galimybes.

Ivados: dabar Lietuvoje yra labai sudėtinga mokesčių sistema. Įmonėje turi dirbti bent keletas finansistų, kad būtų deramai atliekama visa apskaita.

Įmonės veikla labai priklauso nuo visuomenę veikiančių socialinių veiksnių. Religija, tradicijos, gyvenimo vertybės, gyvenimo lygis labai da˛nai lemia ˛monių pasirinkimą. 'Vilniaus elektros tinklų' paslaugų pasirinkimą lemia gyvenimo lygis.

Galimybės

Pavojai

Galimybės

Privalumai

Privalumai

Privalumai

Privalumai

SO

ST

WT

DISTRIBUIE DOCUMENTUL

Comenteaza documentul:

Ivados: dabar Lietuvoje yra labai sudėtinga mokesčių sistema. Įmonėje turi dirbti bent keletas finansistų, kad būtų deramai atliekama visa apskaita.