CATEGORII DOCUMENTE
Afaceri Calculatoare Casa masina Didactica pedagogie Diverse Educatie Finante Geografie Istorie & politica Legislatie Limba Management Sanatate Tehnologie

Bulgara	Ceha slovaca	Croata	Engleza	Estona	Finlandeza	Franceza
Germana	Italiana	Letona	Lituaniana	Maghiara	Olandeza	Poloneza
Sarba	Slovena	Spaniola	Suedeza	Turca	Ucraineana

įstatymai	įvairių	Apskaitos	Architektūra	Biografija	Biologija	Botanika	Chemija
Ekologija	Ekonomika	Elektra	Finansai	Fizinis	Geografija	Istorija	Karjeros
Kompiuteriai	Kultūra	Literatūra	Matematika	Medicina	Politika	Prekyba	Psichologija
Receptus	Sociologija	Technika	Teisė	Turizmas	Valdymas	vietimas

Geotechninio projektavimo pagrindai

elektra

+ Font mai mare | - Font mai mic


DOCUMENTE SIMILARE

skyrius. Geotechninio projektavimo pagrindai

Projektavimo reikalavimai

(1)P Privalu įsitikinti, kad nebus virytas nė vienas i EN 1990:2002 nurodytas ribinis būvis visomis galimomis geotechninėmis skaičiuotinėmis situacijomis.

(2) Nustatant skaičiuotines situacijas ir ribinius būvius reikia atsi˛velgti į:

sąlygas statybos aiktelėje, vertinant pagrindo visuminį stabilumą ir jo poslinkius;

statinio ir jo elementų med˛iagą, dydį, jiems keliamus specialiuosius reikalavimus, tarp jų ir projektinį eksploatavimo laiką;

aplinkos sąlygas (t. y. greta esančius statinius, eismo sąlygas, komunikacijas, ˛eldinius, cheminį u˛tertumą);

grunto sąlygas;

po˛eminių vandenų slūgsojimo sąlygas;

regiono seismingumą;

aplinkos įtaką (hidrologines sąlygas, pavirinius vandenis, slūgumą, temperatūros ir drėgmės sezoninę kaitą).

(3) Ribiniai būviai gali susidaryti tiek pagrinde, tiek ir pačiame statinyje arba pagrinde ir statinyje vienu metu.

(4) Ribiniai būviai turėtų būti tikrinami vienu arba keliais čia pateiktais būdais:

taikant skaičiavimo metodus, kaip nurodyta 4;

taikant rekomendacines nuorodas, kaip nurodyta 5;

taikant eksperimentinius modelius ir bandymus apkrovomis, kaip nurodyta 6;

taikant stebėjimų metodą, kaip nurodyta 7.

(5) Praktinė patirtis da˛nai parodys, kuris ribinis būvis bus lemiamas projektuojant, o kitų ribinių būvių galima ivengti, atliekant kontrolinius tikrinimus.

(6) Pastatai turėtų būti apsaugoti nuo po˛eminio vandens skverbimosi, garų ir dujų smelkimosi į pastato vidų.

(7) Jei įmanoma, projektavimo duomenis reikėtų palyginti su palyginamosios patirties duomenimis.

(8)P Norint nustatyti minimalius reikalavimus, keliamus geotechninių tyrinėjimų būdams ir apimčiai, skaičiavimams ir statybos kontrolei, turi būti apibendrintas kiekvieno geotechninio projekto kompleksikumas kartu su jo keliamais pavojais. Ypač reikia skirti:

lengvus ir paprastus statinius, nesudėtingus ˛emės darbus, kai įmanoma garantuoti, kad svarbiausi reikalavimai bus įvykdyti, remiantis patirtimi ir kokybikais geotechniniais tyrinėjimais esant ma˛iausiai rizikai;

kitus geotechninius statinius.

PASTABA Būdas nustatyti minimaliems reikalavimams, kurie privalo būti įvykdyti, gali būti pateiktas nacionaliniame priede.

(9) Geotechniniu po˛iūriu nesudėtingiems ir ma˛os rizikos statiniams galima taikyti supaprastintą projektavimo būdą.

(10) Nustatant geotechninio projektavimo reikalavimus, gali būti skiriamos trys geotechninės kategorijos: pirmoji, antroji ir trečioji.

(11) Preliminarų statinio klasifikavimą pagal geotechninę kategoriją paprastai reikėtų atlikti iki geotechninių tyrinėjimų prad˛ios. Kategorija turėtų būti įvertinta pakartotinai ir, reikalui esant, keičiama kiekviename projektavimo ar statybos etape.

(12) Auktesnės tyrinėjimų kategorijos procedūras galima naudoti ekonomikesniam projekto variantui pateisinti, jei taip mano projektuotojas.

(13) Kai kurie projektavimo aspektai gali būti vertinami pagal skirtingas geotechnines kategorijas. Nėra reikalo visą projektą vertinti pagal aukčiausiąją geotechninę kategoriją.

(14) Pirmajai geotechninei kategorijai priklauso tik nedideli ir palyginti paprasti statiniai:

kuriems galima u˛tikrinti, kad svarbiausi reikalavimai bus įvykdyti, remiantis turima patirtimi ir kokybikais geotechniniais tyrinėjimais;

nesukeliantys didelio pavojaus.

(15) Pirmosios geotechninės kategorijos procedūrų gali pakakti tik kai nėra pavojaus pagrindui netekti visuminio stabilumo ar judėti ˛inomomis pagrindo sąlygomis turint gana patikimų palyginamosios patirties duomenų. iais atvejais galima taikyti įprastinius pamatų projektavimo ir statybos metodus.

(16) Pirmosios geotechninės kategorijos procedūros turėtų būti taikomos tik kai nebus kasamasi ˛emiau po˛eminio vandens lygio arba i patikimos palyginamosios patirties ˛inoma, kad kastis ˛emiau po˛eminio vandens lygio bus paprasta.

(17) Antrajai geotechninei kategorijai turėtų būti priskiriami visi įprastiniai statiniai ir pamatai, kai jie yra nekeliantys didelio pavojaus ir esant nesudėtingoms grunto ir apkrovos sąlygoms.

(18) Antrosios geotechninės kategorijos statinių projektai turėtų remtis skaitiniais kiekybiniais geotechniniais duomenimis bei analize, siekiant įsitikinti, kad jie atitinka esminius reikalavimus.

(19) Antrosios geotechninės kategorijos projektams gali būti taikomi įprastiniai lauko bei laboratoriniai bandymai, projektavimo ir statybos metodai.

PASTABA Toliau pateikiami antrajai geotechninei kategorijai priskiriamų įprastinių statinių ir jų dalių pavyzd˛iai:

seklieji pamatai;

pamatai-ploktės;

poliniai pamatai;

sienos ir kiti atraminiai statiniai grunto ir vandens slėgiui atlaikyti;

ikasos;

tiltų taurai ir ramtai;

pylimai ir sankasos;

inkarai ir stygos;

tuneliai kietoje nesupleiėjusioje uoloje, kuriems nekeliami izoliavimo nuo vandens ar kitokie reikalavimai.

(20) Trečiajai geotechninei kategorijai priskiriami visi tie statiniai ir jų dalys, kurių neapima dvi pirmosios geotechninės kategorijos.

(21) Trečiajai geotechninei kategorijai paprastai turėtų būti taikomi kitokie, nei pateikti iame standarte, nurodymai ir reikalavimai.

PASTABA Trečiajai geotechninei kategorijai priskiriamų statinių pavyzd˛iai:

labai dideli ir neįprasti statiniai;

didelį pavojų keliantys statiniai sudėtingomis grunto sąlygomis arba ypač apkrautos konstrukcijos;

statiniai seisminiuose rajonuose;

statiniai rajonuose, kuriuose pagrindas yra nestabilus ar nuolat juda, kai reikia papildomų tyrimų ar specialių priemonių.

Skaičiuotinės situacijos

(1)P Turi būti įvertintos tiek trumpalaikės, tiek nuolatinės skaičiuotinės situacijos.

Geotechninio projektavimo detaliame skaičiuotinių situacijų aprae turėtų būti:

poveikiai, jų deriniai ir apkrovos atvejai;

pagrindo, ant kurio bus statoma, bendras tinkamumas, vertinant statinio visuminį stabilumą ir pagrindo poslinkius;

įvairių grunto, uolienų sluoksnių ir statinio elementų, kurie bus įtraukti į skaičiavimo modelius, padėtis ir jų klasifikacija;

laikančiųjų sluoksnių padėtis plane ir pagal gylį;

kasybos darbų vietos, olos arba kiti po˛eminiai statiniai;

kai statinius numatoma atremti į uolinį pagrindą ar statyti greta jo:

kietų ir minktų uolienų isidėstymas;

uolienų sprūd˛iai, jungtys ir plyiai;

galimybė uolienų blokams netekti stabilumo;

olos, tutumos ir plyiai, u˛pildyti minkta med˛iaga, uolienos tirpimo procesai;

aplinkos, kurioje projektas bus įgyvendinamas, sąlygos:

iplovos, erozija ir ikasos, keičiančios pagrindo paviriaus matmenis;

cheminė korozija;

dūlėjimas;

u˛alimas;

ilgai trunkančios sausros;

po˛eminio vandens lygio kitimas dėl vandens lygio pa˛eminimo ar galimo statinių u˛tvindymo, drena˛o sistemų gedimo ar vandens naudojimo;

dujų isiskyrimas i pagrindo;

kiti poveikiai, galintys pasireikti laikui bėgant ir turintys įtakos pagrindo med˛iagos atsparumui, tokie kaip gyvūnų iraustos olos ir pan.;

˛emės drebėjimai;

nuosėd˛iai dėl kasybos darbų ar kitokių prie˛asčių;

statinio jautrumas deformacijoms;

naujojo statinio poveikis esamiems statiniams, komunikacijoms ir aplinkai.

Ilgaam˛ikumas

(1)P Statinio geotechninio projektavimo stadijoje turi būti nustatyta aplinkos sąlygų svarba jo ilgaam˛ikumui, kad būtų galima įvertinti, kokių apsaugos priemonių reikia imtis arba kokio atsparumo med˛iagas naudoti.

(2) Projektuojant med˛iagų, naudojamų po ˛eme, ilgaam˛ikumą, reikia atsi˛velgti:

a) naudojant betoną:

į po˛eminiame vandenyje, grunte ar u˛pile esančias agresyviąsias med˛iagas, tokias kaip rūgtys ar sulfatinės druskos;

b) naudojant plieną:

į cheminį poveikį, kai pamatų elementai yra įgilinti grunte, kuris yra laidus vandeniui ir deguoniui;

į įlaidinių polių sienų, esančių vandenyje, paviriaus koroziją, ypač vandens lygio kitimo zonoje;

į valcuotojo plieno profilių, įleistų į supleiėjusį ar poringąjį betoną, koroziją, nes valcavimo proceso nuodegos veikia kaip katodas, o plieno pavirius be nuodegų – kaip anodas;

c) naudojant medieną:

į grybelines ir aerobines bakterijas esant deguoniui;

d) naudojant sintetines med˛iagas:

į ultravioletinių spindulių ar ozono poveikį, ar mirų temperatūros ir mechaninių įtempių poveikį, kurie sukelia ių med˛iagų senėjimą.

(3) Reikėtų atsi˛velgti į ilgaam˛ikumą u˛tikrinančius nurodymus, pateiktus statybinių med˛iagų standartuose.

Geotechninis projektavimas skaičiavimo metodais

Įvadas

(1)P Projektavimo skaičiavimas turi būti atliekamas, atsi˛velgiant į esminius reikalavimus, pateiktus EN 1990:2002, ir į atitinkamas taisykles, pateiktas iame standarte. Jis apima:

poveikius, kurie gali rastis nuo pridėtų apkrovų ar nuo poslinkių, tarkim, nuo pagrindo poslinkių;

gruntų, uolienų ir kitų med˛iagų savybes;

geometrinius duomenis;

deformacijų, plyių pločio, vibracijų ir kitokias ribines vertes;

skaičiuojamuosius modelius.

(2) Turėtų būti įvertinta tai, kad pagrindo sąlygų samprata priklauso nuo geotechninių tyrinėjimų masto ir jų kokybės. i samprata ir darbų kontrolė yra daug svarbesnė u˛ skaičiuojamųjų modelių tikslumą ir dalinius koeficientus siekiant įvykdyti esminius reikalavimus.

(3)P Skaičiuojamasis modelis turi aprayti numanomą pagrindo elgseną, esant nagrinėjamam ribiniam būviui.

(4)P Jei kokiam nors specifiniam ribiniam būviui nėra jokio patikimo skaičiuojamojo modelio, kitus ribinius būvius reikia parinkti taip, kad galima būtų parodyti, jog pirmasis ribinis būvis yra ma˛ai įtikinamas. Kaip alternatyva gali būti projektuojama taikant rekomendacines priemones, eksperimentinius modelius ir bandymus apkrovomis arba stebėjimų metodą.

(5) Skaičiuojamasis modelis gali būti:

analizinis;

pusiau empirinis;

skaitinis.

(6)P Bet kuris skaičiuojamasis modelis turi būti tikslus arba su paklaida į atsargos pusę.

(7) Skaičiuojamajame modelyje gali būti supaprastinimų.

(8) Esant reikalui skaičiavimo rezultatai, gauti pagal skaičiuojamąjį modelį, gali būti koreguojami, kad būtų tikslesni arba su paklaida į atsargos pusę.

(9) Kai koreguojant rezultatus taikomas modelio koeficientas, turėtų būti atsi˛velgiama į:

analizės metodo rezultatų neapibrė˛tumo lygį;

analizės metodui būdingas sistemingąsias paklaidas.

(10)P Kai analizei yra naudojamos empirinės priklausomybės, turi būti aikiai nustatyta, kad jos yra taikytinos tomis grunto sąlygomis.

(11) Galimybės susidaryti pagrinde visiems galimiems ribiniams būviams turėtų būti patikrintos taikant skaičiuojamuosius modelius. Tikrinant ribinius būvius deformacijų at˛vilgiu, deformacijų dydis turėtų būti apskaičiuotas, kaip aprayta 4.8 arba kaip nors kitaip.

PASTABA Daugelis skaičiuojamųjų modelių yra pagrįsti prielaida apie pakankamai plastiką statinio ir pagrindo elgseną. Jei plastikumo nėra, ribinis būvis pasireikia staigiu irimu.

(12) Galima taikyti skaitinius metodus, įvertinus pagrindo ir statinio tarpusavio sąveikos ir deformacijų suderinamumą, esant ribiniam būviui.

(13) Turėtų būti įvertintas deformacijų suderinamumas esant ribiniam būviui. Jeigu statinys ir pagrindas gali suirti vienu metu, reikėtų atlikti detalią analizę, atsi˛velgiant į statinio ir pagrindo santykinį standumą. Pavyzd˛iais gali būti pamatai-ploktės, skersine jėga apkrauti poliai, liaunos atraminės sienos. Ypatingą dėmesį reikėtų skirti trapių med˛iagų deformacijų suderinamumui arba med˛iagoms, pasi˛yminčioms didėjančiomis deformacijomis.

(14) Tais atvejais, kai ikasas palaiko liaunos inkarinės arba paramstytos atraminės sienos, grunto slėgio, vidinių statinio jėgų ir lenkimo momentų dydis ir pasiskirstymas labai priklauso nuo statinio pagrindo stiprio bei standumo ir įtempių dyd˛io pagrinde.

(15) Pagrindo ir statinio sąveikos analizei, siekiant gauti patikimą rezultatą, turėtų būti taikomos įtempių ir deformacijų priklausomybės, pakankamai atspindinčios pagrindą ir statinio med˛iagas bei pagrindo įtempių būvį esant ribiniam būviui.

Poveikiai

(1)P Poveikių apibrė˛tys pateiktos EN 1990:200 Apkrovų dyd˛iai pateikti EN 1991.

(2)P Geotechninių poveikių vertes reikia pasirinkti prie pradedant skaičiavimus, nes atliekant skaičiavimus jos gali kisti.

PASTABA Geotechninių poveikių vertės atliekant skaičiavimus gali kisti. Tokiu atveju prad˛ioje jos įtraukiamos kaip ˛inomi dyd˛iai tam, kad galima būtų pradėti skaičiavimus.

(3)P Bet kokia statinio ir pagrindo sąveika turi būti įvertinama, kai pasirenkami poveikių dyd˛iai projektavimui.

(4) Atliekant geotechninį projektavimą poveikiais laikomi:

grunto, uolienos ir vandens svoris;

įtempiai pagrinde;

grunto ir po˛eminio vandens slėgis;

pavirinio vandens slėgis, įskaitant ir bangų slėgius;

po˛eminio vandens slėgiai;

vandens sunkimosi jėgos;

statinių nuolatinės ir naudojimo apkrovos;

priekrovos;

vartavimosi jėgos;

nukrovimas ar grunto nukasimas;

transporto apkrovos;

poslinkiai dėl kasybos ar tunelių kasimo darbų;

grunto brinkimas ir traukimasis dėl augalijos, klimato ir drėgmės poveikių;

poslinkiai dėl valknumo ar grunto masių slinkimo;

poslinkiai dėl irimo, slūgimo ir tirpimo;

poslinkiai ir pagreičiai, sukeliami ˛emės drebėjimų, sprogimų, vibracijų ir dinaminių apkrovų;

temperatūros ir alčio poveikiai;

ledo apkrovos;

inkarų ir ramsčių iankstiniai įtempimai;

traukimas ˛emyn (neigiamoji trintis).

(5)P Būtina įvertinti tai, kad kintami poveikiai gali veikti kartu ir atskirai.

(6)P Poveikių veikimo trukmę privalu įvertinti, atsi˛velgiant į grunto savybių kitimą laikui bėgant, ypač į smulkių gruntų drenavimo ir suspaud˛iamumo savybes.

(7)P Kartotiniai ir kintamo intensyvumo poveikiai turi būti nustatomi sprend˛iant specifinius u˛davinius, pvz., judėjimo tęstinumo, grunto praskydimo, pagrindo standumo ir stiprio kitimo.

(8)P Poveikius, sukeliančius statinio ir pagrindo dinaminį atsaką, reikia atskirai įvertinti.

(9)P Poveikiai, kuriuose vyrauja po˛eminio ir pavirinio vandens jėgos, turi būti atskirai įvertinti deformacijų, pleiėjimo, kintamo laidumo ir erozijos at˛vilgiu.

PASTABA Jei tam tikrais atvejais yra laikoma, kad nepalankūs (destabilizuojantys) ir palankūs (stabilizuojantys) nuolatiniai poveikiai yra vienos kilmės, galima taikyti vieną dalinį koeficientą ių poveikių ar jų efektų sumai.

Pagrindo savybės

(1)P Grunto ir uolienų savybės, kaip geotechninio projektavimo skaičiuojant skaitmeniniai rodikliai, turi būti nustatytos bandymais – tiesiogiai ar taikant koreliacines priklausomybes, teorikai arba empirikai, arba gauti remiantis kitais tinkamais duomenimis.

(2)P Bandymais ar kitaip gautos vertės turi būti interpretuojamos, atsi˛velgiant į ribinį būvį.

(3)P Turi būti atsi˛velgta į galimus skirtumus tarp pagrindo savybių ir geotechninių rodiklių, gautų i bandymų rezultatų ir tų, kurie lemia geotechninės konstrukcijos elgseną.

(4) Skirtumai, apie kuriuos kalbama 4.3(3)P, gali rastis dėl ių prie˛asčių:

dėl to kad, daugelis geotechninių rodiklių nėra tikros konstantos, bet priklauso nuo įtempių būvio ir deformavimo pobūd˛io;

grunto ir uolienų struktūros (plyiuotumas, sluoksniuotumas, stambios dalelės), kurių įtaka gali būti skirtinga atliekant bandymą ir geotechninės konstrukcijos darbo metu;

laiko įtakos;

besisunkiančio vandens silpninančios įtakos grunto ar uolienų stipriui;

silpninančios dinaminių poveikių įtakos;

uolienos ir grunto bandinių trapumo arba plastikumo;

geotechninio statinio įrengimo būdo;

darbuotojų meistrikumo įrengiant ir stiprinant pagrindą;

statybos įtakos pagrindo savybėms.

(5) Nustatant geotechninių rodiklių vertes reikėtų:

atsi˛velgti į skelbtą ir pripa˛intą informaciją apie kiekvieno tipo bandymų tinkamumą panaiomis grunto sąlygomis;

palyginti gautas geotechninių rodiklių vertes su vertėmis, kurios atitinka vietoje sukauptą ir bendrąją patirtį;

įvertinti geotechninius rodiklius, susijusius su projektavimu;

atsi˛velgti į greta esančiose statybvietėse atliktų natūrinių eksperimentų ir bandymų rezultatus;

įvertinti bandymų rezultatų, gautų atlikus daugiau negu vieno tipo bandymus, tarpusavio atitikimą;

įvertinti bet kokį galimą grunto savybių pablogėjimą, jei taip gali atsitikti statinio eksploatavimo metu.

(6)P Jei reikia, taikomi kalibruojantys koeficientai, norint laboratorinių ir lauko bandymų rezultatus, kaip numatyta EN 1997-2, paversti vertėmis, kurios atspindi grunto ir uolienų elgseną, esant atitinkamam ribiniam būviui, arba naudoti koreliacijas pagal bandymų rezultatus apskaičiuojant ivestines vertes.

Geometriniai duomenys

(1)P Geometriniai duomenys – tai pagrindo paviriaus lygis ir nuolydis, vandens lygis, sluoksnių sandūrų paviriaus lygiai, ikasų gylis, geotechninės konstrukcijos duomenys.

Charakteristinės vertės

Poveikių charakteristinės ir reprezentacinės vertės

(1)P Poveikių charakteristinės ir reprezentacinės vertės turi būti nustatomos pagal EN 1990:2002 ir EN 1991.

Geotechninių rodiklių charakteristinės vertės

(1)P Geotechninių rodiklių charakteristinės vertės turi būti parenkamos pagal ivestines vertes, gautas laboratoriniais ir lauko tyrimais ir patvirtintas turima patirtimi.

(2)P Geotechninio rodiklio charakteristinė vertė turi būti parinkta atid˛iai įvertinus jos lemiamą svarbą ribiniam būviui rastis.

(3)P Nustatant ir charakteristines vertes, reikia numatyti, kad kaita yra didesnė, palyginti su kaita.

(4)P Parenkant geotechninių rodiklių charakteristines vertes, reikia atsi˛velgti į:

geologinę ir kitą esminę informaciją, pavyzd˛iui, ankstesnių projektų duomenis;

imatuotų savybės verčių kaitą bei į kitą susijusią informaciją, ˛inomą i patirties;

laboratorinių ir lauko tyrimų apimtis;

ėminių tipus ir jų skaičių;

pagrindo zonos, lemiančios geotechninio statinio elgseną, dydį nagrinėjamo ribinio būvio atveju;

geotechninio statinio sugebėjimą perduoti apkrovas nuo silpnesnių pagrindo zonų stipresnėms.

(5) Charakteristinės vertės gali būti apatinės vertės, kurios yra ma˛esnės u˛ labiausiai tikėtinas, arba virutinės vertės, kurios yra didesnės u˛ labiausiai tikėtinas.

(6)P Skaičiuojant kiekvieną kartą nepriklausomiesiems rodikliams turi būti parinktas nepalankiausias apatinių ir virutinių verčių derinys.

(7) Pagrindo zona, kuri ribinio būvio atveju lemia geotechninio statinio elgseną, paprastai yra daug didesnė negu bandinio ėminys ar zona, veikiama lauko bandymo. Dėl tos prie˛asties lemiamas rodiklis da˛nai yra vidurkis tam tikrų verčių, būdingų pagrindo plotui arba tūriui. Charakteristinė vertė turėtų būti atid˛iai nustatyta pagal ią vidurkių reikmę.

(8) Kai geotechninio statinio elgseną ribinio būvio atveju gali nulemti did˛iausioji arba ma˛iausioji grunto savybės vertė, charakteristinė vertė turėtų būti atid˛iai parinkta ma˛iausiosios arba did˛iausiosios grunto savybės vertės zonoje, kuri lemia statinio elgseną.

(9) Nustatant pagrindo sritį, kuri lemia geotechninio statinio elgseną tikrinant ribinį būvį, reikėtų atsi˛velgti į tai, kad is ribinis būvis gali priklausyti ir nuo paties statinio elgsenos. Pavyzd˛iui, nustatant pastato, įrengto ant kelių atskirų pamatų, ribinę pagrindo laikomąją galią, lemiamos įtakos turės vidutinis pagrindo stipris po kiekvienu pamatu, jei pastato konstrukcija nėra standi. Tačiau jei pastatas yra pakankamai standus ir stiprus, lemiamas rodiklis yra vidutinė pagrindo stiprio po visu pastatu arba tik po tam tikra dalimi vertė.

(10) Jeigu taikomi statistiniai metodai, parenkant grunto savybių charakteristines vertes, tokie metodai turėtų diferencijuoti vietinių ir regioninių bandinių ėmimą ir turėtų būti galima pasinaudoti iankstinėmis ˛iniomis apie palyginamąsias gruntų savybes. Leid˛iama naudotis vietoje sukaupta informacija.

(11) Taikant statistinius metodus, charakteristinės vertės turi būti parenkamos taip, kad apskaičiuota tikimybė gauti blogesnę vertę, galinčią sukelti ribinį būvį, nevirytų 5

PASTABA iuo po˛iūriu atidus vidutinės vertės nustatymas yra geotechninio rodiklio vidutinės vertės parinkimas i nedidelio jų skaičiaus su patikimumo rodikliu 95 . Kai vertinama vietinio suirimo galimybė, ma˛iausiosios vertės atsargus vertinimas būna tuomet, kai fraktilis yra 5

(12)P Naudojant grunto savybių charakteristinių verčių standartines lenteles, vertės turi būti parinktos labai atid˛iai.

Geometrinių duomenų charakteristinės vertės

(1)P Grunto sluoksnių padėtys, po˛eminio ir pavirinio vandens aukčiausių, ˛emiausių ir nominalių lygių charakteristinės vertės gaunamos matuojant.

(2) Grunto sluoksnių ir geotechninių statinių matmenų charakteristinės vertės paprastai yra nominaliosios vertės.

Skaičiuotinės vertės

Poveikių skaičiuotinės vertės

(1)P Poveikių skaičiuotinės vertės turi būti nustatytos pagal EN 1990:200

(2)P Poveikio skaičiuotinė vertė turi būti nustatoma tiesiogiai arba ji gaunama i reprezentacinės vertės taip:

(1 a)

čia:

(1 b)

(3)P Atitinkamos vertės turi būti paimtos i EN 1990:200

(4)P Daliniai koeficientai _, taikomi nuolatinei ir trumpalaikei situacijai, yra pateikti A priede ir naudojami 1a lygtyje.

1 Pastaba Dalinių koeficientų vertės gali būti pateiktos nacionaliniame priede.

2 Pastaba A priede yra pateiktos dalinių koeficientų rekomenduojamos vertės, u˛tikrinančios įprastinių projektų tinkamą saugos lygį.

(5) Kai geotechninių poveikių skaičiuotinės vertės yra nustatytos tiesiogiai, dalinių koeficientų vertėmis A priede reikėtų naudotis kaip gairėmis vertinant, ar u˛tikrintas reikiamas saugos lygis.

(6)P Kai turima reikalų su po˛eminio vandens slėgiu, vertinant galimybę susidaryti pavojingai situacijai (da˛niausiai saugos ribiniams būviams), skaičiuotinėmis vertėmis privalu laikyti tas nepalankiausias po˛eminio vandens slėgio vertes, kurios gali rastis per visą statinio eksploatavimo laiką. Ne tokiems pavojingiems ribiniams būviams (da˛niausiai ribiniams tinkamumo būviams), skaičiuotinėmis turi būti laikomos vertės, kurios yra nepalankiausios įprastinėmis sąlygomis.

(7) Kai kuriais atvejais, numatytais 1.5.3.5 EN 1990:2002, ekstremalūs vandens slėgiai gali būti laikomi ypatingais poveikiais.

(8) Skaičiuotinės po˛eminio vandens slėgio vertės gali būti gautos pritaikius dalinius koeficientus charakteristinėms po˛eminio vandens slėgio vertėms arba taikant papildomą atsargą, nustatant charakteristines vandens lygio vertes pagal 4.4(1)P ir 4.5.3(1)P.

(9) Reikėtų atsi˛velgti į iuos veiksnius, galinčius turėti įtakos po˛eminio vandens slėgiui, tai:

pavirinio ir po˛eminio vandens lygis;

palankus ir nepalankus natūralaus ir dirbtinio sausinimo poveikis, atsi˛velgiant į tai, kaip drena˛as bus pri˛iūrimas ateityje;

lietaus, poplūd˛io vandens ir vamzdynų avarijos metu isiver˛usio vandens pritekėjimas;

vandens slėgio pokyčiai dėl augalijos poveikio.

(10) Reikėtų numatyti nepalankius vandens lygio pokyčius, kurie gali rastis dėl vandens nuleidimo ir drena˛o sistemų u˛sikimimo, u˛alimo ir pan.

(11) Kai drena˛o sistemos prie˛iūra neu˛tikrinta, projektiniu po˛eminio vandens lygiu turėtų būti laikomas maksimalus po˛eminio vandens lygis, net sutampantis su ˛emės paviriumi.

Geotechninių rodiklių skaičiuotinės vertės

(1)P Geotechninių rodiklių skaičiuotinės vertės yra arba gaunamos i charakteristinių verčių pagal formulę:

arba nustatomos tiesiogiai.

(2)P Dalinis koeficientas , taikomas (2) formulėje nuolatinei ir trumpalaikei skaičiuotinei situacijai, yra pateiktas A priede.

1 Pastaba Dalinių koeficientų vertės gali būti pateiktos nacionaliniame priede.

2 Pastaba A prieduose dalinių koeficientų rekomenduojamos vertės rodo įprastinių projektų minimalų saugos lygį.

(3) Nustatant geotechninių rodiklių skaičiuotines vertes tiesiogiai, A priede pateiktų dalinių koeficientų vertės turėtų būti taikomos kaip gairės, siekiant u˛tikrinti reikiamą saugos lygį.

Geometrinių duomenų skaičiuotinės vertės

(1) Daliniai koeficientai poveikiams ir med˛iagoms įvertina ir nedidelius geometrinių duomenų pokyčius, todėl daliniai koeficientai geometriniams matmenims netaikytini.

(2)P Kai geometrinių duomenų pokyčiai turi ˛ymios įtakos konstrukcijų patikimumui, geometrinių duomenų skaičiuotinės vertės turi būti nustatytos tiesiogiai arba gaunamos i nominaliųjų verčių pagal tokią formulę (˛r. EN 1990:2002, 6.3.4):

vertės pateiktos 6.5.4(2) ir 9.3.

Konstrukcinių med˛iagų savybių skaičiuotinės vertės

(1)P Konstrukcinių med˛iagų stiprio ir konstrukcinių elementų atsparumo skaičiuotinės vertės turi būti skaičiuojamos, kaip nurodyta nuo EN 1992 iki EN 1996 ir EN 1999.

Ribiniai saugos būviai

Bendrosios nuostatos

(1)P Privaloma tikrinti, kad nebūtų viryti ie ribiniai saugos būviai:

statinių arba pagrindo pusiausvyros netekimas, vertinant pagrindą ir konstrukciją kaip standų kūną, kuriame konstrukcinių med˛iagų ir pagrindo stipris yra nereikmingas atsparumui u˛tikrinti (EQU);

konstrukcijos ar jos elementų, įskaitant pamatus, polius ar rūsio sienas, vidinis suirimas arba pernelyg didelės deformacijos, kurioms med˛iagos stipris yra reikmingas atsparumui u˛tikrinti (STR);

pagrindo suirimas ar pernelyg didelės deformacijos, kai grunto ar uolienos stipris yra reikmingas atsparumui u˛tikrinti (GEO);

konstrukcijos ar pagrindo pusiausvyros netekimas dėl plūdrumo veikiant vandens slėgiui ar kitokiems vertikaliems poveikiams (UPL);

hidraulinis kilimas, vidinė erozija ir sunkimasis grunte veikiant hidrauliniams nuolyd˛iams (HYD).

Pastaba Ribinis būvis GEO da˛nai yra kritinis parenkant pamatų ar atraminių konstrukcijų matmenis kartais jis turi įtakos ir konstrukcinių elementų stipriui.

(2)P Esant nuolatinei ir trumpalaikei situacijoms turi būti taikomi daliniai koeficientai, kurių vertės pateiktos A priede.

PASTABA Dalinių koeficientų vertės gali būti pateiktos nacionaliniame priede. A priedo lentelėse pateiktos rekomendacinės vertės.

(3) Ypatingose skaičiuotinėse situacijose visi poveikių ir poveikių efektų daliniai koeficientai turėtų būti lygūs 1. Daliniai koeficientai atsparumui, esant ypatingoms skaičiuotinėms situacijoms, turėtų būti parenkami, atsi˛velgiant į iai situacijai keliamus reikalavimus.

PASTABA Dalinių koeficientų vertės gali būti pateiktos nacionaliniame priede.

(4) Koeficientų vertės gali būti grie˛tesnės negu pateiktos A priede tuo atveju, kai yra didelė rizika, sudėtingos grunto sąlygos arba labai didelės apkrovos.

(5) Ne tokios grie˛tos kaip A priede rekomenduotos vertės gali būti taikomos laikinoms konstrukcijoms ar trumpalaikėms skaičiuotinėms situacijoms, kai tai yra pateisinama.

(6) Skaičiuojant atsparumo poveikiui skaičiuotinę vertę ar poveikių efekto skaičiuotinę vertę , galima taikyti modelio dalinius koeficientus atitinkamai arba tam, kad skaičiavimo rezultatai būtų tikslesni arba paklaida būtų į atsargos pusę.

Stabilumo netekimo tikrinimas

(1)P Tikrinant ribinį statinio pusiausvyros būvį ar vertinant visuminius statinio ar pagrindo poslinkius (EQU), turi būti tenkinama sąlyga:

čia:

(4 a)

(4 b)

(2)P Daliniai koeficientai, esant nuolatinei ir trumpalaikei situacijai, pateikti A.2(1)P ir A.2(2)P lentelėse, taikomi (4) lygtyje.

1 pastabA Statinio stabilumo skaičiavimai daugiau taikytini atliekant konstrukcijų skaičiavimus. Atliekant geotechninį projektavimą EQU kontrolė taikoma tik retais atvejais, pavyzd˛iui, vertinant standaus pamato, įrengto ant uolos, laikomąją galią, ir tai i principo nėra susiję su visuminio stabilumo ar plūdrumo problemomis. Jei skaičiavimuose naudojama suminių trinties jėgų skaičiuotinė vertė , tai nėra svarbu.

2 pastaba Dalinių koeficientų vertės gali būti pateiktos nacionaliniame priede. A.1 ir A.2 lentelėse yra pateiktos rekomenduojamos dalinių koeficientų vertės.

Ribinio saugos būvio dėl suirimo tikrinimas, esant nuolatinei ir trumpalaikei situacijoms

Bendrosios nuostatos

(1)P Tikrinant ribinį saugos būvį dėl suirimo ar konstrukcijos elemento ar pagrindo dalies perteklinę deformaciją (STR ir GEO), turi būti tikrinama sąlyga:

Skaičiuotiniai poveikių efektai

(1) Daliniai koeficientai gali būti taikomi poveikiams arba jų efektams :

(6 a)

arba

(6 b)

(2) Kai kurioms skaičiuotinėms situacijoms taikant dalinius koeficientus poveikiams grunte (tokiems kaip grunto ar vandens slėgiai) galima gauti nerealias fizikiniu po˛iūriu skaičiuotines vertes. iais atvejais dalinius koeficientus galima tiesiogiai taikyti poveikių sukeltiems efektams, nustatytiems i poveikių reprezentacinių verčių.

(3)P Daliniai koeficientai, pateikti A.3.1(1)P ir A.3.2(1)P lentelėse, turi būti taikomi skaičiuojant pagal (6 a) ir (6 b) lygtis.

Pastaba Dalinių koeficientų vertės gali būti pateiktos nacionaliniame priede. A.3 ir A.4 lentelėse yra pateiktos rekomenduojamos dalinių koeficientų vertės.

Skaičiuotinės atsparumo vertės

(1) Daliniai koeficientai gali būti taikomi grunto savybėms , atsparumams arba abiem rodikliams:

(7 a)

arba

(7 b)

arba

(7 c)

Pastaba Kai daliniai koeficientai taikomi poveikių efektams, patiems poveikiams (˛r. B.3(6)).

(2)P Lygtyse (7a), (7b) ir (7c) privalu taikyti dalinius koeficientus, nurodytus A.3.3.1(1)P, A.3.3.2(1)P, A.3.3.4(1)P, A.3.3.5(1)P, A.3.3.6(1)P.

Pastaba Dalinių koeficientų vertės gali būti pateiktos nacionaliniame priede. Dalinių koeficientų rekomenduojamos vertės pateiktos A.5, A.6, A.7, A.8, A.12, A.13, A.14 lentelėse.

Projektavimo atvejai

4.7.3.4.1 Bendrosios nuostatos

(1)P Kaip naudoti (6) ir (7) lygtis, yra nurodyta, taikant vieną i trijų galimų projektavimo atvejų.

1 pastaba (6) ir (7) lygčių taikymo tvarka ir atitinkami projektavimo atvejai gali būti nurodyti nacionaliniame priede.

2 pastaba Detalesnis projektavimo atvejų aikinimas pateiktas B priede.

3 pastaba A priede pateikti daliniai koeficientai (6) ir (7) lygtyje yra sujungti į grupes, kurių kiekviena turi savo ˛ymenį, t. y. A taikomas poveikiams ir poveikių efektams, M – grunto rodikliams ir R – atsparumams. Jie yra parinkti pagal atitinkamą projektavimo atvejį.

Pirmasis projektavimo atvejis

(1)P Pirmasis projektavimo atvejis taikomas, kai reikia patikrinti, ar nesusidaro ribinis saugos būvis dėl suirimo ar pernelyg didelės deformacijos (iskyrus aine jėga apkrautus polius ir inkarus), taikant tokius dalinių koeficientų grupių derinius:

1 derinys: A1 „+“ M1 „+“ R1,

2 derinys: A2 „+“ M2 „+“ R1,

čia „+“ reikia „derinama su”.

Pastaba 1 ir 2 dalinių koeficientų deriniai taikomi poveikiams ir pagrindo stiprio rodikliams.

(2)P Projektuojant aine apkrova apkrautus polius ir inkarus tikrinama, ar nesusidaro ribinis būvis dėl suirimo ar didelės deformacijos, taikant tokius dalinių koeficientų grupių derinius:

1 derinys: A1 „+“ M1 „+“ R1,

2 derinys: A2 „+“ (M1 arba M2) „+“ R4,

čia „+“ reikia „derinama su“.

1 pastaba Pirmasis dalinių koeficientų derinys taikomas poveikiams ir grunto stiprio rodikliams. 2 dalinių koeficientų derinys taikomas poveikiams, pagrindo atsparumui, kartais grunto stiprio rodikliams.

2 pastaba Antrojo derinio dalinių koeficientų grupė M1 yra naudojama skaičiuojant polių arba inkarų atsparumą, o grupė M2 taikoma skaičiuojant nepalankius poveikius, kai polius veikia neigiamoji trintis ar skersinės apkrovos.

(3) Kai skaičiavimai pagal vieną ar du derinius yra lemiami projektui, skaičiuoti pagal kitus derinius nebūtina. Tačiau skirtingi deriniai gali būti kritiniai vertinant to paties projekto skirtingus aspektus.

Antrasis projektavimo atvejis

(1)P Antrasis projektavimo atvejis taikomas, kai reikia patikrinti, ar nesusidaro ribinis saugos būvis dėl suirimo ar pernelyg didelės deformacijos taikant tokį dalinių koeficientų derinį:

derinys: A1 „+“ M1 „+“ R2,

čia „+“ reikia „derinama su“.

1 pastaba iuo atveju daliniai koeficientai taikomi poveikiams arba poveikių efektams ir pagrindo atsparumui.

2 pastaba Jei is projektavimo atvejis taikomas analizuojant laito ir pagrindo visuminį stabilumą, poveikių atstojamosios irimo paviriuje efekto vertė dauginama i , o atsparumo kerpant dalijama i .

4.7.3.4.4 Trečiasis projektavimo atvejis

(1)P Trečiasis projektavimo atvejis taikomas, kai reikia patikrinti, ar nesusidaro ribinis saugos būvis dėl suirimo ar pernelyg didelės deformacijos taikant tokį dalinių koeficientų derinį:

derinys: (A1* arba A2^†) „+“ M2 „+“ R3,

* konstrukcijų poveikiams,

geotechniniams poveikiams.

1 pastaba iuo atveju daliniai koeficientai taikomi konstrukcijų sukeltiems poveikiams ir poveikių efektams bei pagrindo stiprio rodikliams.

2 pastaba Analizuojant laito ir visuminį stabilumą poveikiai į gruntą (pvz., konstrukcijų poveikiai, transporto apkrovos) yra laikomi geotechniniais ir jiems taikomas A2 dalinių koeficientų derinys.

Ribinis saugos būvis dėl plūdrumo slėgio

(1)P Plūdrumas (UPL) tikrinamas lyginant, ar destabilizuojančių nuolatinių ir kintamųjų vertikalių poveikių derinio skaičiuotinė vertė yra ma˛esnė, ar lygi stabilizuojančių nuolatinių vertikalių poveikių skaičiuotinės vertės ir papildomos atsparumo plūdrumui skaičiuotinės vertės sumai.

(8 a)

čia:

(8 b)

(2) Papildomas atsparumas plūdrumui gali būti taikomas, kaip nuolatinis stabilizuojantis vertikalus poveikis .

(3)P Dalinių koeficientų vertės , ir , taikomos (8) lygtyje nuolatinei bei trumpalaikei situacijoms, yra pateiktos A.4(1)P ir A.4(2)P.

Pastaba Dalinių koeficientų vertės gali būti pateiktos nacionaliniame priede. A.15 ir A.16 lentelėse pateiktos rekomenduojamos vertės.

Ribinis saugos būvis dėl sunkimosi

(1)P Svarstant galimybę susidaryti ribiniam saugos būviui dėl ikėlimo, veikiant sunkimuisi (HYD, ˛r. 10.3) visuose geologiniuose pjūviuose, kuriuose gali atsirasti ribinis saugos būvis, turi būti tikrinama viena i dviejų sąlygų. Pirmoji – tikrinama, ar destabilizuojanti porinio vandens slėgio skaičiuotinė vertė geologinio pjūvio apačios lygyje nevirija stabilizuojančių suminių vertikaliųjų įtempių skaičiuotinės vertės tame pačiame geologinio pjūvio apačios lygyje. Antroji – tikrinama, ar destabilizuojančių vandens sunkimosi jėgų grunte skaičiuotinė vertė nevirija stabilizuojančių vertikalių poveikių skaičiuotinės vertės geologinio pjūvio apačioje:

	,	(9 a)
	.	(9 b)

(2)P Daliniai koeficientai, taikyti (9 a) ir (9 b) lygtyse , ir nuolatinei ir trumpalaikei situacijoms, pateikti A.5(1)P.

Pastaba Dalinių koeficientų vertės gali būti pateiktos nacionaliniame priede. A.17 lentelėje pateiktos rekomenduojamos vertės.

Ribiniai tinkamumo būviai

(1)P Tikrinant ribinius tinkamumo būvius pagrinde, ant˛eminėje statinio dalyje, jo elemente ar mazge, reikia, kad:

arba taikomas 4.8(4) nurodytas būdas.

(2) Dalinių koeficientų vertės tinkamumo ribiniams būviams paprastai imamos lygios 1,0.

Pastaba Dalinių koeficientų vertės gali būti pateiktos nacionaliniame priede.

(3) Charakteristinės pagrindo savybių vertės turėtų būti atitinkamai keičiamos, jei jos dėl kokių nors prie˛asčių kinta per visą konstrukcijos eksploatavimo laiką, pvz., ˛eminant vandens lygį ar id˛iūvus gruntui.

(4) Galima patikrinti, ar nedidelė dalis pagrindo gali perimti deformacijas nevirijant tinkamumo naudoti ribų. is supaprastintas būdas taikytinas tik ioms skaičiuotinėms situacijoms:

kai tikrinant ribinį tinkamumo būvį nėra reikalo nustatyti deformacijos dydį;

turima palyginamosios patirties, panaus pagrindas, statinys ir taikomas metodas.

(5)P Kiekvienos deformacijos ribinė vertė yra vertė, kuriai esant ribinis tinkamumo būvis, toks kaip neleistinas pleiėjimas ar durų u˛spaudimas, galėtų rastis ant˛eminėje statinio dalyje. i ribinė vertė turi būti nustatyta projektuojant ią statinio dalį.

Pamatų poslinkių ribinės vertės

(1)P Projektuojant pamatus turi būti apibrė˛tos ribinės jų poslinkių vertės.

Pastaba Leistinieji pamatų poslinkiai gali būti nurodyti nacionaliniame priede.

(2)P Turi būti apriboti pamatų poslinkių skirtumai, kad ant˛eminėje statinio dalyje neatsirastų ribinių būvių.

(3)P Parenkant skaičiuotines ribinių poslinkių ir deformacijų vertes būtina įvertinti:

priimtinų poslinkių dyd˛ių nustatymo patikimumo lygį;

galimybę pagrindui judėti ir tokio judėjimo greitį;

statinio paskirtį;

statinio med˛iagos tipą;

pamatų tipą;

pagrindo tipą;

deformacijų būdą;

numatomą statinio panaudojimą;

komunikacijų privedimo prie statinio problemas.

(4)P Skaičiuojant nuosėd˛ių skirtumus turi būti įvertinti:

nuosėd˛ių ir pagrindo poslinkių atsiradimas ir jų greitis;

atsitiktinė ir sisteminė pagrindo savybių kaita;

apkrovų pasiskirstymas;

statybos būdas (ir apkrovos seka);

konstrukcijos standumas statybos metu ir ją pastačius.

Pastaba Kai statinio ant˛eminės dalies ribinės deformacijų vertės neapibrė˛tos, jas galima rasti H priede.

Projektavimas taikant rekomendacines nuorodas

(1) Kai skaičiuojamųjų modelių nėra ar jie nebūtini, ribinių būvių galima ivengti taikant rekomendacines nuorodas. Tai įprastinės ir tradicinės projektavimo taisyklės, didelis dėmesys med˛iagų savybėms bei jų kontrolei, darbo kokybei, apsaugos ir eksploatavimo procedūroms.

Pastaba Nuorodos į įprastines ir tradicines projektavimo taisykles gali būti pateiktos nacionaliniame priede.

(2) Projektuoti taikant rekomendacines nuorodas galima tada, kai palyginamoji patirtis, apibrė˛ta 1.5.2, rodo, kad skaičiuoti nereikia. is būdas taikomas siekiant u˛tikrinti statinio atsparumą alčiui, cheminiam ir biologiniam poveikiui, nes tiesioginiai skaičiavimai iems poveikiams netaikytini.

Bandymai apkrovomis ir eksperimentinių modelių bandymai

(1)P Remiantis bandymų apkrovomis ar didelių arba ma˛ų eksperimentinių modelių bandymų rezultatais, siekiant pagrįsti projekto teisingumą arba paremti vieną i kelių galimų alternatyvų, kaip tai nurodyta 1(4), būtina atsi˛velgti į:

modelio ir realios statybos grunto sąlygų skirtumus;

laiko įtaką, ypač kai bandymo trukmė daug trumpesnė negu laikas, per kurį konstrukcija laikoma apkrauta;

mastelio įtaką, ypač jei naudojami ma˛i modeliai. Įtempių dyd˛io įtaka turi būti vertinama, atsi˛velgiant į dalelių dyd˛io įtaką.

(2) Bandyti galima natūralaus dyd˛io arba suma˛intus konstrukcijų modelius.

Stebėjimų metodas

(1) Kai sunku numatyti geotechninę grunto ir statinio elgseną, galima taikyti „stebėjimų metodą“, kai projektas yra per˛iūrimas statybos metu.

(2)P Prie pradedant statybą turi būti įvykdytos tokios sąlygos:

nustatytos priimtinos grunto ir statinio elgsenos ribos;

nustatytas galimos grunto ir statinio elgsenos diapazonas ir turi būti parodyta, kad su reikiama tikimybe faktinė elgsena neper˛engs ribų;

turi būti parengtas stebėjimų planas, kuris parodytų, ar faktinė grunto ir statinio elgsena neieina u˛ priimtinų ribų. Stebėjimas tai turi iaikinti kiek galima anksčiau, kad per pakankamai trumpą laiką būtų galima imtis atsargumo priemonių;

prietaisų rodmenų u˛raymo ir informacijos apdorojimo laikas turi būti trumpas, palyginti su laiku, per kurį sistema gali pasikeisti;

turi būti sudarytas veiklos priemonių planas, jei stebėjimas atskleis, jog sistemos elgsena gali per˛engti priimtinas ribas.

(3)P Stebėjimas turi būti planingai vykdomas per visą statybos laiką.

(4)P Stebėjimo rezultatai turi būti įvertinti atitinkamoje statybos stadijoje, o jei grunto ir statinio elgsenos ribos yra per˛engtos, reikia pradėti vykdyti numatytą priemonių planą.

(5)P Stebėjimo įranga turi būti keičiama arba didinamas jos kiekis, jeigu nepavyksta gauti reikiamos apimties ir kokybės informacijos.

Geotechninio projektavimo ataskaita

(1)P Į geotechninio projektavimo ataskaitą įeina prielaidos, duomenys, skaičiavimo metodai, saugos ir tinkamumo tikrinimo rezultatai.

(2) Geotechninio projektavimo ataskaitos detalumas labai priklauso nuo projekto. Paprastiems projektams gali pakakti vieno lapelio.

(3) Geotechninio projektavimo ataskaitoje turėtų būti tokie dalykai, nuorodomis susieti su geotechninių tyrinėjimų ataskaita (˛r., 3.4) ir kitais dokumentais:

statybvietės ir aplinkos apraas;

grunto sąlygų apraas;

siūlomos konstrukcijos, įskaitant poveikius, apraas;

gruntų ir uolienų savybių skaičiuotinės vertės kartu su jų pagrindimu;

taikytų normų ir standartų sąraas;

statybvietės tinkamumo numatytai statybai pagrindimas kartu nurodant leistinos rizikos lygį;

geotechninio projekto skaičiavimai ir brė˛iniai;

pamatų projektavimo rekomendacijos;

sąraas dalykų, kuriuos būtina patikrinti statybos metu ir kuriems taip pat reikia prie˛iūros ar stebėjimo.

(4)P Į geotechninio projektavimo ataskaitą turi įeiti stebėjimų ir prie˛iūros planas. Turi būti aikiai nurodyta, ką reikia tikrinti statybos metu ir ką reikės pri˛iūrėti u˛baigus statybą. Atlikus reikalingus tikrinimus statybos metu, prie ataskaitos pridedami atitinkami dokumentai.

(5) Stebėjimų ir prie˛iūros tikslams geotechninio projekto ataskaitoje turi būti nurodyta:

visų stebėjimų ir matavimų tikslai;

konstrukcijos dalys, kurios bus stebimos, ir vietos, kuriose bus stebima;

matavimų da˛nis;

rezultatų įvertinimo metodika;

tikėtinų rezultatų verčių ribos;

laiko tarpas po statybos pabaigos, per kurį turi vykti stebėjimai;

alys, atsakingos u˛ matavimus ir stebėjimus, u˛ gautų rezultatų apdorojimą bei interpretavimą ir prietaisų prie˛iūrą.

(6)P Geotechninio projekto ataskaitos dalis, kurioje aptariami stebėjimų, prie˛iūros ir eksploatacijos reikalavimai, turi būti pateikta savininkui ar u˛sakovui.

Politica de confidentialitate | Termeni si conditii de utilizare

DISTRIBUIE DOCUMENTUL

Vizualizari: 1433
Importanta:

Comenteaza documentul:

Te rugam sa te autentifici sau sa iti faci cont pentru a putea comenta

Creaza cont nou

Distribuie URL
https://www.scrigroup.com/limba/lituaniana/255/Geotechninio-projektavimo-pagr54966.php

Adauga cod HTML in site
<a href="https://www.scrigroup.com/limba/lituaniana/255/Geotechninio-projektavimo-pagr54966.php" target="_blank" title=" - https://www.scrigroup.com/limba/lituaniana/255/Geotechninio-projektavimo-pagr54966.php">Geotechninio projektavimo pagrindai</a>

Geotechninio projektavimo pagrindai

elektra

DOCUMENTE SIMILARE

DISTRIBUIE DOCUMENTUL

Comenteaza documentul: