Scrigroup - Documente si articole

Username / Parola inexistente      

Home Documente Upload Resurse Alte limbi doc  
BulgaraCeha slovacaCroataEnglezaEstonaFinlandezaFranceza
GermanaItalianaLetonaLituanianaMaghiaraOlandezaPoloneza
SarbaSlovenaSpaniolaSuedezaTurcaUcraineana

įstatymaiįvairiųApskaitosArchitektūraBiografijaBiologijaBotanikaChemija
EkologijaEkonomikaElektraFinansaiFizinisGeografijaIstorijaKarjeros
KompiuteriaiKultūraLiteratūraMatematikaMedicinaPolitikaPrekybaPsichologija
ReceptusSociologijaTechnikaTeisėTurizmasValdymasšvietimas

KOMERCINIAI BANKAI

finansai



+ Font mai mare | - Font mai mic



DOCUMENTE SIMILARE



VILNIAUS UNIVERSITETAS

EKONOMIKOS FAKULTETAS

VADYBOS KATEDRA



Referatas

KOMERCINIAI BANKAI

ĮVADAS

Jokios šalies ekonomika negali vystytis be geros ir stabilios bankų veiklos. Jų vaidmuo be jokių išimčių yra gyvybiškai svarbus tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims, tiek valstybinėms institucijoms. Šio referato tikslas - aptarti mūsų valstybės komercinius bankus, jų atsiradimo ir vystymosi istoriją.

Pirmasis skyrius trumpai pateikia bendrą teoriją apie komercinius bankus, jų veiklos tikslus bei principus.

Antrajame skyriuje aprašomos komercinių bankų vystymosi tendencijos po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo. Čia aptariami tuo metu išleisti nutarimai, įsakai bei įstatymai, kurių pagrindu rėmėsi visa tolimesnė komercinių bankų raida.

Trečiajame skyriuje kalbama apie Lietuvos komercinių bankų padėtį per pastaruosius ketverius metus. Gana išsamiai apžvelgiami bankų turto bei įsipareigojimų struktūra ir jos pokyčiai

Paskutinysis darbo skyrius – tai šiuo metu Lietuvoje veikiančių komercinių bankų apžvalga. Čia pateikiama gana išsami informacija apie Lietuvos bankus: Vilniaus banką. Hansa – LTB, NORD/LB banką, Snoro banką, Medicinos banką, Sampo banką, Šiaulių banką, Parex banką.

Išvadose darbas apibendrinamas.

KOMERCINIO BANKO SĄVOKA

Jokia šalis negali egzistuoti be finansinių tarpininkų, padedančių vyriausybei kontroliuoti ir kurti valstybės pinigus. Finansiniai tarpininkai – tai institucijos, kurios surenka pinigų fondus (indėlių ar kita forma) iš gyventojų ar firmų ir teikia jiems paskolas, taip pat perka ir parduoda obligacijas ir kitus vertybinius popierius. Jų pelną sudaro gautų ir išmokėtų palūkanų skirtumas. Vieni iš svarbiausių finansinių tarpininkų yra komerciniai bankai. Tai daugiausiai privačios institucijos, teikiančios platų finansinių paslaugų diapazoną.

Komercinis bankas – bankas, kuris priima pinigų indėlius ir suteikia jiems mokėjimo pervedimo paslaugas, taip pat sudaro sąlygas taupyti ir skolintis . Komerciniai bankai yra orientuoti į pelną, o jų klientai yra fiziniai ir juridiniai asmenys, bei valstybinės institucijos. Komerciniai bankai gali turėti skyrius, filialus ir atstovybes. Šie padaliniai neturi juridinio asmens statuso. Komerciniams bankams, pradedantiems savo veiklą yra keliamas minimalaus įstatinio kapitalo reikalavimas (šiuo metu Lietuvoje 27 mln.Lt ). Komerciniai bankai grupuojami pagal įvairius kriterijus į mažmeninius, didmeninus, bendruosius, specializuotus, taupomuosius, komercines paslaugas teikiantys, universalius, tarptautinius bei daugianacionalinius bankus.

Komercinio banko veiklą parodo jo balansas, kuris susideda iš aktyvo ir įsipareigojimų. Aktyvas – tai, kas priklauso bankui, jo turima vertė. Įsipareigojimai – tai, ką bankas skolingas kitiems subjektams.

Komercinis bankas turi dvejopą tikslą – patenkinti pinigų poreikį pagal pareikalavimą ir taip pat pelningai panaudoti turimus išteklius. Šie tikslai turi įtakos aktyvų sudarymui. Dalis išteklių laikoma likvidumui palaikyti (atsargos kapitalo norma), įskaitant grynuosius pinigus, centrinio banko indėlius, paskolas iki pareikalavimo diskonto rinkoje, įstatinius ir iždo vekselius. Šis kapitalas leidžia bankui patenkinti neatidėliotinus savo klientų grynųjų pinigų poreikius. Tuo išlaikomas klientų pasitikėjimas banku kaip geru savo indėlių saugotoju. Likusi banko išteklių dalis panaudojama gauti pelnui iš valstybės srities vertybinių popierių paketo, srities savivaldybės išleistų vertybinių popierių kartu su skolomis ir kredito viršijimu. Banko indėliai yra pagrindinė visų turimų pinigų dalis.

Komercinio banko veiklą parodo jo balansas, kuris susideda iš aktyvo ir įsipareigojimų. Aktyvai – tai, kas priklauso bankui, jo turima vertė, t.y. privalomos ir perteklinės atsargos, grynieji pinigai, vertybiniai popieriai, paskolos bei kiti aktyvai. Įsipareigojimai – tai, ką bankas skolingas kitiems subjektams, t.y. čekiniai, taupieji bei terminuotieji indėliai, skolininmasis bei banko kapitalas. Aktyvų ir įsipareigojimų skirtumas yra banko grynoji vertė (arba nuostolis).

Taigi, aptarėme komercinio banko sąvoką bei jo veiklos pagrindinius tikslus. Dabar galime pereiti prie šio darbo tikslo – Lietuvos komercinių bankų.

Naujieji bankų įstatymai nustatė bankininkystės plėtojimo pagrindus, kuriais remiantis būtų galima susidoroti su rinkos ekonomikoje kylančiomis problemomis bei panaudoti atsiradusias galimybes.

Nuo 1996 metų visi komerciniai bankai privalo vadovautis Tarptautiniais Apskaitos Standartais, o ataskaitų auditą turi atlikti tarptautiniu mastu pripažintos audito firmos. 1995 metais buvo patvirtinti komercinių bankų nuostatai dėl vidaus audito funkcijų.

Bankininkystės sistemos plėtojimas Lietuvoje buvo labiau sėkmingas privatiems bankams, kadangi valstybinių bankų reforma buvo kur kas sudėtingesnė. Šio proceso pradžioje valstybei priklausantys bankai turėjo palankesnių galimybių plėtoti savo veiklą, tačiau nors 1995/96 metais tvirtėjantis įstatymų leidybos mechanizmas, gerėjanti komercinių bankų priežiūra paskatino silpniausių privačių bankų išnykimą, problemos valstybiniuose bankuose išliko. Tuo pat metu pažangesnių privačių bankų valdymas tapo profesionalus ir tai padėjo jiems sukurti pagrindą užtikrintai bei sparčiai šių bankų plėtrai.

LIETUVOJE VEIKIANČIŲ KOMERCINIŲ BANKŲ APŽVALGA

Lietuvos komercinių bankų operacijų nomenklatūra:

Atsiskaitymai

Indėlių priėmimas/deponavimas

Kreditavimo funkcija

Operacijos su mokėjimo dokumentais (čekiais, akredityvais, vekseliais ir kt.);

Operacijos su vertybiniais popieriais (akcijomis, obligacijomis ir kt.);

Operacijos su užsienio valiuta atlikimas;

Tauriųjų metalų pirkimas ir pardavimas.

Indėlių ir kitų grąžintinų lėšų priėmimas į klientų atidarytas subsąskaitas;

Klientų vertybių saugojimas banko saugyklose;

Seifų, kamerų vertybėms ir dokumentams saugoti nuomojimas;

Paskolų ėmimas;

Mokėjimo dokumentų (čekių, akredityvų, vekselių ir kt.) išleidimas.



Piniginių laidavimų, garantijų ir kitų laidavimo įsipareigojimų išdavimas;

Paskolų davimas;

Kreditinių piniginių priemonių leidimas ir tvarkymas;

Paslaugos komercinių bankų veiklos, finansų ir klientų investicijų tvarkymo klausimais

Sudaryta pagal Lietuvos komercinių bankų 1994.12.21 įstatymą Nr. I-720

Šios funkcijos neatspindi visos bankų veiklos įvairovės. Dažnai skiriamos antrinės funkcijos: transportavimas, saugojimas, paruošimas. Transportavimas – tai pinigų ar vertybinių popierių perkėlimas erdvėje iš vieno banko į kitą, klientams. Saugojimas garantuoja patikėtų likvidžių priemonių saugumą, kai už tam tikrą atlygį yra saugomi klientų brangieji metalai, papuošalai, vertybiniai popieriai. Paruošimas reikalingas tam, kad būtų galima atlikti operacijas: pinigai suskaičiuojami, surūšiuojami, parengiami reikalingi dokumentai.

2001 metų pabaigoje Lietuvoje veikė 9 Lietuvos banko licenciją turintys bankai, 4 užsienio bankų skyriai ir 5 užsienio bankų atstovybės. 2001 m. sausio 25 d. buvo įregistruotas ir veiklą pradėjo VFR banko VEREINS-UND WESTBANK AG Vilniaus skyrius, kuris anksčiau turėjo atstovybę Lietuvoje. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo priimtu AB Turto banko įstatų patvirtinimo įstatymo pakeitimo įstatymu, Lietuvos banko valdyba 2001 m. liepos mėn. atšaukė AB Turto bankas banko licenciją, be to 2001 m. Lietuvos banko valdyba atšaukė banko licenciją AB bankui ,,HANSABANKAS”, kuris dėl AB Lietuvos taupomojo banko reorganizavimo buvo prijungtas prie AB Lietuvos taupomojo banko, o susijungusių bankų pavadinimas tapo AB bankas ,,Hansa-LTB”.

VILNIAUS BANKAS

“Vilniaus bankas - vienas pirmųjų komercinių bankų Lietuvoje, įkurtas 1990 metų kovo mėn. 2 d. 1991 m. lapkritį bankas tapo tarptautinės mokėjimo kortelių asociacijos Visa International nariu, 1993 m. gruodį išduota pirmoji Lietuvoje Visa Classic kortelė”[2]. Tų pačių metų gruodį bankas įsijungė į pasaulinę tarpbankinę sistemą S.W.I.F.T. (Į šią tarptautinę tarpbankinę finansinių atsiskaitymų organizacijos sistemą 1993 gruodžio 8 d.be Vilniaus banko įsijungė dar 7 Lietuvos bankai. Ši atsiskaitymų sistema sudaro sąlygas aptarnauti klientus, vykdyti tarptautinius atsiskaitymus.).

1994 metų pabaigoje banko filialų skaičius išaugo iki 12.

1995 metais įsteigti du banko padaliniai, teikiantys naujas paslaugas Lietuvoje: Finansų maklerio departamentas ir Lizingo kompanija. Be to, gautos pirmosios stambios ilgalaikio kredito linijos iš Pasaulio banko ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB) bei pradėta pirmoji Lietuvoje bankų dvynių programa su Olandijos ABN AMRO banku, finansuojama Europos Sąjungos PHARE programos lėšomis.

1995 m. pabaigoje banko kapitalas išaugo iki 42 mln. Lt (tuo metu Lietuvoje kilo bankų krizė), kai į Vilniaus banką investavo tarptautiniai investiciniai fondai. 1996 m. rugpjūtį akcinis kapitalas padidėjo iki 102 mln. Lt, sėkmingai išplatinus 60 mln. Lt akcijų emisiją Liuksemburgo vertybinių popierių biržoje. 1996 m. spalio mėnesį bankų reitingų agentūra suteikė bankui pirmąjį tarptautinį reitingą. 1998 m. liepą tarptautinė agentūra Thomson BankWatch suteikė aukštesnį banko ilgalaikių skolinių įsipareigojimų reitingą BB+. 2000-ųjų metų pradžioje agentūra padidino emitento reitingą nuo IC-B iki IC-A/B bei patvirtino aukščiausio įvertinimo trumpalaikį reitingą LC-1 ir ilgalaikių skolininko įsipareigojimų reitingą BB+, kuris tebėra ribojamas bendrojo Lietuvos reitingo. Reitingų agentūra Standard & Poor's 1999 m. suteikė ir 2000-ųjų metų pradžioje patvirtino viešosios informacijos reitingą BB(pi).

2001 m. gegužės mėn. tarptautinė reitingų agentūra Fitch suteikė VB paramos reitingą 3, padidino kredito reitingą ilgalaikėms paskoloms užsienio valiuta nuo BB+ iki BBB-, o reitingą trumpalaikėms paskoloms užsienio valiuta padidino nuo B iki F3. Prognozė abiems reitingams - stabili. Ilgalaikio skolinimosi vietos valiuta reitingas BBB+.

1998 m. kovą pasirašyta strateginio bendradarbiavimo sutartis tarp trijų Baltijos šalių bankų: Eesti Uhispank, Latvijas Unibanka ir Vilniaus banko. Gruodį bankas išleido tikslinę akcijų emisiją, kurią pasirašė strateginis investuotojas - Švedijos Skandinaviska Enskilda Banken (SEB), investavęs 220,8 mln. Lt ir įsigijęs 32% banko akcijų, tapo strateginiu banko partneriu. VB akcinis kapitalas padidėjo nuo 102 mln. iki 150 mln. Lt. Šiandien SEB yra pagrindinis banko akcininkas, valdantis 98 proc. akcinio kapitalo.

1999 metais Vilniaus bankas įsigijo antrą pagal dydį Lietuvos privatų banką bei pagrindinį savo konkurentą - banką Hermis. Po susijungimo Vilniaus bankas tapo didžiausiu Lietuvos banku, kuris šiandien pagal turtą užima 39,4 proc. bankų rinkos (2001 m. rugsėjo 30 d.), per 42 proc. paskolų rinkos, beveik 40 proc. visų indėlių, 50 proc. mokėjimo kortelių, 83 proc. internetinės bankininkystės bei 39 proc. lizingo rinkų.

Šiandien Vilniaus bankas - tai pirmaujantis universalus Lietuvos bankas, teikiantis daugelį bankinių produktų ir paslaugų tiek verslo, tiek individualiems klientams.

2002 metų gegužės mėnesį Global Finance žurnalas paskelbė AB Vilniaus banką vienu geriausių Centrinės ir Rytų Europos bankų. Bankas buvo nominuotas visus kartus nuo to laiko, kai pradėtos vertinti Baltijos šalys. Liepos mėnesį Euromoney paskelbė AB Vilniaus banką geriausiu Lietuvos banku, geriausia vertybinių popierių prekybos įmone ir kartu geriausia skolos ir nuosavybės vertybinių popierių prekybos bendrove. Geriausia susijungimų ir įsigijimų konsultacine bendrove pripažinta VB Vilfima.

Trečiojo 2003 metų ketvirčio pabaigoje Vilniaus banko turtas pasiekė beveik 7,2 mlrd. litų. Per devynis 2003 m. mėnesius banko turtas išaugo daugiau nei 11 procentų.
2003 metų trečiąjį ketvirtį Vilniaus banko klientų indėlių suma viršijo 4,8 mlrd. litų, o bankui patikėti indėliai padidėjo 349,9 mln. litų, arba 7,8 procento.
Preliminariais duomenimis, per šį laikotarpį Vilniaus bankas uždirbo 85,3 mln. litų neaudituoto grynojo pelno.

HANSA-LTB

AB bankas Hansabankas, dabar jau vadinamas Hansa-LTB, pradėjęs veiklą Lietuvoje 1999 metais, tapo pirmuoju komerciniu banku, visose trijose Baltijos valstybėse veikiančiu su tuo pačiu firmos ženklu. Šis įvykis buvo reikšmingas visai Lietuvos bankininkystei, kadangi AB bankas Hansabankas yra pirmasis užsienio banko dukterinis bankas Lietuvoje.

Hansabank grupė, įsteigusi Lietuvoje Hansabanką, yra didžiausia finansinė institucija Baltijos šalyse. Jos turtas 2000 m. rugsėjo mėn. sudarė apie 2,8 mlrd. EUR, paskolos - 1,6 mlrd. EUR, indėliai 1,8 mlrd. EUR.

Hansabank grupės istorija prasidėjo 1991 m. Estijoje. Per devynis 2000 metų mėnesius Hansabank grupė uždirbo apie 60 milijonų EUR grynojo neaudituoto pelno. Hansabank grupę sudaro penki pagrindiniai padaliniai: AS 'Hansapank' (bankas Estijoje), A/S 'Hansabanka' (bankas Latvijoje), AB bankas 'Hansabankas' (bankas Lietuvoje), AS 'Hansa Capital' (finansinė institucija, veikianti Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Rusijoje ir Ukrainoje, kurios veiklos pagrindas - lizingas ir faktoringas), Hansabank Markets (investicinis bankas, veikiantis Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje).

Taigi, 1999 m. gegužės 13 d. Lietuvos bankas įregistravo nuostatus ir išdavė banko licenciją AB bankui 'Hansabankas', kurio tiesioginis steigėjas ir vienintelis akcininkas yra AS 'Hansapank', Estija. Taip buvo oficialiai pripažintas daugiau nei metus trukęs banko steigimo projektas, sustiprinęs Hansabank grupės Baltijos tinklą.

Pirminis AB banko 'Hansabankas' akcinis kapitalas, įregistruotas Vertybinių popierių komisijoje 1999 m. vasario 1 d., buvo 33 mln. litų. Tai viršijo Lietuvos banko nustatytą minimalų reikalaujamo kapitalo dydį - 24 mln. litų. 2000 m. sausio 28 d. Lietuvos bankas įregistravo AB banko 'Hansabankas' akcinio kapitalo padidinimą iki 53 mln. litų.

Neaudituotais 2000 m. gruodžio 31 d. duomenimis, AB banko 'Hansabankas' turtas buvo 356 mln., paskolos grynąja verte - 134 mln., indėliai - 261 mln. litų. Pradėjęs savo veiklą nuo nulio, AB bankas 'Hansabankas' tapo penktu komerciniu banku pagal indėlius bei šeštu pagal turtą ir paskolas tarp trylikos Lietuvoje veikusių komercinių bankų 2000 m. pabaigoje.

2002 metais bankas “Hansa” privatizavo Lietuvos Taupomąjį banką ir tapo vienu iš pirmaujančių banku Lieuvoje.

AB banko Hansabankas klientai yra fiziniai ir juridiniai asmenys. Sąskaitas banke yra atidariusios Skandinavijos bei tarptautinės kompanijos, veikiančios visose trijose Baltijos šalyse, bei stambios ir vidutinio dydžio Lietuvos bendrovės.

Nuo pat veiklos pradžios AB bankas Hansabankas pradėjo plėtoti elektroninės bankininkystės paslaugas, steigti filialus pagrindiniuose Lietuvos regionuose. Šio banko misija - teikti modernias ir kokybiškas finansines paslaugas labiausiai atitinkančias klientų poreikius. Būti klientams pagrindiniu finansiniu partneriu, galinčiu pasiūlyti ne tik lizingo, bet ir kitas paslaugas. Šis bankas siekia būti geriausia lizingo ir faktoringo kompanija Lietuvoje.

2003 metų pabaigoje Lietuvoje buvo išplatinta 28 781 pirkimo išsimokėtinai kortelė EGO. Lietuvos banko duomenimis 2003.12.31 Lietuvoje iš viso buvo išplatinta 52 139 tarptautinių kreditinių kortelių, EGO kortelės rinkos dalis dar labiau išaugo ir šiuo metu sudaro 55 % Lietuvos rinkos.

NORD/LB BANKAS

Lietuvos žemės ūkio bankas yra vienas iš seniausių bankų Lietuvoje. Jo istorijos šaknų, kaip specializuoto banko, aptarnaujančio žemės ūkio produkcijos gamintojus ir perdirbėjus, reikėtų ieškoti pobaudžiavinėje Lietuvoje, kai kūrėsi tokie kaip Vilniaus akcinis žemės bankas (1872 m.).

1922 m. įvedus savąją valiutą ir įsteigus Lietuvos banką, po dvejų metų - 1924 metais žemės ūkiui kredituoti buvo įsteigtas Žemės bankas. 1940 metais nacionalizavus bankus, Lietuvos bankas buvo pertvarkytas į TSRS valstybinio banko Lietuvos respublikinę kontorą, o Žemės bankas reorganizuotas į TSRS žemės ūkio banko respublikinę kontorą.

1992 m. vykdant bankininkystės reformą Lietuvoje, Lietuvos žemės ūkio bankas buvo reorganizuotas į valstybinį akcinį banką. 1993 m. išplatinta pirmoji akcijų emisija ir sukauptas 20 mln. Lt akcinis kapitalas. 1993 m. rugsėjo 13 d. AB Lietuvos žemės ūkio bankas buvo įregistruotas Lietuvos banke. Banko steigėju ir didžiausiu akcininku tapo valstybė. 1995 m. banko veiklos rezultatai buvo pirmąkart audituoti tarptautinio audito kompanijos “Arthur Andersen”. 1996 m. AB Lietuvos žemės ūkio banko akcinis kapitalas padidintas iki 128,02 mln. Lt. Išplatinus naująją emisiją, valstybės dalis banko akciniame kapitale padidėjo iki 86,04 %. 1997 m. kovo 27 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė “Lietuvos Respublikos Lietuvos valstybinio komercinio ir Lietuvos žemės ūkio banko privatizavimo įstatymą”, kuriuo numatyta Lietuvos žemės ūkio banką privatizuoti iki 1998 m. pabaigos. 1997 m. gruodžio 18 d. Lietuvos banke buvo įregistruotas AB Lietuvos žemės ūkio banko akcinio kapitalo padidinimas iki 170,89 mln. Lt ir nauja banko statuto redakcija. Valstybės dalis banko akciniame kapitale nepakito - 86,04 proc. 1998 m. vasario 3 d. Lietuvos Respublikos Finansų ministerija patvirtino AB Lietuvos žemės ūkio banko privatizavimo strategiją, kurioje numatyta banką parduoti 1998 m. antrą pusmetį. 1999 m. sausį Banko akcinis kapitalas buvo sumažintas nuo 189,44 mln. Lt iki 102,84 mln. Lt, nurašant 86,6 mln. Lt nuostolį akcinio kapitalo suma. 1999 m. balandžio mėn. LR Seimas priėmė Lietuvos žemės ūkio banko privatizavimo įstatymo pataisas. Jau 2000 m. gegužės mėn. Valstybės turto fondas Lenkijos banko 'Pekao SA' ir jo kontrolinį akcijų paketą valdančio Italijos banko 'UniCredito Italiano' susivienijimą paskelbė Lietuvos žemės ūkio banko privatizavimo konkurso nugalėtoju. Tačiau 2000 m. lapkričio 16 d. konsorciumas nutraukė derybas dėl Lietuvos žemės ūkio banko pardavimo. Tam įtakos galėjo turėti Italijos centrinio banko pozicija. 2001 m. kovo mėn. Valstybės turto fondas paskelbė viešą Lietuvos žemės ūkio banko privatizavimo patarėjo konkursą. Privatizavimo patarėjas turi įvertinti Vyriausybės galimybes parduoti Lietuvos žemės ūkio banką ir pasiūlyti privatizavimo variantų. 2002 kovo mėn.užbaigtas Lietuvos žemės ūkio banko privatizavimas. Spalį padidinus banko kapitalą NORD/LB valdomas Lietuvos žemės ūkio banko akcijų paketas išaugo iki 93.09%. 2003 m. gegužės 2 d. Lietuvos žemės ūkio banko pavadinimas pakeistas į NORD/LB Lietuva.

ŪKIO BANKAS

Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo išvakarėse - 1989 metų birželį - dvylikos didžiųjų Kauno įmonių atstovai įkūrė komercinį banką ir pavadino jį Ūkio banku. Šis pavadinimas atspindėjo naujosios kredito įstaigos paskirtį - finansuoti rinkos ekonomikos sąlygomis pradėjusį veikti šalies ūkį. Centrinio šalies banko Ūkio bankui išduota veiklos licencija yra pažymėta pirmuoju numeriu. Tai liudija jį esant seniausiu privačiu banku, stovėjusiu prie naujausių laikų Lietuvos komercinės bankininkystės ištakų ir garbingai atlaikiusiu visus šiai sričiai tekusius išbandymus.

Nuo pat įsikūrimo Ūkio bankas siekė įsitvirtinti kaip patikimas, atviras naujovėms bankas. Bankas mato savo paskirtį teikti kokybiškas klasikines ir modernias banko paslaugas klientams, būti jų verslo finansiniais konsultantais, pagalbininkais, taip pat visa savo veikla prisidėti prie šiuolaikinės vakarietiškos bankininkystės, pagrįstos garbinga konkurencija, skaidria veikla ir kokybiškomis paslaugomis bei maloniu aptarnavimu, principų diegimo Lietuvos rinkoje.



Išlaikydamas orientaciją į šalies ūkio finansavimą, bankas drauge stiprina savo filosofijos pagrindą - būti universaliu banku, teikiančiu platų paslaugų spektrą įmonėms ir gyventojams. Banko universalumo siekis yra derinamas su išskirtiniu, kompleksišku nuolatinių, “klubinių” klientų aptarnavimu.

Orientacija į besikeičiančią rinką ir jos įtakojamus klientų poreikius yra vienas iš banko veiklos kertinių akmenų visais jo gyvavimo etapais. Tai apsprendžia ir informacinių technologijų modernizavimą, ir naujų produktų įvedimą, ir antrinių įmonių kūrimą šalyje ir užsienyje.

SNORO BANKAS

AB bankas Snoras yra privataus kapitalo bankas, veiklą pradėjęs 1992 metais. Per devynerius metus veiklos laikotarpio·bankas tapo populiarus. Jo vardas gerai žinomas Lietuvoje, Pabaltijo bei Rytų šalių rinkose. Pagal turimą turtą bankas 2000 metų pabaigoje buvo ketvirtas Lietuvoje.

1997 ir 1998 metais itin reikšmingos buvo investicijos·teritorinio tinklo modernizavimą. Dėl to labai padidėjo banko ekonominė vertė, atsirado daugiau galimybių nuosekliai didinti akcininkų nuosavybę, mažinant banko veiklos riziką. šiuo metu AB bankas Snoras turi vieną didžiausių ir pat moderniausią banko paslaugų tinklą Lietuvoje.Lietuvos apskrityse veikia 10 banko filialų. Klientams paslaugas teikia 160 taupomųjų skyrių, be to, veikia užsienio atstovybės Baltarusijoje (Minske), Ukrainoje (Kijeve), o nuo 2000 metų - Rusijos Federacijoje (Maskvoje). Bankas yra įrengęs 200 grynųjų pinigų išmokėjimo automatų. Ryškėja didžiausias plataus AB banko Snoras taupomųjų skyrių tinklo privalumas - Lietuvos gyventojai vis labiau pasitiki banko galimybėmis, juos tapti AB banko “Snoras” klientais, skatina gausybė patrauklių paslaugų. Pagal mokėjimo kortelių apyvartą 2000 metais bankas buvo antrasis Lietuvoje.

AB bankas “Snoras”, pirmasis Lietuvoje, 2000 metais pristatė internetinės bankininkystės paslaugą “Bankas internetu” Pastaruoju metu daug dėmesio skiriame internetinės bei GSM bankininkystės, elektroninio sąskaitų tvarkymo plėtrai bei jau anksčiau pradėtų siūlyti mažmeninės bankininkystės produktų tobulinimui. 2000 metų pabaigoje banko klientų mokėjimai internetu sudarė apie 10 procentų einamųjų mokėjimų.

AB bankas “Snoras” yra banko “ZAO Atom-bank” Baltarusijos Respublikoje steigėjas ir akcininkas. Bankui priklauso 10 proc. privilegijuotųjų banko “ZAO Atom-bank” akcijų. Pagrindiniai banko darbo principai - optimalus pelningumas ir rizika, pasaulinius standartus atitinkanti paslaugų kokybė - priimtini klientams.

Ataskaitiniais metais stambiųjų klientų pagausėjo septyniasdešimčia tūkstančių - iki 177 tūkstančių metų pabaigoje. Stambiausi klientai - AB “Mažeikių nafta”, AB koncernas “Alga”, AB “Panevėžio ekranas”, UAB “Augma”, AB “Vilniaus vingis”, AB “Klaipėdos mediena”, Valstybinio socialinio draudimo fondo padaliniai, valstybinė įmonė “Lietuvos paštas”, Vilniaus universiteto, Vilniaus pedagoginio universiteto, Kauno technologijos universiteto studentai bei darbuotojai ir kt.

AB bankas “Snoras” aktyviai plėtoja tarpbankinius ryšius. Vien pagrindinių bankų korespondentų sąraše yra 30 bankų iš 26 šalių. Tarp jų pasaulyje garsūs bankai “Deutsche Bank AG”, “Barclays Bank PLC”, “Commerzbank”, “The Bank Of Tokyo-Mitsubishi”.Tarptautinė bankų reitingų agentūra “Thomson BankWatch” 2000 metų rugpjūčio mėnesį pakartotinai įvertino AB banko “Snoras” veiklą ir patvirtino 1998 metais bankui suteiktą ilgalaikių·įsipareigojimų reitingą BB-

Šiemet AB bankas “Snoras” toliau plėtos internetinę bankininkystę, elektroninę sąskaitų tvarkymą bei tobulins dabar siūlomus mažmeninės bankininkystės produktus. Numatoma pradėti leisti VISA šeimos korteles pagal “EuroCard/MasterCard” kortelių su lustais projektus, įdiegti prekybos internetu sistemą. Klientams ir toliau bus siūlomos kokybiškos ir naujos, naudingos ir patrauklios paslaugos.

MEDICINOS BANKAS

Bankas buvo įkurtas 1992 m. ir pavadintas “Ancorobank”. 1995 m. pabaigoje banką nupirko dabartiniai savininkai. 1997 m. banko pavadinimas buvo pakeistas į UAB Medicinos bankas. Tais pačiais metais pradėjo dirbti dukterinė Medicinos banko įmonė 'UAB Medicinos banko lizingas', taip pat buvo padidintas banko akcinis kapitalas iki 26,14 mln. litų.

2003 m. banko audituotas grynasis pelnas 1.419 mln. Lt., tai 200 tūkst. Lt daugiau nei 2002 metais. Per 2003 metus bankas vykdė visus Lietuvos banko nustatytus banko veiklos riziką ribojančius normatyvus.

Kiekvienais metais buvo plečiami korespondentiniai ryšiai su užsienio bankais. Penkiuose užsienio bankuose buvo atidarytos korespondentinės sąskaitos. Vienas didžiausių Italijos bankų Banca Nazionale de Lavoro suteikė UAB Medicinos bankui limitus valiutų mainams ir akredityvams tvirtinti.

Pagrindinės naujovės - pradėtos vykdyti faktoringo ir vekselių pirkimo operacijos, o metų pabaigoje pradėta diegti klientų aptarnavimo internetu sistema. Šiuo metu bankas turi 7 filialus Kaune, Klaipėdoje, Šalčininkuose, Lazdijuose, Kupiškyje ir Vilniuje.

SAMPO BANKAS

UAB 'Sampo bankas' – tai buvęs Lietuvos vystymo bankas, įkurtas 1993 metų gruodžio 14 d. Lietuvos Respublikos Seimui priėmus įstatymą 'Dėl Lietuvos vystymo banko steigimo ir statuto patvirtinimo', nuo 2000 m. rugsėjo 15 d. veikia pagal komercinių bankų įstatymą. Banko akcininkų sprendimu 2001 sausio 11 d. pakeitė banko pavadinimą į “Sampo” bankas . Bankas priklauso vienai didžiausių Suomijoje finansinių grupių SAMPO plc. Banko pagrindinė buveinė yra Vilniuje. Banko sėkmės pagrindas - stiprus akcininkas, gerai parengtas banko personalas, skaidri banko veikla. Tai užtikrina operatyvų sprendimų priėmimą ir daro banką patraukliu klientams SAMPO bankininkystės pradininkas - 1887 metais Suomijoje pradėjęs veikti valstybinis 'Pašto ir taupymo” bankas. 2003 m. Sampo bankas augo pranokdamas planus – daugiau nei du kartus padidėjo privačių klientų ir verslo paskolų bei indėlių portfeliai, verslo klientų skaičius išaugo 2.4 karto, o privačių klientų skaičius 2.8 karto. Lietuvos bankui patvirtinus akcinio kapitalo padidinimą Sampo bankas galės valdyti 180 mln. Litų didesnius aktyvus. Tai žymiai išplės banko galimybes dalyvauti stambiuose finansiniuose projektuose. 2003 m. Sampo bankas užėmė 10.3 proc. privačių asmenų paskolų rinkos ir 3.3 proc. verslo paskolų rinkos. Pagal bendrą turtą banko rinkos dalis buvo 3.6 proc. Itin sėkmingai praėjusiais metais konkuravo Sampo banko dukterinė įmonė „Sampo banko lizingas“, pralenkusi NORD/LB bei „Snoro lizingą“. Šiuo metu ji valdo 5.7 proc. rinkos. Praėjusiais metais Sampo banko grupė uždirbo 0.76 mln. Lt pelno.

ŠIAULIŲ BANKAS

Šiaulių bankui - 10 metų. Visą tą laiką bankas nuosekliai dirba pasirinkta veiklos kryptimi, siekdamas visapusiškai tenkinti gyventojų poreikius, skatinti ekonominį Šiaurės ir Vakarų Lietuvos regiono vystymąsi, smulkiojo ir vidutinio verslo plėtrą visoje šalyje. Rinkos pokyčiai, augantys rinkos subjektų lūkesčiai ir pageidavimai tapo veiklos gairėmis, nulėmusiomis pasiektą banko pažangą.

Šiaulių bankas turi 26 padalinius - filialus ar klientų aptarnavimo skyrius, veikiančius penkiolikoje šalies miestų. Dauguma jų yra Šiaurės ir Vakarų Lietuvoje bei didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Naudodamasis banko aptarnavimo padalinių tinklu, sparčiai didėjančiu nuo 2000 metų pradžios, sėkmingai veiklą plečia UAB 'Šiaulių banko lizingas' įsteigtas 1999 metais. Sparčiai auga 2000 metų vasarą įkurta UAB “Šiaulių banko investicijų valdymas”.

Tradiciškai daug dėmesio skirdamas paslaugų kokybei, stengdamasis maksimaliai patenkinti įvairiapusiškus klientų poreikius, bankas šiuo metu siūlo šiuolaikišką paslaugų spektrą. Klientų patogumui, aptarnavimo ir ryšių su banku operatyvumui skirta internetinės bankininkystės paslauga 'SB linija', platinamos populiarios Maestro, EC/MC mokėjimo kortelės, sukurtos naujos indėlių rūšys, pradėtos teikti periodinio mokėjimo, tiesioginio debeto paslaugos. Visi banko padaliniai dirba realaus laiko ('on-line') rėžimu, tai reiškia, kad banko klientas, kreipęsis į bet kurį Šiaulių banko padalinį, bus jame aptarnautas.

Svarbiausia banko veiklos kryptis - kreditavimas. Bankas teikia trumpalaikes paskolas, kreditines linijas, overdraftus, taip pat ilgalaikes paskolas iš Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko, Pasaulio Banko lėšų, iš Europos Sąjungos lėšų pagal PHARE programą. Šiaulių bankas bendradarbiauja su Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondu. Kredituojami gerinantys aplinkos apsaugą bei pastatų ir urbanizuotų teritorijų inžinerinės infrastruktūros atnaujinimo projektai.

2001 rugsėjo mėnesį Šiaulių bankas bei Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas, plėsdami bendradarbiavimą, pasirašė sutartį, pagal kurią Šiaulių bankui yra suteikiama 2 mln. eurų paskola grūdų supirkėjams, perdirbėjams ir augintojams kredituoti. Naujausi duomenys – Šiaulių banko 2003 m. neaudituotas grynasis pelnas yra 4.420 mln. Lt.

PAREX BANKAS

2000 m. kovo 3 d. Latvijos bankas AS Parekss- banka ir su juo susiję asmenys įsigyjo pagrindinį Industrijos banko akcijų paketą.

2000 10 05 d. banko pavadinimas pakeistas į AB Parex banką.

AB Parex bankas priima indėlius, suteikia kreditus, daro mokėjimo pavedimus ir dokumentinius atsiskaitymus, keičia valiutą, suteikia garantijas ir laidavimus bei prisiima kitus garantinius įsipareigojimus. Bankas taip pat teikia saugojimo paslaugas savo klientų vertybėms bei saugykloje nuomoja seifus kliento vertybėmis ir dokumentams. Bankas teikia finansavimo paslaugas, užsiima investicijomis, prekiauja vertybiniais popieriais, teikia konsultavimo paslaugas finansų ir investicijų tvarkymo klausimais.

Per 2002 metų I ketvirtį banko aktyvai išaugo 30 % arba 60 milijonų litų. Kreditinis portfelis padidėjo 33 %, nuo 74 iki 99 milijonų litų. Depozitai išaugo 1,5 karto, nuo 105 milijonų litų iki 159 milijonų litų. Per šį ketvirtį Bankas patyrė 470 tūkst. Lt mažiau nuostolio negu buvo planuota, taip pat 46 % viršijo pritrauktų indėlių iš klientų planą.

I ketvirčio laikotarpyje AB Parex bankas vykdė visus banko veiklos riziką ribojančius normatyvus. 2002 m. balandžio 1 d. šie normatyvai buvo : kapitalo pakankamumo rodiklis - 11,46 %, likvidumo rodiklis - 59,29 %, maksimalios paskolos sumos vienam skolininkui normatyvas - didžiausia banko suteiktų paskolų ir įsipareigojimų suma vienam skolininkui neviršijo 21,77 % banko kapitalo, maksimalios atviros pozicijos užsienio valiuta ir tauriaisiais metalais normatyvas - bendrosios atviros pozicijos dydis siekė 18,26 % Banko kapitalo, o vienos valiutos (EUR) maksimali atvira pozicija sudarė 11,29 % Banko kapitalo.

2002 metų kovo mėnesį AB Parex bankas yra įdiegė klientų aptarnavimo internetu sistemą „iBank', kuri sukurta kartu su informacinės bankinės sistemos tiekėju UAB „Forbis'. Kadangi vis dažniau sąskaitos tvarkomos internetu, bankas, siekdamas klientams teikti kuo daugiau paslaugų, pristatė „iBank' naujovę. Nuo šiol naudodamiesi „iBank' sistema klientai pervedimus galės daryti ne tik banke, Lietuvoje ar užsienyje, konvertuoti valiutą, bet ir padėti terminuotąjį indėlį neatvykę į banką. Banko klientai galės per kelias minutes padėti terminuotąjį indėlį pageidaujamam terminui neišeidami iš namų ar darbo vietos.

2002 05 AB Parex bankas pradėjo teikti nemokamos 800 linijos informacijos paslaugą. Klientai, paskambinę numeriu 8 800 PAREX (72739), galės nemokamai sužinoti apie banko teikiamas paslaugas bei valiutų kursus. Bendras Parex banko bei Lietuvos telekomo projektas automatizavo klientų susisiekimą su banko filialais. Klientas, paskambinęs iš bet kokio Lietuvos miesto, susisieks su arčiausiai veikiančiu AB Parex banko filialu. Šiuo metu didžiausio Latvijos banko dukterinis bankas AB Parex bankas turi 6 filialus bei 8 klientų aptarnavimo skyrius Lietuvoje.

2003 m. bankas uždirbo 6 mln. grynojo neaudituoto pelno, t,y. 67 proc. daugiau nei planuota ir dvigubai daugiau nei 2002 m., kai banko veiklos grynasis pelnas siekė 2.8 mln. Lt pelno. Ypač išaugo, net 180 proc. išaugo „Parex banko“ paskolų individualiems klienatms portfelis.



VB BŪSTO KREDITŲ IR OBLIGACIJŲ BANKAS

2002 m. gegužės 2 d. Lietuvos Respublikos Ūkio ministerijoje įregistruota AB VB būsto kreditų ir obligacijų bankas. Įmonės adresas - Gedimino pr.12, LT-2600 Vilnius. Veiklos pobūdis – komercinių bankų veikla.

Balandžio 25 d., šiam bankui buvo suteikta banko licencija, suteikianti teisę naujajam bankui priimti indėlius ir kitas grąžintinas lėšas į klientams atidarytas sąskaitas ir jas tvarkyti, teikti ir imti paskolas, atlikti operacijas užsienio valiuta, atlikti kitas Lietuvos banko teisės aktuose nustatytas operacijas.

AB VB būsto kreditų ir obligacijų banko akcininkų steigiamajame susirinkime buvo išrinkta banko taryba iš trijų asmenų:

tarybos pirmininkas – Švedijos SEB banko dukterinės būsto kreditavimo įmonės SEB BoLan prezidentas Staffan Olsson,

tarybos nariai - Vilniaus banko valdybos pirmininko pavaduotojai Kari Lainio ir Raimondas Kvedaras.

VB būsto kreditų ir obligacijų bankas specializuosis būsto kreditavime su nekilnojamojo turto užstatu, o kreditų finansavimo išteklius pritrauks, be tradicinių finansavimo būdų, dar ir išleisdamas skolos vertybinius popierius – hipotekos obligacijas, padengtas reikalavimo teisėmis į suteiktus būsto kreditus.

Bankas savo veiklą ketina prad ti šią vasarą.

2002 m. I ketvirčio pabaigoje Lietuvoje veikė 9 Lietuvos banko licenciją turintys bankai ir 4 užsienio bankų skyriai. 2002 m. kovo mėn. buvo baigtas AB Lietuvos žemės ūkio banko privatizavimas. 2002 m. kovo 19 d. pasirašius turto priėmimo perdavimo aktą, Vokietijos Federacinės Respublikos bankas Norddeutsche Landesbank Girozentrale iš valstybės už 71 mln. Lt įsigijo 76,01 proc. AB Lietuvos žemės ūkio banko akcijų paketą.Bankų vykdoma aktyvi kreditavimo politika, aštrėjanti konkurencija nulėmė tai, kad Lietuvos rinkoje nukrito palūkanų normos. Šiuo metu palūkanų normos Lietuvoje yra vienos mažiausių Vidurio ir Rytų Europoje, todėl per 2002 m. I ketvirtį bankai gavo 31,2 mln. Lt mažiau palūkanų pajamų nei per 2001 m. I ketvirtį. Palūkanų pajamų sumažėjimą iš dalies kompensavo kitos pajamos. 2002 m. I ketvirtį bankai gavo daugiau paslaugų ir komisinių pajamų bei daugiau pelno iš operacijų užsienio valiuta nei per 2001 m. I ketvirtį. Didžiausią išlaidų dalį sudarė operacinės išlaidos, kurioms teko 46,7 proc. visų išlaidų. Sumažėjus bankų mokamoms palūkanoms už indėlius, mažėjo palūkanų išlaidos ir jų dalis išlaidų struktūroje. Palūkanų išlaidoms teko 26,7 proc. išlaidų, o išlaidos specialiesiems atidėjimams sudarė 4,1 proc. Trys bankai (AB bankas ,,Hansa–LTB‘‘, AB Ūkio bankas ir UAB Sampo bankas) ir vienas užsienio banko skyrius (Nord/LB Vilniaus skyrius) per 2002 m. I ketvirtį mažino išlaidas specialiesiems atidėjimams, tokiu būdu pagerindami savo rezultatus.

Bendras bankų sistemos 2002 m. I ketvirčio veiklos rezultatas – 32,3 mln. Lt pelnas. 2002 m. I ketvirtį septyni bankai dirbo pelningai ir gavo 36,4 mln. Lt pelno, o du bankai (AB PAREX BANKAS ir UAB Sampo bankas) ir visi užsienio bankų skyriai per tą patį laikotarpį patyrė 4 mln. Lt nuostolių. Kaip ir ankstesniais laikotarpiais didžiausią pelną gavo AB Vilniaus bankas, kuris uždirbo net 72,8 proc. viso bankų sistemos pelno. Palyginimui, per tą patį laikotarpį 2001 m. bankų sistema uždirbo 36,9 mln. Lt pelno.

IŠVADOS

Komerciniai bankai yra vieni iš svarbiausių finansinių tarpininkų, padedančių valdyti valstybę. Komercinis bankas – tai institucija, teikianti platų finansinių paslaugų diapazoną. Komerciniai bankai priima pinigų indėlius ir suteikia jiems mokėjimo pervedimo paslaugas, taip pat sudaro sąlygas taupyti ir skolintis.

Lietuvos komerciniai bankai dar neturi nusistovėjusių tradicijų, tačiau jų ištakos siekia XIX a. pabaigą. Tuomet Lietuvoje buvo įsteigtas pirmasis bankas – Vilniaus žemės bankas, o po metų – Vilniaus privatinis komercijos bankas. Tačiau tai nebuvo nacionalinės bankininkystės pradžia. Pirmasis lietuviškas komercinis bankas, pavadintas Lietuvos prekybos ir pramonės banku, buvo įkurtas 1918 m. Po greito jo bankroto tęsėsi ilgas laikotarpis iki valstybės nepriklausomybės atkūrimo. Okupuotoje Lietuvoje, bankai, būdami tik valstybiniai, veikė tik kaip lėšų perskirstytojai.

Sugriuvus TSRS, 1990 m. pabaigoje pradėjo kurtis privačios kredito firmos, savo veiklą įregistravo pirmieji komerciniai bankai. Galima būtų skirti tris sąlyginius šalies bankininkystės raidos etapus: 1991 – 1994 m.; 1995 – 1996 m. ir nuo 1997 m. – iki šių dienų. Pirmuoju laikotarpiu steigėsi itin daug komercinių bankų. Tai buvo nacionalinės bankų sistemos kūrimosi pradžia.

Antrasis laikotarpis taip pat aktyvus bankų vystymosi atžvilgiu, tačiau būtent šiuo laikotarpiu Lietuvą ištiko finansinė krizė. 1994 – 1997 m. net 15 Lietuvos komercinių bankų buvo uždaryti. Tai itin paveikė komercinių bankų sistemos vystymąsi. Tačiau nuo 1997 m. situacija Lietuvos bankų situacijoje šiek tiek stabilizavosi. Komercinių bankų sektorius labiau konsolidavosi, atsirado pelningai veikiančių bankų.

Šiandien Lietuvoje veikia jau ne vienas užsienio bankų skyrius, banko sektoriuje daugėja užsienio investicijų. Bankai vis labiau diversifikuoja veiklą, teikdami įvairesnes finansines paslaugas. Jie steigia draudimo įmones, išperkamosios nuomos bendroves be kitas dukterines įmones. Taigi, Lietuvos komerciniai bankai gana sėkmingai plečiasi ir pelningai veikia. Tikėkimės, kad šios tendencijos išliks ir ateityje.

LITERATŪROS SĄRAŠAS

B. Martinkus, V. Žilinskas “Pinigai. Vertybiniai popieriai. Bankai.” 1996m. Kaunas “Technologija”

Mokslinės konferencijos medžiaga “Lietuvos bankininkystės raida” – Vilnius: Lietuvos bankas, 1998.

D. Ivaškevičius, A. Sakalas “Bankų vadyba”, 1997m. Kaunas “Technologija”

“Ketvirtinis biuletenis”, Liepa – rugsėjis 1997. - Vilnius: Lietuvos bankas, 1997.

“Ketvirtinis biuletenis”, Rugsėjis – gruodis 2001. - Vilnius: Lietuvos bankas, 2001.

www.lb.lt/lit/statistics

www.lb.lt/news

www.parex. lt

www.sb.lt/naujienos

www.vb.lt

www.parex.lt

www.snoras.com

www.nordlb.lt

https://finansai.tripod.com/bankusistema.com



D. Ivaškevičius, A. Sakalas “Bankų vadyba”, 1997m. Kaunas “Technologija”

www.vb.lt





Politica de confidentialitate | Termeni si conditii de utilizare



DISTRIBUIE DOCUMENTUL

Comentarii


Vizualizari: 2474
Importanta: rank

Comenteaza documentul:

Te rugam sa te autentifici sau sa iti faci cont pentru a putea comenta

Creaza cont nou

Termeni si conditii de utilizare | Contact
© SCRIGROUP 2024 . All rights reserved