Scrigroup - Documente si articole

Username / Parola inexistente      

Home Documente Upload Resurse Alte limbi doc  
BulgaraCeha slovacaCroataEnglezaEstonaFinlandezaFranceza
GermanaItalianaLetonaLituanianaMaghiaraOlandezaPoloneza
SarbaSlovenaSpaniolaSuedezaTurcaUcraineana

įstatymaiįvairiųApskaitosArchitektūraBiografijaBiologijaBotanikaChemija
EkologijaEkonomikaElektraFinansaiFizinisGeografijaIstorijaKarjeros
KompiuteriaiKultūraLiteratūraMatematikaMedicinaPolitikaPrekybaPsichologija
ReceptusSociologijaTechnikaTeisėTurizmasValdymasšvietimas

Bendros Žinios apie arcview gis

kompiuteriai



+ Font mai mare | - Font mai mic



DOCUMENTE SIMILARE



ĮVADAS

Vilniaus pedagoginio universiteto Gamtos mokslų fakulteto Bendrosios ir Regioninės geografijos katedrose skaitomas kursas Geografinės informacinės sistemos (GIS). Kurso paskirtis – supažindinti su šia technologija, jos struktūra, pateikti vystymosi retrospektyvą, išryškinti jos vietą geografijos ugdyme bei įvairiose gyvenimo srityse. Taip pat sudaryti galimybę įvaldyti GIS programinę įrangą geografinių duomenų naudojimo, užklausos, analizės, pateikimo, žemėlapių sudarymo klausimams spręsti. 2004 m UAB HNIT-BALTIC GeoInfoServisas nemokamai vieneriems metams pateikė ArcView programinę įrangą ArcView 8.3, reikalingą geografinių duomenų paruošimui, valdymui ir publikavimui. Todėl ši galimybė jau realizuojama. Kursas reikalingas ne tik geografams, bet ir kitų specialybių studentams, dėstytojams - vienaip ar kitaip susijusiems su geografinių duomenų naudojimu Kol kas šis kursas skaitomas geografijos magistrų studijose.



Ši mokymo priemonė skirta išmokti naudotis programine ArcView įranga geografinių duomenų surinkimui, saugojimui, analizei, vaizdavimui ir žemėlapių sudarymui, o išmokus panaudoti ruošiant mokslinius tyrimus, darbus, ataskaitas. Svarbiausia šios mokymo priemonės dalis yra praktinės užduotys ir pratimai, kurie leidžia gautas teorines žinias apie GIS pritaikyti praktiškai, naudojant realius duomenis apie Lietuvą ir Pasaulį. Tai integruotas teorinių ir praktinių užduočių kompleksas. Įvairūs GIS procesai ir funkcijos yra išsamiai paaiškintos, nurodomi jų atlikimo būdai.

Prieš atliekant praktinį pratimą ar užduotį svarbu atidžiai perskaityti atitinkamą teorinę ArcView GIS dalį bei įsigilinti į pateikiamą užduoties problemą.

Visos praktinės užduotys yra suskirstytos į atskirus skyrius pagal analizuojamas programinės įrangos funkcijas ar galimybes. Daugeliu atveju pratimo pradžioje yra pateikiama spręstina problema, o toliau – sprendimo pavyzdys.

Visos praktinės užduotys parengtos pagal Lietuvos geoinformacinių duomenų bazę GDB200 (a VĮ Distancinių tyrimų ir geoinformatikos centras “GIS-Centras”), kuri apima reljefo, hidrografijos, žemėnaudos, gyvenviečių, administracinių vienetų, transporto, energetikos, saugomų teritorijų sluoksnius. Naudojamas topografinis žemėlapis bei aerofotovaizdas “VMI_5522 (a Nacionalinė žemės tarnyba).

I. BENDROS ŽINIOS APIE ARCVIEW GIS

ArcView - populiariausia pasaulyje ir Lietuvoje GIS programinė įranga, apimanti GIS duomenų vizualizacijos, erdvinių ir atributinių užklausų, analizės, GIS ir atributinių duomenų integravimo, kūrimo ir redagavimo galimybes.

ArcView 8.3 sudaro šios aplikacijos: ArcMap – duomenų vaizdavimas, redagavimas, užklausos ir analizė; ArcCatalog – geografinių ir lentelinių duomenų kūrimas, valdymas bei jų administravimas; ArcToolbox – bazinis duomenų konvertavimas iš/į skirtingus formatus. Naudojant šias aplikacijas kartu, galima atlikti bet kokią GIS užduotį, nuo paprasčiausio duomenų atvaizdavimo iki sudėtingų užduočių, tokių kaip tematinis kartografavimas, geografinė analizė, duomenų kūrimas ir redagavimas, geoduomenų apdorojimas.

Pagrindiniai šios programinės įrangos privalumai ir savybės:

Sąveika su žemėlapiu. ArcView programinė įranga pateikiama su įrankiais duomenų peržiūrai ir išrankai. Įrankiai apima: žemėlapio didinimas/mažinimas, perstūmimas bei identifikacija. Galima kurti hypernuorodas į išorines aplikacijas, makrokomandas. Nauja savybė yra žemėlapio užuominos, kurios parodomos užvedus pelę ant žemėlapio objekto. Mikroskopo bei apžvalgos langai leidžia peržiūrėti duomenis išdidintu bei apžvalginiu būdu.

Žemėlapio vaizdavimas. ArcView teikia galimybę rinktis kaip bus vaizduojami duomenys žemėlapyje. Sluoksniai gali būti vaizduojami kaip peršviečiami, norint pabrėžti duomenis esančius žemiau piešiamo sluoksnio. Peršviečiamumas yra labai naudingas vaizduojant rastrinius sluoksnius virš kitų sluoksnių, tuo leidžiant matyti ir rastrinius, ir žemiau esančius sluoksnius vienu metu. Duomenys gali būti vaizduojami įvairiais klasifikacijos metodais - vienu simboliu, unikalios reikšmės, sulyginimas su simbolių biblioteka, graduotais simboliais ar spalvomis, proporciniais simboliais, taškų intensyvumo žemėlapiais, žemėlapiais su apskritiminėmis bei stulpelinėmis diagramomis, išskiriamas dvinaris ir daugianaris duomenų vaizdavimas.

Žymės. ArcView turi žymių išdėstymo žemėlapyje funkcionalumą, kuris leidžia uždėti paaiškinamąjį tekstą šalia vieno ar kelių žemėlapyje esančių objektų. Žymės gali būti išdėstomos interaktyviai kiekvienam žemėlapyje esančiam elementui, arba dinamiškai visam žemėlapio sluoksniui. Vartotojas gali nurodyti koks bus naudojamas žymės šriftas, jo dydis bei spalva.

Žemėlapio analizė. ArcView turi daug savybių, leidžiančių analizuoti duomenis esančius GIS duomenų bazėse. Elementai žemėlapyje gali būti išrinkti interaktyviai, pagal jų atributus ar jų padėtį. Įvairūs erdviniai sąryšiai gali būti rasti naudojant įrankius esančius ArcView. ArcView turi įrankius, kurie leidžia kurti buferius, iškirpti, sulieti, apjungti, susieti duomenis pagal jų geografinę padėtį bei suformuoti ataskaitas.

Duomenų konvertavimas. ArcToolbox aplikacija esanti ArcView turi įrankius, kurie reikalingi konvertuoti duomenis saugomus COVERAGE, GRID, TIN, CAD į kitus palaikomus duomenų formatus. Įrankiai yra sugrupuoti į smulkesnius rinkinius priklausančius atitinkamam konvertavimo uždaviniui. Konvertavimo įrankiai veikia su dauguma plačiai paplitusių GIS duomenų formatų.

Duomenų formatų palaikymas. ArcView gali tiesiogiai (be konvertavimo) skaityti šiuos ir kitus duomenų formatus: Shapefailai, Coverage, Geoduomenų bazės, Geography Network servisai, TIN, Rastiniai duomenų tipai.

Metaduomenys. ArcCatalog aplikacija esanti ArcView turi integruotą metaduomenų redaktorių, kuriuo galima dokumentuoti turimus duomenis. Sukūrus naujus duomenis ArcCatalog automatiškai užpildo dalį informacijos metaduomenyse, naudodamas duomenyse esančią informaciją. Jei duomenų savybės keičiasi, pavyzdžiui pridėjus naują stulpelį duomenims, ArcCatalog automatiškai atnaujina metaduomenis.

Pritaikymo galimybės. Programa turi labai plačias pritaikymo galimybes.

ArcView 8.3. programoje naudojami duomenys

ArcView 8.3 programoje daugiausia naudojami dviejų tipų duomenys: vektoriniai ir rastriniai

Vektoriniai duomenys. ArcView vektorinių duomenų formatas vadinamas SHAPE. Kiekvieną SHAPE formato vektorinių duomenų sluoksnį sudaro nuo 3 iki 5-6 bylų. Svarbiausios iš jų dvi: *.shp bylose saugoma grafinė, o *.dbf bylose – atributinė objektų informacija. *.dbf bylas galima atidaryti ir su MS Excel programa. Dauguma oficialių duomenų bazių Lietuvoje yra sukurtos kita ESRI kompanijos programa ArcInfo. ArcInfo formato vektorinius sluoksnius sudaro žymiai daugiau bylų. ArcInfo duomenis ArcView programose galima peržiūrėti, tačiau negalima redaguoti. Jeigu norime dirbti su ArcInfo duomenimis, juos reikia konvertuoti į Shape formatą.

Kuriant naują temą pirmiausia sukuriamas Shape formato failas, su išplėtimu .shp (pvz., miestai.shp). taip pat automatiškai sukuriamos atitinkamos bylos (pvz., miestai.shx bei miestai.dbf).Išskiriami šie privalumai:

Shape failai greitai braižomi;

Shape failai yra redaguojami ArcView aplinkoje;

Naudojantis šiuo formatu galima sukurti savo duomenis

Kitų formatų geografinius duomenis galima pertvarkyti į Shape formatą.

Pertvarkant jau egzistuojančią temą į Shape failą, nurodomas naujos temos vardas, bei saugojimo katalogas. Į Shape failą galima konvertuoti tik reikalingus, pasirinktus elementus.

Rastriniai duomenys. Darbui su ArcView programine įranga gali būti naudojami ne tik vektoriniai, bet ir rastriniai duomenys. Rastriniame duomenų modelyje kiekvienas taškas suprantamas kaip celė. Pagrindiniai rastrinių vaizdų formatai yra JPEG; BMP, TIFF, rastrinių vaizdų katalogai ir kt. Rastriniai duomenys kaip duomenų šaltiniai vektorinių sluoksnių kūrimui ir redagavimui GIS programose naudojami “pririšti” (t.y. turintys koordinates)– skenuoti žemėlapiai ir planai, kosminiai ir aerofoto vaizdai. Rastriniai duomenys neturi atributinės informacijos – tai tik “paveiksliukai”. Rastrinių duomenų pririšimo taškų koordinatės saugomos *.tfw bylose. ArcView 8.3 programa leidžia naudoti įvairių formatų rastrinius duomenis, tačiau dažniausiai naudojamas TIFF formatas. Jeigu turime “nepririštus” rastrinius duomenis, ArcView 8.3 programa leidžia juos pririšti (ši funkcija detaliau nenagrinėjama). Naudojami kaip pagrindas vektorinių duomenų kūrimui, peržiūrai, analizei.

GIS programose reikia dirbti tik su gerai pririštais vektoriniais ir rastriniais duomenimis. Priešingu atveju objektų padėtis, plotai, ilgiai, formos ir kiti parametrai neatitiks realios situacijos.

ArcView 8.3 programos projektai. ArcView 8.3 programos dokumentai vadinami projektais (angl. project). Projekte saugomos nuorodos į naudojamus duomenis (tačiau ne patys duomenys – tuo GIS programų dokumentai skiriasi nuo kai kurių kitų populiarių programų, pvz., MS Word ar Excel, dokumentų), legendos, žemėlapių maketai, įvairūs darbui reikalingi nustatymai.

1 pav.

 

ArcView 8.3 projekto piktograma Windows aplinkoje.

Projektai saugomi *.mxd formatu. Projektas gali saugoti daug vaizdų, sudarytų iš įvairių duomenų šaltinių, temų. Tema – geografinių objektų, kuriuos sieja vienodos savybės, visuma (miestai, gatvės, ežerai). Geografiniai objektai temose gali būti trijų tipų: taškai, linijos ir plotai. Jie turi savo simbolius, kurie saugomi pačioje programoje. Vektoriniai (geografiniai) duomenys – duomenys, saugantys geografinių objektų padėtį, formą koordinačių pavidalu bei ryšiais tarp elementų.Vieni pagrindinių vektorinių temų duomenų šaltinių, naudotinų dirbant su šia programine įranga yra shape failai, taip pat rastriniai bei lentelių duomenys. Lentelių duomenimis gali būti labai įvairi informacija. Dažniausiai tai informacija apie žemėlapio objektus, kurią susiejus su tema, galima analizuoti ir redaguoti temos objektus.

ArcView 8.1. programos lango struktūra

Struktūrinės ArcView 8.3. programos lango dalys yra šios (iš viršaus į apačią, žr.2 pav.):

  • projekto pavadinimo eilutė (viršutiniame pakraštyje)– rodomas atidaryto projekto pavadinimas,
  • meniu juosta (žemiau projekto pavadinimo) – talpinamas pagrindinis programos meniu;
  • įrankių juosta (žemiau meniu, gali būti išdėstyta abipus darbinio programos lauko) – talpinami įrankių mygtukai ir paletės;
  • darbo laukas (vidurinėje programos lango dalyje) – rodomas grafinis duomenų/žemėlapio maketo vaizdas. Turi du režimus, kurie nustatomi apatiniame dešiniajame darbo lauko kampe arba meniu View. Dažniausiai naudojamas Data View (rodyti duomenis) režimas, kuriame pateikiamas grafinis projekte esančių sluoksnių vaizdas. Režimas Layout View naudojamas kuriant žemėlapių maketus;
  • turinio lentelė (Table of contents), paprastai talpinama kairėje darbo lauko pusėje – joje rodomi projekte esantys sluoksniai, jų išdėstymo tvarkai bei legendos. Turinio lentelės dydį ir padėtį galime keisti savo nuožiūra. Lentelė turi du režimus – Display ir Source (jie nustatomi lentelės apačioje). Nustačius pastarąjį papildomai rodomas kelias iki duomenų šaltinio. Jeigu šio lango nėra, arba jį išjungėme, vėl įdėti galime meniu View pasirinkę Table of contents;
  • pranešimų juosta (apatiniame pakraštyje) – rodomos taško, kuriame yra kursorius, stačiakampės koordinatės bei kai kurie kiti vaizdo parametrai. Stačiakampės koordinatės – tai atstumas matavimo vienetais nuo pusiaujo ir Grinvičo dienovidinio.


Čia galime pasirinkti darbo lauko režimą ir atnaujinti vaizdą (Refresh )

 

Mastelis

 

Turinio lentelė

 

Čia galime pasirinkti turinio lentelės režimą

 
Darbo laukas

 

Čia rodomos kursoriaus stačiakampės koordinatės

 

2 pav. ArcView 8.3. programos lango struktūra

II. Duomenų peržiūra, atranka ir analizė

.1. Projekto atidarymas ir išsaugojimas

3 pav.

 
2.1.1. Projekto (žemėlapio ruošinio) atidarymas. Įjungus ArcView 8.3 programą, pirmiausia pasirodo pasisveikinimo lentelė (3 pav.), kurioje galime nurodyti, kokį projektą norime atidaryti:

naują (tuščią) projektą (A new empty map),

parengtą žemėlapio ruošinį (A template),

jau egzistuojantį (anksčiau sukurtą ir išsaugotą) projektą (An existing map).

4 pav.

 
ArcView programos “atsimena” anksčiau atidarytus projektus – nuorodos į juos pateikiamos apatiniame lentelės lange (4 pav.). Jei pasirenkame atidaryti žemėlapio ruošinį, pasirodo nauja dialogo lentelė, kurioje galime nurodyti, kokį ruošinį norime atidaryti. Atidaryti jau egzistuojantį projektą galime pažymėję nuorodą į tą projektą apatiniame lentelės lange, o jeigu nuorodos nėra – norimą atidaryti projektą nurodome pasirinkę komandą Browse for maps.

Projekto išsaugojimas. Programos meniu File pasirenkame komandą Save project as. Pasirodžiusioje dialogo lentelėje nurodome, kurioje vietoje, kokiu pavadinimu ir formatu norime išsaugoti projektą. Programos ArcView 8.3 projektai saugomi *.mxd formatu. Projektą galima išsaugoti ir kaip žemėlapio ruošinį (*.mxt formatu).

2.1.3. Projekto pakeitimų išsaugojimas. Egzistuojančio projekto pakeitimai išsaugomi kaip ir kitų programų (pvz., MS Word) dokumentuose: meniu File pasirenkame komandą Save, arba nuspaudžiame atitinkamą mygtuką įrankių paletėje Standart. Jeigu dirbome su nauju projektu, pirmiausia reikia išsaugoti patį projektą.

5 pav.

 
Uždarant projektą, su kuriuo dirbome, programa taip pat klausia, ar norime išsaugoti pakeitimus (5 pav.). Yes – išsaugoti, No – nesaugoti, Cancel – nutraukti projekto uždarymą.

2.1 užduotis. Atidaryti ir peržiūrėti Europos žemėlapio ruošinį.

Sprendimas. Įjungiame ArcView 8.3 programą. Pasisveikinimo lentelėje nurodome, kad norime atidaryti žemėlapio ruošinį. Pasirinkimą patvirtiname (spaudžiame OK).

6 pav.

 
Atsidaro dialogo lentelė “New”, kurioje galime nurodyti, kurį ruošinį norime atidaryti. Peržiūrime visas lentelės korteles. Reikalingas ruošinys yra kortelėje World (6 pav.). Pažymime šį ruošinį ir atidarome.

Gauname žemėlapio maketą Layout View režime. Įjungiame Data View režimą (žr. 2 pav.), atidarome ir peržiūrime sluoksnių atributines duomenų lenteles (žr. 2.4.1.)

Projektą uždarome, pakeitimų nesaugome.

2.2 užduotis. Atidaryti naują projektą, nustatyti matavimo vienetus, įkelti duomenų sluoksnį ir išsaugoti.

Čia nurodome katalogą, kuriame norime išsaugoti projektą

 
Sprendimas. Atidarome ArcView programą, pasisveikinimo lentelėje spaudžiame OK (t.y. patvirtiname, kad norime atidaryti naują projektą). Nustatome matavimo vienetus – metrus (žr. 2.2.8.). Iš GDB duomenų bazės įkeliame sluoksnius “upes”, “adm” ir “gyvenv” (žr. 2.2.1.).

Čia matome atidaryto katalogo turinį

 

7 pav.

 
Projektą išsaugome (žr. 2.1.2.) kataloge “Bandymai” (c:gis duomenys bandymai; jei tokio katalogo nėra, reikia sukurti), pavadinimu “Bandymai” (7 pav.). Kaip matome, projektą galime išsaugoti ir kaip žemėlapio ruošinį. Nuspaudus mygtuką Save, projektas išsaugomas. Išsaugoję projektą, jį uždarome.


2.3 užduotis. Atidaryti išsaugotą projektą.

8 pav.

 
Sprendimas. Įjungiame ArcView programą. Pasisveikinimo lentelėje nurodome, kad norime atidaryti jau egzistuojantį projektą ir pasirenkame komandą Browse for maps du kartus paspausdami kairiu pelės klavišu (žr. 2.1.1.). Pasirodžiusioje paieškos lentelėje (8 pav.) nurodome norimą atidaryti projektą, t.y. anksčiau išsaugotą projektą “Bandymai”. Nuspaudus Open projektas atidaromas.

2. 2. Sluoksnių įkėlimas, peržiūra ir pašalinimas iš projekto

2.2.1. Duomenų sluoksnio įkėlimas. Įrankių paletėje Standart nuspaudžiame komandos Add data mygtuką.

9 pav.

 
Pasirodžiusioje duomenų paieškos lentelėje (9 pav.) nurodome (t.y. surandame ir pažymime) duomenų sluoksnį, kurį norime įkelti į projektą (galima nurodyti iškart kelis sluoksnius, jei jie yra tame pačiame kataloge), ir nuspaudžiame mygtuką Add. Į projektą įkeltų sluoksnių pavadinimai ir legendos rodomi turinio lentelėje, o programos darbo lauke matome grafinį duomenų vaizdą.

2.2.2 Sluoksnio įjungimas/išjungimas

Tam reikia uždėti arba nuimti varnelę prie sluoksnio pavadinimo turinio lentelėje. Jeigu varnelė uždėta – sluoksnio grafinis vaizdas rodomas darbo lauke, o jei nuimta – nerodomas.

10 pav.

 
Pratimas. Projekte “Bandymai” išjungiame gyvenviečių ir administracinį sluoksnius, kad būtų rodomas tik upių sluoksnis (10 pav.). Po to vėl įjungiame anksčiau išjungtus sluoksnius.

2.2.3. Kontekstinis vektorinio sluoksnio meniu. Šį meniu atidarome pažymėję sluoksnį turinio lentelėje dešiniu pelės klavišu (11 pav.).

11 pav.

 
Vektorinio sluoksnio kontekstiniame meniu yra šios funkcijos:

Copy – kopijuoti;

Remove – pašalinti sluoksnį iš projekto;

Open Attribute Table – atidaryti sluoksnio atributinę lentelę;

Join and Relates – prijungti (susieti) kitas duomenų bazes;

Zoom to Layer – išdidinti sluoksnio vaizdą tiek, kad matytume jį per visą darbo lauką;

Visible Scale Range – įjungti maksimalų/minimalų sluoksnio mastelį (jeigu nustatytas);

Selection – objektų žymėjimas ir operacijos su pažymėtais objektais;

Label Features – iškelti sluoksnio objektų atributinę informaciją į grafinį vaizdą užrašų/indeksų pavidalu;

Convert Labels to Annotation – paversti iškeltą atributinę informaciją į anotacijas (tada galime koreguoti kiekvieno atskiro užrašo poziciją ir stilių);

Convert Features to Graphics – paversti objektus grafiniais elementais (jie nėra susieti su atributine duomenų baze ir išlieka išjungus ar pašalinus sluoksnį);

Data – nustatyti (keisti) duomenų šaltinį bei eksportuoti duomenis į kitą sluoksnį/formatą;

Save As Layer File – išsaugoti sluoksnio legendą;

Properties – sluoksnio nustatymai.

2.2.4. Vektorinio sluoksnio nustatymai Properties. Sluoksnio nustatymus galima peržiūrėti ir keisti lentelėje Layers Properties, kurią atidarome sluoksnio kontekstiniame meniu pasirinkę komandą Properties. Šią lentelę sudaro keletas kortelių su skirtingais nustatymais:

kortelėje General rodomas sluoksnio pavadinimas (galima pakeisti);

kortelėje Source rodomas sluoksnio duomenų šaltinis (galima pakeisti), projekcija ir kampinių taškų stačiakampės koordinatės;

kortelėje Selection rodomas pažymėto objekto išryškinimo būdas (galima pakeisti);

kortelėje Simbology rodoma sluoksnio legenda (galima pakeisti, žr. 2.7),

kortelėje Fields rodomi sluoksnio atributinės lentelės stulpelių parametrai;

kortelėje Labels galima nustatyti objektų atributinės informacijos (pavadinimai, Gkodai ir kt.) pateikimą grafiniame sluoksnio vaizde.

2.2.4. Sluoksnio pašalinimas iš projekto. Norint pašalinti sluoksnį iš projekto, reikia pažymėti jį dešiniu pelės klavišu ir kontekstiniame meniu pasirinkti komandą Remove (žr. 11 pav.).

10 pav.

 
Pratimas. Pašaliname iš projekto ir iš naujo įkeliame upių sluoksnį.

2.2.5. Sluoksnio pavadinimo pakeitimas. Jeigu netenkina sluoksnio pavadinimas, paprasčiausia jį pakeisti turinio lentelėje – du kartus (negreitai!) nuspaudus kairiu pelės klavišu, sluoksnio pavadinimas tampa redaguojamas ir galime jį pakeisti (duomenų šaltinio pavadinimas nesikeičia!). Sluoksnio pavadinimą taip pat galime keisti sluoksnio nustatymų lentelės Layers Properties kortelėje General (žr. 2.2.4.).

Pratimas. Sluoksnio “gyvenv point” pavadinimą pakeičiame į “Gyvenvietės”, “adm polygon” – į “Savivaldybės”, “upes arc” – į “Upės”.

2.2.6. Sluoksnių išdėstymas. Turinio lentelėje aukščiau esančio sluoksnio grafinis vaizdas programos darbo lauke uždengia žemiau esančio sluoksnio objektų vaizdą. Siekiant, kad plotiniai arba rastriniai sluoksniai neuždengtų taškinių arba linijinių sluoksnių vaizdo, turinio lentelėje jie išdėstomi tokia tvarka (iš viršaus žemyn): taškiniai, linijiniai, plotiniai, rastriniai.

Pratimas. Turinio lentelėje gyvenviečių ir upių sluoksnius perkeliame žemiau administracinio sluoksnio (pažymėjus norimą sluoksnį, neatleidžiant kairio pelės klavišo jis perkeliamas į norimą vietą). Matome, kad plotinis administracinis sluoksnis “uždengia” žemiau atsidūrusius taškinius ir linijinius sluoksnius. Vadinasi, sluoksniai yra išdėstyti neteisingai. Gyvenviečių ir upių sluoksnius gražiname į pradinę vietą.

2.2.7. Sluoksnio grafinio vaizdo išdidinimas. Norint išdidinti sluoksnio grafinį vaizdą taip, kad matytume jį per visą darbo lauką, reikia pažymėti pasirinktą sluoksnį dešiniu pelės klavišu ir kontekstiniame meniu pasirinkti komandą Zoom to layer (žr. 11 pav.). Ši funkcija svarbi tuomet, kai į projektą įkelti sluoksniai apima nevienodas teritorijas.

Pratimas. Į projektą įkeliame rastrinį sluoksnį “c-43-21-a-b-4.tif” (c:gis duomenystopo_10000). Jis užima žymiai mažesnę teritoriją nei anksčiau įkelti sluoksniai ir mes net negalime jo įžiūrėti. Išdidiname šio sluoksnio vaizdą. Matome, kad tai yra skenuotas topografinis žemėlapis. Plotinis savivaldybių sluoksnis yra aukščiau, todėl uždengia skenuoto žemėlapio vaizdą ir trukdo peržiūrai. Savivaldybių sluoksnį išjungiame. Grįžtame į pilną įkeltų sluoksnių vaizdą – įrankių paletėje Tools nuspaudžiame komandos Full extent mygtuką (žr. 2.3.2.). Vėl įjungiame savivaldybių sluoksnį.

12 pav.

 
2.2.8. Matavimo vienetų nustatymas. Kol nenustatyti matavimo vienetai, nerodomas duomenų grafinio vaizdo mastelis.

Matavimo vienetai (Measure units) nurodomi nustatymų lentelės Data Frame properties kortelėje General (būtina nurodyti matavimo vienetus abiejose matavimo vienetų nustatymo Units eilutėse – Map ir Display). Šią lentelę (12 pav.) galima atidaryti meniu View. Kadangi Lietuvoje priimta metrinė matavimo sistema, paprastai nustatome metrus. Šis nustatymas svarbus ne tik masteliui, bet ir stačiakampėms koordinatėms bei atributiniams duomenims (kiekybiniai duomenys – plotas, ilgis ir pan. – paskaičiuojami būtent nurodytais matavimo vienetais).

2.2.9. Mastelio nustatymas. Grafinio vaizdo, kurį matome programos darbo lauke, mastelis rodomas įrankių paletėje Standart. Mastelį galima keisti nurodant arba įrašant norimą santykį (13 pav.).

13 pav.

 
Pratimas. Nustatome mastelius: 1:10.000.000, 1:3.000.000, 1:2.000.000, 1:1.000.000, 1:500.000, 1:200.000. Po to sugrįžtame į pilną sluoksnių vaizdą.

2.3. Susipažinimas su įrankių paletėmis Tools ir Standart

2.3.1. Įrankių mygtukai ir paletės. Siekiant palengvinti darbą, reikalingos valdymo funkcijos (komandos, įrankiai, nustatymai) gali būti iškelti į programos lango paviršių mygtukų, rečiau – mažesnių langų (pvz. mastelis) pavidalu. Grafinis mygtuko vaizdas vadinamas ikona. Ikonos atspindi valdymo funkcijos paskirtį (pvz. paieškos įrankio Find mygtuko ikonoje vaizduojami žiūronai).

14 pav.

 
Pagal paskirtį įrankių mygtukai grupuojamos į įrankių paletes (Toolbars). Įrankių paletes galima atidaryti/išjungti lentelėje Toolbars, kurią gauname paspaudę dešiniu pelės klavišu bet kurioje meniu ar įrankių juostos vietoje arba meniu View pasirinkę Toolbars. Įrankių paletes galime išdėstyti savo nuožiūra. Kad neužstotų duomenų grafinio vaizdo darbo lauke, geriausia jas išdėstyti įrankių juostose (žr. 14pav.). Duomenų peržiūrai dažniausiai naudojamos paletės – Standart ir Tools.

Pratimas. Po vieną išjungiame įrankių paletes. Matome, kad paletės Main Menu negalima išjungti – tai pagrindinis programos meniu, talpinamas meniu juostoje. Vėl įjungiame paletes Standart ir Tools, išdėstome viršutinėje įrankių juostoje: Standart – kairėje, o Tools – dešinėje juostos pusėje.

2.3.2. Paletės Tools įrankiai

15 pav. Įrankių paletė Tools.

1 lentelė. Paletės Tools įrankiai.

Ikona

Pavadinimas (angl.)

Paskirtis

Measure

Matuoti atstumus

Find

Surasti objektus pagal atributinę informaciją, dažniausiai pavadinimą

Identify

Gauti atributinę informaciją apie norimą objektą

Select elements

Žymėti grafiniams elementams Layout View režime

Select features

Žymėti objektams Data View režime

Go to previous/ next extent

Grįžti į ankstesnį vaizdą

Full extent

Išdidinti vaizdą tiek, kad darbo lauke tilptų visi projekte esantys sluoksniai

Pan

Perstumti vaizdą norima kryptimi



Fixed zoom in/out

Didinti arba mažinti vaizdą tam tikru santykiu

Zoom in/out

Didinti/mažinti vaizdą iki nurodytos teritorijos. Dažniausiai naudojamas didinimo įrankis Zoom in, nes juo ypač patogu išdidinti norimos teritorijos vaizdą

2.4 užduotis. Naudojant atstumų matavimo įrankį Measure pagal savivaldybių sluoksnį nustatyti atstumą nuo rytinio iki vakarinio ir nuo šiaurinio iki pietinio Lietuvos respublikos teritorijos taškų.

Sprendimas. Pasirenkame matavimo įrankį, pastatome kursorių matuojamos atkarpos pradžioje ir nuspaudžiame kairį pelės klavišą. Atkarpos pradžia užfiksuojama. Tuomet vedame kursorių į atkarpos pabaigą. Atkarpos ilgis (matavimo vienetais – metrais) rodomas pranešimų eilutėje (apatiniame kairiame programos lango pakraštyje). Dar kartą nuspaudus kairį pelės klavišą, užfiksuojama atkarpos pabaiga, ir galime matuoti kitą atkarpą (nuo ankstesnės atkarpos pabaigos). Matavimas panaikinamas dukart paspaudus kairį pelės klavišą.

2.5 užduotis. Naudojant paieškos įrankį Find, surasti objektą pagal jo pavadinimą.

Sprendimas. Surasime upę “Dubysa”. Nuspaudus paieškos įrankio ikoną, atsiranda paieškos lentelė Find (16 pav.), kurios kortelėje Features nurodome paieškos parametrus. Eilutėje Find nurodome paieškos žodį (šiuo atveju “Dubysa”), eilutėje In layers – sluoksnį, kuriame tas objektas turėtų būti (šiuo atveju sluoksnis “Upės”) eilutėje In fields – atributinės lentelės stulpelį, pagal kurį atliksime paiešką (šiuo atveju stulpelis “vardas”). Nuspaudus mygtuką Find, programa ieško objektų, atitinkančių užklausą. Surasti objektai parodomi dialogo lentelės apačioje esančiame lange. Kaip matome, surasti net 9 objektai – tai reiškia, kad Dubysos upė šiame sluoksnyje yra suskaidyta į 9 atkarpas (toks suskaidymas yra būdingas tik linijiniams sluoksniams).

16 pav

 
Pažymėjus pasirinktą objektą dešiniu pelės klavišu, kontekstiniame meniu galime pasirinkti eilę komandų – pažymėti objektą (Select feature), išdidinti objekto vaizdą (Zoom to feature) ir t.t. Pažymime visus objektus, nuspaudžiame dešinį pelės klavišą ir kontekstiniame meniu pasirenkame komandą Zoom to feature(s). Vaizdas darbo lauke išdidinamas tiek, kad į jį tilptų visi pažymėti objektai. Tačiau mes nematome, kurie tai objektai. Vėl spaudžiame dešinį pelės klavišą ir kontekstiniame meniu pasirenkame komandą Select feature(s). Objektai pažymimi darbo lauke ir matome upės Dubysa vaizdą.

2.3.3. Objektų žymėjimas programos darbo lauke. Objektai pažymimi norint su jais atlikti tam tikras operacijas (ištrinti, redaguoti, perkelti į kitą sluoksnį ir kt.). Kaip jau pastebėjome (5 užduotis), pažymėtas objektas išskiriamas kita spalva. Pažymėjus objektą darbo lauke, pažymima ir jo eilutė atributinėje duomenų lentelėje (ir atvirkščiai). Objekto žymėjimas nuimamas paspaudus žymėjimo įrankiu tuščioje darbo lauko vietoje.

Pratimas. Pasirenkame žymėjimo įrankį Select features ir pažymime Biržų rajono savivaldybę. Matome, kad ji išskiriama kita spalva. Atidarome savivaldybių sluoksnio atributinę lentelę (žr. 2.4.1.). Matome, kad pažymėta ir objektą atitinkanti eilutė. Uždarome atributinę lentelę, žymėjimą nuimame.

2.3.4. Paletės Standart įrankiai

17 pav. Įrankių paletė Standart.

 


2 lentelė. Paletės Standart įrankiai.

Ikona

Pavadinimas (angl.)

Paskirtis

A new empty map

Atidaryti naują projektą

Open

Atidaryti egzistuojantį projektą (žemėlapio ruošinį)

Save

Išsaugoti projekto pakeitimus

Add data

Įkelti duomenis (žr. 1.2.1.)

Editor Toolbar

Atidaryti redagavimo įrankių paletę

ArcCatalog

Atidaryti ArcCatalog programą duomenų sluoksnių kūrimui ir administravimui

Copy

Kopijuoti pažymėtą objektą

Cut

Iškirpti pažymėtą objektą

Paste

Padėti nukopijuotą/iškirptą objektą

Undo/Redo

Pereiti į ankstesnę/tolimesnę projekto padėtį

Delete

Ištrinti pažymėtą objektą

What’s this?

Gauti informaciją apie programos valdymo funkcijas

2.4. Atributinės duomenų lentelės peržiūra

Informacija apie vektoriniame sluoksnyje esančius objektus talpinama atributinėje duomenų lentelėje. Kiekvieną objektą atitinka tam tikra lentelės eilutė (Record), turinti unikalų numerį (stulpelis FID). Atributinę lentelę sudaro didesnis ar mažesnis skaičius stulpelių (Fields), kuriuose talpinami kokybiškai skirtingi duomenys. Stulpeliai turi unikalius pavadinimus (jie atitinka stulpelyje talpinamų duomenų pobūdį). Pagrindiniai duomenys, paprastai pateikiami atributinėse lentelėse yra šie: kiekybinės objektų charakteristikos – plotas (stulpelis AREA), perimetras (PERIMETER) , ilgis (LENGTH); Gkodai (GKODAS), Gkodų paaiškinimai (OBJEKTAS), objektų pavadinimai (VARDAS). Be to, priklausomai nuo sluoksnio pobūdžio, gali būti įvedama įvairi kita specifinė informacija. Atributiniai duomenys yra dinamiškai susieti su grafiniu objektų vaizdu programos darbo lauke. Jau pastebėjome (žr. 2.3.3.), kad pažymėjus objektą atitinkančią eilutę atributinėje lentelėje, objektas pažymimas ir darbo lauke (ir atvirkščiai). Ištrynus objektą, išnyksta ir jį atitinkanti eilutė atributinėje lentelėje, o sukūrus naują objektą, sluoksnio atributinėje lentelėje atsiranda jį atitinkanti eilutė, į kurią galime suvesti reikiamus duomenis.

2.4.1. Atributinės lentelės atidarymas. Sluoksnio kontekstiniame meniu pasirenkame komandą Open attribute table (žr. 2.2.3.).

2.4.2. Stulpelių ir eilučių žymėjimas. Stulpeliai pažymimi užvedus kursorių ant stulpelio pavadinimo ir paspaudus kairį pelės klavišą. Eilutės žymimos užvedus kursorių ant stačiakampio kairiajame eilutės pakraštyje ir paspaudus kairį pelės klavišą. Neatleidžiant kairio pelės klavišo vienu kartu galima pažymėti keletą eilučių arba stulpelių.

2.4.3. Stulpelių kontekstinis meniu:

18 pav.

 
Sort Ascending/Descending – išdėstyti objektus eilės tvarka pagal stulpelyje esančių įrašų abėcėlę arba dydį (žr. 2.4.3.);

Summarize – susumuoti kiekybinius duomenis pagal kategorijas (žr. 2.6.);

Calculate Values – įrašyti vienodą informaciją keliems objektams (žr. 2 skyrių);

Statistics – gauti stulpelyje esančių duomenų statistiką (tik stulpeliams su kiekybiniais duomenimis; žr. 2.4.4.);

Freeze/Unfreeze Column – “užšaldyti”/”atšaldyti” stulpelį;

Delete Field – ištrinti stulpelį (žr. 2 skyrių).

2.4.4. Atributinės lentelės meniu Options:

Find and Replace – surasti ir pakeisti įrašą (-us);

Select by Attributes – atrinkti objektus pagal atributinius duomenis (žr. 2.5.);

Select All – pažymėti visus objektus;

Clear Selection – nuimti žymėjimą;

Switch Selection – sukeisti žymėjimą vietomis;

Add Field – įdėti naują stulpelį (žr. 2 skyrių);

Related Tables – pakelti susietas duomenų lenteles;

Create Graph – sukurti diagramą pagal atributinius duomenis;

19 pav.

 
Add Table to Layout – įkelti lentelę į žemėlapio maketą;

Reload Cache – atnaujinti lentelę (po pakeitimų);

Export – eksportuoti lentelę į kitą bylą/formatą;

Appearance – koreguoti lentelės stilių.

2.4.3. Objektų surūšiavimas pagal atributinę informaciją. Pirmiausia pažymime stulpelį, pagal kurį rūšiuosime objektus, spaudžiame dešinį pelės klavišą ir kontekstiniame meniu pasirenkame komandą Sort Ascending/Descending. Objektai išsidėstys eilės tvarka pagal stulpelyje esančių įrašų abėcėlę arba dydį.

Pratimas. Atidarome savivaldybių sluoksnio atributinę duomenų lentelę. Surūšiuojame objektus pagal vardą.

2.4.4. Statistinės informacijos apie stulpelyje esančius duomenis gavimas. Pažymime norimą stulpelį su kiekybiniais duomenimis, dešiniu pelės klavišu ir kontekstiniame meniu pasirenkame komandą Statistics. Gauname lentelę, kurioje pateikiama stulpelio įrašų statistika.

Pratimas. Peržiūrime savivaldybių sluoksnio atributinės lentelės stulpelių AREA, PERIMETER, GYV_SK statistiką.

2.5. Objektų atranka pagal atributinius duomenis

Ši funkcija svarbi tuo, kad leidžia greitai išrinkti objektus, su kuriais norime atlikti vienokias ar kitokias operacijas. Objektų atrankos procesas vadinamas užklausa.

Atributinės lentelės meniu Options pasirenkame komandą Select by Attributes. Pasirodo užklausos lentelė (20, 21 pav.), kurioje nurodome, kokius objektus norime atrinkti, t.y. atributinių duomenų stulpelį (išrenkame iš lentelės lango Fields dukart greitai nuspausdami kairiu pelės klavišu), matematinę funkciją (jų mygtukai talpinami tarp langų Fields ir Unique (sample) values) ir atributinių duomenų reikšmę (ją galime išrinkti iš lango Unique (sample) values arba įrašyti, kategorijos ir pavadinimai įrašomi kabutėse). Užklausos aprašas talpinamas apatiniame lentelės lange “SELECT FROM (sluoksnio pavadinimas) WHERE” (atrinkti iš sluoksnio, kai…). Nuspaudus mygtuką Aplly užklausą atitinkantys objektai pažymimi. Norėdami toliau tikslinti atranką, eilutėje Method pasirenkame reikiamą funkciją – Add to current selection (atrinkti objektai bus pridėti prie esamos atrankos), Remove from current selection (atrinkti objektai bus pašalinti iš esamos atrankos) arba Select from current selection (objektai bus atrinkti iš esamos atrankos). Norėdami padaryti naują užklausą, eilutėje Method nurodome funkciją Create a new selection.

2.5.1. Objektų atranka pagal kiekybinius duomenis.

2.6 užduotis. Gyvenviečių sluoksnyje išrinkti gyvenvietes, kurių gyventojų skaičius didesnis arba lygus 100000.

20 pav.

 
Sprendimas. Atidarome gyvenviečių sluoksnio atributinę lentelę. Meniu Options pasirenkame komandą Select by Attributes. Aprašome užklausą: atrankos lentelės lauke Field nurodome stulpelį GYV_SK, tada pasirenkame matematinę funkciją “>=” (daugiau arba lygu), galiausiai įrašome ribinę duomenų reikšmꠖ 100000 (20 pav.). Nuspaudžiame Apply. Matome, kad atributinėje lentelėje visos gyvenvietės (t.y. jas atitinkančios eilutės), kurių gyventojų skaičius didesnis arba lygus 100000, tapo pažymėtos. Taip pat jos tapo pažymėtos ir grafiniame sluoksnio vaizde.

2.5.1. Objektų atranka pagal kategorijas arba pavadinimą.

2.7 užduotis: Pelkių sluoksnyje išrinkti durpynus.

21 pav.

 
Sprendimas. Iš GBD 200 duomenų bazės į projektą įkeliame pelkių sluoksnį (žr. 2.2.1.). Durpynų Gkodas yra ed0, taigi, reikės išrinkti objektus, kurių Gkodas yra ed0. Atidarome atrankos lentelę. Aprašome užklausą: lauke Fields nurodome stulpelį GKODAS, pasirenkame matematinę funkciją “lygu”, lauke Unique sample values nurodome duomenų reikšmę ed0. Nuspaudus Apply užklausą atitinkantys objektai bus pažymėti atributinėje lentelėje ir grafiniame sluoksnio vaizde. Analogiškai galima atrinkti objektus ir pagal kitus kokybinius duomenis bei pavadinimą.

2.6. Kiekybinių duomenų susumavimas pagal objektų kategorijas/pavadinimus

Dirbant su vektoriniais duomenimis dažnai iškyla poreikis gauti statistinę informaciją apie kiekybinių charakteristikų pasiskirstymą pagal objektų kategorijas arba pavadinimą. Kiekybinių charakteristikų sumavimas pagal objektų pavadinimą daugiau aktualus linijiniams sluoksniams, kadangi linijiniai objektai dažnai būna suskaidyti į daugelį atkarpų (žr. 5 užd.).

2.8 užduotis. Susumuoti pelkių sluoksnio objektų plotus pagal Gkodus.

22 pav.

 
Sprendimas. Pelkių sluoksnio atributinėje lentelėje pažymime stulpelį, pagal kurį norėsime sumuoti (šiuo atveju – stulpelį GKODAS) ir kontekstiniame meniu pasirenkame komandą Summarize. Pasirodo lentelė (22 pav.), kurios antrajame lange pažymime reikiamą stulpelį su kiekybinėmis charakteristikomis (šiuo atveju – AREA) bei pageidaujamą statistinę funkciją (šiuo atveju – Sum). Apatiniame lentelės lange nurodome kur ir kokiu pavadinimu norėsime išsaugoti rezultatų lentelę (lentelė išsaugoma DBF formatu, taigi ją galima atidaryti ir MS Excel programoje). Lentelę išsaugome kataloge “Bandymai” pavadinimu “Sum_pelkes”. Nuspaudus OK, atliekami paskaičiavimai ir sukuriama lentelė.

23 pav.

 
Programa paklausia, ar norime rezultatų lentelę įkelti į projektą. Patvirtiname. Rezultatų lentelę atidarome pažymėję ją dešiniu klavišu ir kontekstiniame meniu pasirinkę komandą Open (23 pav.). Kaip matome, gautoje lentelėje yra keturi stulpeliai (24 pav.). Antrajame stulpelyje nurodyti Gkodai, trečiajame – tam tikrą Gkodą turinčių objektų skaičius, ketvirtajame – objektų plotų suma (m2).

24 pav.

 

. Vektorinio sluoksnio legendos redagavimas

Įkėlus vektorinį sluoksnį į projektą, jo ženklas parenkamas automatiškai. Sluoksnio legendą galime pakeisti savo nuožiūra.

2.7.1. Sluoksnio ženklo keitimas. Jeigu visus sluoksnio objektus norėsime vaizduoti tuo pačiu ženklu (legenda negraduojama), paprasčiausia jį pakeisti turinio lentelėje. Užvedame kursorių ant sluoksnio ženklo ir paspaudžiame kairį pelės klavišą. Atsiranda ženklo redagavimo lentelė Symbol Selector (25 pav.), kurioje galime keisti ženklo parametrus:

plotiniams objektams – užpildymo spalvą ir išorinės linijos storį,

linijiniams objektams – linijos spalvą ir storį,

taškiniams objektams – ženklo formą ir užpildymo spalvą.

Nuspaudę mygtuką Properties, galime pasirinkti daugiau ženklo nustatymų (pvz., plotinio ženklo užpildymo pobūdį, linijos tipą ir kt.).

Ženklą nebūtinai turime kurti patys. Daugelis tipinių ženklų pateikiami pačioje lentelėje, dešinėje pusėje esančiame lange – juos galime pasirinkti ir, esant poreikiui, pakoreguoti. Lentelės eilutėje Category galime pasirinkti ženklų kategoriją, o jeigu reikiamo ženklo nerandame, galime peržiūrėti daugiau ženklų nuspaudę mygtuką More Symbols. Savo sukurtą ženklą taip pat galime išsaugoti (sukūrę ženklą spaudžiame Save ir nurodome, kur ir kokiu pavadinimu norime išsaugoti).

25 pav.

 
Pratimas. Atidarome upių sluoksnio ženklo keitimo lentelę. Kaip matome, lentelėje jau yra upės ženklo pavyzdys (River). Pažymime šį ženklą. Matome, kad tai paprasta linija, spalva – mėlyna, storis – 1 punktas. Pakeičiame ženklo spalvą tamsesne, ženklą pastoriname iki 1.5 punkto. Nuspaudus OK, sluoksnio ženklas pakeičiamas pagal mūsų nustatymus. Atitinkamai pasikeičia ir grafinis sluoksnio vaizdas programos darbo lauke. Vėl atidarome ženklo redagavimo lentelę. Išsaugome sukurtą ženklą (kategorija Hydrological Feature, pavadinimas – “Upė”).

2.7.2. Legendos gradavimas pagal objektų kategorijas. Legendos gradavimas pagal atributinę informaciją atliekamas sluoksnio nustatymų lentelės Layer Properties kortelėje Simbology (žr. 1.2.4.). Graduodami legendą galime ne tik vizualizuoti objektų kategorijas ar kiekybines charakteristikas, tačiau ir išspręsti dažnai pasitaikantį uždavinį, kai norime vizualizuoti ne visus, o tik dalį tam tikrus parametrus atitinkančių objektų.

Graduojant pagal objektų kategorijas, pavyzdžiui Gkodą, kortelės lange Show pasirenkame Categories (26 pav.), eilutėje Value Field nustatome atributinės lentelės stulpelį, pagal kurį norėsime sugraduoti legendą bei nuspaudžiame mygtuką Add all values (įtraukti visas kategorijas). Visos stulpelyje esančios kategorijos įkeliamos į legendą, kuri rodoma didžiajame lentelės lange (stulpelyje Symbol rodomas kategorijos ženklas, stulpelyje Value – kategorija, stulpelyje Label – kategorijos ženklo paaiškinimas, kuris bus rodomas turinio lentelėje, Count – kategorijai priskirtų objektų skaičius). Ženklai parenkami automatiškai. Eilutėje Color Scheme galime nustatyti spalvų gradaciją. Ženklus galime pakeisti nuspaudus kairiu pelės klavišu, kaip aprašyta ankstesniame skyrelyje. Taip pat galime pakeisti ženklo paaiškinimą Label (paspaudžiame kairiu pelės klavišu ant ženklo paaiškinimo ir, kai jis tampa redaguojamu, pakeičiame).

Dalies kategorijų vizualizavimas. Jeigu norime rodyti ne visas objektų kategorijas, nereikalingas kategorijas pažymime ir pašaliname, nuspausdami mygtuką Remove. Kategorijos neturintys bei pašalintų (neįtrauktų) kategorijų objektai priskiriami “kitų objektų” kategorijai <all other values> (uždėdami/nuimdami varnelę prie šios ategorijos galime pasirinkti ar ją rodyti). Įdėti reikiamą kategoriją (-as) galime paspaudę mygtuką Add Values (ši funkcija naudinga, kai stulpelyje yra labai daug kategorijų, o mums reikia tik vienos ar keleto).

2.9 užduotis. Sugraduoti kelių sluoksnio legendą pagal kelių kategorijas.

Sprendimas. Į projektą įkeliame kelių sluoksnį (žr. 2.2.1.), atidarome jo atributinių duomenų lentelę (žr. 2.4.1.). Kaip matome, visi keliai turi vienodą Gkodą, tačiau jie yra suskirstyti į keturias kategorijas (stulpelis KATEGORIJA) pagal reikšmę – svarbiausi (magistraliniai) keliai priskirti pirmai, krašto keliai – antrai, rajoniniai – trečiai, už šalies ribų esantys nemagistraliniai keliai – ketvirtai kategorijai. Atributinę lentelę uždarome.

Atidarome sluoksnio nustatymų lentelės Layer Properties kortelę Symbology (žr. 2.2.4.). Lange Show nurodome Categories – Unique values, eilutėje Values Field nurodome reikiamą stulpelį (šiuo atveju – KATEGORIJA), tuomet nuspaudžiame mygtuką Add All Values. Ketvirta kategorija mažiau svarbi, todėl ją pašaliname iš legendos – pažymime ir nuspaudžiame mygtuką Remove. Taip pat nuimame varnelę prie kitų objektų kategorijos <all other values>.

26 pav.

 

Pakeičiame kategorijų ženklus (pirma kategorija – raudona 2 punktų storio linija, antra kategorija – juoda 1.5 punkto storio linija, trečia kategorija – juoda 1 punkto storio linija) ir paaiškinimus (pirma kategorija – “Magistraliniai keliai”, antra kategorija – “Krašto keliai”, trečia kategorija – “Rajoniniai keliai”). Nuspaudus Apply ir OK, sluoksnio legenda ir grafinis vaizdas pasikeičia pagal mūsų nustatymus.

Legendos ženklus ir paaiškinimus galime keisti ne tik sluoksnio nustatymų lentelės Layer Properties kortelėje Symbology, tačiau ir turinio lentelėje.

2.7.3. Legendos gradavimas pagal kiekybinius duomenis. Jeigu legenda graduojama pagal kiekybines charakteristikas, pvz., objektų ilgį arba plotą, kortelės Symbology lange Show renkamės Quantities (galimi įvairūs vizualizavimo būdai, tačiau mes detaliau nagrinėsime tik spalvinį gradavimą – Graduated colors). Nurodome reikiamą stulpelį (nustatymas Field Value), pageidaujamą spalvų skalę (nustatymas Color Ramp) bei intervalų skaičių (nustatymas Classes). Intervalų ribos parenkamos automatiškai, pagal parametrų pasiskirstymą. Intervalų ribas ir pavadinimus (Label) galime pakeisti savo nuožiūra, analogiškai kaip keitėme ženklo paaiškinimus 9 užduotyje.

2.10 užduotis. Sugraduoti savivaldybių sluoksnio legendą pagal gyventojų skaičių.

Sprendimas. Atidarome savivaldybių sluoksnio atributinę duomenų lentelę. Matome, kad duomenys apie savivaldybių gyventojų skaičių pateikiami stulpelyje GYV_SK. Atributinę lentelę uždarome, atidarome sluoksnio nustatymų lentelės Layer Properties kortelę Symbology. Lange Show nurodome Quantities - Graduated colors, nustatymo eilutėje Field Value nurodome reikiamą stulpelį (GYV_SK). Parenkame raudonos spalvos skalę. Legendą sugraduosime į keturis intervalus: iki daugiau kaip 2 gyventojų. Iš pradžių nustatome intervalų skaičių ( ) eilutėje Classes, tada pakeičiame intervalų ribines reikšmes (stulpelyje Range), ir pavadinimus (stulpelyje Label), kaip tai parodyta 27 paveiksle. Nuspaudus Apply ir OK, sluoksnio legenda ir grafinis vaizdas pakeičiamas pagal mūsų nustatymus.

27 pav.

 

2.7.4. Sluoksnio legendos išsaugojimas ir įkėlimas

Legenda išsaugoma sluoksnio kontekstiniame meniu pasirinkus komandą Save as layer file. Atsidaro lentelė Save Layer, kurioje nurodome, kur ir kokiu pavadinimu norime išsaugoti legendą. ArcView 8.3. programose legendos išsaugomos *.lyr formatu.

Išsaugotą legendą įkeliame sluoksnio nustatymų lentelės Layer Properties kortelėje Symbology. Spaudžiame mygtuką Import, atsidaro lentelė Import Symbology (žr.28 pav.), kurios eilutėje Layer nurodome norimą įkelti legendą (spaudžiame mygtuką Open, atsidaro paieškos lentelė Import Symbology from Layer, kurioje nurodome norimą įkelti legendą). Patvirtinus pasirinkimą, nurodyta legenda panaudojama sluoksnio vizualizavimui.

28 pav.

 



Pratimas. Savivaldybių sluoksnio legendą, sukurtą atliekant 10 užduotį, išsaugome kataloge “Bandymai” pavadinimu “gyv_sk”. Savivaldybių sluoksnį pašaliname iš projekto ir po to įkeliame iš naujo. Matome, kad sluoksnio legenda pasikeitė. Įkeliame išsaugotą legendą

2.8. Plotinių ir/arba rastrinių duomenų grafinio vaizdo persidengimo problemos sprendimas

Jeigu projekte įjungti keli darbui reikalingi plotiniai/rastriniai duomenų sluoksniai, apimantys tą pačią mus dominančią teritoriją, susiduriame su problema – negalime peržiūrėti visų duomenų grafinio vaizdo vienu metu, nes aukščiau esančio plotinio/rastrinio sluoksnio grafinis vaizdas“uždengia” žemiau esantį. Yra keletas šios problemos būdų, priklausomai nuo to, kokio tipo sluoksniai persidengia. Bet kuriuo atveju vienas ar keli iš persidengiančių sluoksnių turi būti padaryti “permatomais”. Jeigu persidengia nevienodo tipo (rastrinis ir vektorinis) sluoksniai, permatomu paprastai daromas vektorinis sluoksnis.

2.8.1. Rastrinio sluoksnio vaizdo koregavimas. Rastrinis sluoksnis “permatomu” padaromas panaudojus papildomą įrankių paletę Effects (žr. 2.3.1., 29 pav.): paletės lange Layer nurodome sluoksnį, kurio vaizdą norime koreguoti. Dešinėje paletės pusėje yra trys nustatymai: Adjust transparency – nustatomas permatomumo lygis, Adjust brightness – ryškumas, Adjust contrast – kontrastas.

Pratimas. Į projektą įkeliame du rastrinius duomenų sluoksnius (žr. 2.2.1.): skenuotą topografinį žemėlapį “c-43-21-a-b-4.tif” (c:gis duomenystopo_10000) ir aerofotovaizdą “VMI_5522.tif” (c:gis duomenysortofoto) ir išdidiname jų vaizdą (žr. 2.2.7.). Kitus sluoksnius išjungiame. Matome, kad šie du sluoksniai perdengia vienas kitą ir negalime matyti abiejų sluoksnių vaizdo vienu metu.

Įjungiame papildomą įrankių paletę Effects. Paletės lange Layer nurodome sluoksnį, kurio vaizdą norime padaryti “permatomu”. Koreguosime aerofotovaizdą. Įjungiame nustatymą Adjust Transparency ir nustatome pageidaujamą permatomumo lygį (paprastai užtenka nustatyti apie pusę skalės). Permatomumo lygį nustatome apie 50 proc. Pasirinktas sluoksnis tapo permatomu, taigi galime matyti abiejų sluoksnių vaizdą vienu metu ir palyginti. Vėl atstatome pradinį sluoksnio vaizdą (permatomumo lygis 0 proc.).

29 pav. Rastrinio vaizdo koregavimas naudojant paletę Effects.

 

2.8.2. Vektorinio plotinio sluoksnio padarymas “permatomu”. Vektorinis plotinis sluoksnis “permatomu” padaromas koreguojant sluoksnio legendą: vietoj ištisinio užpildymo spalva panaudojame taškuotę/štrichuotę arba išvis atsisakome ženklo užpildymo spalva.

Pratimas. Išdidiname rastrinių sluoksnių vaizdą. Į projektą įkeliame žemėnaudos sluoksnį (c:gis duomenysgdb200 zemnaud). Kaip matome, žemėnaudos sluoksnis uždengia rastrinių sluoksnių vaizdą. Padarysime žemėnaudos sluoksnį permatomu ištisinį užpildymą spalva pakeisdami štrichuote. Atidarome žemėnaudos sluoksnio ženklo redagavimo lentelę (žr. 2.7.1.), spaudžiame mygtuką Properties. Atsidaro nustatymų lentelė Symbol Property Editor. Nustatymo eilutėje Type nurodome Line Fill Symbol (šrichuoti linijomis). Taip pat galime nustatyti štrichavimo linijų spalvą (nustatymas Color), pobūdį (nustatymas Line), išorinės linijos pobūdį (nustatymas Outline), štrichavimo linijų pasvirimo kampą (nustatymas Angle), atstumą tarp štrichavimo linijų (nustatymas Separation) ir kt. Štrichavimo linijų spalvą nustatome raudoną, išorinę liniją – raudoną 2 punktų storio, pasvirimo kampą – 45 laipsnių, atstumą tarp linijų – 8 punktų.

30 pav.

 

Patvirtinus nustatymus, žemėnaudos sluoksnio legenda pakeičiama. Matome, kad žemėnaudos sluoksnis tapo “permatomas” ir galime matyti bent dviejų sluoksnių vaizdą vienu metu. Dabar galime palyginti žemėnaudos sluoksnio duomenis su rastrinių sluoksnių vaizdu. Matome, kad žemėnaudos sluoksnio duomenys yra stipriai generalizuoti, nes šio sluoksnio mastelis 1:200000, o rastrinių sluoksnių mastelis – 1:10000.

2.9. Atributinės informacijos pavaizdavimas grafiniame sluoksnio vaizde

Dirbant su vektoriniais duomenimis kartais (dažniausiai – rengiant žemėlapio maketą) prireikia vizualizuoti (t.y. parodyti grafiniame sluoksnio vaizde) objektų pavadinimus arba kategorijų indeksus. Tokie užrašai ArcView programose vadinami Label(s).

Sluoksnio kontekstiniame meniu pasirinkus komandą Label Features (žr. 11 pav.), bus vizualizuoti stulpelio, nurodyto sluoksnio nustatymų lentelės Layer Properties kortelės Fields eilutėje Pimary Display Field įrašai.

Tačiau geriausia šį uždavinį spręsti sluoksnio nustatymų lentelės Layer Properties kortelėje Labels (žr. 2.2.4.), nes čia galime pasirinkti žymiai daugiau nustatymų (keisti užrašų stilių, nurodyti pageidaujamą patalpinimo vietą ir kt.). Visų pirma uždedame varnelę ties eilute Label Features in this layer, taip patvirtindami, kad norime panaudoti šią funkciją. Tada eilutėje Label Field nurodome atributinės lentelės stulpelį, kurio įrašus norėsime iškelti į grafinį sluoksnio vaizdą. Eilutėje Method galime pasirinkti užrašų pavaizdavimo būdą:

  • Label all the features the same way – visų objektų informaciją vizualizuoti vienodai;
  • Define classes of features and label each class differently – suskirstyti objektus į klases ir kiekvienai klasei vizualizuoti informaciją skirtingai.

Nuspaudę mygtuką Symbol galime keisti užrašų parametrus (šriftą, dydį, spalvą ir kt.). Sukurtą užrašų stilių galime išsaugoti. Nuspaudę mygtuką Label Placement Options galime nustatyti pageidaujamą užrašų patalpinimo vietą. Nuspaudę mygtuką Label Styles galime pasirinkti jau sukurtus užrašų stilius.

2.11 užduotis. Upių sluoksnio grafiniame vaizde vizualizuoti upių pavadinimus.

Sprendimas. Upių sluoksnio kontekstiniame meniu pasirinkame komandą Label Features. Matome, kad į sluoksnio grafinį vaizdą iškeliami sluoksnio atributinės lentelės stulpelio GKODAS įrašai, nes būtent šis stulpelis nurodytas sluoksnio nustatymų lentelės Layer Properties kortelės Fields eilutėje Pimary Display Field. Atidarome sluoksnio nustatymų lentelės Layer Properties kortelę Labels. Eilutėje Label Field nurodome stulpelį VARDAS (30 pav.). Spaudžiame mygtuką Symbol ir atsiradusioje lentelėje Symbol Selector nustatome upių pavadinimams būdingą užrašų stilių: pakeičiame užrašų spalvą (mėlyna) ir nustatome, kad užrašai būtų pateikiami kursyvu. Nustatymus patvirtiname. Sluoksnio grafiniame vaizde rodomi upių pavadinimai pagal mūsų nustatymus.

30 pav.

 

III. Duomenų kūrimas ir redagavimas

Naudodami GIS programas galime kurti naujus bei koreguoti esamus vektorinius ir atributinius duomenis. Šiame skyriuje susipažinsime kaip tai daroma ArcView 8.3. programose.

Naujo duomenų sluoksnio sukūrimas

Nauji duomenų sluoksniai kuriami programoje ArcCatalog. Šią programą paleidžiame programos meniu Tools arba nuspaudę atitinkamą mygtuką įrankių panelėje Standart (žr. 2.3.4.). Atsidaro programos dialogo lentelė, kurioje iš pradžių nurodome katalogą, kuriame norėsime išsaugoti naują sluoksnį (31 pav.). Po to meniu File pasirenkame komandas New > Shapefile (32 pav.).

31 pav.

 

32 pav.

 

2 pav.



 


Atsidaro naujo sluoksnio kūrimo lentelė, kurioje nurodome naujo sluoksnio pavadinimą (eilutė Name; atminkite, kad suteikiant duomenų sluoksniams pavadinimus reikia vengti specifinių lietuviškų raidžių) ir sluoksnio tipą (Feature Type): Point – taškinis, Polyline – linijinis, Polygon – plotinis (pastarasis nustatymas ypač svarbus – nuo to priklauso, kokius objektus galėsime kurti naujame sluoksnyje). Nurodyti koordinačių sistemos nebūtina. Nuspaudus mygtuką OK, naujas sluoksnis sukuriamas. Jį galima įkelti į projektą (žr. 2.2.1.).

33 pav. Naujo sluoksnio parametrų nustatymas

 

3.1 užduotis. Sukurti naujus trijų pagrindinių tipų (taškinį, linijinį ir plotinį) duomenų sluoksnius (išsaugoti kataloge “Bandymai”, sluoksniams suteikti tipų pavadinimus, t.y.: “Taskai”, “Linijos”, “Plotai”).

Sprendimas. Atidarome projektą “Bandymai” ir sukuriame nurodytus sluoksnius, kaip aprašyta aukščiau. Įkeliame juos į projektą. Matome kad šiuose sluoksniuose dar nėra nei grafinių nei atributinių duomenų – juos reikia skurti.

3.2. Vektorinio sluoksnio duomenų eksportavimas į naują SHAPE formato sluoksnį

Naudodami ArcInfo duomenis susiduriame su problema – šio formato duomenų negalima redaguoti ArcView programoje. Norint redaguoti ArcInfo duomenis ArcView programoje, juos reikia eksportuoti į SHAPE formatą. Eksportuojant bus sukurtas naujas SHAPE formato sluoksnis (ArcInfo sluoksnis liks nepakitęs). Galime eksportuoti visus (žr. 2 užd.) arba atrinktus (žr. 3 užd.) duomenis. Tokiu pačių būdu, esant poreikiui, galime eksportuoti į naują sluoksnį ir SHAPE sluoksnio duomenis.

3.2 užduotis. Eksportuoti GBD200 duomenų bazės upių sluoksnį į naują SHAPE formato sluoksnį.

Sprendimas. Įjungtą paliekame tik upių sluoksnį, kitus sluoksnius išjungiame. Upių sluoksnio kontekstiniame meniu pasirenkame komandas Data > Export Data (34 pav.). Atsidaro duomenų eksportavimo lentelė (35 pav.). Eilutėje Export galime pasirinkti, ar norime eksportuoti visus duomenis (All features) ar tik atrinktus (pažymėtus) duomenis (Selected features) ar tik duomenis, kurių grafinį vaizdą matome programos darbo lauke (All features in View Extent). Kadangi mums reikia eksportuoti visą sluoksnį, paliekame nustatymą All features. Apatinėje lentelės eilutėje nurodome kur ir kokiu pavadinimu norėsime išsaugoti naują sluoksnį. Sluoksnį išsaugome kataloge “Bandymai”, pavadinimu “Upes”.

34 pav.

 


35 pav.

 
Nuspaudus OK, ArcInfo sluoksnio duomenų pagrindu sukuriamas naujas SHAPE formato sluoksnis. Baigus eksportuoti, programa klausia ar norime įkelti naują sluoksnį į projektą. Patvirtiname. Įkėlus naują upių sluoksnį matome, kad jis grafiškai nesiskiria nuo analogiško ArcInfo sluoksnio. Atidarome abiejų sluoksnių atributines lenteles. Matome, kad jos taip pat nesiskiria. Taigi, buvo perkelti tiek grafiniai, tiek atributiniai duomenys. Skirtumas tas, kad SHAPE formato upių sluoksnio duomenis galėsime redaguoti. ArcInfo formato sluoksnį pašaliname iš projekto.

3.3 užduotis. GBD200 duomenų bazės pelkių sluoksnio pagrindu sukurti naują durpynų sluoksnį.

Sprendimas. Įjungiame pelkių sluoksnį, kitus sluoksnius išjungiame. Pelkių sluoksnio atributinėje lentelėje išrenkame objektus, turinčius Gkodą “ed0” (durpynai) (žr. 2.5.1., 7 užd.). Atributinę lentelę uždarome. Matome, kad atrinkti objektai yra pažymėti.

Pelkių sluoksnio kontekstiniame meniu pasirenkame komandas Data > Export Data. Matome, kad duomenų eksportavimo lentelės eilutėje Export nurodyta reikiama funkcija Selected Features (t.y. eksportuoti tik atrinktus duomenis). Naują sluoksnį išsaugome kataloge “Bandymai”, pavadinimu “Durpynai”. Įkeliame naują sluoksnį. Kaip matome, jį sudaro tik objektų, turinčių Gkodą “ed0”, t.y. durpynų, grafiniai ir atributiniai duomenys.

3.3. Vektorinių duomenų kūrimas ir redagavimas

Šiame poskyryje bus naudojami du svarbūs GIS terminai. Naujų objektų kūrimas vadinamas vektorizavimu, o terminas “redagavimas” apima jau esamų objektų koregavimą arba ištrynimą.

Vektorizuojant ir redaguojant duomenis labai svarbu nustatyti tinkamą vaizdo mastelį – nuo to priklausys duomenų detalumas. Mastelio parinkimas priklauso nuo duomenų bazės detalumo bei objektų, kuriuos vektorizuojame ar redaguojame, ypatybių. Jeigu duomenų bazė turi nustatytą mastelį, patartina vektorizavimo ir redagavimo veiksmus atlikti bent dvigubai stambesniame mastelyje (pvz. jei redaguojamos ar kuriamos duomenų bazės mastelis 1:10000, vektorizuojame ir redaguojame 1:5000 arba dar stambesniame mastelyje).

Atidarome naują projektą. Iš katalogo “Bandymai” įkeliame sluoksnius “Taskai”, “Linijos” ir “Plotai”. Šiuose kol kas tuščiuose duomenų sluoksniuose mokysimės vektorizuoti skirtingo pobūdžio objektus. Taip pat įkeliame rastrinį sluoksnį “pav.tif” (c:Gis duomenysPav.). Išdidiname šio sluoksnio vaizdą (žr. 2.2.7.). Kaip matome, tai yra sovietinio topografinio žemėlapio masteliu 1:10000 fragmentas (toliau – fragmentas). Jį naudosime kaip duomenų šaltinį vektorizavimui.

3.3.1. Duomenų redagavimo režimo nustatymas. Redagavimo panelė Editor

Norint pradėti redaguoti sluoksnį, visų pirma reikia atidaryti redagavimo įrankių paletę Editor. Šią paletę galime atidaryti meniu Toolbars (žr. 2.3.1.) arba nuspaudę atitinkamą mygtuką įrankių panelėje Standart (2.3.4.). panelę patalpiname įrankių juostoje. Atidaryta panelė lieka neaktyvi tol, kol neįjungiamas duomenų redagavimo režimas.

Duomenų redagavimo režimo nustatymas. Redagavimo režimą įjungiame redagavimo panelės meniu Editor pasirinkdami komandą Start Editing (t.y. pradėti redagavimą). Jeigu projekte esančių vektorinių sluoksnių duomenys talpinami ne tame pačiame kataloge, įjungiant redagavimo režimą reikės nurodyti (nuspaudus Start Editing programa atidaro specialia lentelę), kurio katalogo duomenis norėsime redaguoti.

Redaguojamas sluoksnis

 

Užduotis (funkcija)

 
Atidarome redagavimo paletę ir įjungiame redagavimo režimą. Kadangi į šį projektą įkeltų sluoksnių duomenys saugomi tame pačiame kataloge “Bandymai”, nurodyti katalogo neprireikia.


Peržiūrėti pažymėto objekto atributinę informaciją

 

Redagavimo įrankis

 

Redagavimo meniu

 

Vektorizavimo įrankis

 

Pasukti objektą aplink savo ašį

 

Perkirpti linijinį objektą

 

36 pav. Redagavimo paletė Editor.

Redagavimo paletės lange Target galime nurodyti sluoksnį, kurio duomenis norime redaguoti. Pasirinkti galime tik iš SHAPE formato vektorinių sluoksnių, kurių duomenys saugomi nurodytame kataloge (šiuo atveju – kataloge “Bandymai”). Jeigu norime redaguoti kitame kataloge esančius duomenis, redagavimą reikia sustabdyti ir įjungti iš naujo, nurodant reikiamą katalogą.

Lange Task (žr. 36 pav.) nurodome norimą atlikti veiksmą:

Užduotis (funkcija)

Paskirtis

Įrankis

Pastabos

Create New Feature

Sukurti naują objektą

Žr. 2.3.2., 2.3.3., 2.3.4.

Auto Complete Polygon

Automatiškai užbaigti naują plotinį objektą pagal šalia esančio ribą

Select Features Using Line / Area

Pažymėti objektus naudojant liniją / plotą

Žymi visų redaguojamų sluoksnių objektus

Extend / Trim Features

Padidinti/sumažinti pažymėtą linijinį objektą

Vartojama retai, žr. meniu Help

Mirror Features

Veidrodiškai atspindėti pažymėtą objektą

Vartojama retai, žr. meniu Help

Modify feature

Koreguoti objektą

Reshape Feature

Pridėti/atimti arealą prie/iš pažymėto plotinio objekto

Cut Polygon Feature

Pažymėtą plotinį objektą perkirpti į dvi dalis

Redagavimo sustabdymas. Redagavimas sustabdomas redagavimo meniu Editor pasirinkus komandą Stop Editing.

Pakeitimų išsaugojimas. Pakeitimai išsaugomi redagavimo meniu Editor pasirinkus komandą Save Edits. Jeigu buvo padaryti duomenų pakeitimai, stabdant redagavimą programa klausia, ar juos išsaugoti.

Pakeitimų atšaukimas. Pakeitimus atšaukti galima naudojant įrankių paletės Standart įrankius “rodyklytes” Undo/Redo (žr. 2.3.4.) arba surenkant atitinkamas klavišų kombinacijas Ctrl+Z (atitinka Undo) Ctrl+Y (atitinka Redo).

Objektų žymėjimas, ištrynimas ir perstūmimas. Redaguojant duomenis dažnai prireikia išskirti objektus, kuriuos norėsime ištrinti, perstumti arba redaguoti. Tai atliekama naudojant redagavimo įrankį Edit. Žymėjimas nuimamas paspaudus redagavimo įrankiu bet kurioje vaizdo vietoje, kurioje nėra vektorinių objektų. Objektai ištrinami juos pažymėjus (tai galima padaryti ir atlikus užklausą pagal atributinius duomenis, žr. 2.5.) ir nuspaudus klavišą Delete. Norint perstumti objektą reikia jį pažymėti ir, neatleidžiant kairio pelės klavišo, perstumti į norimą vietą.

3.3.2. Taškinių objektų vektorizavimas ir redagavimas

Taškinių objektų vektorizavimas ir redagavimas yra pats paprasčiausias, kadangi galime atlikti tik tris veiksmus: “padėti” tašką, jį perkelti ir ištrinti.

3.4 Užduotis. Nuvektorizuoti, perkelti, ištrinti ir vėl sugrąžinti taškinį objektą sluoksnyje “Taskai”.

Sprendimas. Išdidiname fragmento vaizdą iki ežero apylinkių. Nustatome mastelį 1:5000. Jei reikia, perstumiame fragmento vaizdą taip, kad ežeras būtų centre.

Redagavimo panelės lange Target nustatome taškinį sluoksnį “Taskai”. Redagavimo panelės lange Task nurodome funkciją Create New Feature sukurti naują objektą). Pasirenkame vektorizavimo įrankį “pieštuką”. Taškinis objektas sukuriamas nuvedus vektorizavimo įrankį į norimą vietą ir paspaudus kairį pelės klavišą. Taškinį objektą padedame bet kurioje vaizdo vietoje. Matome, kad jis yra pažymėtas. Pasirenkame redagavimo įrankį “rodyklę” ir paspaudžiame kitoje vietoje. Žymėjimas nuimamas. Atidarome sluoksnio atributinę lentelę. Matome, kad joje atsirado nauja eilutė, atitinkanti naują objektą, tačiau kol kas lentelėje nėra jokios atributinės informacijos – ją reikia įvesti. Atributinę lentelę uždarome.

Dabar perkelsime nuvektorizuotą objektą. Redagavimo įrankiu vėl pažymime objektą ir, neatleisdami kairio pelės klavišo, pernešame į altitudės šiauriniame ežero krante vietą. Objektą ištriname ir vėl sugrąžiname (žr. Objektų ištrynimas ir Pakeitimų atšaukimas).

3.3.3. Linijinių objektų vektorizavimas ir redagavimas

Linijinių objektų objektų vektorizavimas ir redagavimas sudėtingesnis, nes be jau minėtų veiksmų – naujo objekto sukūrimo, jau esamo perkėlimo ir ištrynimo – linijinį objektą galime koreguoti, pratęsti, suskaidyti į dalis, sujungti keletą linijinių objektų į vieną.

3.3.3.1. Naujo linijinio objekto sukūrimas. Redagavimo paletės lange Target nurodome sluoksnį “Linijos”, lange Task – funkciją Create New Feature. Pasirenkame vektorizavimo įrankį. Linijinis objektas vektorizuojamas pradiniame bei posūkio taškuose paspaudžiant kairį pelės klavišą. Tokiu būdu sukuriami mazgai (Vertex), per kuriuos trumpiausiu atstumu vedama linija. Mazgus jungiančios atkarpos vadinamos briaunomis (Edge). Vektorizavimą baigiame du kartus greitai nuspausdami kairį pelės klavišą.

Briaunos (Edge)

 

Objekto pradžia

 

Objekto pabaiga

 

Mazgai (Vertex)

 

37 pav. Linijinio objekto struktūra

Jeigu vektorizuojamas objektas tęsiasi toliau negu siekia vaizdas darbo lauke, vaizdą galime perstumti norima kryptimi neužbaigiant vektorizavimo (naudojame paletės Tools vaizdo perstūmimo įrankį Pan, žr. 2.3.2.; taip pat, esant poreikiui, galime pakeisti mastelį) ir, vėl pasirinkę vektorizavimo įrankį, toliau pratęsti objekto vektorizavimą.

3.5 Užduotis. Nuvektorizuoti upelio Merkavas atkarpą nuo ežero į šiaurę.

Sprendimas. Vektorizuojame upelį iki darbo lauko krašto. Kaip matome, upelis tęsiasi toliau, todėl perstumiame vaizdą reikiama kryptimi ir vektorizuojame toliau, kol vėl prieiname darbo lauko kraštą. Vektorizavimą užbaigiame.

3.3.3.2. Linijinio objekto koregavimas. Jeigu objektas nepakankamai sutampa su duomenų šaltinio (šiuo atveju – skenuoto žemėlapio fragmento) vaizdu, jį reikia koreguoti. Redagavimo panelės lange Task nurodome veiksmą Modify Feature (t.y. koreguoti objektą). Pasirenkame redagavimo įrankį ir juo pažymime objektą, kurį norėsime koreguoti. Koregavimas atliekamas ištrinant, pridedant bei perstumiant objekto kontūrą sudarančius mazgus.

Mazgų perstūmimas. Užvedame redagavimo įrankį ant mazgo, kurio padėtį reikia koreguoti, nuspaudžiame kairį pelės klavišą ir neatleisdami perstumiame mazgą į reikiamą vietą. Pokytis užfiksuojamas paspaudus įrankiu šalia objekto.

Papildomų mazgų įterpimas. Jeigu objekto koregavimui tam tikroje vietoje pritrūksta mazgų, juos galima įterpti. Redagavimo įrankiu užeiname ant reikiamos objekto vietos, paspaudžiame dešinį pelės klavišą ir pasirodžiusiame kontekstiniame meniu pasirenkame komandą Insert Vertex (t.y. įterpti mazgą). Įterptą mazgą galime perstumti į reikiamą vietą.

Nereikalingų mazgų ištrynimas. Užvedame redagavimo įrankį ant nereikalingo mazgo, nuspaudžiame dešinį pelės klavišą ir pasirodžiusiame kontekstiniame meniu pasirenkame komandą Delete Vertex. Objekto kontūro pokytis užfiksuojamas paspaudus įrankiu šalia objekto.

Pratimas. Vaizdo mastelį sumažiname iki 1:3000 ir koreguojame nuvektorizuotą objektą, kad jo kontūras kiek galima tiksliau atitiktų upelį skenuotame žemėlapyje.

3.3.3.3. Naujo linijinio objekto vektorizavimas “pritraukiant” jo pradžią/pabaigą prie jau esamo objekto. Pritraukimo funkcija ArcView programoje vadinama Snapping. Ji daugiausia naudojama linijinių objektų vektorizavimui. Ši funkcija svarbi tuo, kad leidžia išvengti linijinių duomenų nutrūkimo ar persidengimo tame pačiame sluoksnyje. Pritraukimo funkcija įjungiama redagavimo panelės meniu Editor pasirinkus Snapping.

38 pav.

 
Atsidariusioje lentelėje Snapping Environment (38 pav.) redaguojamo linijinio sluoksnio (šiuo atveju – sluoksnio “Linijos”) eilutėje varnelėmis pažymime vietas, prie kurių norėsime pritraukti naujo objekto pradžią arba pabaigą. Vertex – artimiausias mazgas, Edge – briauna, End – linijinio objekto pabaiga.

39 pav.

 
Pritraukimo atstumas (Snapping Tolerance) nustatomas automatiškai. Jeigu jis per didelis arba per mažas, galima pakeisti. Redagavimo panelės meniu Editor pasirenkame Options ir atsidariusios nustatymų lentelės Editing Options kortelėje General eilutėje Snapping tolerance nustatome pageidaujamą pritraukimo atstumą (39 pav.). Jį galima nustatyti tiek pikseliais, tiek nustatytais matavimo vienetais (metrais). Šis nustatymas svarbus tuo, kad jei pritraukimo atstumas nustatytas per didelis – programa gali pritraukti naują objektą mums to nenorint, o jeigu per mažas – bus sunku naudoti pritraukimo funkciją.

3.6 Užduotis. Nustatyti pritraukimo funkciją ir pratęsti upelio vektorizavimą į šiaurę iki fragmento krašto, pritraukiant naujos atkarpos pradžią prie ankščiau nuvektorizuoto objekto pabaigos.

Sprendimas. Perstumiame vaizdą taip, kad anksčiau nuvektorizuotos atkarpos pabaiga būtų apatiniame pakraštyje. Įjungiame pritraukimo funkciją. Lange Target nustatome funkciją Create New Feature. Pasirenkame vektorizavimo įrankį. Išbandome, kokiu atstumu naujo objekto pradžia bus pritraukta prie ankstesnio pabaigos. Jeigu šis atstumas labai didelis arba per mažas, jį pakeičiame (esant masteliui 1:3000 rekomenduojamas pritraukimo atstumas apie 10 pikselių). Pritraukiame naujo objekto pradžią prie anksčiau nuvektorizuotos atkarpos pabaigos. Toliau vektorizuojame upelį iki fragmento pabaigos.

3.3.3.4. Linijinių objektų perkirpimas. Redagavimo paletės lange Task pasirenkame funkciją Modify feature. Redagavimo įrankiu pažymime objektą, kurį norime perkirpti. Redagavimo paletėje pasirenkame įrankį Split (į dešinę nuo lango Target, žr. 36 pav.) ir norimoje vietoje perkerpame objektą.

3.7 Užduotis. Perkirpti antrąją nuvektorizuotą upelio atkarpą į dvi apylyges dalis.

Sprendimas. Išdidiname vaizdą tiek, kad darbo lauke matytume visą nuvektorizuotą upelio dalį. Pažymime antrąją nuvektorizuotą atkarpą ir perkerpame ją į dvi apylyges dalis. Įsitikiname, kad objektas iš tiesų perkirptas.

3.3.3.5. Kelių objektų sujungimas į vieną., Lange Task pasirenkame funkciją Modify feature, redagavimo įrankiu pažymime objektus, kuriuos norime sujungti ir redagavimo paletės meniu Editor pasirenkame komandą Merge. Pažymėti objektai sujungiami į vieną.

3.8 Užduotis. Sujunkite visas nuvektorizuotas upelio atkarpas į vieną objektą.

3.3.4. Plotinių objektų vektorizavimas ir redagavimas

Vėl išdidiname vaizdą iki ežero apylinkių. Nustatome mastelį 1:3000. Jei reikia, perstumiame vaizdą taip, kad ežeras būtų vaizdo centre. Redagavimo paletės lange Target nurodome plotinį sluoksnį “Plotai”.

3.3.4.1. Naujo plotinio objekto vektorizavimas. Plotiniuose sluoksniuose vektorizavimas atliekamas panašiai kaip ir linijiniuose, skirtumas tik toks, kad nuvektorizuotas objektas neturi pradžios/pabaigos.

Užduotis. Nuvektorizuoti ežerą.

Sprendimas. Redagavimo paletės lange Task nurodome funkciją Create New Feature. Pasirenkame vektorizavimo įrankį. Vektorizuojame ežerą pagal jo kontūrą.

3.3.4.2. Naujo plotinio objekto nuvektorizavimas šalia jau esančio, paliekant bendrą ribą. Ši funkcija svarbi tuo, kad leidžia išvengti šalia esančių plotinių objektų persidengimo / ribų nesutapimo tame pačiame sluoksnyje.

3.9 Užduotis. Nuvektorizuoti ežerą supančią pelkę bei į šiaurės rytus esantį miškelį.

Sprendimas. Redagavimo paletės lange Task nurodome funkciją Auto Complete Polygon. Pasirenkame vektorizavimo įrankį.

Pelkės vektorizavimas šiuo atveju yra sudėtingas tuo, kad pelkė apsupa ežerą. Tokiu atveju naują objektą vektorizuojame taip: vektorizuoti pradedame esančio objekto (šiuo atveju “ežero”) viduje, tuomet išeiname į pelkės pakraštį ir vektorizuojame pagal jį kol apeiname aplinkui, vektorizavimą užbaigiame naujojo objekto viduje (žr. 40 pav.).

Miškelio vektorizavimas yra paprastesnis uždavinys, nes jis tik šliejasi prie pelkės. Vektorizuoti vėl pradedame jau esančio objekto (šiuo atveju “pelkės”) viduje, ties objektų (“pelkės” ir “miško”) susikirtimo tašku. Vektorizuoti baigiame taip pat “pelkės” viduje, ties antruoju susikirtimo tašku (žr. 41 pav.).

Plotinių objektų koregavimas atliekamas taip pat kaip linijinių objektų. Tačiau susiduriame su jau žinoma problema: nuvektorizuoti plotiniai objektai uždengia skenuoto žemėlapio vaizdą, todėl nematome, ar jų kontūrai gerai nuvektorizuoti. Sluoksnį “Plotai” padarome permatomu (žr. .8.2.) ir kur reikia pakoreguojame objektų kontūrus.

3.3.4.3. Plotinių objektų perkirpimas ir sujungimas. Norint perkirpti plotinius objektus, redagavimo paletės lange Task reikia pasirinkti funkciją Cut Polygon Features, redagavimo įrankiu pažymėti objektus, kuriuos norėsime perkirpti ir, pasirinkus vektorizavimo įrankį, nubrėžti kirpimo liniją. Plotinių objektų sujungimas atliekamas taip pat kaip ir linijinių objektų.

3.10 Užduotis. Perkirpti visus tris sukurtus plotinius objektus ir po to juos vėl sujungti.

“Pelkė”

 

C

 

“Ežeras”

 

A – vektorizavimo pradžia

B – vektorizavimo pabaiga

C – persikirtimo taškas

 

C

 

Vektorizuojamas objektas (“pelkė”)

 

Esamas objektas (“ežeras”)

 

B

 

A

 

40 pav. Esamą objektą apsupančio objekto vektorizavimas: procesas (kairėje) ir rezultatas (dešinėje).

“Miškas”

 

C

 

A – vektorizavimo pradžia

B – vektorizavimo pabaiga

C – susikirtimo taškai

 

C

 

B

 

A

 

Vektorizuojamas objektas (“miškas”)

 

Esamas objektas (“pelkė”)

 

“Pelkė”

 

“Ežeras”

 



41 pav. Prie esamo objekto besišliejančio objekto vektorizavimas: procesas (kairėje) ir rezultatas (dešinėje).

Užduotis. Sukurti plotinį Lietuvos Respublikos teritorijos sluoksnį.

Sprendimas. Iš GDB200 duomenų bazės įkeliame apskričių sluoksnį “region.aps” (C:Gis duomenys.GDB200.Adm). Jį konvertuojame į SHAPE formatą (išsaugome kataloge “Bandymai” pavadinimu “Lietuva”; žr. 3.2.). Naują SHAPE formato sluoksnį įkeliame į projektą, išdidiname jo vaizdą. Įjungiame naujo sluoksnio “Lietuva” redagavimą (žr. 3.3.1), pažymime visus šio sluoksnio objektus ir sujungiame. Sluoksnyje lieka tik vienas objektas – Lietuvos Respublikos teritorija. Duomenų redagavimą sustabdome, pakeitimus išsaugome.

3.3.4.4. Plotinio objekto kontūro koregavimas prijungiant arba išjungiant apibrėžtą arealą. Jeigu prireikia pridėti/išimti didesnį arealą, koreguoti plotinio objekto kontūrą perstumiant mazgus gali būti nepatogu. Tokiu atveju tikslinga naudoti funkciją Reshape Feature, kuri nustatoma redagavimo panelės lange Task. Redagavimo įrankiu pažymime objektą, kurio kontūrą norime koreguoti. Tada pasirinkę vektorizavimo įrankį apibrėžiame arealą, kurį nori prijungti/išjungti: jeigu norime arealą prijungti, jį brėžiame į objekto išorę, o jeigu norime išjungti – į objekto vidų (42 pav.). Priklausomai nuo to, baigus vektorizavimą, apibrėžtas arealas bus prijungtas arba išjungtas.

42 pav. Plotinio objekto kontūro koregavimas prijungiant (A) arba išjungiant (B) apibrėžtą arealą.

 

B

 

A

 

2.3.5. Objektų kopijavimas iš vieno sluoksnio į kitą. Objektus galime kopijuoti iš vieno sluoksnio į kitą tik tada, jeigu abu sluoksniai yra vienodo geometrinio tipo (taškiniai, linijiniai arba plotiniai). Objektų kopijavimas atliekamas taip:

  1. įjungiame duomenų redagavimo režimą (abu sluoksniai turi būti redaguojami);

pasirenkame redagavimo įrankį ir pažymime objektą (objektus), kuriuos norėsime nukopijuoti;

  1. nuspaudžiame komandos Copy mygtuką įrankių paletėje Standart;
  2. redagavimo paletės lange Target nurodome sluoksnį, į kurį norime nukopijuoti objektus;
  3. nuspaudžiame komandos Paste mygtuką įrankių paletėje Standart.

Užduotis. Nukopijuoti objektą iš upių sluoksnio į sluoksnį “Linijos”.

Sprendimas. Iš katalogo “Bandymai” įkeliame upių sluoksnį, jeigu reikia išdidiname jo vaizdą. Įjungtus paliekame tik šį sluoksnį bei sluoksnį “Linijos”, kitus sluoksnius išjungiame. Įjungiame redagavimo režimą (jeigu programa klausia, pasirenkame redaguoti katalogo “Bandymai” duomenis, nes būtent šiame kataloge saugomi abiejų reikalingų sluoksnių duomenys), pažymime bet kurį objektą upių sluoksnyje ir nuspaudžiame komandos Copy mygtuką. Tada redagavimo paletės lange Target nurodome sluoksnį “Linijos” ir nuspaudžiame komandos Paste mygtuką. Upių sluoksnį išjungiame. Matome, kad objektas buvo nukopijuotas į sluoksnį “Linijos”. Atidarome abiejų sluoksnių atributines duomenų lenteles. Matome, kad atributinė objekto informacija nebuvo nukopijuota, nes sluoksnio “Linijos” atributinėje lentelėje nėra reikiamų stulpelių. Atributines lenteles uždarome, redagavimą sustabdome, pakeitimų nesaugome.

3.4. Atributinių duomenų kūrimas ir redagavimas

3.4.1. Naujo sluoksnio atributinės lentelės sukūrimas ir objektų

atributinės informacijos įvedimas

3.13 Užduotis. Sukurti sluoksnio “Plotai” atributinę lentelę ir įvesti objektų atributinę informaciją.

Sprendimas. Įjungiame sluoksnį “Plotai” ir išdidiname jo vaizdą. Kitus sluoksnius išjungiame. Atidarome sluoksnio atributinę lentelę. Kaip matome, joje nėra jokios reikšmingos atributinės informacijos. Taigi, mums patiems teks sukurti naujus stulpelius ir įrašyti objektų atributinius duomenis.

3.4.1.1. Naujų stulpelių kūrimas. Naujus stulpelius kurti galima tik išjungus duomenų redagavimo režimą. Kuriant naujus stulpelius svarbu iš anksto apsispręsti dėl jų pavadinimų. Lentelės meniu Options pasirenkame komandą Add Field (žr. 3.4.4.).

Gauname stulpelio kūrimo lentelę (43 pav.), kurioje turime nurodyti stulpelio pavadinimą (Name) ir pasirinkti įrašų tipą (Type):

Short Integer – skaičius iki 5 skaitmenų;

Long Integer – skaičius nuo 5 iki 9 skaitmenų;

Double – skaičius, ilgesnis kaip 9 skaitmenys;

Text – tekstas;

43 pav.

 
Date – data.

Lentelės lange Field Properties galime nustatyti papildomus stulpelio parametrus priklausomai nuo duomenų tipo, pvz. maksimalų įrašų ilgį, skaitmenų po kablelio skaičių. Paspaudus mygtuką OK sukuriamas naujas stulpelis dešinėje atributinės lentelės pusėje.

Sluoksnio “Plotai” atributinėje lentelėje sukuriame tris naujus stulpelius: “Gkodas”, “Objektas” ir “Vardas”. Visų šių stulpelių įrašų tipas – tekstas. Tekstiniai įrašai gali būti iki 255 simbolių ilgio. Kadangi Gkodai yra trumpi, nurodome mažesnį ilgį – 10 simbolių. Tuo tarpu kitų dviejų stulpelių įrašų ilgį paliekame 50 simbolių, nes šiuose stulpeliuose įrašai gali būti ilgesni.

Atributinės lentelės stulpelių plotį ir išsidėstymą galime keisti.

3.4.1.2. Naujų atributinių duomenų įrašymas ir esamų redagavimas. Įjungiame sluoksnio “Plotai” redagavimo režimą. Dabar galima įrašyti sluoksnyje esančių objektų atributinius duomenis. Programos lange pažymime ežerą atitinkantį objektą. Atidarius sluoksnio atributinę lentelę matome, kad viena eilutė yra pažymėta (išskirta kita spalva). Ši eilutė atitinka programos lange pažymėtą objektą. Taigi, duomenis apie tą objektą reikia įrašyti būtent šioje eilutėje.

44 pav.

 


Stulpelyje “Gkodas” įvedame ežero Gkodą (hd3), stulpelyje “Objektas” įrašome Gkodo paaiškinimą (ežeras). Kadangi ežero vardas žemėlapyje nenurodytas, stulpelyje “Vardas” nerašome nieko (44 pav.).

Pažymėje objektą, atitinkantį pelkę, įvedame tokią atributinę informaciją: Gkodas – hd6, objektas – pelkė. Pažymėję objektą, atitinkantį mišką, įvedame: Gkodas –ms0, objektas – miškas.

Padarytus įrašus galime keisti. Pakoreguojame Gkodų paaiškinimus, kad jie prasidėtų didžiosiomis raidėmis (t.y. “Ežeras”, “Pelkė”, “Miškas”).

3.4.1.3. Nereikalingų stulpelių ištrynimas. Stulpeliai ištrinami išjungus redagavimo režimą. Pažymime nereikalingą stulpelį ir jo kontekstiniame meniu pasirenkame komandą Delete Field (žr. 2.4.3.). Pažymėtas stulpelis ištrinamas.

Kadangi, nei vienas objektas neturi vardo, stulpelis “Vardas” yra nereikalingas. Sustabdome sluoksnio redagavimą ir jį ištriname.

3.4.2. Kiekybinių objekto charakteristikų (ilgio/ploto/perimetro) perskaičiavimas

Nuvektorizavus naują objektą, jo kiekybinės charakteristikos (linijinių objektų ilgis, plotinių – plotas ir perimetras) automatiškai nepaskaičiuojamos. Taip pat kiekybinės charakteristikos neperskaičiuojamos pakoregavus objektą. Sukūrus naują sluoksnį, jo atributinėje lentelėje netgi nėra stulpelių šioms charakteristikoms įrašyti – juos reikia sukurti.

Minėtų kiekybinių charakeristikų stulpeliai turi tipiškus pavadinimus: ilgis – Length, plotas – Area, perimetras – Perimeter. Kuriant šiuos stulpelius geriausia nurodyti įrašų tipą Double.

3.14 Užduotis. Paskaičiuoti sluoksnių “Plotai” ir “Linijos” objektų kiekybines charakteristikas.

Sprendimas. Sluoksnio “Plotai” atributinėje lentelėje sukuriame sukuriame stulpelį “Area” (įrašų tipas Double), kuriame paskaičiuosime objektų plotus. Paskaičiavimo algoritmą randame pasinaudodami pagalbos meniu Help.

45 pav.

 

Į paieškos langą įrašome frazę “making field calculations”, spaudžiame mygtuką List Topics ir lange Select Topic pažymime užklausą atitinkantį įrašą. Dešiniajame lange pasirodo informacija apie užklausos objektą (45 pav.). Pasirinkę nuorodą Updating area for a shapefile, gausime ploto paskaičiavimo algoritmą, pasirinkę nuorodą Updating perimeter for a shapefile perimetro paskaičiavimo algoritmą, o pasirinkę nuorodą Updating length for a shapefile, gausime ilgio paskaičiavimo algoritmą.

Peržiūrime ploto paskaičiavimo algoritmą.

46 pav.

 
Įjungiame duomenų redagavimo režimą. Atributinėje lentelėje pažymime stulpelį Area ir jo kontekstiniame meniu pasirenkame komandą Calculate Values. Atsidariusioje lentelėje pažymime nustatymą Advanced (uždedame varnelę). Lange “Pre-Logic VBA Script Code”, įrašome reikalingą skriptą (žr. pav.). Šį skriptą galima nukopijuoti iš pagalboje aprašyto algoritmo (šeštasis žingsnis). Lange “Area=” įrašome “dblArea” (46 pav.). Nuspaudus mygtuką OK, paskaičiuojami sluoksnio objektų plotai matavimo vienetais (šiuo atveju – kvadratiniais metrais). Plotiniams objektams esant poreikiui taip pat galima paskaičiuoti perimetrą.

47 pav.

 
Analogiškai atliekamas ir linijinių sluoksnių objektų ilgių paskaičiavimas, skiriasi tik skriptas ir apatiniame paskaičiavimo lentelės lange “Length=” reikia įrašyti “dblLength” (47 pav.). Sluoksnio “Linijos” atributinėje lentelėje sukuriame stulpelį “Length”, kuriame paskaičiuojame objektų ilgį matavimo vienetais (šiuo atveju – metrais).

3.4.3. Vienodos atributinės informacijos įrašymas keliems objektams

3.15 Užduotis. Upių sluoksnio atributinėje lentelėje sukurti katalogą Kategorija ir jame išskirti pagrindines upes.

Sprendimas. Įjungiame upių sluoksnį, išdidiname jo vaizdą. Sustabdome redagavimą, atidarome sluoksnio atributinę lentelę ir sukuriame stulpelį pavadinimu “Kategorija” (įrašų tipas – tekstas, ilgis – 5 simboliai). Išrenkame pagrindines Lietuvos upes pagal vardą: Nemunas, Skirvytė, Neris, Žeimena, Merkys, Šešupė, Šventoji, Nevėžis, Dubysa, Jūra, Minija, Venta, Mūša, Lėvuo, Nemunėlis (žr. 2.5.). Atrinkti objektai turi būti pažymėti tiek atributinėje lentelėje, tiek grafiniame sluoksnio vaizde.

48 pav.

 
Visoms atrinktoms upėms suteiksime kategoriją “1”. Įjungiame duomenų redagavimo režimą. Pažymime stulpelį “Kategorija” ir jo kontekstiniame meniu pasirenkame komandą Calculate Values. Atsidariusios lentelės lange “Kategorija=” įrašome “1” (būtinai kabutėse, jeigu stulpelis tekstinis, žr. 48 pav.). Nuspaudus OK visų pažymėtų objektų eilutėse stulpelyje “Kategorija” atsiras įrašas “1”. Dabar, kurdami sluoksnio legendą, galėsime vizualizuoti pagrindines (t.y. pirmos kategorijos) upes. Redagavimą sustabdome, pakeitimus išsaugome.

3.4.4. Objektų ištrynimas pagal atributinius duomenis

Pažymėjus objektus atitinkančias eilutes atributinėje lentelėje, objektai pažymimi ir grafiniame sluoksnio vaizde. Tuomet, įjungus duomenų redagavimo režimą, mes juos galime ištrinti nuspausdami klavišą Delete.

3.16 Užduotis. Upių sluoksnyje išrinkti objektus, kurių Gkodas yra “hc97” ir juos ištrinti.

Sprendimas. Upių sluoksnio atributinėje lentelėje išrenkame objektus, kurių Gkodas yra “hc97” (žr. 2.5.1.). Atributinę lentelę išjungiame. Matome, kad atrinkti objektai yra pažymėti grafiniame sluoksnio vaizde – tai laivybai tinkamos upės. Įjungiame duomenų redagavimo režimą ir ištriname pažymėtus objektus nuspausdami klavišą Delete. Matome, kad ir pažymėti objektai yra ištrinami. Taip pat ištrinamos juos atitinkančios eilutės atributinėje lentelėje. Redagavimą sustabdome, pakeitimų nesaugome.

3.4.5. Stulpelyje esančios atributinės informacijos kopijavimas į kitą stulpelį

3.17 Užduotis. Upių sluoksnio atributinėje lentelėje sukurti stulpelį “Objektas” ir nukopijuoti į jį stulpelio GKODAS duomenis.

49 pav.

 
Sprendimas. Upių sluoksnio atributinėje lentelėje sukuriame stulpelį “Objektas”. Įjungiame duomenų redagavimo režimą. Pažymime stulpelį “Objektas” ir jo kontekstiniame meniu pasirenkame komandą Calculate Values. Atsidariusioje lentelėje, lange Fields nurodome stulpelį GKODAS. Toks pat įrašas atsiranda ir lentelės lange “Objektas=” (žr. 49 pav.). Nuspaudus mygtuką OK, stulpelio GKODAS duomenys nukopijuojami į stulpelį “Objektas”.

Atlikę šią užduotį, duomenų redagavimą sustabdome, pakeitimų nesaugome.

IV. Žemėlapio maketavimas ir paruošimas spausdinimui

Žemėlapio maketui naudojamas tas pats duomenų grafinis vaizdas, kurį nustatome darbo lauke Data View režime. Todėl, prieš pradedant maketuoti žemėlapį, turime paruošti grafinį duomenų vaizdą – įkelti ir įjungti reikalingus duomenų sluoksnius, nustatyti jų legendas, esant poreikiui vizualizuoti atributinę informaciją (Labels) ir nustatyti vaizdo mastelį bei dydį. Norint paruošti žemėlapio maketą, reikia pereiti į žemėlapio maketavimo režimą Layout View (žr. 50 pav.). Būsimo maketo dydis ir orientacija nustatoma meniu File pasirinkus komandą Page setup.

Užduotis. Parengti A4 formato Landscape orientacijos Lietuvos savivaldybių su pagrindiniais keliais ir geležinkeliais žemėlapio maketą, masteliu 1:2000000.

Sprendimas. Atidarome naują projektą. Iš GDB200 duomenų bazės įkeliame reikalingus sluoksnius: “adm”, “gelez”, “keliai”. Nustatome reikiamą mastelį. Kaip matome, kelių ir geležinkelių rodoma per daug – mums reikės žemėlapyje vaizduoti tik pagrindinius.

Nustatysime maketo dydį ir orientaciją. Meniu File pasirenkame komandą Page setup ir atsidariusioje nustatymų lentelėje nustatome reikiamą lapo dydį ir orientaciją.

Pakeičiame sluoksnių pavadinimus: “adm polygon” į “Savivaldybės”, “keliai arc” – į “keliai”, “gelez arc” – į “Geležinkeliai” (žr. 2.2.5.).

Sutvarkome sluoksnių legendas. Pirmiausia nustatome pagrindinio – savivaldybių – sluoksnio ženklo parametrus (žr. 2.7.1.). Atidarome ženklo redagavimo lentelę Symbol Selector. Užpildymo spalvą (nustatymas Color) pasirenkame matinę šviesiai žalią (Tzavorite Green). Pakeisime ir išorinės ribos (Outline) ženklą. Ženklo redagavimo lentelėje spaudžiame mygtuką Properties, atsivėrusioje lentelėje Symbol Property Editor spaudžiame mygtuką Outline. Atsidaro išorinės ribos ženklo redagavimo lentelė. Joje pasirenkame išorinės ribos ženklą “Boundary, County”, kuris tinkamas savivaldybių lygio administracinių vienetų riboms vaizduoti.

Toliau sutvarkome kelių sluoksnio legendą. Nustatome, kad būtų vaizduojami tik pirmos kategorijos keliai (žr. 2.7.2.). Ženklo koregavimo lentelėje pasirenkame ženklą “Highway” (greitkelis), sumažiname jo storį iki 2 punktų (nustatymas Width). Ženklo paaiškinimą “1” pakeičiame į “Magistraliniai keliai”. Turinio lentelėje ištriname stulpelio pavadinimą “KATEGORIJA”.

Sutvarkome geležinkelių sluoksnio legendą. Nustatome, kad būtų vaizduojami tik pagrindiniai geležinkeliai, t.y. objektai, kurių Gkodas yra “gz2”. Ženklo redagavimo lentelėje pasirenkame ženklą “Single, nautical dashed”, kuris atitinka įprastą geležinkelių vaizdavimą. Ženklo storį sumažiname iki 2 punktų. Ženklo paaiškinimą “gz2” pakeičiame į “Geležinkeliai”. Turinio lentelėje ištriname stulpelio pavadinimą “GKODAS”.

50 pav. Turinio lentelė pakeitus sluoksnių pavadinimus ir sutvarkius legendas.

Vaizdo paruošimą užbaigiame iškeldami savivaldybių pavadinimus (žr. 2.9.). Užrašus pastoriname (nustatymas Bold).

Vaizdas paruoštas. Pereiname į maketo režimą Layout View (žr. skyrelį apie programos lango struktūrą). Šiame režime vaizdo didinimas, mažinimas ir stumdymas vykdomas naudojant paletės Layout (žr. 52 pav.) įrankius (ši paletė įsijungia automatiškai perėjus į Layout View režimą). Grafiniai maketo elementai žymimi naudojant panelės Tools įrankį Select Elements (žr. 2.3.2.) – pažymėjus galima keisti elemento dydį bei vietą.

Jeigu žemėlapio mastelis pasikeitė, vėl nurodome reikiamą mastelį.

Žemėlapio pavadinimo įkėlimas. Meniu Insert pasirenkame komandą Title. Įrašome pavadinimą “Savivaldybės”. Pavadinimą perkeliame į laisvą viršutinį dešinį maketo kampą. Du kartus paspaudus ant pavadinimo kairiu klavišu gauname lentelę, kurioje galima keisti pavadinmo šrifto parametrus.

Žemėlapio legendos įkėlimas. Meniu Insert pasirenkame komandą Legend. Pirmame legendos nustatymo etape galime parinkti, kokių sluoksnių legendas norėsime įdėti, bei legendos stulpelių skaičių. Kadangi nurodyti visi reikalingi sluoksniai, nieko nekeičiame, spaudžiame mygtuką Next. Antrame etape galima nustatyti legendos pavadinimo parametrus. Legendą pavadiname “Sutartiniai ženklai”. Trečiame etape galime pasirinkti legendos rėmelio (Border) tipą, galinio fono (Background) spalvą. Legendos rėmą nustatome paprastą vieno punkto liniją, galinio fono spalvą parenkame geltoną (Yellow). Paskutiniame etape galima nustatyti legendos sudedamųjų dalių dydžius ir tarpus tarp jų. Nieko nekeičiame, spaudžiame Finish. Legendą perkeliame į apatinį kairį kraštą.

Mastelio įkėlimas. Galima įkelti dviejų tipų mastelius – grafinį (Scale Bar) ir tekstinį (Scale Text). Įkelsime tekstinį mastelį. Meniu Insert pasirenkame komandą Scale Text. Atsidariusioje lentelėje galima pasirinkti mastelio tekstinę išraišką. Pasirenkame Absolute scale. Mastelį perkeliame į apatinį dešinį kampą.

Pasaulio šalių rodyklės įkėlimas. Meniu Insert pasirenkame komandą North Arrow. Atsidariusioje lentelėje galima pasirinkti rodyklės grafinį vaizdą. Pasirenkame ESRI North12. Šiaurės rodyklę padedame virš mastelio.

Teksto įkėlimas. Meniu Insert pasirenkame komandą Text. Įrašome: “Žemėlapį maketavo (vardas, pavardė)”. Tekstą padedame po žemėlapio pavadinimu. Teksto šrifto parametrus galima keisti taip pat kaip ir pavadinimo.

Žemėlapio rėmelio ir galinio fono nustatymas. Meniu Insert pasirenkame komandą Neatline. Rėmeliui (Border) nustatome paprastą 1 punkto liniją, galinio fono nenurodome.

Baigę maketuoti, projektą išsaugome kataloge “Bandymai”, pavadinimu “Savivaldybes” žemėlapio ruošinio formatu.

51 pav.

 
Grafinio duomenų vaizdo/žemėlapio maketo eksportavimas į paveiksliuką (rastrinius duomenis). Tiek žemėlapio maketą Layout View režime , tiek grafinį duomenų vaizdą Data View režime galime eksportuoti rastro pavidalu (t.y. į paveiksliuką). Eksportavimas atliekamas taip: Meniu File pasirenkame komandą Export Map, atsidariusioje lentelėje Export nurodome, kur, kokiu pavadinimu ir formatu norime eksportuoti. Eksportavimo lentelėje nuspaudus mygtuką Options galime pasirinkti rastro rezoliuciją (jei rastrą naudosime spausdinimui, patartina rezoliuciją padidinti bent iki 300 dpi, kitaip vaizdas bus nepakankamai ryškus) ir galinio fono (Background) spalvą. Nuspaudus mygtuką Export žemėlapis eksportuojamas į rastrinę bylą.

Pratimas. Žemėlapį eksportuojame į katalogą “Bandymai” JPEG formatu, pavadinimu “Savivaldybes1”, 300 dpi rezoliucijos, galinį foną parenkame geltoną. Įkeliame ir peržiūrime eksportuotą žemėlapį. Kadangi šis rastrinis sluoksnis yra nepririštas (neturi koordinačių), jis patalpinamas visiškai kitoje vietoje nei vektoriniai sluoksniai. Taigi, šio sluoksnio koordinatės ir mastelis rodomos neteisingai.

Eksportuojant iš Data View režimo, galime gauti pririštus rastrinius duomenis (ši funkcija aktuali tik tuomet, jeigu rastrą norėsime naudoti GIS programoje). Tam reikia eksportavimo lentelėje pasirinkti formatą TIFF, nuspausti mygtuką Options ir atsidariusioje lentelėje uždėti varnelę prie nustatymo Create World File. Rastrinio vaizdo koordinatės bus išsaugotos papildomoje *.twf formato byloje.

Pratimas. Atidarome išsaugotą žemėlapio ruošinį “Savivaldybes”. Įjungiame Data View režimą ir eksportuojame vaizdą kaip aprašyta aukščiau (rezoliucija 300 dpi, galinis fonas geltonas). Išsaugome kataloge Bandymai pavadinimu “Savivaldybes”. Įkeliame eksportuotą rastrinį sluoksnį. Išjungę vektorinius sluoksnius matome, kad paveiksliukas tiksliai atkartoja grafinį duomenų vaizdą – vadinasi, jo koordinatės teisingos.

Mastelis

 

Rėmelis

 

Pavadinimas

 

Žemėlapio vaizdas

 

Pasaulio šalių rodyklė

 

Tekstas

 

Legenda

 

Lapas

 

Įrankių paletė Layout

 

52 pav. Paruoštas žemėlapio maketas.

Individuali užduotis. Sukurkite žemėlapį, susijusį su jūsų atliekamo mokslinio darbo tema. Žemėlapio makete turi būti visi aukščiau aprašyti komponentai (pavadinimas, legenda, mastelis, pasaulio šalių rodyklė, tekstas, rėmelis). Žemėlapio maketą išsaugokite kataloge Bandymai kaip žemėlapio ruošinį, vietoj pavadinimo įrašydami savo pavardę. Taip pat žemėlapį eksportuokite į rastrinę bylą (išsaugokite kataloge Bandymai JPEG formatu, rezoliuciją nustatykite 200, vietoj pavadinimo įrašykite savo pavardę).

V. GIS IR EDUKOLOGIJA

Kompiuterizuoto mokymo proceso spartėjimas Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose lemia ir naujų informacijos technologijų diegimo galimybę: informacinės visuomenės sąlygomis. Geoinformacinės sistemos (GIS) plačiai naudojamos šiuolaikinėje geografijoje Žemės kosminiams tyrimams, aplinkos ir visuomenės gamtosauginiam monitoringui, kompiuterinio raštingumo reikalavimai atsispindi ir švietimo dokumentuose. GIS plėtros ir naudojimo daugelyje gyvenimo sričių analizė, besiformuojančios geoinformacinės aplinkos, pedagoginių bei technologinių sąlygų vertinimas leidžia daryti išvadą apie šios technologijos integracijos į mokyklas būtinumą ir leidžia teikti principinius metodus -būdus, spartinančius šios technologijos panaudojamumą.

Efektyvus GIS panaudojimas ugdyme yra daugiau nei paprastas mygtukų paspaudimas žemėlapio sukūrimui. GIS teigiamas vaidmuo švietimo procese siejamas su šiais aspektais:

GIS – efektyvi priemonė, užtikrinanti mokinių, mokytojų informacinių gebėjimų ugdymą, mokymo formų turinio ir metodikos kaitą.

Ši geografinė informacijos technologija (kartu su kitomis informacinėmis technologijomis ) lavina intelektualinius gebėjimus:

- kritinį mąstymą – sugebėjimą analizuoti, sintetinti ir vertinti;

- loginį mastymą – sugebėjimą interpretuoti ir panaudoti skaičius, suprasti ir panaudoti priemones, kurios palengvina duomenų apdorojimą ir informacijos pateikimą;

- lingvistinį mastymą – gebėjimą interpretuoti ir pristatyti informaciją žodžiu bei interpretuoti grafinę duomenų išraišką;

- erdvinį mąstymą – gebėjimą transformuoti realų vaizdą į vizualinį paveikslą ir atvirkščiai;

- modelinį mąstymą – gebėjimą kurti modelius, prognozes, juos analizuoti ir interpretuoti.

Skatina kompiuterinį raštingumą – operavimą bylomis, manipuliavimą duomenų baze, informacijos išskleidimą, grafinių priemonių panaudojimą, nuotoliniu būdu surenkamų duomenų panaudojimą, naudojimąsi internetu.

GIS skatina diegti nuotolinio mokymo formas.

Panaudojant GIS atsiranda naujų galimybių plėtoti nepamokinį ugdymą.

Visa tai reiškia, kad GIS – priemonė ir objektas, pritaikomas mokymui įvairiuose mokymo lygiuose ir mokomuosiuose dalykuose.

Kuris dalykas turėtų imtis iniciatyvos diegiant GIS mokyklose? Visų pirma, geografija. Geografija yra įvairialypė disciplina, apimanti plačią geografiškai orientuotą informacijos sritį. Tuo tarpu pats GIS apibrėžimas prioritetą priskiria erdviškai orientuotai informacijai. Be to, bet kurioje GIS programoje svarbiausia jos sudedamoji dalis yra žemėlapis, o tai irgi yra geografų alfa ir omega. Taigi - GIS skverbimasis į mokyklas turėtų prasidėti nuo geografijos mokymo. Žinoma, erdviškai orientuotos informacijos yra istorijos, biologijos, kituose dalykuose, todėl GIS skverbimasis į mokyklą galimas ir lygiagrečiais keliais.

GIS panaudojimo mokykloje problema įsilieja į bendrą informacinių gebėjimų ugdymo problemą (sąvoką “informaciniai gebėjimai” apima terminus “informacinė kultūra”, “informaciniai įgūdžiai”, “kompiuterinis raštingumas”, “technologinis raštingumas” ir pan.). Šiuo metu informatikai pritaria, jog svarbu išmokyti moksleivius argumentuotai naudoti informacijos ir komunikacijos technologiją informacijai rasti, įvertinti, apdoroti, kompetentingiems sprendimams priimti bei rezultatams pateikti. Naujos technologijos taikymas turi ugdyti moksleivių nuostatą nuolatos mokytis ir atnaujinti žinias bei įgūdžius. Žemiau esančioje lentelėje pateikiami JAV technologinių gebėjimų nacionalinius švietimo standartai išreiškia dabartinę daugelio šalių specialistų nuomonę, kokie informaciniai gebėjimai turėtų būti ugdomi vidurinėje mokykloje.

JAV technologinių gebėjimų nacionaliniai švietimo standartai (National.., 1998

Technologijos samprata ir pagrindinės sąvokos:

- moksleiviai suvokia technologijos prigimtį bei veikimo principus, sumaniai ją naudoja. *

Socialiniai, etiniai ir kultūriniai technologijos aspektai:

moksleiviai suvokia technologijos įtaką kultūrai ir visuomenei, mokosi atsakingai taikyti technologijos sistemas, informaciją bei kompiuterines programas; *

- moksleiviai ugdosi pozityvią nuostatą mokytis visą gyvenimą, bendradarbiauti, savarankiškai bei produktyviai dirbti ir šiems tikslams taikyti technologiją.

Technologijos taikymas:

moksleiviai taiko technologiją kūrybai, siekdami našiau ir geriau mokytis; *

moksleiviai naudoja taikomąsias kompiuterines programas kūrybai, straipsniams rengti, modeliuoti. *

Komunikacijos priemonės:

moksleiviai taiko technologiją bendradarbiaudami, skleisdami informaciją, bendraudami su bendraamžiais, ekspertais bei kitais žmonėmis; *

moksleiviai efektyviai keičiasi idėjomis bei informacija, parenka tinkamas priemones ir technologiją. *

Tyrinėjimo priemonės:

moksleiviai taiko technologiją informacijai įvairiuose šaltiniuose ieškoti, rinkti bei vertinti; *

moksleiviai taiko technologiją duomenims apdoroti ir rezultatams pateikti;*

moksleiviai parenka bei įvertina konkrečiai užduočiai atlikti tinkamus informacijos šaltinius bei technologijos naujoves. *

Planavimo ir valdymo priemonės:

moksleiviai taiko technologiją užduotims atlikti ir kompetentingiems sprendimams priimti;*

moksleiviai taiko technologiją strategijoms parengti bei realioms užduotims atlikti.*

Prie 90% šių švietimo standartų įvardinimų padėta žvaigždutė (*) reiškia GIS panaudojimo galimybę juose (ypač integruotų GIS panaudojimą). Šių standartų taikymas priimtinas ir Lietuvoje “išgyvendinus” kompiuterinės ir komunikacinės technikos problemą.

Kaip ir kokie informaciniai gebėjimai turi būti ugdomi Lietuvos bendro lavinimo mokyklose, geriausiai atspindi oficialūs šalies švietimo dokumentai – Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos programos . XI-XII klasėse geografijos ugdymo turinyje pateikiamų vertybių sąraše apie informacinių įgūdžių ugdymą užsimenama: “siekti geografinio raštingumo, lavinant orientavimosi šiuolaikinėje informacijos ir technologijos įgūdžius”. GIS integracija į geografiją vidurinėje mokykloje visa tai palengvintų ir atvertų naujas perspektyvas informacinių įgūdžių ugdymo problemai spęsti.

GIS panaudojimo problema – plataus mąsto, susijusi ne tik su skurdžia mokyklų technikos baze, bet ir su mokymo turinio pertvarkymu, atsižvelgiant į spartų naujų technologijų plėtotę ne tik versle, bet ir mokyme.

Geografijos dėstymas mokyklose, šiame permainų amžiuje, tampa aktualia problema daugeliui pasaulio šalių. Organizuojami forumai, konferencijos, geografų ir pedagogų suvažiavimai, kuriuose diskutuojama, kalbama ir ieškoma bendrų problemos sprendimų būdų. Tikslas vienas - koks turi būti geografijos dėstymas naujų technologijų - informacinės visuomenės - amžiuje Lietuvos pedagogai turėtų rimčiau susimąstyti apie naujųjų technologijų daromą įtaką mokiniams ir jų panaudojimo galimybes – kaip keisti senas nusistovėjusias mokymo tradicijas naujomis, paremtomis sparčia naujų technologijų integracija. Ypač turėtų būti peržiūrėtas geografijos mokymo turinys vyresnėse klasėse, kur geografija yra kaip pasirenkamasis kursas. Mūsų laikmečio ypatumas – švietimo socialinio ir kultūrinio vaidmens kėlimas. Radikalios mokyklinės reformos šiuo metu vyksta JAV, daugelyje Europos šalių.

Nepaisant informacijos technologijos integravimo tikslų - mokyti bei mokytis apie ar su kompiuteriu – į ugdymą ji dažniausiai integruojama dviem būdais: 1) formaliu – pradedamas atskiras dalykas arba kursas (dalyko dalis); 2) integruotu – informacijos technologija integruojama į įvairių kitų dalykų turinį ir mokymo metodus. GIS integracija pakopomis turėtų vykti mišriuoju būdu. Tai lemia plačios GIS panaudojimo mokyme galimybės (turima omeny įvairios disciplinos) bei pačios technologijos įsigalėjimas įvairiose veiklos srityse.

Mokslininkai ir švietimo specialistai neneigia informacijos technologijos, kaip atskiro dalyko, integravimo būdo svarbos. H.G.Teiloras su bendraautoriais pateikia labai pragmatiškų argumentų: 1) jei įvedamas atskiras kursas, tai toks ugdymo pakeitimas paliečia gan nedaug mokytojų ir reikia perkvalifikuoti arba parengti mažiau pedagogų (pvz., GIS kursą išklauso 1-2 mokyklos mokytojai); 2) nereikia iš esmės keisti mokyklos ugdymo programos; 3) mokytojų parengimo kursai yra paprastesni, standartizuoti ir lengviau įgyvendinami (Taylor, Aiken, van Weert, 1993). Tačiau kai kurie autoriai teigia, kad informacijos technologijos integravimo būdas taikomas mokant atskirų dalykų žinių bei įgūdžių, glaudžiau pačią technologiją susieja su pedagoginiais tikslais. GIS produktus galima naudoti mokant geografijos, istorijos, matematikos, informatikos pamokose. GIS šiuo atveju būtų mokymo priemonė. Atskiras kursas reikalingas įtvirtinti ir sustiprinti GIS programos valdymo įgūdžius. GIS šiuo atveju – mokymo objektas.


54pav. GIS taikymo mokymo procese principinė schema

Geografinis žmogaus ugdymas grindžiamas pažintinėmis ir dvasinėmis vertybinėmis nuostatomis. Viena iš jų – siekti geografinio raštingumo, lavinant orientavimosi šiuolaikinėje informacijoje ir technologijoje įgūdžius. GIS panaudojimas ugdyme , išreikštas dviems būdais (kaip priemonė ir kaip objektas) prisideda prie šių vertybių ir nuostatų įgyvendinimo.

Kol Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos turės galimybę įsigyti ArcGIS pograminę įrangą, įvairias duomenų bazes, šiuo metu siūlomi kiti variantai, skatinantys GIS integraciją į ugdymą. Mokymo tikslams GIS programinė įranga turi būti paprastesnė ir suprantama mokytojams bei mokiniams (t.y. skirta ne profesionaliam naudojimui). Šiuo metu yra aktualu turėti supaprastintus, specializuotus pradiniam GIS įsisavinimui ar panaudojimui mokymo procese profesionalių GIS programų variantus. Tokias programas siūlytumėme pavadinti mokomosiomis GIS (MGIS).

Mokomąsias GIS programas dar galima skirstyti į demonstracines, bendrąsias ir specializuotas. Demonstracinėse programose (pvz., ArcView demo) demonstruojamos šios programos galimybės ir naudojimo instrukcija. Tai pažintinės informacinės programos, skirtos mokinių supažindinimui su profesionaliomis GIS. Jos būtinos, nes mokiniai jų dėka įgytų bendrą supratimą apie GIS bei jų programas, naudojamas pasaulyje.

Bendrosios GIS programoms mažai skirtųsi nuo profesionalių, tačiau tai turėtų būti supaprastinti ArcGIS programų variantai, prieinami mokykloms ir naudotini mokantis dirbti su GIS ar mokytis apie GIS informatikos, geografijos bei kitų pamokų metu, kur naudojamas kompiuteris ir mokiniai dirba su naujomis technologijomis. Specializuotose GIS programose būtų akcentuojamos GIS paskirtys ir galimybės konkrečių geografijos ar kitų dalykų kursų ar temų įsisavinimui (pvz., “Akis M”). Šalia paminėtų, išskirtina dar viena kategorija – tai GIS internete. Šiuo metu interneto lankytojams yra suteikta galimybė internetiniuose puslapiuose dirbti su žemėlapiais, kurie leidžia atlikti GIS funkcijas. Mokykloms, kurios turi internetą, bet neturi galimybių įsigyti GIS mokomųjų programų, tai reali išeitis mokinių supažindinimui su GIS apskritai. Čia iš karto mokoma dirbti su dviem naujomis technologijomis - GIS ir internetu. Iš čia išplauktų ir dar viena GIS kategorija – Integruotos GIS (IntGIS). Tai GIS ir interneto – kitaip tariant dviejų naujų technologijų bendras panaudojimas neatsiejant vieno nuo kito. Taip pat galimas GIS ir GPS (Globalinė padėties nustatymo sistema) integralus variantas.

Mokyklose programa “Akis M2” bei jos naujesnės versijos, galėtų būti viena iš pagrindinių programų mokymui su ar apie GIS.

GIS ugdyme tarnauja kaip veiksminga šiuolaikinė komunikacijos ir tyrinėjimo priemonė. Naudojant GIS sėkmingai ugdomi šie gebėjimai: darbo su žemėlapiu ir planu, tyrimų organizavimo, stebėjimo ir analizės, realios ir virtualios aplinkos vertinimo bei palyginimo, informacijos rinkimo, pateikimo ir apibendrinimo bei dalykinio bendravimo.

Spartėjantis mokyklų kompiuterizavimas, teigiamas mokytojų požiūris į naujų technologijų integraciją, mokomosios programos “Akis M” paruošimas ir naudojimas mokant geografijos suteikia galimybę galvoti apie GIS geografijos vadovėlių idėją, kaip vieną iš geoinformacinių mokymo priemonių variantą. Jame turėtų būti gausi duomenų bazė įvairioms temoms ir galimybė atlikti įvairias geografines užduotis GIS programos pagalba.





Politica de confidentialitate | Termeni si conditii de utilizare



DISTRIBUIE DOCUMENTUL

Comentarii


Vizualizari: 1797
Importanta: rank

Comenteaza documentul:

Te rugam sa te autentifici sau sa iti faci cont pentru a putea comenta

Creaza cont nou

Termeni si conditii de utilizare | Contact
© SCRIGROUP 2024 . All rights reserved

Distribuie URL

Adauga cod HTML in site