Scrigroup - Documente si articole

Username / Parola inexistente      

Home Documente Upload Resurse Alte limbi doc  
BulgaraCeha slovacaCroataEnglezaEstonaFinlandezaFranceza
GermanaItalianaLetonaLituanianaMaghiaraOlandezaPoloneza
SarbaSlovenaSpaniolaSuedezaTurcaUcraineana

įstatymaiįvairiųApskaitosArchitektūraBiografijaBiologijaBotanikaChemija
EkologijaEkonomikaElektraFinansaiFizinisGeografijaIstorijaKarjeros
KompiuteriaiKultūraLiteratūraMatematikaMedicinaPolitikaPrekybaPsichologija
ReceptusSociologijaTechnikaTeisėTurizmasValdymasšvietimas

Leksikos klaidos

literatūra



+ Font mai mare | - Font mai mic



DOCUMENTE SIMILARE



VILNIAUS TECHNIKOS KOLEGIJA

Mechanikos fakultetas

Bendrųjų mokslų katedra



Kalbos kultūros referatas

Leksikos klaidos

Įvadas

Šiuolaikinė visuomenė yra pažengusi įvairiose srityse: mokslo, technikos, informacijos gavimo ir daugelyje kitų, tačiau viena iš didžiausių žmonijos problemų yra netinkamas kalbos vartojimas. Ši problema ypač aktuali Lietuvos visuomenei. Prisimindami Lietuvos istorinź padėtį įvairiais laikotarpiais (pavyzdžiui: draudimas naudoti lietuvių kab¹ mokyklose ir viešai) galime lenvai nuspėti, kad mūsų tauta daro daugybź kalbos kultūros klaidų.

Šio referato tema yra leksikos klaidos. Taigi šio referato pagalba atskleisiu pagrindines leksikos klaidas ir pateiksiu kelet¹ pavyzdžių. Pagrindinės šio raferato potemės kuriomis ir aiškinsiu didžiasias leksikos klaidas bus:

vartotina svetimoji leksika;

nevartotini skoliniai (barbarizmai);

nevartotini netaisyklingi vertiniai.

Galiausiai referate aptarsiu dažiausiai daromas leksikos klaidas: priešdėlių vartojimo klaidas, netaisyklingus žodžius su priesagomis.

Tikiuosi mano referatas suteiks reikalingų žinių ieškančiam ir pagilins žinias jau nemažai žinančiam.

Leksikos klaidos

Pradėdamas nagrinėti leksikos klaidas nusprendžiau, kad pirmiausia derėtų pateikti žodžio „Leksika“ apibrėžim¹.

Leksika (gr. lexikos – žodinis, lexis – žodis) – tai kurios nors kalbos žodžių visuma.Lietuvisškai tarptautinį žodį leksika galėtume pakeisti žodžiu žodynas, nors ji turi kiek platesnź reikšmź.

Leksika yra kalbos žodžių visuma, trumpai tariant, žodynas. O žodžius, jų parinkim¹ ir vartojim¹ tiria mokslo šaka leksikologija.

Leksikos normos nusistovi natūraliai ir aprašomos žodynuose bei specialiuose kalbos kultūros leidiniuose.

Didžioji lietuvių kalvos leksikos dalis yra norminė, vartotina. Nemaža žodžių išlikź net iš indoeuropiečių prokalbės. Kalbininkai yra nustatź, kad itin dažni žodžiai motina duktė, brolis, akis, avis ugnis ir panašūs turi neabejotinų atitikmenų sanskrito, senovės graikų, lotynų, slavų germanų ir kitose indoeuropiečių kalbose.

Tačiau pasitaiko ir nevartotinų žodžių. Jų iš esmės yra trys grupės:

nevartotinos svetimybės, vadinamos barbarizmais;

nevartotini vertiniai, vadinami vertalais;

netinkama reikšme pavartoti žodžiai, vadinami semantizmais.

Leksika – kalbos žodžių visuma, žodžių klaidos.

Skoliniai – žodžiai pasiskolinti iš kitų kalbų. Išskiriamos dvi ryškesnės svetimos leksikos grupės senieji skoliniai ir tarptautiniai žodžiai

Barbarizmai arba svetimybės – tai neįteisinti bendrinėje kalboje žodžiai

Vertalai – nevarotini, neteiktini vertiniai, nekūrybiški, netinkamai arba be reikalo išsiversti žodžiai, kuriems pakeisti yra savų

Hibridai – žodžiai mišrūnai. Juose yra savų ir svetimų reikšminių žodžių dalių. Hibridai būna vartotini ir nevartotini. Vartotini yra tie hibridai, kuriuose yra lietuvių kalvoje įteisintų tarptautinių žodžių elementų. Nevartotini hibridai – kai kuri nors reikšminė žodžio dalis lietuvių kalboje neįteisinta.

Semantizmai – žodžiai, vartojami ne savo reikšme.

Vartotina svetimoji leksika

Ne viskas, kas kalboje svetima, yra nevartotina. Vartotinos dvi ryškesnės svetimos leksikos grupės: senieji skoliniai ir tarptautiniai žodžiai.

Senieji skoliniai pasiskolinti labai seniai. Jie yra prisitaikź prie lietuvių kalbos sistemos, paprastai nera jų kuo pakeisti, todėl laikomi vartotinias ir dedami į visus norminamuosius žodynus. Tai senoveje (X – XI a.) prekiaujant su slavais gauti žodžiai turgus, muitas muilas, šilkas, pipiras ir kaikurie kiti. Iš germanų gavome žodžius durpės, gatvė, pinigas, kunigas. Senieji skoliniai yra nemaža dalis mūsų vartojamos religinės leksikos: bažnyčia, koplyčia, altorius, kryžius, poteriai, Kūčios, Kalėdos, Velykos. Kad šie žodžiai žodžiai pasiskolinti iš kaimynų, visuomenė dažnai net neįtaria – tai nustato tik kalbininkai.

Vis dėlto nepamirštini šalia senųjų skolinių išlikź lietuviški pakaitalai. Kur galima, pirmenybė teiktina jiems. Vietoj anūkas tinkas gražus lietuviškas žodis vaikaitis, vietoj košė – ypač jei skystesnė: tyrė, tyrelė. Tačiau vieno kito skolinio pakaitas neįsigalėjo.

Dr¹siai vartotini tie tarptautiniai , kuriems nėra pakaitų, pavyzdžiui, mokslo sričių pavadinimai gramatika, matematika, algebra, fizika, chemija, geografija istorija. Arba štai Australijoje šokinėja kengūra, auga eukaliptas – visas pasaulis taip vadina, todel neverta lietuvių kalbininkams laužyti galv¹, kuo kengūr¹ arba eukalipt¹ pakeisti. Kai kurie tarptautiniai žodžiai taip įėjź į mūsų buitį, kad be jų savo kalbos neįsivaizduojame.



Antra vertus, negalime tarptautinių žodžių įsileisti per daug. Jie stums savuosius, kalb¹ skurdins ir sunkins.

Nevartotini skoliniai

Barbarizmai

Barbarizmai – tai nevartotini svetimi žodžiai, kuriems randame savų pakaitų. Šis terminas yra padarytas iš žodžio barbaras „svetimšalis; griovėjas; tamsuolis“. „Kalbos praktikos patarimai“ barbarizmus žymi svet., t. y. nevartotina svetimybė.

Barbarizmų šaltiniai. Barbarizmai į lietuvių kalb¹ seniau veržėsi per suslavėjusius dvarus, lenkų kalbos veikiam¹ bažnyči¹, bet daug jų kadaise ir dabar paimti tiesiogiai bendraujant su kitakalbiais.

Daugaiusia barbarizmų yra atėjź iš kaimynų slavų – iš baltarusių: gadynė; iš lenkų: kolioti, plėmas. Yra imta taip pat iš rusų kalbos, ypač naujasiais laikais – sovietmečiu: kūrtkė, nakleika, univermagas, skladas, ukolas. Neretai neaišku, iš kurios kalbos žodis imtas, nes keliose jis tas pats.

Dalis barbarizmų yra iš germanų kalbų: biškį, biskį, liuosas, balkis, žiurstas, buterbrodas, špricas, zelcas.

Dabar daug nevarotinų svetimybių plūsta iš Vakarų – ypač iš anglų kalbos. Jeigu žurnalistai, politikai, kai kurių sričių specialistai pastebi, kad ne vien¹ jų toleruoja kaimynų kalbos, tai bando juos laikyti tarptautiniais žodžiais, nors dažniausiai jie nėra tokie.

Barbarizmai ir kalbos dalys. Barbarizmai gali būti ne viena kalbos dalis. Dažniausi barbarizmai yra daiktavardžiai. Iš kaimynu į Lietuva patekźs koks buities daiktas, drabužis, apavas, valgis dažniausiai atsinešė ir svetim¹ pavadinim¹: bantas (= kaspinas, peteliškė), baranka, baronka (= riestainis), barchatas (= aksomas), basanoškės (= basutės), blicas (= blykstė), bliūdas (= dubuo), bonkė (= butelis), britva (= skustuvas), bulka (= batonas), drata (= viela), fara (= žibintas), guzikas (= saga), l¹stai (= plaukmenys), papkė (= aplankas), vailokai (= veltiniai), špaklis (= glaistas), tapkės (= šlepetės), žilka (= valas). Svetimų daiktavardžių pasitaiko ir, pavyzdžiui, nusakant giminystź: baba (= senelė), ciocė (= teta), švogeris (= svainis), tai pat įvardijant įvairius kitokius dalykus: kazarma (= kareivinės), mazolis (= nuospauda), miera (= dydis, numeris)

Kur kas mažiau barbarizmų būdvardžių ir jų vedinių: biednas (= neturtingas), brudnas (= purvinas, murzinas, nešvarus), durnas (= kvailas), kūdas (= liesas), ryžas (= rusvas, rusvaplaukis).

Yra barbarizmų veiksmažodžių ir jų vedinių: bujoti (= vešėti), daboti (= saugoti, prižiūrėti), fundyti (= vaišinti, dovanoti), kavoti (= slėpti), mieroti (= matuoti), mysliti (= m¹styti).

Šiek tiek barbarizmų yra įvarių nekaitomų žodžių: apart (= be, kartais), jo (= taip), nu (= na), vot (= štai).

Barbarizmų keitimas. Barbarizmai labia kenkia kalbos grynumui, yra ryškios klaidos. Kad žodis barbarizmas, paprastai nustato ir pakaitų pasiūlo kalbininkai. Dažniausiai savų lietuvškų pakaitų randame tarmėse: šitaip pečius pakeistas krosnimi. Trūkstam¹ barbarizmo pakait¹ sukurdavo ir kalbininkai: pavyzdžiui, labia greitai prigijo Jono Jablonskio pasiūlytas naujadaras degtukas vietoj vartoto barbarizmo sierčikas.

Nevartotini netaisyklingi vertiniai

Vertinys – tai žodis ar žodžių junginys, sudarytas kitų kalbų pavyzdžiu. Vertiniai gai buti taisyklingi ir netaisyklingi. Taisyklingi vertiniai neprieštarauja lietuvių kalbos žodžių darybos ar žodžių junginių sudarymo polinkiams, jie bendrinėje kalboje dažniausiai neturi lygiaverčių atitikmenų. Pavyzdžiui. Taisyklingas vertinys yra žodis įtaka. Jis padarytas pagal kitų kalbų atitinkamų žodžių pavyzdį.

Netaisyklingi vertiniai yra tokie, kurie neatitinka lietuvių kalbos žodžių darybos ar žodžių junginių sudarymo polinkių ir bendrinėje kalboje turi atitikmenų. Įsidėmėtini šie jokiame kontekste nevartotini vertiniai: apystova, gerbūvis, įstamdavys, įstamdavystė, išsireikšti, laisvanoris.

Dažniausiai daromos leksikos klaidos

Priešdėlių vatojimo klaidos

Priešdėliniai daiktavardžiai ir būdvardžiai paprastai vartojami taisyklingai. Svetimų kalbų įtakai labiau pasiduoda veiksmažodžių priešdėlių varosena. Tam prielaidas sudaro priešdėlinių veiksmažodžių reikšmių gausumas

Norminiai priešdėlių vediniai dažniausiai atsiranda dėl priešdėlių painiojimo ir nelietuviskos kilmės priešdėlių vartojimo.

Priešdėlis ap- netinka ten, kur reikia priešdėlio iš-, su-, už-, pvz., Ar jau apmokėjai už but¹?

Priešdėlis at(i)- nevartojamas, kur reikia priešdėlio iš-, pa-, par-, per-, su-.

Priešdėlio iš- nereikia, kai žodis gali būti vartojamas be priešdėlio arba, kur reikia priešdėlio pa-, su-.

Priešdėlis pa- nevartojamas, kur reikia priešdėlio ap-, iš-, pri-, su-.

Priešdėlis per- netinka vietoj priešdėlio at- ir su-.

Priešdėlis pra- nevartojamas, kur reikia priešdėlio į-, iš-, nu-, pa-, už- arba priešdėlio visai nereikia.

Priešdėlis pri- nedera vietoj priešdėlio at-, į-, su-.

Priešdėlio už- negalima painioti su priešdėliais ap-, at-, į-, pri-, su-.

Viena iš didžiausių priešdėlio vartojimo klaidų yra vartojimas slaviškos kilmės priešdėlio da-, nedabėgo, dadėk ir panašūs.

Netaisyklingi žodžiai su priesagomis

Priesaga

Klaidinga vartosena

Pavyzdžiai

-tojas, -ėjas



Įrankis, prietaisas

Dėmių valytojas ( valiklis)

-iškis(asm. pagal gyv. viet¹)

Profesija

Dvasiškija (= dvasininkija)

-ietis

Profesija, tautybė(tam tikrais atvejais)

Brazilietis(= brazilas)

-uotas

Vidinė įpatybė

Nervuotas (= nervingas)

-iniai

Su prieveiksmiais

Fiziniai (= fiziškai)

-uoti

Painiojamos reikšmės

Įkainavo nam¹ (= įkainojo

-ukė

Vedinių darymas iš skaitvardžių

Penkiukė ( penketas)

-inėti, -dinėti

Veiksmo eigai žymėti

Nusirenginėti ( rengtis)

-iškas

Tautybei, priklausomybei reikšti, tarptautiniai žodžiai

Moderniškas (= modernus)

Išvados

Lietuvių kalba viena seniausių išlikusių pasaulio kalbų, nuejo sunkų keli¹. Daugelį metų lenkinta, rusinta ji išliko. Tačiau norint išsiugdyti atsaking¹ požiūrį į gimt¹j¹ kalb¹ ir jos kultūr¹, gebėti taikyti bendr¹siais ir praktines rašybos, kirčiavimo taisykles, atpažinti netaisykling¹ žodžio vartojimo atvejį, tobulinti šnekam¹j¹ ir oficiali¹j¹ kalb¹ visų pirma savo kalb¹ reikia gerbti ir mylėti.

Aprašźs būdingiausias lietuvių kalboje vartojamas leksikos klaidas ir tinkamus vartojimo pavyzdžius: vartotina svetimoji leksika, nevartotini skoliniai (barbarizmai); nevartotini netaisyklingi vertiniai,galiu padaryti toki¹ išvad¹:

lietuviu kalbos taisyklingas vartojimas turi būti skatinamas net ir kasdieniniame gyvenime;

turime atsisakyti neteisingų žodžių varojimo;

žinios apie kalbos kultūros klaidas turi būti nuolat plečiamos.

Literatūros s¹rašas

Gavenauskienė D., Keršienė O., Leonavičienė V., Vėtienė E. Kalbos kultūros vadovėlis. Vilnius, 2001

Lietuvių kalbos žinynas. Kaunas: Šviesa, 2000

Šukys J. Kalbos kultūra visiems. Kaunas: Šviesa, 2003





Politica de confidentialitate | Termeni si conditii de utilizare



});

DISTRIBUIE DOCUMENTUL

Comentarii


Vizualizari: 2320
Importanta: rank

Comenteaza documentul:

Te rugam sa te autentifici sau sa iti faci cont pentru a putea comenta

Creaza cont nou

Termeni si conditii de utilizare | Contact
© SCRIGROUP 2024 . All rights reserved