CATEGORII DOCUMENTE
Afaceri Calculatoare Casa masina Didactica pedagogie Diverse Educatie Finante Geografie Istorie & politica Legislatie Limba Management Sanatate Tehnologie

Bulgara	Ceha slovaca	Croata	Engleza	Estona	Finlandeza	Franceza
Germana	Italiana	Letona	Lituaniana	Maghiara	Olandeza	Poloneza
Sarba	Slovena	Spaniola	Suedeza	Turca	Ucraineana

įstatymai	įvairių	Apskaitos	Architektūra	Biografija	Biologija	Botanika	Chemija
Ekologija	Ekonomika	Elektra	Finansai	Fizinis	Geografija	Istorija	Karjeros
Kompiuteriai	Kultūra	Literatūra	Matematika	Medicina	Politika	Prekyba	Psichologija
Receptus	Sociologija	Technika	Teisė	Turizmas	Valdymas	vietimas

Medelyno projektas

medicina

+ Font mai mare | - Font mai mic


DOCUMENTE SIMILARE

VLNIAUS KOLEGIJA

BUIVYDIKIŲ ˇEMĖS ŪKIO STUDIJŲ CENTRAS

Olga Grebcova

ˇeldynių ir jų dizajno specialybės

II kūrso studėntė

KURSINIS DARBAS

MEDELYNO PROJEKTAS

VILNIAUS KOLEGIJA

BUIVYDIKIŲ ˇEMĖS ŪKIO STUDIJŲ CENTRAS

Dendrologija ir dekoratyvinių augalų medelynai ………………….

(dalyko pavadinimas)

KURSINIO DARBO UˇDUOTIS

Studentė …..Olga Grebcova………………………………………………….

Grupė …..˛d01A……………Studijų programa ˇeldiniai ir jų dizainas

Darbo tema ……Medelyno projektas……………………………………….

Nagrinėjami klausimai……Sudaryti medelyno projekta, apraiti …….

produkuojančio ploto dalis, krūmus ir med˛ius, paaikinti sėklomis ……………

ir vegetatyvinio dauginimo įpatumus….…………………………………………..

Dokumentai, grafiniai darbai, nuostatai

Darbas pradėtas…2003-05-01…Baigtas…..2003-05-22……………..

Kursinio darbo vadovė……G. Palaitytė………………………………..

Sodmenų skaičius		Rūiu skaičius		Dauginimo būdas
med˛ių	krūmų	med˛ių	krūmų	sėklomis	auginiais

TEORINĖ DALYS

Medelynais vadinami ˛ėmės sklypai, kuriuose atliekamas sodo augalų dauginimas, skiepimas ir pradinis formavimas. Tie ūkiai, kurie platesniu mastu augina sodinukus, vadinami medelynų ųkiais. Pagrindinis medelyno u˛davinys isaugoti daug ir geros kokybės standartinių skiepų, atitinkančių mūsų respublikos sortimento reikalavimus gentinės ie veislinės sudėties at˛vilgiu. Nepriklausomai nuo medelyno did˛io, jo pagrindinėmis sudėtinės dalys yra ios: 1) daigynas arba dauginimo skyrius, 2) skiepynas – skiepų formavimo skyrius, 3) motininis sodas /9/.

Daigynas reikalingas poskiepiams auginti. Jo atskiruose sklypuose sėjamos vaisinių augalų sėklos, pikuojami daigai ir auginami sėjinukai. Čia taip pat dauginami ˛emaūgiai poskiepiai ir uogakrūmiai auginiais, auginami atlankomis padaugintų ˛emaūgių vaismed˛ių poskiepiai. Daigyne iauginti poskiepiai sodinami į skiepiną. Todėl jo dydis priklauso nuo skiepyno eilinio sėjomainos lauko dyd˛io. 0,30-0,60 ha daigyne galima iauginti tiek poskiepių, kiek jų reikia hektarui skiepyno apsodinti /9/.

Motininis sodas. io sodo atskiruose sklypuose auginami sėklavaisinių ir kaulavaisinių vaismed˛iai, kurių sėklos naudojamos poskiepiams auginti. 1 ha skiepyno reikia turėti 1-1,2 ha sėklavaisinių ir 1,5-2,5 ha kaulavaisių sėklinio sodo.

Motinmed˛ių sode turi būti auginami taip pat sortimentinių veislių vaismed˛iai, kurie aprūpina skiepyną skiepūgliais skiepijimo reikalams. Čia vegetatyvikai dauginami atlankomis, at˛alomis, ūsais, i jų gaunami auginiai /9/.

Skiepijimas. Skiepijimu galima vadinti meistriką dviejų augalų dalių sujungimą ir suauginimą, kad jos toliau augtų kaip vientisas augalas. Suskiepijamos augalų dalys vadinamos skiepijimo komponentais. Tas komponentas, i kurių iauga ant˛eminė dalis, vadinamas įskiepiu.; ˛emutinė dalis, isiaknijęs augalas arba aknis, vadinamas poskiepių. Skiepijimu gautas augalas vadinamas skiepu.

Skiepijimas taikomas daudintimui tų sodų augalų, kurie nesidaugina ar sunkiai dauginami kitais vegetatyvinio dauginimo būdais. Kitais atvejais skiepijimas taikomas poskiepių kai kurioms geroms pageidaujamoms savybėms inaudoti. Skiepijimu galima perskiepyti jau suaugusių, tačiau nepageidaujamų veislių vaismed˛ius geresnėmis veislėmis. Naujai ivedamų veislių hibridinių sėjinukų derėjimo prad˛ią galima pagreitinti, jų ūglius įskiepijus į suaugusius, ankstyvu derėjimu pasi˛ymėjusių veislių vaismed˛ius. Tilteliniu skiepijimu galima gydyti grau˛ikų ar padargų pa˛eistus vaismed˛ių kamienus /9/.

Augalų dauginimas. Visi med˛iai ir krūmai dauginasi sėklomis, o kai kurie ir vegetatyvikai. Sėklomis besidauginantys med˛iai ir krūmai paveldi tėvines savybes, esti gyvybingesni, plastikesni, labiau kinta negu vegetatyviniai palikuonys. I sėklų iaugę hibridiniai med˛iai ar krūmai augimo sparta ir matmenimis neretai pralenkia tėvines rūis. Vegetatyviniai palikuonys, iskyrus dirbtinės hibridizacijos atvejus, iauga tokie patys, kaip tėviniai augalai.

Sėklomis besidauginančių augalų svarbesni periodai yra ie: generatyvinių pumpurų formavimasis, ˛ydėjimas, vaisių bei sėklų mezgimas ir nokimas. Derliaus gausumas ir sėklų kokybė priklauso nuo med˛io isivystymo ir būklės, taip pat nuo meteorologinių sąlygų minėtais periodais. Ypač svarbios oro sąlygos introdukuotiems med˛iams.

Sėklomis sodo augalai da˛niausiai dauginami, siekiant ivesti naujas veisles ir auginant poskiepius-sėjinukus kultūrinių veislių skiepijimo reikalams.

Vegetatyvinio dauginimo pagrinde glūdi augalo įgimta savybė regeneruoti, t.y. i atskirų dauginimui panaudotų dalių atkurti vientisą augalą. Augalai vegetatyvikai dauginasi dvejopai: natūraliai, (ūsais – ˛emuogės, virūniniais ūgliais – gervuogės, aknų at˛alomis - vynios, slyvos) ir dirbtinai t.y. įaknijant atskirai nuo augalo atskirtas stiebo ar aknų dalis bei skiepijant.

LAPUOČIAI MEDˇIAI

Karpotojo ber˛o svyrančioji forma

Betula Pendula ‘Tristis’

Medis iki 15-20 m aukčio. Laja kiauinika ar elipsika, 4-6 m skersmens. Jaunų medelių ˛ievė rausvai ruda, vėliau , ma˛daug po 10 metų, balta, lygi, ˛emutinėje liemens dalyja juoda, giliai suei˛ėjusi. Ūgliai ploni, apvalūs, pliki, rausvai rudi, karpoti, ataugų – plaukuoti. Smulkios akutės plonos, svyrančios. Lapai ˛ali, trikampikai ar rombiki, pagrindas statmenai nukirstas arba plačiai pleitikas, pakračiai dvigubai dantyti. Vienanamis. ˇiedai ˛irginiose, kuokeliniai susiformuoja i rudens, piesteliai ˛iemoja pumpuruose ir iauga pavasarį, augalui ˛ydint.

ˇydi lapams skleid˛iantis, baland˛io – gegu˛ės mėnesį. Kuokeliniai ˛irginiai rusvi, susitelkę po 1-3, piesteliniai ˛alsvi, laibi, i prad˛ių statūs, vėliau nusvirę. Vaisiai ˛irginiuose, prinuoksta liepos-rugpjūčio mėnesį ir netrukus iberia sėklas. Sėklos – smulkūs, suploti, gelsvai rudi rieutėliai su 2 permatomis, plėvikais, 2-3 kartais platesniais u˛ sėklą sparneliais. Daudinasi sėklomis ir skiepijant. viesamegis, dirvos at˛vilgiu nereiklus, blogiau auga u˛pelkėjusiuose, rūgtuose dirvo˛emiuose. Nepakenčia u˛terto oro. Atsparus klimatinėms sąligoms. Auga greitai, iki 50-60 metų. aknys gerai isivysčiusios, pavirinės.

Sodinama pavieniui ar grupėmis, eilėmis ir alėjomis. Gra˛iai atrodo prie vandens telkinių. Mikuose da˛nai, auga su drebule, egle, puimi, kartais sudaro grynus ber˛ynus /1,2,7/.

Vienapiestės gudobelės margalapė forma

Crataegus monogyna ‘Variegata’

Medis 3-6 m aukčio, plonas. Laja 2-3 m skersmens, skėstaakė. ˇievė pilka arba juosvai pilka, lygi, ˛vilganti, vėliau prie ˛emės suei˛ėjusi. Ūgliai ploni, plikai rusvi arba rausvai rudi, pliki, ˛vilgantys. Lapai baltai margi, kiauiniki ar pailgai kiauiniki, skiautėti. Vienanamis. ˇiedai balti, 0,8-1,5 cm skersmens, po 10-18 tankiose ˛iedinuose. ˇydi gegu˛ės antroje pusėje. Vaisiai – elipsiki, 0,7-1 cm skersmens, tamsiai raudoni, vienasėkliai obuoliukai. Prinoksta rugsėjo mėn. Dauginasi sėklomis ir ataugomis. viesamėgė. Auga vidutinio derlingumo, normalaus drėgnumo, kalkingoje priesmėlio ir priemolio dirvoje. Atspari u˛tertam miestų orui, jautroka ligoms ir kenkėjams.

Tinka laitams ap˛eldinti, augintina pavieniui, grupėmis, masyvais, taip pat stambių med˛ių masyvų pakračiais. Labai atspari karpimui, tinka tankioms sienelėms bei karpomoms gyvatvorėms formuoti, tinklo tvoroms u˛dengti /1,2,6,7/.

Paprastojo ą˛uolo karpitalapė forma

Quercus rubur ‘Filicifolia’

Medis 8-10 m aukčio. Laja 3-5 m skersmens, kiauinika. ˇievė iki 20-30 metų lygi, plika, plikai juosva su rusvu atspalvių, ˛vilganti, vėliau giliai suei˛ėjusi, plika, rausvai arba juosvai plika. Ūgliai pliki, i prad˛ių rausvai rudi, vėliau pilkai rudi. Pumpurai bukai kiauiniki, apvaliomis virūnėmis, gausia˛vyniai, gelsvai rudi arba rudi, pra˛anginiai, vieūnėje susitelkę po 2-5, i vidurinys did˛iausias. Lapai ilgakočiai, giliai, netaisyklingai plunksnikai skaldyti; skiautės siauros, lancetikos, pakračiai banguoti. ˇidi gegu˛ės – ber˛elio mėnesį, skleid˛iantis lapams. Vaisiai – pailgai kiauinikos gilės su dygliuku virūnėjė ir go˛ele pamate, gelsvai rudos, ˛vilgančios, prinoksta rugsėjo – spalio nėnesį ir tojau nukrinta. Dauginama skiepijant į paprastąjį ą˛uolą. viesamėgis. I prad˛ių auga labai lėtai, o nuo 5-10 mtų sparčiau. aknys skverbiasi giliai ir plačiai. Atsparus vėjams ir alčiams. Auga drėgnokuose bei drėgnuose priemolio ir priesmėlio dirvo˛emiuose.

Mikuose sudaro grynus ą˛uolinus arba mirius su uosiu, klevu, liepa, egle, drebule, juodalksniu, rečiau su ber˛u ir puimi. ˇeldynuose tinka pavieniui, grupėmis, masyvais, apsauginėms juostoms, ilgalaikėms karpomoms gyvatvorėms bei sienelėms formuoti, taip pat pakelėms ˛eldinti /1,2,7/.

Uosialapio klevo margalapė forma

Acer negundo ‘Variegatum’

Medis iki 10-15 m aukčio. Laja pusrutulika ar elipsika, 3-6 m skersmens. Liemuo da˛nai gumbuotas. ˇievė juosvai plika, suei˛ėjusi. Ūgliai ˛ali, plaukuoti, vėliau pliki, ˛vilgantys, rausvai rudi su melsvu arba balsvu apnau. Lapai sudėtiniai, neporomis plunksniki, sudaryti i 5-3 (9) lapelių, ˛alia su baltais pakračiais virune ir vesiai ˛alia apatine puse, i prad˛ių plaukuoti, vėliau pliki. Virūninis lapelis did˛iausias, da˛nai triskiautis, oniniai smulkesni, plačiai lancetiki, dantyti. Dvinamis. ˇiedai vienalyčiai, kuokeliniai nusvirusiose luotelėse, piesteliniai kekėse. viesamėgė. Geriausiai auga derlingoje, normalaus drėgnumo priesmėlio ir lengvo priemolio dirvoje. Dauginasi sėklonis arba ˛aliais ūgliais.

Sodinama pavieniui ar grupėmis saulėtoje vietoje. Tinka spalviniams akcentams ir kontrastams sudaryti /1,2,7/.

Rieutinio lazdino karpytalapė forma

Corylus avellana ‘Heterophylla’

Medis iki 2-3 m aukčio, 2m skersmens, atvirkiai kiauinikas ar elipsikas. Jauni ūgliai plaukuoti, gelsvai ˛ali. Metūgliai ir lapočiai apaugę liaukingais plaukeliais. Lapai apskritai atvirkčiai kiauiniki,paprastai nesimetrikų pamatų, nelygus, giliai karpyti, virutinėje dalyje da˛nai ne˛ymiai skiautėti. Rieutas rutulikas arba iek tiek pailgas. ˇiemai atspari. Pakenčia dalinį u˛pavėsinimą. Mėgsta vidutinio derlingumo ir derliną, normalaus drėgnumo ir drėgnoką priesmėlio ir priemolio dirvą. Jautroka u˛tertam miestų orui. Dauginama skiepijant į rūį, aknų at˛alomis ir atlankomis.

ˇieldynuose sodinama pavieniui ir nedidelėmis grupėmis /2,4,7/.

Paprastoji buko raudonlalė forma

Fagus sylvatica ‘Purpurea Latifolia’

Medis iki 20-25 m aukčio. Laja kiauinika, iki 10 m skermens. Liemuo lygus, medyne cilindrikas, nelabai laibėjantis, 2 (2,5) m skersmens. ˇievė lygi, balsvai pilka. Ūgliai ploni, apvalūs, gelsvai rudi arba rausvi, jauni plaukuoti, vėliau pliki, ˛vilgantys. Pumpurai stambūs, ploni, verpstiki, smailiomis virūnėmis, atsiloę, apie 2 cm ilgio, rausvai rudi, ˛vilgantys, daugia˛vyniai. Lapai didesni negu kitų formų (iki 10-15 cm ilgio), kiauiniki, pakračiai banguoti, blizgantys, tamsiai purpurikai rudi. Vienanamis. Kuokeliniai ˛iedai ovaliki, ilgakočiai, gelsvi arba gelsvai rausvi, kabantys, piesteliniai po 2-3 beveik stačiuose, ˛alsvai rausvuose ˛irginiuose; ˛ydi gegu˛ės mėnesį, skleid˛iantis lapams. Vaisiai – ovalikos, gelsvai rudos dė˛utės su ilgokais, odikais plaukeliais, 2-2,5 cm ilgio, prinuoksta spalio mėnesį. Auga lėtai. Unksminis, auga drėgnuose, karbonatinguose priemolio bei priesmėlio dirvo˛emiuose. Atsparus u˛tertam orui. Dauginasi sėklomis ir skiepijant į rūį.

Medis labai dekoratyvus, tinka spalviniams deriniams, akcentams. Sodinama pavieniui ir grupėmis, eilėmis bei alėjomis /1,26,7/.

Rūgčiojo ˛agrenio karpytalapė forma

Rhus typhina ‘Dissecta’

Medis iki 2-3 m aukčio ir panaaus skersmens, da˛niausiai skėtikas. Jaunos akutės storos, tankiai apaugusios rudais plaukeliais. ˇievė tamsiai ruda, suei˛ėjusi. Lapai sudėtiniai, neporomis plunksniki, i 9-31 giliai skiautėto lapelio. ˇiedai ˛alsvai gelsvi arba rausvi, ilgose, stačiose luotelėse. ˇydi ber˛elio-liepos mėn. Vaisiai- ˛irnio didumo, tankiai apaugę raudonais plaukeliais kaulavaisiai, susitelkę akų virūnėse į 10-20 cm ilgio luoteles. ˇiemai jautroka. viesavėgė. Gerai auga vidutinio derlingumo, normalaus drėgnumo priesmėlio ir priemolio dirvoje. Nelabai atspari u˛tertam miestų orui, ligoms ir kenkėjams. Dauginama sėklomis, aknų at˛alomis ir jų dalimis. Auga greitai.

Sodinama pavieniui ar nedidelėmis grupėmis saulėtoje, nuo altų vėjų apsaugotoje vietoje /1,2,3,7/.

Paprastojo uosio rutulika forma

Fraxinus excelsior ‘Nana’

Medis iki 3-4 m aukčio. Laja tanki, rutilika ar pusrutulika, 1-2 m skersmens. Liemuo tiesus. ˇievė jaunų med˛ių lygi, ˛aliai pilka, 40-50 metų suei˛ėjusi, vėliau pasidaro pilka, su stora, iilgai giliai suei˛ėjusia ˛iauberimi ir siaurais skersiniais plyiais. Ūgliai stori, pilkai ˛ali, pliki, kiek suploti. Pumpurai trumpi, juodi arba rausvaijuodi, kūgiki, prieiniai. Lapai smulkesni u˛ rūies, 15-20 cm ilgio, i 9-11 lapelių. ˇiedai smulkūs, violetikai rusvi, kuoktuose arba luotelėse. ˇiedai dvilyčiai ir vienalyčiai. Auga lėtai. ˇiemai atspari. Gali augti saulėje arba pusiau pavėsyja. Mėgsta karbonatinius, humusingus, drėgnus, glėjikus priemolio dirvo˛emius. Jautroka u˛tertam miestų orui, ligoms ir kenkėjoms. Dauginama skiepijant ir sėklomis. aknys gilios, tankios.

Sodinama pavieniui ir grupėmis, taip pat eilėmis, alėjomis /1,2,6,7/.

Spygliuočiai med˛iai

Dygiosios eglės sidabrinė forma

Picea pungens ‘Glauca Koster’

Medis iki 12-15 m aukčio. Laja kūgika 4-5 m skersmens.Horizontaliomis taisyklingai menturikai isidėsčiusiomis akomis. . ˇievė storoka, giliai suei˛ėjusi, pilkai ruda. Ūgliai oran˛iniai, rudi, pliki. Metūgliai oran˛iniai arba oran˛ikai raudoni, pliki. Pumpurai kūgiki, gelsvai rudi. Spygliai 2-3 cm ilgio, keturbriuniai, sidabrikai melsvi, standūs, labai dygūs. Kankorė˛iai cilindriki, 6-10 cm ilgio, viesiai rudi, sakingi. Sėklos 3-4 mm ilgio, pilkvai rudos arba juosvos, pilnos paprastai tamsesnės negu tučios, bet ne visuomet. Auga lėtai. viesamėgė, puoni tik saulėtoje vietoje, med˛ių paunksmėje skursta. Pakenčia ir nelabai derlingus dirvo˛emius, bet jaunus medelius reikia pri˛iūrėti. alčiui atspari. Dauginama sėklomis ir skiepijant į rūį.

ˇeldynuose sodinama pavieniui ir grupėmis, taip pat eilėmis ir alėjomis /2,3,4,5,7/.

Vakarinės tujos baltavirūnė forma

Thuja occidentalis ‘Alba’

Medis 2-5 m aukčio. Laja plačiai kūgika, da˛niausiai netaisiklinga, 2-3 m skersmens. akos trumpos, horizontalios. ˇievė rausvai ruda, plona, iilgai suei˛ėjusi. Ūgliai ir akelės plokčios, virutinė pusė tamsiai ˛alia, o apatinė – matikai ˛alia, be baltų ˛iotelių ruo˛elių. Lapai ˛viniki, kry˛mikai prieiniai, isidėste po 2 ant plokčiosios ūglio pusės ir po 2 i onų, nusmailėję, 4 (10) mm ilgio, prigludę prie ūglių ir akelių. Konkorė˛iai ovaliki, 8-12 mm ilgio, viesiai rudi, sudaryti i 8-10 prieinių odikų sėklinių ˛vinų. Po ˛vinu būna 2-3 plokčios, lęiuko pavidalo, 3-4 mm ilgio, su siauru sparneliu sėklos.

Auga lėtai. Derėti pradeda po 15-20 metų. Pakenčia dalinį u˛pavėsinimą, bet formos po˛ymiai rykesni saulėtoje augimvietėje. Mėgsta vidutinio derlingumo ir derlingą, normalaus drėgnumo priesmėlio, lengvo ir vidutinio priemolio dirvą. Sunkiai auga molio dirvose ir sausose vietose, nesaknys pavirinės. Megsta laistymą. Atspari alčiui, u˛tertam orui, gerai sulaiko dulkes. Dauginama sėklomis ir ˛aliais auginiais.

ˇeldynuose sodintina pavieniui ir grupėmis, tinka ˛alioms sienoms, vidutinio aukčio ir auktoms karpomoms gyvatvorėms, dekoratyviniam karpymui /1,2,3,5/.

Balzaminis kėnis

Abies balsamea

Medis iki 15-25 m aukčio ir iki 1 m skersmens liemeniu. Laja kūgika, tanki, smailiavirūnė. akos horizontalios, kiek kylančiomis virūnėmis. Kamieno ˛ievė lygi, plona, pelenų spalvos su daugybe akų pūslelių. Ūgliai ir akelės gelsvai pilkos, iek tiek plaukuotos. Pumpurai kiauiniki, smulkūs, rausvi, labai sakuoti. Spygliai 15-25 mm ilgio, apvaliomis ar truputį ikirptomis virūnėlėmis, tamsiai ˛ali, nukreipti į priekį ir sudaro “V” formos vagelę. Konkorė˛iai ma˛esni u˛ kitų kėnių rųių, 5-7 cm ilgio, prie subrendimą purpurikai violetiniai, dengiamieji ˛vyneliai nematomi arba isikię tik jų virūnėlės. Sėklos 5 mm ilgio, trigriaunės, rudos, su 1-1,5 cm ilgio sparneliu.

Auga lėtai. Derėti pradeda 15-20 metų. ˇiemai atsparus, pakenčia dalinį pavėsį. Mėgsta vidutinio derlingumo derlingumo, normalaus drėgnumo priemolio dirvą, vidutinikai atsparus u˛tertam miestų orui, jautrokas ligoms ir kenkėjoms. Skursta sausose, nors ir derlinguose dirvo˛emiose. Dauginama sėklomis.

ˇeldinuose auginami pavieniui ir nedidelėmis grupėmis, po 3-5, rečiau keliolika med˛ių, 3-5 metrų atstumu vienas nuo kito /1,3,5,7/.

Duglaso pocūgės svyruoklinė forma

Pseudotsuga menziesii ‘Pendula’

Medis 10-15 m aukčio. Laja kūgika, 3-4 m skersmens. akos horizontalios, akojasi netaisyklingai menturikai, isilankčiusios, ˛emyn svyrančios. ˇievė stora, suei˛ėjusi. Spygliai 2 cm ilgio, plokti, minkti, viesiai ˛ali. ˇiedadulkės be oro pūslelių, pasklinda vos 1-2 med˛ių aukio atstumu. Kankorė˛iai cilindriki, 8-10 cm ilgio, su lygiakračiais apvaliais sėkliniais ir daug ilgesniais triskiaučiais, tiesiais dengiamaisiais ˛vynais. Sėklos su sparneliais, prinuoksta rugsėjo mėnesį ir netrukus ibyra.

Auga sparčiai. Dedėti pradeda 30-40 metų. Pakenčia dalinį u˛pavėsinimą. Gerai auga drėgnokuose priesmėliuose. Sausrų ir lapių vietų nemėgsta. Per altąsias ˛iemas pavieniai med˛iai kartais ˛ūva. Dauginama sėklomis, skiepijant.

ˇeldynuose sodinama pavieniui ir nedidelėmis grupėmis /1,2,6,7/.

Juodosios puiės kolonika forma

Pinus nigra ‘Columnaris’

Medis 15-25 m aukčio, plačiai kūgika laja. Iki 1 m skersmens liemeniu. ˇievė stora, tamsi, juosvai pilka, giliai suei˛ėjusi. akos jaunų augalų taisyklingai menturikos, o senų – isidėsčiusios netaisyklingai, storos, retokos, kylančia virūne. Jauni ūgliai viesiai rudi, neplaukuoti. Spygliai pluoteliuose po 2,8-12 cm ilgio ir 1-2 mm skersmens, tamsiai ˛ali, iurktūs,standūs, dygūs, ant akų isilaiko 4-8 metus. Konkorė˛iai kiauiniki, 5-8 cm ilgio ir 2-4 vm pločio, gelsvai rudi, ˛vilgantys, isidėstę ant akų po 2-4, subręsta tik trečiais metais po ˛ydėjimo.

Auga lėtai, labai lėtai auga jauni, iki 5-8 metų, medeliai. ˇiemai visikai atspari, pakenčia dalinį pavėsį. Dirvai ir drėgmei nereikli, bet mėgsta purius kalkingus dirvo˛emius, saulėtas vietas, vidutinikai atspari u˛tertam miestų orui, ligoms ir kenkėjams. Dauginama sėklomis/

Auginama parkuose. Vertinama dėl juosvų liemenų ir tamsių spyglių. Įspūdingi pavieniui auginami med˛iai /1,3,5,7/.

Europinis maumedis

Larix decidua

Medis iki 35 m aukčio, tiesiu kamienu, plačiai kūgika, senų med˛ių netaisyklina, reta, 10-15 m skersmens laja, kurio apatinė dalis neretai ilinkusi. ˇievė stora, rausvai ruda, supleiėjusi. akos horizontalios, nusvirusiomis akutėmis. Ilgieji ūgliai gelsvos iaudų spalvos. Pumpurai rutuliki arba kiauiniki, netaisiklingi. Spygliai viesiai ˛ali, velnūs, 1,5-3 cm ilgio, buki, ant ilgųjų ūglių isidėstę spiralikai po viena, ant trumpųjų – puoktėmis po 30-40. ˇidi pumpurams sprogstant. ˇiedadulkės stambios, be oro pūslelių. Konkorė˛iai pailgai ovaliki, apie 3 cm ilgio, 1,5-2 cm skersmens, viesiai rudi, sudaryti i 40-50 plonokų sėklinių ˛vynų. Sėklos 3-4 mm ilgio, kavos spalvos, su 6-8 mm ilgio sparneliu.

Auga spaparčiau u˛ eglę ir puį. Geriausiai auga nuokalnėse, derlinguose drėgnokuose priesmėliuose ir priemoliuose. Drėgnose ar sausose dirvose skursta. viesamėgis, atsparus alčiui ir u˛tertam orui. aknys gerai isivisčiusios, todėl med˛iai atsparūs vėjui. Dauginamas sėklomi ir skiepijant.

Parkuose auginamas pavieniui, grupėmis, alėjomis. Puonus vasarą ir rudenį, pageltus spygliams. /1,5,6/.

lapuočiai krūmai

Baltoji sedula sidabrinė forma

Cornus alba ‘Sibirica’

Krūmas iki 2 m aukčio ir tokio pat skersmens, pusrutulikas ar netaisiklingas. akos stačios arba įsti˛ai stačios, kartais ˛emyn isilenkusios, neįsiaknijančios, rykiai raudonos. Metūgliai pliki. Lapai plačiai kiauiniki arba elipsiki, 3-10 cm ilgio, apvaliu arba pleitiku pamatu, smailūs arba apysmailiai, tamsiai ˛alia, rauklėta virune puse ir melsva apatine, abipus kiek plaukuoti. ˇiedynai tankūs. Taurelės danteliai neį˛iūrimi arba labai trumpi. Vainiklapiai 4-5 mm ilgio, gelsvai balti. Kaulavaisiai beveikk rutuliki, 7-8 mm ilgio ir 6,5-7 mm skersmens, nesubrendę melsvi, subrendę ˛ydriai balti arba balti.

ˇiemą neapąla. Pakenčia u˛pavėsinimą, bet dekoratyvesnė auganti saulėtoje vietoje. Mėgsta drėgnoką, kiek rūgtesnę dirvą. Atspari u˛tertam miestų orui. Dauginama ˛aliais ir sumedėjusiais ūgliais, aknų at˛alomis, atlankomis.

ˇeldynuose sodinama pavieniui ir grupėmis, gra˛iai atrodo vandens telkinių pakratėse/ tinka spalviniams akcentams sudaryti /2,3,4,7/.

Bumaldo lanksvos karpytalapė forma

Spiraea bumalda ‘Crispa’

Krūmas iki 0,5 m aukčio, 0,4 m skersmens, pusrutulikas. akutės tankios, smulkios. Metūgliai su negiliomis, dry˛uotomis briaunomis. Besiskleid˛iantys lapai rauvi, vėliau ˛ali, kiauinikai lancetiki, 5-8 cm ilgio ir 1,2 cm pločio, pleitiku pamatu, smailūs, smailiai, dvigubai dantyti, pliki. ˇiedai iki 0,5 cm skersmens, viesiai ro˛iniai, tankiose skėtikuose ˛iedynuose. Lapavaisiai pliki, į iorinę pusę isiskėtę.

ˇiemai gana atspari. viesamėgė,bet pakenčia ir dalinį u˛pavėsinimą. Mėgsta vidutinio derlingumo ir drėgnumo kalkingą lengvo priemolio dirvą. Jautroka u˛tertam miestų orui, ligoms ir kenkėjams. Dauginama ˛aliais ūgliais.

Sodinama pavieniui ir grupėmis, gra˛iai atrodo alpinariumuose. Tinka ˛emoms, laisvai augančioms gyvatvorėms /2,4,7/.

Paprastojo ligustro margalapė forma

Ligustrum vulgare ‘Argenteovariegatum’

Krūmas iki 1,5-2 m aukčio, 1-1,5 m skersmens, netaisyklingas, akutės stačios, plonos, pilkai ˛alsvos. Lapai prieiniai, kartais menturiniai, po 3 menturyje,2-7 cm ilgio, 0,5-2 cm pločio, pailgai lancetiki, tamsiai ˛ali, pakračiai balti ir baltai dėmėti, lygiakračiai, pliki. ˇiedai smūlkūs, balti, galinėse luotelėse. Vaisiai – smulkios, juodos, ˛vilgančios uogos, subręsta rugsėjo – spalio mėn.

ˇiemos alčiams jautroka. Geriausiai tarpsta vidutinio derlingumo ir drėgnumo priemolio dirvoje. Atspari u˛tertam miestų orui ir sausroms, gana jautri ligoms ir kenkėjams. Dauginama ˛aliais ir sumedėjusiais ūgliais bei atlankomis.

Sodinama pavieniui ir grupėmis /2,4,7/.

Geltonojo ˛irnmed˛io Lobergo forma

Caragana arborescens ‘Lombergii’

Krūmas 1-3 m aukčio, 1-1,5 m skersmens, kiauinikas ar pusrutulikas. akutės plonos, svyrančios. Lapai sudėtiniai, i 10-14 labai siaurų, linijikų lapelių porų, ˛ali. ˇiedai geltoni, 1-2 cm ilgio.

ˇiemai atspari. viesamėgė. Dirvos derlingumo, drėgmės ir mechaninėms sudėties at˛vilgių nereikli, geriau auga, kai pH 7-9. Pakenčia u˛tertą miestų orą. Dauginama ˛aliais ūgliais arba skiepijant į rūį.

Sodinama pavieniui arba nedidelėmis grupėmis, ypač gra˛iai atrodo stiebiniai augalai /2,3,4/.

Europinio pūkenio raudonlapė forma

Cotinus coggygria ‘Purpureus’

Krūmas iki 2-3 m aukčio, 1-2 m skersmens, kiauinikas ar plačiai kiauinikas. Metūgliai pliki. Lapai tamsiai purpuriniai, gana standūs, lygiakračiai, apskriti arba kiauiniki, pleitiku pamatu, apvalia virūne, 3-8 cm ilgio. ˇiedai vienalyčiai vienanamiai, kartais dvinamiai, smulkūs, 3 mm skersmens, gelsvai balti arba ˛alsvi, stačiose luotelėse. Vaisių ir neu˛simezgusų ˛iedų koteliai apauga rausvais arba balsvais plaukeliais, dėl to ˛iedynai labai puonūs. Vaisiai – smulkūs, 3-5 mm ilgio, tamsiai rudi sausieji kalavaisiai.

ˇiemą apąla. viesamėgė. Mėgsta vidutinio derlingumo, normalaus drėgnumo priesmėlio, lengvo priemolio dirvą. Dauginama sėklomis ir ˛aliais ūgliais.

Sodinama pavieniui ir nedidelėmis grupėmis, tinka spalviniams akcentams /2,4,6,7/.

Gra˛ia˛iedės veigelės gelsvai margalapė forma

Weigela florida ‘Variegata’

Krūmas iki 1-1,5 m aukčio, 1 m skersmens. akos skėstos. Lapai pailai kiauiniki arba elipsiki, 5-10 cm ilgio, dantyti, jų virutinė pusė plika arba tik pagrindiniai pogysliai plaukuoti. ˇiedynuose po 3-4 ˛iedus. Vainikėlis 2,5-3 cm ilgio, ro˛inis. ˇydi bir˛elio – liepos mėn. Dė˛utė plika. Metūgliai plaukuoti – plaukeliai isidėstę dviem iilginėmis eilėmis.

ˇiemos alčiams jautroka. viesamėgė. Geriausiai auga normalaus drėgnumo, derlingoje, lengvo ir vidutinio priemolio dirvoje. Pakenčia u˛tertą miestų orą, kartais puolama ligų ir kenkėjų. Dauginama ˛aliais ūgliais.

Sodinama pavieniui ir grupėmis saulėtoje vietoje. Tinka spalviniams deriniams ir akcentams /2,4,6,7/.

Spygliuočiai krūmai

Baltosios eglės kūginė forma

Picea glauca ‘Conica’

Krūmas iki 1,5-2 m aukčio, 0,8-1 m skersmens, taisyklinas, kūgikas. akos horizontalios, tankios. ˇievė pilkai ruda, senų krūmų suei˛ėjusi. Ūgliai ir akelės viesiai pilkai geltonos ar beveik baltos, pliki. Pumpurai kiauiniki, buki, rudi. Spigliai 8-18 mm ilgio, melsvai arba pilkai ˛ali, keturbriauniai, kiek ilinkę, nesmailia virūne. Kankori˛ės cilindriki, 3-6 cm ilgio, 1 cm skersmens, viesiai rudi, apskritais arba ovalikais, minktokais sėkliniais ˛vynais. Sėklos rudos, 2-3 mm ilgio, su 0,5-1 cm ilgio gelsvu, skaidriu sparneliu.

Auga lėtai. alčiui atspari, u˛tertą orą pakenčia geriau negu paprastoji eglė, viesą labiau mėgsta u˛ paprastąją. Geriausiai auga vidutinio derlingumo, neutralios reakcijos priesmėlio, lengvo ar vidutinio priemolio dirvoje. Labai jautri azotinių med˛iagų pertekliui. Dauginama sėklomis ir ˛aliais ūgliais.

Sodinama pavieniui ir grupėmis, taip pat eilėmis, alpinariumuose, prie atraminių sienelių, laiptų, gerai matomose, saulėtose vietose /1,2,3,4,5/.

Paprastojo kadagio besidriekienti forma

Juniperus communis ‘Repanda’

Dvinamis, retai vienamis krūmas 0,3-0,5 m aukčio, 2-4 m skersmens. Ilgomis, kilimikai pa˛emes besidriekiančiomis akomis ir akelėmis. ˇievė plona, pilkai ruda, negiliai iilgai supleiėjusi. Ūgliai tribriauniai. Spygliai menturiuose po tris, 10-15 mm ilgio, 1-2 mm pločio, labai nusmailėję, nedygūs, įdubę, su balsva ˛iotelių juostele virutinėje pusėje, ˛alia, kiek ˛vilgantčia apatine puse, ant akelių isilaiko 4 metus. Konkorė˛iai rutuliki, uogos pavidalo, 5-9 mm skersmens, rudai juodi, su melsvu apnau, maloniai kvepia. Kankorė˛yje 1-3 pailgos, tribriaunės, apie 4 mm ilgio, kietu, rudu apvalkalu, sakingos sėklos.

Auga lėtai. ˇiemos alčiams atspari. Pakenčia dalinį u˛pavėsinimą. Iplitęs nederlingo smėlio dirvo˛emiuose, da˛niausiai sausose vietose, rečiau lapiose dirvose, ypač durp˛emiuose su pratekančiu vandeniu. Nederlinguose smėlynuose pagausina organinių med˛iagų. Dauginama sėklomis ir ˛aliais auginiais.

ˇeldynuose sodinama pavieniui ir grupėmis, gra˛iai atrodo alpinariumuose, prie atraminių sienelių, laiptų, tinka kiliminiam ap˛eldinimui /1,2,3,4,5/.

Vakarinės tujos rutulika forma

Thuja occidentalis ‘Globosa’

Krūmas 1-2 m aukčio, taisyklingai rutulikos formos. akos tankios, kylančios į virų, i dalies viena kitą dengiančios. ˇievė rausvai ruda, plona, iilgai suei˛ėjusi. Spygliai ˛viniki, kry˛mikai prieiniai, isidėstę po 2 ant plokčiosios ūglio pusės ir po 2 i onų, nusmailėję, 4 (10) mm ilgio, akelės virutinėje pusėje vesiai ˛ali. Kankorė˛iai ovaliki, 8-12 mm ilgio, vesiai rudi, sudaryti i 8-10 prieinių odikų sėklinių ˛vynų.

Auga lėtai. ˇiemą neapąla. Pakenčia nelabai derlingas dirvas ir drėgnas vietas. Sunkiai auga molio dirvose ir sausose vietose, nes aknys pavirinės. Mėgsta laistyma. Gerai pakenčia unksmę. Atspari alčiui, u˛tertam orui, gerai sulaiko dulkes. Dauginama sėklomis ir ˛aliais auginiais.

Sodinama pavieniui ir grupėmis, eilėmis. Tinka ˛emoms ir vidutinio aukčio karpomoms gyvatvorėms, dekoratyviniam karpymui /1,2,3,4,5/.

Vakarinės tujos nyktukinė forma

Thuja occidentalis ‘Little Gem’

Krūmas 0,5-1 m aukčio, taisyklingo rutulio ar pusrutulikos formos. akos ir akelės labai tankios, smulkios. Lapai ˛vyniki, tamsiai ˛ali, rudenį ir ˛iemą paruduoja. Kiti po˛ymiai ir auginimas panaus kaip ‘Globosa’ formos /1,2,3,4,5/.

I. Sortimentas, jų formos, norimas iauginti kiekis

ir dauginimo būdas

EilNr.	Augalų pavadinimas	Dekoratyvinė forma	Kasmet iaugi- namų sodinukų skaičius,vnt.	Dauginimo būdas
LAPUOČIAI MEDˇIAI
	Karpotasis ber˛as Betula Pendula	Svyrančioji ‘Tristis’		sėklomis
	Vienapiestė gudobelė Crataegus monogyna	Margalapė ‘Variegata’		sėklomis
	Paprastasis ą˛uolas Quercus robur	Karpytalapė ‘Filicifolia’		sėklomis
	Uosialapis klevas Acer negundo	Margalapė ‘Variegatum’		sėklomis
	Rieutinis lazdynas Corylus avellana	Karpytalapė ‘Heterophylla’		sėklomis + skiepijant
	Paprastasis bukas Fagus sylvatica	Raudonlapė ‘Purpurea Latifolia’		sėklomis + skiepijant
	Rūgtusis ˛agrenis Rhus typhina	Karpytalapė ‘Dissecta’		˛aliais auginiais
	Paprastasis uosis Fraxinus excelsior	Rutulika ‘Nana’		sėklomis
SPYGLIUOČIAI MEDˇIAI
	Eglė dygioji Picea pungens	Sidabrinė ‘Glauca Koster’		sėklomis
	Vakarinė tuja Thuja occidentalis	Baltavirūnė ‘Alba’		˛aliais auginiais
	Balsaminis kėnis Abies balsamea			sėklomis
	Duglaso pocūgė Pseudotsuga menziesii	Svyruoklinė ‘Pendula’		sėklomis
	Juodoji puis Pinus nigra	Kolonika ‘Columnaris’		sėklomis
	Europinis maumedis Larix decidua			sėklomis
LAPUOČIAI KRŪMAI
	Baltoji sedula Carnus alba	Sidabrinė ‘Sidabrica’		˛aliais auginiais
	Bumaldo lanksva Spiraea bumalda	Karpytalapė ‘Crispa’		˛aliais auginiais
	Paprastasis ligustras Ligustrum vulgare	Margalapė ‘Argenteovariegtum’		˛aliais auginiais
	Geltonasis ˛irmedis Caragana arborescens	Lobergo ‘Lorbergii’		˛aliais auginiais + skiepijant
	Europinis pūkenis Cotinus coggygria	Raudonlapė ‘Purpureus’		sėklomis
	Gra˛ia˛iedė veigelė Weigela florida	Gelsvai margalapė ‘Variegata’		˛aliais auginiais
SPYGLIUOČIAI KRŪMAI
	Paprastasis kadagys Juniperus communis	Besidriekianti ‘Repanda’		˛aliais auginiais
	Vakarinė tuja Thuja occidentalis	Rutulika ‘Globosa’		˛aliais auginiais
	Vakarinė tuja Thuja occidentalis	Nyktukinė ‘Little Gem’		˛aliais auginiais

II. Daigyno produkuojančio ploto apskaičiavimas

Eil Nr.	Augalo pavadinimas	Reikalinga iauginti kiekį	Sejinukų ieiga i tiesinio m.	Sejinukų ieiga i 1m	Produkojantis plotas
LAPUOČIAI MEDˇIAI
	Karpotasis ber˛as
	Vienapiestė gudobelė
	Paprastasis ą˛uolas
	Uosialapis klevas
	Rieutinis lazdynas
	Paprastasis bukas
	Paprastasis uosis
SPYGLIUOČIAI MEDˇIAI
	Eglė dygioji
	Balsaminis kėnis
	Duglaso pocūgė
	Juodoji puis
	Europinis maumedis
LAPUOČIAI KRŪMAI
	Europinis pūkenis

I viso: 172,9

III. REIKALINGŲ SĖKLŲ KIEKIO APSKAIČIAVIMAS

Eil Nr.	Augalo pavadinimas	Reikalinga iauginti kiekį	Sejinukų ieiga i tiesinio m.	Seklų norma g/m	Reikalingas sklų kiekis
LAPUOČIAI MEDˇIAI
	Karpotasis ber˛as
	Vienapiestė gudobelė
	Paprastasis ą˛uolas
	Uosialapis klevas
	Rieutinis lazdynas
	Paprastasis bukas
	Paprastasis uosis
SPYGLIUOČIAI MEDˇIAI
	Eglė dygioji
	Balsaminis kėnis
	Duglaso pocūgė
	Juodoji puis
	Europinis maumedis
LAPUOČIAI KRŪMAI
	Europinis pūkenis

I viso : 17950,6

IV. VEGETATYVINIO DAUGYNIMO PRODUKUOJAČIO

PLOTO APSKAIČIAVIMAS

Eil

Nr.

Augalo pavadinimas

Reikalinga iauginti kiekį

Atstumai

Augalui tenkantis plotas cm

Augalų skaičius m

Produkuojantis plotas m

Tarp eilių

eilutėse

LAPUOČIAI MEDˇIAI

Rūgtusis ˛agrenis

Spygliuočiai med˛iai

Vakarinė tuja

LAPUOČIAI KRŪMAI

Baltoji sedula

Bumaldo lanksva

Paprastasis ligustras

Geltonasis ˛irmedis

Grai˛ia˛iedė veigelė

SPYGLIUOČIAI KRŪMAI

Paprastasis kadagys

Vakarinė tuja

I viso: 214,7

V. MEDˇIŲ IR KRŪMŲ FORMAVIMO SKYRIAUS PRODUKUOJANČIO

PLOTO APSKAIČIAVIMAS

Eil Nr.	Augalo pavadinimas	Reikalinga iauginti kiekį	Atstumai		Sodinukui tenkantis plotas cm	Produkojantis plotas m
Eil Nr.	Augalo pavadinimas	Reikalinga iauginti kiekį	Tarp eilių	eilutėse	Sodinukui tenkantis plotas cm	Produkojantis plotas m
I AUGYNAS
LAPUOČIAI MEDˇIAI
	Karpotasis ber˛as
	Vienapiestė gudobelė
	Uosialapis klevas
	Rūgtusis ˛agrenis
	Paprastasis uosis
SPYGLIUOČIAI MEDˇIAI
	Eglė dygioji
	Vakarinė tuja
	Balsaminis kėnis
	Duglaso pocūgė
	Juodoji puis
	Europinis maumedis
I viso: 5102 SKIEPYNAS
	Paprastasis ą˛uolas
	Rieutinis lazdynas
	Paprastasis bukas
I viso: 1650 LAPUOČIAI KRŪMAI
	Baltoji sedula
	Bumaldo lanksva
	Paprastasis ligustras
	Geltonasis ˛irmedis
	Europinis pūkenis
	Gra˛ia˛iedė veigelė
SPYGLIUOČIAI KRŪMAI
	Paprastasis kadagys
	Vakarinė tuja
	Vakarinė tuja

I viso: 21200

Eil Nr.	Augalo pavadinimas	Reikalinga iauginti kiekį	Atstumai		Sodinukui tenkantis plotas cm	Produkojantis plotas m
Eil Nr.	Augalo pavadinimas	Reikalinga iauginti kiekį	Tarp eilių	eilutėse	Sodinukui tenkantis plotas cm	Produkojantis plotas m
II AUGYNAS
LAPUOČIAI MEDˇIAI
	Karpotasis ber˛as
	Vienapiestė gudobelė
	Uosialapis klevas
	Rūgtusis ˛agrenis
	Paprastasis uosis
SPYGLIUOČIAI MEDˇIAI
	Eglė dygioji
	Vakarinė tuja
	Balsaminis kėnis
	Duglaso pocūgė
	Juodoji puis
	Europinis maumedis

I viso: 10850

Eil Nr.	Augalo pavadinimas	Reikalinga iauginti kiekį	Atstumai		Sodinukui tenkantis plotas cm	Produkojantis plotas m
Eil Nr.	Augalo pavadinimas	Reikalinga iauginti kiekį	Tarp eilių	eilutėse	Sodinukui tenkantis plotas cm	Produkojantis plotas m
III AUGYNAS
SPYGLIUOČIAI MEDˇIAI
	Eglė dygioji
	Duglaso pocūgė
	Europinis maumedis

I viso : 7650

VI. BENDRO PLOTO APSKAIČIAVIMAS

Skirius	Reikalingas plotas m	Sejomainų laukų skaičius	Bendras plotas
Skirius	Reikalingas plotas m	Sejomainų laukų skaičius	m	ha
Daigynas		IV
Vegetatyvinio dauginimo skyrius		IV
Formavimo skiriai:
Krūmai		VI
I augynas		VI
II augynas		VI
III augynas		VI
Pagalbinė dalis
Motininis skirius

I viso: 28,89

Daigyno ir vegetatyvinio dauginimo skyriaus sėjomaina:

I. Juodas pūdimas

II. Daugiamečiai ˛oliai

III. Pirmų metų sėjinukai ir sodinukai

IV. Antrų metų sėjinukai ir sodinukai

Formavimo skyriaus sėjomaina:

I. Daugemetės ˛olės, I n.m.

II. Daugemetės ˛olės, II n.m.

III. Varpinių + anktinų miinys

IV. Pirmų metų sodinukai

V. Antrų metų sodinukai

VI. Trėčių metų sodinukai

VII. SĖKLOMIS DAUGINAMŲ AUGALŲ TEHNOLOGIJOS SUDARYMAS

Eil Nr.	Atliekami darbai	Agrotehniniai reikalavimai	Reikalingas inventorius
	Sėklų rinkimas	Renkame subrendusias sėklas	Rūsis, dė˛ės,
	Sėklų paruimas	Nuvalome (iimami i vaisių), Ai˛yklojė sėklas iai˛yti. Temperatūra turi būti 40^o Id˛iovinami 0,5 cm storio sluoksniu, ar d˛ioviklose 1-1,5 paros, iki +35^oC. Surūiojami. Stratifikojami.	Valomoji K 523 Ai˛yklos, d˛ioviklos, trijeris smėlis
	Laikymas	Laikoma 2 – 5 m geriausiai isilaiko hermetikose tarose, sandariai u˛daryti. Temperatūra turi būti 5-10^oC. Santykinė oro drėgmė nedidesnė 70 Sėklų drėgmė nedaugiau kaip 6	Tara laikymui, patalpos, įranga
	Dirvos ruimas: Rudenį 4.2 Pavasarį	Arimas 27 cm. Jvalom i dirvos pkt˛olės Supurianti vagos dugną. Akėjama Tręti: 80t/ha mėlo ir 60-90t/ha mineralinių tąų ir aparti. Kultivuojama 10-20cm kartu akėjant. Iliginamas pavirius Tręti: azotų.	Traktorius ‘Belarus’, plūgas ‘pacharj’ herbicidas ‘Rondapas’, plūgas ‘pacharj’ akėčios, trąos, plūgas, barstytuvai kultivatorius KOP-4,2 cilindriniai volai, trąos, barstytuvai
	Sėja	Sėjama anksti pavasarį, eilinų būdu. Eilėse nuo 0,5 iki 1,5 m, tarp eilių nuo 0,3 iki 1 m. Seti ne giliau 2 cm. Gausiai laistyti.	Sėjamosios laistytuvai.
	Mulčiojama	Paskleid˛iamas smėlis 1 cm sluoksnių, pavasari.	Smėlis
	Prie˛iūra ir retinimas	Tarpueiliai purenami Purkiami hirbecidais Sejinukų retinimas kas 3-4 cm Tręti mineraliniomis ar kompleksinėmis trąomis.	Plūgas ‘pacharj’ purktuvai, herbecidai Trąos
	Persodinimas kitais metais	Sodinami į II augyna, didesniais atstumais ir auginami dar kelėta metų, jai reikia perkeliami į III augyna.
	Realizavimas	Ikasimas, paruoimas pakavimui supakavimas, realizavimas	Pakuotės

Vegetatyvinių būdų DAUGINAMŲ AUGALŲ TEHNOLOGIJOS SUDARYMAS

Eil Nr.	Atliekami darbai	Agrotehniniai reikalavimai	Reikalingas inventorius
	Ūglių atskirimas nuo motininio augalo	Tinkamiausias laikas – ramybės būklė, kai nukrinta lapai. Nupjaunami auginiai nuo sveiko augalo.	Peiliai ar sekatoriai
	Auginių paruoimas	Spalio, lapkričio mėn. pjaunami audįniai istri˛ai iki pumpuro 1 cm. Palikti 20-30 cm stiebelio, virūnė nupjaunama 2 cm vir pumpuro.	Peiliai
	Susmaigstimas	Susmaigstame į paruota dirvą. Ikasam griovelį, pilam 20-30 cm drena˛o, po to pilama 10-15 cm smėlio ir durpių miinio (3:1 ar 2:1) sluoksnis. Pavirius ilyginamas ir u˛pilamas 3-5 cm rupaus smėlio sluoksnių į kurį įstatomi auginiai 10x5 cm atstumais. Paliejami ir u˛dengiami.	Smėlis ir durpės, polietilenine plėvele, laistytuvai.
	Perkelimas	Pavasarį perkeliami į auginimo skirių. Laistomi.	Laistytuvai
	Prie˛iūra	Karpymas, pikt˛olių naikinimas, tręimas.	ˇirklės, sekatoriai, herbecidai, trąos, ˛.ū. mainos.
	Realizavimas	Ikasimas Paruoimas pakavimui Supakavimas realizavimas	Pakuotės

M 1: 3000

II AUGYNAS

KRŪMAI

I AUGYNAS

III AUGYNAS

1- Daigynas

2- Vegetatyvinio dauginimo skirius

3- Pagalbinė dalys

4- Motininis skirius

LITERATŪRA

A. Navasaitis, M. Navasaitis. Lietuvos MEDˇIAI. – Vilnius “Mokslas” - 1979.

L. Janukevičius, V. Baronienė, S. Tamoauskienė. Med˛ių ir krūmų dekoratyvinės formos. – Kaunas “viesa” - 1994.

Dekoratyvinių augalų katalogas. – Trakai. – 2002.

P. Snarskis, V. Galinis. Vadovas Lietuvos dekoratyviniams med˛iams ir krūmams pa˛inti. – Vilnius “Mintis” - 1974.

L. Janukevičius. Spygliuočiai sodyboje. – Kaunas “Ūkininko patarėjas” – 2000.

Klaas T. Noordhuis. Sodo augalų enciklopedija. – Vilnius “Alma littera” – 2001.

V. Ramanauskas. Dendrologija. – 1973.

H. Simon. Sodas. – 1997.

V. Venskutonis. Sodininkystė. –Vilnius “Mintis” – 1966.

Konspektas

Politica de confidentialitate | Termeni si conditii de utilizare

DISTRIBUIE DOCUMENTUL

Vizualizari: 1789
Importanta:

Comenteaza documentul:

Te rugam sa te autentifici sau sa iti faci cont pentru a putea comenta

Creaza cont nou

Distribuie URL
https://www.scrigroup.com/limba/lituaniana/266/MEDELYNO-PROJEKTAS65498.php

Adauga cod HTML in site
<a href="https://www.scrigroup.com/limba/lituaniana/266/MEDELYNO-PROJEKTAS65498.php" target="_blank" title=" - https://www.scrigroup.com/limba/lituaniana/266/MEDELYNO-PROJEKTAS65498.php">Medelyno projektas</a>