ANTIKOS TEISĖ - Antikinių šalių teisėkūros institucijos ir teisės šaltiniai

2.Antikos teisė

Antikinių šalių teisėkūros institucijos ir teisės šaltiniai.

Tai yra graikų romėnų civilizacija, apėmusi Viduržemio ir juodosios jūros baseino valstybes ir gyvavusi I tūkst.. pr. Kr. iki I tūkst. po Kr. Palanki geografinė padėtis ir klimato sąlygos leido plėtotis amatams ir prekybai ir tai lėmė ankstyvą rinkos ūkio atsiradimą ir privačios nuosavybės gausėjimą.Spartėjo gyventojų turtinė diferenciacija, kuri skatino politinę kovą. Kuri leido pereiti prie aukštesnio valstybingumo lygio.

I tūkst.pr.Kr. graikų ir romėnų visuomenės org.rėmėsi svarbiausiais gimininės santvarkos institutais.:karaliumi seniūnų taryba ir tautos susirinkimu.Vėliau jie buvo pertvarkyti į respublikinės santvarkos institutus.Bet vėliau karalių valdžia buvo panaikinta(dėl bendruomeninių ryšių suirimo, aristokratinių šeimų opozicijos)7a pr.kr Atėnuose ir 6a pr. Kr.Romoje.Aristokratų valdžia Atėnuose išsilaikė iki Solono reformų ir galutinai panaikinta Klistenio. Romoje valdžia aristokratinį pobūdį išlaikė visą respublikos ankstyvąjį laikotarpį bet dėl Servijaus Tulijaus reformų plebėjai ėmė įgyti daugiau teisių pradedant teise dalyvauti tautos susirinkime.

Įstatymų leidybos institucijos Atėnuose

Dėl nepalankios geogr., padėties Atėnuose valdžios centralizacija buvo sunkiai įmanoma.Todėl panaikinus monarchiją, susikūrė vienas nuo kito izoliuoti miestai-valstybės, vad. POLIAIS.Tai buvo uždara organizacija, neapėmusi vergų ir svetimšalių, net kilusių iš piliečiams giminingų tautų.Tai buvo tarsi atskiri mikropasauliai su savo santvarka, tradicijomis, teise, taip pat vyravo įvairios valdymo formos: demokratija, aristokratija, oligarchija.Intensyviausiai poliai kūrėsi 6-5 a pr.Kr.

Ankstyvuoju valstybingumo laikotarpiu tautos susirinkimai nesugebėjo visiškai įsigalėti ir valstybės valdymą perleido gimininei ir turtinei aristokratijai.Atėnuose valdė EUPATRIDAI(gimininė bendruomenė) ir buvo DEMOSAS(atėniečių tauta).Jis buvo nušalintas nuo tiesioginio visuomenės reikalų tvarkymo ir turėjo teisę dalyvauti tautos susirinkime, kurio vaidmuo nuolatos mažėjo.

Atėnuose 5 a pr.Kr. sukurta demokratija-valstybė turi remtis visų piliečių aktyvumu ir piliečiai privalo turėti vienodas teises dalyvaujant valstybės valdyme.

TEISĖKŪROS INSTITUTAI ATĖNUOSE:įstatymų leidybos iniciatyvos teisė priklausė visiems, dalyvaujantiems tautos susirinkime: bet kuris atėnietis galėjo pateikti įstatymo projektą tautos susir.Jo nariais buvo 20 metų visateisiai atėniečiai vyrai.įstatymus priimdavo rankų pakėlimu.Projektai skelbiami viešai. taryba(10 terit.filų po 50 narių,filai renkami burtais ir 1 metams).Ji svarstydavo įstatymų projektus ir teikdavo juos tautos susirinkimui.taip pat buvo HELIEJA-aukšč.valstybės teismas, burtais sudaromas 1 metams.Ji turėjo teisę atmesti priimtą įstatymą.

Demokratijos trūkumai:I valstybines pareigas pareigūnai skirti ne rinkimais, o burtų keliu,pareigos tapo apmokamos, ribotam laikui, kolegialios. Atėmų demokratija negalėjo naudotis vergai, svetimšaliai(metekai) ir atėniečių moterys.

Atėnų teisės šaltiniai:

  Papročiai,tradicijos.(nerašytiniai)

  Tautos susirinkimų įstatymai(turėjo bendro pobūdžio normų) ir psefizmai(lietę pavienius asmenis ir konkrečius dalykus) Atsirado nuo 7 a pr kr

  Drakono įstatymai 621m pr kr

      Solono įstatymai 594m pr kr

Atėnų teisė

Teisės raida Graikijoje neperžengė ploių ribų ir ji rutuliojosi vietos papročių ir tradicijų pagrindu.Antikos teisei buvo būdingas PARTIKULIARIZMAS teisės margumas ir regioninis pobūdis).Įsitvirtinus poliams, teisės raida suaktyvėjo ir papročius, kurie iš kartos į kartą buvoperduodami žodžiu, pamažu pakeitė rašytiniai karalių įstatymai.atėnų teisė išsiskyrė ypatingu išplėtotumu ir ji darė įtaką kitų polių teisei, nors pati buvo nevienalytė ir neturėjo teorinių kinstrukcijų.Seniausias teisės šaltinis čia buvo paprotys ir tik nuo 7 a pr kr jį pakeitė įstatymas, kuris buvo teismų praktikoje atsispindėjusių papročių užrašymas.

Drakono įstatymas

Išleistas 621 m. pr kr Skirtas nusikaltimams ir bausmėms.Pasižymėjo labai griežtomis bausmėmis, daug kur taikoma mirties bausmė.Draudė kraujo kerštą, saugojo žudiką nuo kankinimo, savo gyvybę jis galėjo išsaugoti pasirinkdamas tremtį, arba kompensacijos mokėjimą.Skyrė tyčinį ir netyčinį nužudymą ir šiuo atveju numatė ištrėmimą arba gynybos atveju atleido nuo bausmės.Tai buvo teigiamas reiškinys, nes varžė eupatridų savivalę ir įvedė fiksuotą tvarką.

Solono įstatymai

Jis siekė panaikinti skolas ir skolinę vergovę.įvykdė SEISACHTIJĄ skolinių prievolių panaikinimas)Taip pat likvidavo monopolinę eupatridų galimybę eiti valst.pareigas,palietė valstybės valdžios organizaciją regl.naujus civiliniu teisiniu santykius, davė akstiną prekybos ir amatų plėtotei.Jis panaikino Drakono įst.išsk. kelias nuostatas dėl nužud.Nuo tada Atėnų teisė nebuvo sisteminama ir perduodama iš kartos į kartą žodžiu.

Pagrindiniai teisės institutai

NUOSAVYBĖvisa nuosavybė buvo sutelkta valstybės rankose.Ji buvo atiduodama naudotis privatiems asmenims, kuire buvo laikomi tos nuosavybės savininkais.Buvo skiriamas turto valdymas(faktinis turto turėjimas su teise juo naudotis) ir nuosavybė(reiškia turto valdymą ir disponavimą juo).Žemė galėjo būti privati ir valstybinė.Bet privati žemė nuvo laikoma suteikta valstybės, o valstybinė gyvavo privatinės nuosavybės forma.Žemės negalėjo turėti metekai.

PRIEVOLĖS jos gali kilti iš sutarčių(laisvosios) ir deliktų(nelaisvosios).Svarb.sutartys sudaromos raštu.Pasirašo arba 2 pusės arba 1 įsipareigojanti pusė.Sutarties įvykdymo užtikrinimui taikytas turto įkeitimas(kiln.turtas iš karto perduodamas valdyti kreditoriui ir jei skol.nevykdo sutarties jį parduoda);taip pat HIPOTEKA (žemės įkeitimas, kai skolininkas galėdavo naudotis tik ne disponuoti įkeista žeme)ir rankpinigiai(pirkėjas nevykdydamas sutarties netekdavo rankpinigių, o pardavėjas mokėdavo 2gubai) bei laidavimas(trečiųjų asmenų įsipareigojimas materialiai atsakyti vienai iš šalių)Prievolės iš deliktų kildavo padarius žalą svetimam turtui.Reikėdavo kompensuoti padarytą žalą.Jei žalą padaro vergas atsiteisiama juo pačiu, o vaiko padarytą žalą atlygina tėvas

SUTARTYS

z      Pirkimo pardavimo(objektas galėjo būti kilnojamas ir nekilnojamas turtas.Būtina sąlyga kaina, išreikšta pinigais ar kt. vertybėmis)

z      Nuomos sutartis(Objektas –kilnojamas ir nekilnojamas turtas.Paplitusi pastatų nuoma, nes metekai jų negalėjo įsigyti nuosavybėn ir gyveno nuomotose patalpose.Žemės nuomos laikas 1-3m.bet valstybė praktikavo ilgalaikę 40m. ar iki gyvos galvos žemės nuomą.pagr.sąlyga laiku sumokėti nuompinigius)

z      Paskolos sutartis(Duodama už palūkanas, bet buvo žinoma ir beprocentinė paskola)

z      Bendrovės sutartis(Žmonių grupė susitaria kuo nors verstis naudojant pačių įdėtas lėšas.Pelnas-pagal sutarties taisykles arba proporcingai kiekv. įmokėtoms lėšoms)

z      Samdos, rangos, pasaugos, panaudos sutartys

SANTUOKA:sudaroma vedybų sutartis tarp jasunikio ir nuotakos šeimos galvos.Moters vaidmuo pasyvus.Vyras turėjo mokėti už nuotaką, ji dažniausiai gaudavo kraitį.Ištekėjusi patekdavo vyro ir tėvo valdžion.Daugpatystė ir nesantuokinis gyvenimas neleidžiami.Ištuoka vyrui laisva išsk.atv.kai skiriasi ne dėl žmonos neištikimybės turi grąžinti kraitį.ištuoka žmonai suteikiama sunkiau.Turtą paveldėdavo sūnus,o jo nesant dukros.Jei nebūdavo tiesioginių paveldėtojų, tai paveldėdavo šoniniai-broliai, sūnėnai, dėdės,pusbroliai.Žinomas paveldėjimas pagal testamentą-negalėdavo sudaryti moterys ir nepilnamečiai ir tie, kurie turėdavo teisėtų vyriškos lyties palikuonių, nes palikimas tekdavo jiems.Turėdamas dukrą testatorius galėjo užrašyti palikimą kitam asmeniui su sąlyga, kad jis ves jo dukrą.

NUSIKALTIMAI IR BAUSMĖS:jie reglamentuoti pakankamai primityviai, leistas kraujo kerštas ir savateismis. Sąlygiškai skiriami nusikaltimai valstybei ir asmeniui.Sunkiausi nusikaltimai yra valst.išdavimas, kėsinimasis į demokratiją, bedievystė, dievų įžeidimas, šventyklos turto vagystė.Nužudymas, šmeižtas, įžeidimas,neištikimybė, pagrobimas,vagystė viešoje vietoje buvo laikomi tiek nusik. valst. tiek asmeniui.Teisminis persekiojimas pradedamas nukentėjusiojo iniciatyva arba bet kurio kito asmens suinteresuoto nusikaltėlio nubaudimu.Tai koma mirties bausmė, kūno bausmės tik vergams.Taikoma ATIMIJA( teisės dalyvauti tautos susirinkime ir eiti valstybines pareigas atėmimas), pavertimas vergu, baudos ir turto konfiskavimas.

Senovės Romos įstatymų leidybos institucijų raida ir teisės šaltiniai.

Romoje valdė PATRICIJAI(turtingų šeimų klanas, valdęs daug žemės) ir buvo PLEBĖJAI(turėjo pareigas valstybei ir sudarė ginkluotąsias pajėgas, nuo patricijų juos skyrė socialinė ir politinė praraja).Romoje derinosi aristokratija ir demokratija,bet kilmingieji vis vien turėjo vyraujančią padėtį valstybėje.nuo 494 m pr. Kr. įsteigta tautos tribūno pareigybė siekiant ginti plebėjų teises nuo patricijų savivalės. Jie turėjo veto teisę sulaikyti nuo tam tikrų potvarkių vykdymo, bet neturėjo imperatyvios valdžios.

ROMOS ĮSTATYMŲ LEIDYBOS INSTITUCIJOS

Tautos susirinkimai (komicijos):

CENTURIJŲ KOMICIJOS(susirinkimai, kuriuose balsuojama šimtinėmis.Tai karinio pob. Vnt. Sudaryti iš karių( patricijų ir plebėjų) pagal jų turtinę padėtį.Pagr.f-ja:priimti įstatymus)

TRIBŲ KOMICIJOS(juose buvo balsuojama tribomis.Sudarė arba visi pilnameč.arba tik plebėjai ir tada jos vadinosi tautos sueigomis.Iš pradžių jos rinko tik žemesnio rango pareigūnus, bet nuo 3 a pr kr.sprendimai pradėti kvalifikuoti kaip tautos nutarimai, turintys įstatymo galią.)

KURIJŲ KOMICIJOS(jose balsuota kurijomis ir jas sudarė tik patricijai.Jos karalių laikot. buvo vienintelės komicijos, o po Servijaus tulijaus reformų panaikintos)

Senatas(nuolatinė valstybės valdžios institucija, svarbiausia Romos visuom.gyvenime.Tai konsultacinė institucija, kurios nutarimai vad.SENATUSKONSULTAIS. Priimant įstatymą bet kuriuo atveju lemiamą reikšmę turėjo Senato nuostata.jo narių sąrašus 5 metams sudarydavo specialus magistratas-cenzorius, įtraukdamas kilimingiausius ir turtingiausius narius.esant nepaprastai padėčiai šalyje, Senatas gali skirti diktatorių, bet ne ilgiau nei 6 mėn.ir suteikti jam neribotą valdžią.)

Magistratūra(pagr.principai:terminuotumas, kolegialumas, atsakomybė, renkamumas tautos susirinkime, neatlyginamumas.Tai įvairios valstybės pareigybės(magistratai))

ROMOS TEISĖS ŠALTINIAI:

  PAPROČIAI(seniausios teisinio pobūdžio taisyklės, atsirandančios ir tobulėjančios tautos gyvenime)

  DVYLIKOS LENTELIŲ ĮSTATYMAI(sutvarkytas papročių teisės rinkinys, sudarytas iš trumpų taisyklių ir draudimų,surašytų 12 lentelių.Pasirodė dėl patricijų ir plebėjų kovos, nes patricijai naudojosi monopoline teise eiti valstybines pareigas ir nepaisydami plebėjų interesų aiškino nerašytas papročių normas.Šis įstatymas teisės kūrimą sutelkė tautos susirinkimo rankose)

  TAUTOS SUSIRINKIMŲ ĮSTATYMAI(jie rėmėsi laiko patikrinta teismų praktika)

  PRETORIŲ EDIKTAI(nuo 3 a pr kr.Jie buvo privalomi.Pretoriai nurodydavo teisės formules, kuriomis vadovaudamiesi jie turėjo įvesti tvarką)

  SENATUSKONSULTAI(principato laikotarpiu)

  IMPERATORIŲ KONSTITUCIJOS(tai yra aktai, leidžiami tautaijiems perdavus įstatymų leidybos teisę.Tai buvo pagr. teisės šaltinis dominato laikotarpiu it konst. Galiojo ne tik miestuose ar provincijose, bet ir visoje Romos imperijos teritorijoje.)

  SALVIJAUS JULIJANO EDIKTAS 2a.(tai paskutinis Romos pretorius ir jo išleistas ediktas buvo susistemintas pretorių ediktų rinkinys)

  PAPINIANO,PAULIAUS,ULPIANO,GAJAUS,MODESTINO teisiniai teiginiai(tai autoritetingiausi 2-3a teisininkai.Juos išvardino Valentinianas III.)

Teisės kultas Romoje

Teisės raidos laikotarpiai

  Seniausias 6-3a pr kr)Teisė archainė,siaurai tautinė polio, primityvi, neišplėtota

  Klasikinis(3 a pr kr-3 a)Teisė tobuliausia ir labiausiai išplėtota

  Poklasikinis(4-6 a)tai teisės siteminimo pabaiga.

Teisės periodizacija:

  Kviritų teisė(tai seniausioji teisė.Ji ėmė galioti visiems piliečiams ir netrukus vadinta civiline arba pilietine.menkai išvystyti prekiniai piniginiai santykiai ir teisė pasižymėjo senomis tradicijomis, formalizmu, ritualais.)

  Pretorių teisė(kviritų teisė pritaikoma kintančioms gyvenimo sąlygoms.Pretoriai panaikino jos formalizmą, pripažindami šalių lygiateisiškumą, teisingumą, padėjo klasikinės teisės pagr.Atsirado pagarba teisei ir įstatymui.)

  Peregrinų teisė(tai svetimšalių teisė.Ji sukurta siekiant derinti romėnų ir svetimšalių teisinius interesus.Peregrinų pretorius turėjo pripažinti visai naujas teisnes realijas ir jo veiklos rezultatuRomėnų teisės kodifikavimas.Gregoriano ir Hermogeniano kodeksas.Teodosijaus kodeksas.Justiniano kodifikacija ir jos struktūra.

Gregoriano ir Hermogeniano kodeksai.(3-4a)Pirmą kartą panaudota kodekso kaip įstatymų rinkinio sąvoka.Surinkti Romos imperatorių galiojusių konstitucijų 196-365 m. tekstai.Tai buvo neoficialus dok. Bet praktiškai įgijo oficialių teisės šaltinių reikšmę.

Teodosijaus kodeksas.(438m)Surinktos Romos imperatorių konstitucijos nuo Konstantino ( 312 m.).Kodeksą sudarė 16 knygų, o kiekv. į titulus skirtus tam tikroms teisės sritims.Galiojo abiejose Romos imperijose.

Justiniano kodeksas.(528-534m)Tai pati išsamiausia romėnų kodifikacija, susisteminusi visą teisės medžiagą nuo 12 lentelių įstatymų iki paskutinių imperatorių konstitucijų.Įtrauktos ne tik imperatorių konstitucijos, bet ir teisininkų mintys.

  DIGESTAI(PANDEKTAI)Romos teisininkų mintys prilygintos imperatorių įstatymams.Atrinkti teisininkų, kurių nuomonės laikytos privalomomis, tekstai, jie susisteminti.Sudaro 50 knygų.Daug fragmentų paimta iš Ulpiano, Pauliaus, Papiniano, Julijano, Pomponijaus, Modestino.parašyti lotyniškai, terminai graikiškai.Daug dėmesio privatinei teisei, daiktinei teisei, sutartims, santuokai paveldėjimui.Atsispindi pretorių teisės ir civilinės susiliejimas.Nedaug vietos viešajai teisei(nusikaltimai, bausmės, teismo procesas, miestų valdymas, iždas),minimi tarptautinės teisės dalykai(užsieniečių statusas, karas, pasiuntiniai)Tai svarbiausia kodif. dalis, Pagrindą sudarė Gajaus jau išleisti kūriniai(161m.), taip pat Marcijaus, Pauliaus ir Ulpiano institucijos.Teismams ši dalis buvo privaloma kaip galiojanti teisė.Pateikta trumpa privatinės teisės apžvalga, gvildenama baudžiamoji teisė ir procesas.Institucijos sudarytos pagal principą suskirstant teisę į tris dalis, regl. asmenų teisinę padėtį, daiktus ir proceso formas.Sudaro 4 knygos.1- skirta asmenims, bendros žinios apie teisę ir teisingumą, santuoką, tėvo valdžią, globą ir rūpybą.2-daiktinei teisei, daiktų klasif.,savybės, įgijimo b.3-prievolės, kylančios iš sutarčių prievolės, kylančios iš deliktų.Baigiamojoje dalyje- žmonių pareigos ir nusikaltimai.

  KODEKSAS(534m)Sudarė atnaujintos ir sutrumpintos imperatorių konstitucijos išleistos 117-534m.Sudarė 12 knygų.1-bažnytinei teisei ir krikšč.teologijai privatinė teisė nusikaltimai ir bausmės valst. valdymas

vėliau tapusi pagr. romėnų teisės studijų šaltiniu.Florencijos rankraštis 6-7 a.

  INSTITUCIJOS(PAGRINDAI)Tai elementarus teisės vadovėlis pradedantiems teisininkams

M.Maksimaitis “Užsienio teisės istorija”