Scrigroup - Documente si articole

Username / Parola inexistente      

Home Documente Upload Resurse Alte limbi doc  
BulgaraCeha slovacaCroataEnglezaEstonaFinlandezaFranceza
GermanaItalianaLetonaLituanianaMaghiaraOlandezaPoloneza
SarbaSlovenaSpaniolaSuedezaTurcaUcraineana

įstatymaiįvairiųApskaitosArchitektūraBiografijaBiologijaBotanikaChemija
EkologijaEkonomikaElektraFinansaiFizinisGeografijaIstorijaKarjeros
KompiuteriaiKultūraLiteratūraMatematikaMedicinaPolitikaPrekybaPsichologija
ReceptusSociologijaTechnikaTeisėTurizmasValdymasšvietimas

Pardavimų ir pirkimų apskaita

Apskaitos



+ Font mai mare | - Font mai mic



DOCUMENTE SIMILARE



Pardavimų ir pirkimų apskaita

Išsianalizavę šį skyrių, turėtumėte:



  • Mokėti apskaičiuoti parduotų prekių savikainą;
  • Mokėti paskaičiuoti bendrojo ir grynojo pelno rodiklį;
  • Žinoti atsargų apskaitos būdus ir mokėti juos taikyti apskaitoje;
  • Mokėti atlikti materialinių vertybių inventorizaciją; Mokėti nustatyti rezultatą.
  • Mokėti kalkuliuoti kainas prekybinėje įmonėje.Sugebėti jas analizuoti.

1.Prekybinės veiklos esmė

Kiekvienos įmonės veiklos tikslas – parduoti prekes ir iš to uždirbti pajamų bei pelno. Sąvoka :prekės”reiškia ne tik tai, kas guli parduotuvės vitrinoje ar sandėlyje.. Finansinėje apskaitoje prekėmis laikoma visa tai, ką pardavusi įmonė uždirba pajamas. Prekėmis laikoma taip pat ir klientams suteiktos paslaugos ir įmonėje pagaminta produkcija, skirta parduoti (ar jau parduota) tretiesiems asmenims.

Prekių sąvoka apskaitoje


Įmonės turtas padidėja:

  • pardavus prekes;
  • susidarius pirkėjų įsiskolinimui;
  • už išankstinius apmokėjimus pirkėjų, kai pardavėjas gauna pinigus už įsipareigojimą patiekti prekes.

Kiekvienas pirkėjas stengiasi kuo ilgiau disponuoti pinigais, todėl pasitaiko, kad už prekes atsiskaito pavėluotai. Vienintelis būdas, leidžiantis neprievartiniu būdu paspartinti pirkėjų atsiskaitymus su tiekėjais, yra specialių nuolaidų suteikimas Finansinės apskaitos požiūriu nuolaidas galima būtų suskirstyti:

suteikiamas prekių (paslaugų) pardavimo momentu;

suteikiamas pardavus prekes (po tam tikro laiko).

Prekių pardavimo metu suteikiamos nuolaidos paprastai išskiriamos pardavimo dokumentuose (sąskaitose faktūrose), kartu nurodoma ir galutinė kaina. Todėl prekių pardavimo metu suteikiamos nuolaidos finansinėje apskaitoje neregistruojamos. Galima netgi teigti, kad jos finansinėje apskaitoje ir neegzistuoja. Tokios nuolaidos gali būti registruojamos tik menedžmento apskaitos tikslais ir tik tam skirtose sąskaitose, kai įmonės vadybininkams svarbi ši informacija.

Finansinėje apskaitoje registruojamos tik nuolaidos, suteiktos (gautos) jau po prekių pardavimo (pirkimo), tai yra tuomet, kai pats nuolaidos faktas ir suma išaiškėja užregistravus pardavimo ir pirkimo operacijas. Kadangi dėl to keičiasi ir prekių įsigijimo savikaina (pirkėjo apskaitoje), ir pardavimo pajamos (pardavėjo apskaitoje), duomenis būtina pakoreguoti. Būtent patikslinantysis įrašas ir fiksuojamas buhalterinėse sąskaitose.

Nuolaidos suteikiamos po prekių pardavimo fakto, nėra labai populiarios, tačiau jas galima būtų išskirti į tokias grupes

Dažniausiai jos suteikiamos pirkėjams, per tam tikrą laikotarpį nupirkusiems daug prekių. Todėl jos dar vadinamos apyvartos nuolaidomis. Pavyzdžiui, prekybos sąlygose gali būti numatyta, kad pirkėjai, per tris mėnesius nupirkę prekių daugiau kaip už 100000 Lt, gaus 5 proc. nuolaidą, kuri bus pritaikyta ir jau parduotų prekių kainai.

Nuolaidos taip pat gali būti suteikiamos kaip kompensacija už sutartinių įsipareigojimų įvykdymą ne laiku ar nekokybiškai. Pavyzdžiui, įmonė sudarė sutartį su spaustuve dėl reklaminių lankstinukų spausdinimo. Atsiskaičius už įvykdytą užsakymą paaiškėjo, kad dalis lankstinukų brokuoti. Spaustuvė, pripažindama užsakymą atlikusi netinkamai, įsipareigojo nekokybiškus lankstinukus perspausdinti, o visam (jau apmokėtam) užsakymui pritaikyti 10 proc. nuolaidą.

Diskontų taikymas. Tai prekių pardavimas skolon , suteikiant pirkėjui galimybę vienašališkai tam tikru procentu sumažinti mokėtiną sumą, jeigu jis pinigus sumokės anksčiau nustatyto laiko. Diskonto formulė:

J / K , n D
  • J – tai procentai, kuriais pirkėjas atsiskaitydamas už pirktas prekes turi teisę sumažinti prekių kainą.
  • K – tai laikotarpis (kalendorinis dienų skaičius), kurio metu pirkėjui suteikiama galimybė pasinaudoti diskontu.
  • D – normalus atsiskaitymo laikotatpis.
  • n – reiškia, kad atsiskaitant per tiek dienų, kiek nurodyta po simbolio, joks diskontas netaikomas.

Pavyzdžiui: 2 / 10, n 30, 3 / 15, n 60, ir t.t. n 30, n 60, ir t.t.

Jeigu sąskaitoje faktūroje skiltyje Mokėjimo sąlygos yra įrašyta n 30, tai reiškia, kad diskontas yra netaikomas, o normalus atsiskaitymas yra 30 dienų.

Visos nuolaidos, suteikiamos po prekių pardavimo momento, išaiškėja tik po tam tikro laiko nuo prekių ar kito turto pardavimo. Nuolaidų suteikimo negalima laikyti nei anksčiau atliktos operacijos atšaukimu, nei išrašytų dokumentų taisymu. Tiesiog tai kita (atskira) operacija. Todėl, remiantis VMI viršininko 2001.06.01. įsakymu Nr.129 tokioms operacijoms būtina išrašyti patikslinančią sąskaitą faktūrą arba PVM sąskaitą faktūrą.). Jų privalomi rekvizitai pateikti lentelėje:

Nuolaidų suteikimą pagrindžiančios tikslinančios sąskaitos faktūros būtinieji rekvizitai:

Privalomi rekvizitai:

  • apskaitos dokumento pavadinimas;
  • apskaitos dokumento surašymo data.
  • ūkinės operacijos turinys;
  • ūkinės operacijos matavimo rodikliai;
  • ūkinės operacijos kiekinė ir piniginė išraiška (sumos tikslinamajame dokumente rašomos su minuso ženklu).
  • asmenų, atlikusių ūkinę operaciją ir atsakingų už jos atlikimą bei teisingą įforminimą, pareigos, vardai, pavardės, parašai.

Privalomi papildomi rekvizitai:

  • sąskaitos faktūros (PVM sąskaitos faktūros) serija ir numeris;
  • pardavėjo kodas (jeigu rašoma PVM sąskaita faktūra, tuomet PVM mokėtojo kodas) ir adresas.
  • pirkėjo pavadinimas ir kodas;
  • prekės pavadinimas;
  • prekės kaina (sumos tikslinamajame dokumente rašomos su minuso ženklu);
  • PVM tarifas ir suma (kai rašoma PVM sąskaita faktūra).

Papildomi tikslinančios sąskaitos faktūros rekvizitai:

  • žodis “Patikslinanti”;
  • tikslinamos ankstesnės sąskaitos faktūros išrašymo data, serija ir numeris (kai tikslinama daug sąskaitų, vietoj šių duomenų nurodomas laikotarpis, per kurį išrašyti dokumentai yra tikslinami);
  • tikslinimo priežastis.

Ūkinės veiklos nuoseklumo požiūriu įmonė perka jos veiklai reikalingų atsargų arba žaliavų. Joms pirkti išleidžiami pinigai arba kitas įmonės turtas. Vadinasi, daromos išlaidos, kurios visos arba jų dalis, tenkanti per ataskaitinį laikotarpį parduotoms prekėms, tanpa sąnaudomis. Tačiau, kaip žinome, pirkėjai tiekėjams kartais apmoka ne iš karto, o po tam tikro laiko, aptarto pardavimo – pirkimo sutartyse. Tokiu atveju įmonė disponuoja ne tik savo, bet ir prekių pardavėjo turtu, nes atsiranda jos įsiskolinimas prekių tiekėjui.. Šis įsiskolinimas parodomas balanso Nuosavybės ir įsipareigojimų dalyje, atitinka padidėjusią trumpalaikio turto sumą balanso Turto dalyje. Apskaitininkai šio tipo operacijas vadina pirkimo išlaidomis arba tiesiog pirkimais.

Bendraisiais pirkimais vadinama suma, kurią pirkėjas turėtų sumokėti pardavėjui, jeigu pirkimams nebūtų taikomas diskontas arba jo galiojimo terminas pasibaigęs bei nėra prekių grąžinimų ar nukainojimų.

Jei pirkėjas pasinaudoja pardavėjo tam suteikta diskontavimo teise arba nukainoja ar grąžina prekes pardavėjui, pirkimų apimtis sumažėja, o patys pirkimai vadinami grynaisiais pirkimais. Vadinasi, grynųjų pirkimų apimtį galima apskaičiuoti taip:

Bendrieji pirkimai

- Pirkimo diskontai

- Prekių grąžinimai

- Prekių nukainojomai

_____ _______ ______ _________

= Grynieji pirkimai

Visos prekės, pirktos per ataskaitinį laikotarpį, vadinamos perparduoti skirtomis prekėmis.Tačiau visada yra per praeitus laikotarpius neparduotų prekių likučių, todėl bendruoju atveju perparduoti skirtos prekės išreiškiamos tokia lygybe:

Perparduoti skirtų prekių likutis laikotarpio pradžioje

+ Grynieji pirkimai

= Perparduoti skirtos prekės

Perparduoti skirtos prekės apskaičiuojamos jų savikaina, t.,y., tokia kaina, kokia pati įmonė nusipirko šias prekes.Kitaip tariant, pirktų prekių savikaina rodo, kokias sąnaudas patyrė įmonė pirkdama šias prekes. Dalis nupirktų prekių visada lieka įmonėje. Šis atsargų kiekis kartais dar vadinamas pereinamuoju likučiu.Taigi, atėmę atsargų likutį laikotarpio pabaigoje, gausime parduotų prekių savikainą ( antrą Pelno (nuostolio) ataskaitos straipsnį).

Perparduoti skirtų prekių likutis laikotarpio pradžioje

+ Grynieji pirkimai

= Perparduoti skirtos prekės

- Perparduoti skirtų prekių likutis laikotarpio pabaigoje

= Parduotų prekių savikaina

Į pirktų prekių savikainą yra įskaičiuojamos ir prekių atsivežimo išlaidos. Todėl prie grynųjų pirkimų pridedamos prekių atsivežimo išlaidos:

Grynieji pirkimai

+ Prekių atsivežimo išlaidos

_____ _______ ______ _____________

= Per ataskaitinį laikotarpį įsigytų prekių savikaina

Prekių atsivežimo sąnaudos sudaro sudėtinę parduotų prekių savikainos dalį. Jos paprastai ir rodomos Pelno (nuostolio) ataskaitoje šių sąnaudų sudėtyje, neišskiriant jų atskira eilute. Tačiau apskaitoje prekių atsivežimo išlaidos būtinai turi būti kaupiamos atskiroje sąskaitoje.

Praktikoje laikomasi nuostatos, kad visos tam tikro laikotarpio prekių atsivežimo išlaidos įskaičiuojamos į įsigytų per tą laikotaroį prekių savikainą, ir į parduotų per tą patį laikotarpį prekių savikainą, nekreipiant dėmesio į prekių likučius laikotarpio pabaigoje. Kitaip tariant, prekių atsivežimo išlaidos yra sutapatinamos su sąnaudomis.

Pardavus įsigytas prekes arba suteikus paslaugas, gaunami pinigai arba pardavėjas parduoda prekes skolon.Kitaip tariant, uždirbamos pajamos, kurios ir fiksuojamos jų uždirbimo momentu. Šios pajamos vadinamos pardavimų pajamomis arba tiesiog pardavimais.

Bendraisiais pardavimais vadinama suma, kurią pirkėjas sumoka, jei jam nesuteikiamas diskontas ar juo nepasinaudoja, pirktos prekės nenukainojamos ir negrąžinamos.

Jeigu pirkėjas pasinaudoja suteikta diskonto galimybė, dėl tam tikrų priežasčių grąžina ar nukainoja pirktas prekes, tuomet pardavimo apimtis mažėja, o patys pardavimai vadinami grynaisiais pardavimais.

Bendrieji pardavimai

- Pardavimo diskontai

- Prekių grąžinimai

- Prekių nukainojimai

_____ _______ ______ _________

= Grynieji pardavimai

Remiantis ūkinės veiklos nuoseklumu, pirmiausia prekės nuperkamos. vėliau parduodamos. Vadinasi, pirmiausiai padaromos išlaidos prekėms pirkti. o vėliau uždirbamos pajamos.

Būtina įsidėmėti: Pajamas su sąnaudomis buhalteriai lygina atvirkščiu negu ūkinės veiklos nuoseklumu: pirmiausia nustato pajamas, po to su jomis palygina sąnaudas, kurios buvo patirtos uždirbant šias pajamas

Palyginę per ataskaitinį laikotaepį uždirbtas grynąsias pardavimų pajamas su parduotų prekių savikaina, apskaičiuosime bendrojo pelno rodiklį.

Grynieji pardavimai

- Parduotų prekių savikaina

_____ _______ ______ _____________

= Bendrasis pelnas

Prekybos įmonėse parduotų prekių savikaina sudaro didžiąją sąnaudų dalį.Tačiau tose įmonėse patiriamos ne tik prekių pirkimo ir su juo tiesiogiai susijusios sąnaudos, kurios ir yra parduotų prekių savikaina. Veikianti įmonė turi ir kitų išlaidų, kurios tiesiogiai nesusijusios su parduotų prekių pirkimu, bet reikalingos tam, kad įmonė galėtų normaliai funkcionuoti – pirkti ir parduoti prekes. Šių išlaidų dalis, tenkanti ataskaitinio laikotarpio pardavimams, vadinama įmonės veiklos sąnaudomis.Jos mažins uždirbtą pelną.

Grynieji pardavimai

- Parduotų prekių savikaina

_____ _______ ______ _____________

= Bendrasis pelnas

- Veiklos sąnaudos

_____ _______ ______ ______________

= Grynasis pelnas iki apmokestinimo

- Pelno mokesčio sąnaudos

__________ ______ ____

= Grynasis pelnas

Įmonės veiklos sąnaudas sudaro:

  • materialinės ir joms prilygintos sąnaudos, įskaitant ir komandiruočių išlaidas.
  • ilgalaikio turto nusidėvėjimas;
  • išlaidos darbo apmokėjimui;
  • įmokos socialiniam draudimui;
  • draudimo įmokos, nustatytos Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo;
  • mokesčiai (žemės mokestis, kelių mokestis, aplinkos teršimo mokestis), rinkliavos bei kitos privalomos įmokos, nustatytos  Lietuvos Respublikos įstatymais, išskyrus PVM mokamą į biudžetą.
  • palūkanos už valstybinio kapitalo naudojimą.

2. Nuolat apskaitomų atsargų būdas

Šio būdo esmė yra ta,kad apskaitininkai sąskaitose fiksuoja kiekvieną atsargų (prekių) pirkimo bei pardavimo atvejį. Šį būdą tikslingiausia taikyti toms įmonėms, kurios prekiauja nedideliais brangių prekių kiekiais,pvz.,perparduoda automobilius, prekiauja antikvarinėmis prekėmis ir pan. Naudojant šį būdą, prekių likutis laikotarpio pabaigoje yra išvestinis dydis, tai matyti ir pavyzdyje:

Oper.

Nr.

Turinys

Kiekis

Suma

Pieštukai ataskaitinio laikotarpio pradžioje

100

200

Per ataskaitinį laikotarpį nupirkti pieštukai

Per ataskaitinį laikotarpį parduotų pieštukų kiekis ir savikaina

- 800

Pieštukai ataskaitinio laikotarpio pabaigoje

Vadinasi, naudojant šį būdą, mes visada galime sužinoti, koks neparduotų prekių likutis yra pas materialiai atsakingą asmenį.. Pagrindinės sąskaitų korespondencijos yra:

Prekes įsigijus už grynus pinigus:

D 204 Prekės

K 27 Pinigai

Prekes įsigijus skolon:

D 204 Prekės

K 450 Skolos tiekėjams

Prekes pardavus, surašoma dviguba korespondencija:

1) D 27 Pinigai arba D 240 Pirkėjų skolos

K 500 pardavimai

Fiksuojamas pajamų, pardavus prekes, padidėjimas

D 600 Parduotų prekių savikaina

K 204 Prekės

Fiksuojamas prekių sumažėjimas ir parduotų prekių savikainos . padidėjimas.

Ataskaitinio laikotarpio pabaigoje sta 500 Pardavimai ir sta 600 Parduotų prekių savikaina uždaromos naudojant sąskaitątą 39 Pajamų ir sąnaudų suvestinė..

Taikant šį metodą, būtina atlikti turimų prekių inventorizaciją, kadangi vien nuolatinė apskaita dar neapsaugo nuo šių prekių grobstymo ar kokių nors natūralios netekties atvejų, pvz.,džiūvimo, nubyrėjimo, sudužimo ir pan.

Sąskaitų Nr: 204, 27, 240, 450 likučių sumos patenka į balansą, o sąskaitų Nr 500, 600 apyvartos patenka į Pelno (nuostolio) ataskaitą. Todėl, naudojant šį būdą, nebūtina atlikti koregavimų.

Šis metodas patogus, esant kompiuterinei apskaita

3. Periodiškai apskaitomų atsargų būdas

Oper.

Nr.

Turinys

Kiekis

Suma

Pieštukai ataskaitinio laikotarpio pradžioje

100

200

Per ataskaitinį laikotarpį nupirkti pieštukai

Pieštukai ataskaitinio laikotarpio pabaigoje (rasta inventorizacijos metu)

Per ataskaitinį laikotarpį parduotų pieštukų kiekis ir savikaina



Naudojant šį metodą, parduotų prekių savikaina yra išvestinis dydis, apskaičiuojamas iš kitų rodiklių (žiūr.lentelę) Pati sta “Prekės” naudojama tik du kartus per visą ataskaitinį laikotarpį – užfiksuojant joje prekių likučius ataskaitinio laikotarpio pradžioje ir ataskaitinio laikotarpio pabaigoje. Jų kiekį sužinome šiuos likučius suskaičiuojant inventorizacijos būdu kiekvieno ataskaitinio laikotarpio (dažniausiai metų) pabaigoje.

Inventorizacija – tai daiktinis, kiekinis vertybių suskaičiavimas.

Periodiškai apskaitomų atsargų būdo esmė, kad kiekvieną kartą įsigijus prekybinių atsargų, šį faktą reikia užfiksuoti 602 Pirkimai sąskaitoje.

Prekes įsigijus už grynus pinigus:

D 602 Pirkimai

K 27 Pinigai

Prekes įsigijus skolon:

D 602 Pirkimai

K 450 Skola tiekėjams

Pirkdami prekes, išleidžiame pinigus, kitaip tariant, darome išlaidas, kurių didžioji dalis per ataskaitinį laikotarpį turėtų uždirbti įmonei pajamas: tapti viena iš sąnaudų rūšių – parduotų prekių savikaina

Naudojant šį būdą, būtina daryti koreguojančius įrašus. Pasinaudosime lentelės duomenimis:

Koreguojantys įrašai atliekami naudojant 600“Parduotų prekių savikaina” sąskaitą.

D 600 Parduotų prekių savikaina 200

K 204 Prekių likutis laikotarpio pradžiai 200

D 600 Parduotų prekių savikaina 2000

K 602 Pirkimai 2000

600“Parduotų prekių savikainos” sąskaitoje sukaupiama visa per ataskaitinį laikotarpį parduoti skirtų prekių savikaina. Tuo tarpu 204“Prekių” sąskaitoje likutis lygus 0, o tai neatitinka tikrosios padėties, nes rasta inventorizacijos metu 300 pieštukų, kurių vertinė ušraiška 600 Lt.Surašome korespondenciją:

D 204 Prekės 600

K 600 Parduotų prekių savikaina 60

D 204 Prekės K D 600 Parduotų prekių savikaina K D 602 Pirkimai K


Lik. 200 1) 200 1) 200 Lik. 2000 2) 2000

2) 2000

3) 600

Ap..2200 3) 600 Lik. 0

Lik. 600

Lik.1600

Pati 600”Parduotų prekių savikainos” sąskaita uždaroma su 39”Pajamų ir sąnaudų suvestinė” sąskaita.

D 39 Pajamų ir sąnaudų suvestinė 1600

K 600 Parduotų prekių savikaina 1600

Beje, dauguma įmonių gali nenaudoti tarpinės 600”Parduotų prekių savikainos sąskaitos periodiškai apskaitomų atsargų apskaitai, bet analogiški įrašai 204 “Prekių” ir 602”Pirkimų” sąskaitose atliekami šioms sąskaitoms tiesiogiai koresponduojant su 39”Pajamų ir sąnaudų suvestinė” sąskaita.

Parduodant prekes už grynus pinigus, surašoma tokia korespondencija:

D 27 Pinigai

K 500 Pardavimai

Parduodant skolon, pvz.,prekių už 1000 Lt.

D 240 Pirkėjų skolos 1000

K 500 Pardavimai 1000

Sakykime sąskaitoje faktūroje nurodytos mokėjimo sąlygos 2/10,n30, o bendra prekių suma yra

1000 Lt.

Pirkėjas sumoka diskonto galiojimo laikotarpiu:

D 27 Pinigai 980

D 5090 Pardavimo diskontai 20

K 240 Pirkėjų skolos 1000

Tarkime, kad pirkėjas už 100 Lt grąžino prekių:

D 27 Pinigai 900

D 5093 Parduotų prekių grąžinimai 100

K 240 Pirkėjų skolos 1000

Prekių atsivežimo sąnaudos apskaitomos atskiroje pirkimų sąskaitą papildančioje sąskaitoje “Prekių atsivežimo sąnaudos”, nes paprastai ši informacija reikalinga valdytojams.

4. Pirkimų diskontai BRUTO būdas

Pavyzdžiui, 2001 m.liepos 1 d. “Gėrimų” parduotuvė iš “Bazės” pirko gaiviūjų gėrimų už 10000 Lt. Sąskaitoje faktūroje “Bazė” nurodė tokias apmokėjimo už prekes sąlygas 2/10,n 30.”Gėrimai” su “Baze” atsiskaitė liepos 8 d., t.y. diskonto galiojimo laikotarpiu. Todėl į “Bazės” sąskaitą banke “Gėrimų” parduotuvė pervedė sumažintą sumą – 9800 Lt.Taigi pirkėjas – Gėrimų” parduotuvės apskaitininkas atliks tokias korespondencijas:

1. Fiksuojamas prekių pirkimas skolon:

D 602 Pirkimai 10000

K 450 Skola tiekėjams 10000

2. Kai sumokami pinigai:

D 450 Skola tiekėjams 10000

K 271 Sąskaita banke 9800

K 6090 Pirkimų diskontai 200

D 271Sąskaita banke K D 450 Skola tiekėjams K D 602 Pirkimai K D 6090 Pirkimų diskontai K

1) 10000 1) 10000

2) 9800 2) 10000 2) 200

Sąskaita 6090 Pirkimų diskontai yra kontrarinė sąskaita. Ji patikslina pagrindinės sąskaitos Pirkimai vertę.

Pirkimų diskontai NETO būdas

Įmonės finansininkai kiekvieną kartą nesprendžia, naudotis ar nesinaudoti pardavėjų suteikiamais diskontais. Paprastai pirkdama prekes, įmonė arba nuolat naudojasi diskontų teikiamomis galimybėmis arba jomis nesinaudoja iš viso. Jeigu įmonė laikosi nuostatos tiekėjams už įsigytas prekes visuomet mokėti diskonto taikymo laikotarpiu, apskaitininkai Pirkimų sąskaitoje iš karto parodo perkamų prekių vertę, atskaičius pirkimo diskontus.

Pavyzdžiui, liepos 1 dieną nupirkus gėrimų už 10000 Lt , o sąskaitoje (arba sutartyje) yra nurodytos mokėjimo sąlygos 2/10, n 30, apskaitininkas sąskaitose fiksuos tokį įrašą:

D 602 Pirkimai 9800

K 450 Skola tiekėjams 9800

Kai sumokami pinigai:

D 450 Skola tiekėjams 9800

K 271 Sąskaita banke 9800

D 271 Sąskaita banke K D 450 Skola tiekėjamsK D 602 Pirkimai K

2)9800 2) 9800

Tačiau jeigu dėl kokių tai priežasčių yra nepasinaudojama diskontu, tokiu atveju reikia tiekėjams pervesti ne 9800 Lt, bet 10000 Lt. Tokiu atveju naudojama sąskaita 6091Pirkimų diskontų praradimas.

D 450 Skola tiekėjams 9800

D 6091 Pirkimo diskontų praradimas 200

K 271 Sąskaita banke 10000

6. Pirktų prekių grąžinimai ir nukainojimai

Tai taip pat pirkimų apimtį mažinantys veiksniai. Pirkdamos prekes dideliais kiekiais, įmonės niekada negali būti garantuotos, kad šios prekės į sandėlius pateks geros kokybės. Todėl pirkėjai ir pardavėjai pirkimo – pardavimo sutartyje dažnai susitaria dėl blogos kokybės prekių nukainojimo ar grąžinimo sąlygų.. Pirktų prekių grąžinimai ir nukainojimai apskaitomi sąskaitoje 605 Atsargų sumažėjimas (padidėjimas).

Tarkime, 2001 m. liepos 1 d. “Gėrimų” parduotuvė iš “Bazės” pirko gėrimų už 10000 Lt. Pardavimo – pirkimo sutartyje šalys susitarė dėl galimo blogos kokybės prekių grąžinimo ir nukainojimo.Sakykime liepos 5 d. “Gėrimai” grąžino “Bazei” nekondicinių prekių už 2000 Lt ir atsiskaitė su “Baze” 2001 m. 07.18 d. pervesdama į jos sąskaitą banke 8000 Lt.

1. Fiksuojamas prekių pirkimas skolon:

D 602 Pirkimai 10000

K 450 Skola tiekėjams 10000

2. Fiksuojamas prekių grąžinimas:

D 450 Skola tiekėjams 2000

K 605 Atsargų padidėjimas (sumažėjimas) 2000

3.Fiksuojamas pinigų sumokėjimas už likusias prekes:

D 450 Skola tiekėjams 8000

K 271 Sąskaita banke 8000

D 271 Sąskaita banke K D 450 Skola tiekėjams K D 602 Pirkimai K D 605 Atsargų sumaž.K

1) 10000 1) 10000

2) 2000 2) 2000

3) 8000 3) 8000

7. Pardavimų diskontų įvertinimas

Jeigu įmonė yra įsitikinusi, kad pirkėjas už prekes sumokės diskonto taikymo laikotarpiu, tuomet apskaitininkai gali iš anksto parodyti apskaitoje būsimuosius pardavimo diskontus specialiai tam skirtoje 365 Pardavimo diskontų atidėjimai sąskaitoje.

Pavyzdžiui, 2001 12 30 d. įmonė pardavė pirkėjui prekių už 10000 Lt. Apmokėjimo terminas

2/10, n 30.

1. Fiksuojamas prekių pardavimas ir pajamų uždirbimas:

D 240 Pirkėjų skola 10000

K 500 Pardavimai 10000

2.2001 12 31 daromas koreguojantis įrašas:įmonės nuomone, diskontavimo galimybe pirkėjas pasinaudos. Todėl apskaitininkai nenorėdami dirbtinai didinti pajamų (kartu ir pelno) pardavimo pajamas mažina:

D 500 Pardavimai 20

K 365 Pardavimo diskontų atidėjimai 20

3. Uždirbta pardavimo pajamų suma ataskaitinio laikotarpio pabaigoje iš Pardavimų sąskaitos perkeliama į 39 Pajamų ir sąnaudų suvestinė sąskaitą.:

D 500 Pardavimai 980

K 39 Pajamų ir sąnaudų suvestinė 980

Jeigu yra daug skirtingų pirkėjų, potencialūs pardavimo diskontai įvertinami tam tikru procentu nuo pirkėjų įsiskolinimo sumos paskutinę ataskaitinio laikotarpio dieną. Ji nustatoma iš patirties, ir suprantama, nebus visiškai tiksli.Jeigu diskontu pasinaudos daugiau pirkėjų, negu numatėme, suformuodami pardavimo diskontų atidėjimą, vadinasi praeitą laikotarpį apskaitoje buvo parodytas padidintas pelnas. Tą sumą atstatysime ateinantį ataskaitinį laikotarpį. Jeigu visais mūsų iš anksto numatytais diskontais pirkėjai nepasinaudos, vadinasi įmonės apskaitininkai parodė dirbtinai sumažintas finansinių metų pajamas

8. Pardavimų diskontai

Pasinaudojęs diskontu, pirkėjas apmoka įmonei mažesnę sumą, tačiau apmoka anksčiau. Iš to pardavėjas gali turėti dvigubos naudos:

anksčiau gauti pinigai dėl infliacijos paprastai būna “brangesni”;

jeigu bendras kainų kilimas ir nereikšmingas, pardavėjas paprasčiausiai gali šiuos pinigus panaudoti.

Sakykime 2001 07 01 d. “Bazė”įmonei “Gęrimai pardavė gaiviųjų gėrimų už 10000 Lt. Sąskaitoje faktūroje buvo įrašyta M.S. 2/10, n 30. Įmonė “Gėrimai” pasinaudojo diskontu ir pervedė ne 10000Lt, bet 9800 Lt.

1. Fiksuojamas prekių pardavimas:

D 240 Pirkėjai 10000

K Pardavimai 10000

2. Pirkėjai sumoka mažiau (pasinaudoja diskontu):

D 271 Sąskaita banke 9800

D 5090 Pardavimų diskontai 200

K 240 Pirkėjai 10000

D 271 Sąskaita banke K D 240 Pirkėjai K D 500 Pardavimai K D 5090 Pardavimų diskon.K

1) 10000 1) 10000

2) 9800 2) 10000 2) 200

Sąskaita 5090 Pardavimų diskontai yra kontrarinė sąskaita ir mažina pagrindinės sąskaitos 500 Pardavimai vertę.

9. Parduotų prekių grąžinimai ir nukainojimai

Jie apskaitomi kontrarinėje kaip ir diskontai sąskaitoje 5093 Parduotų prekių grąžinimas ir nukainojimas.

Galima būtų grąžinimus kaupti 500 Pardavimai sąskaitos debete, bet valdytojams reikia informacijos apie prekių grąžinimus ir nukainojimus, todėl atidaroma nauja sąskaita. Jos debete per ataskaitinį laikotarpį kaupiamos visos parduotų prekių grąžinimo ir nukainojimo sumos.

Pavyzdžiui “Bazės” įmonė 2001 07 01 d.išsiuntė “Gėrimų” parduotuvei gaiviųjų gėrimų už 10000 Lt ir nurodė tokias apmokėjimo sąlygas 2/10, n 30 Liepos 2 d. “Gėrimų” įmonė suderino su “Bazės” įmone, kad dėl nekokybiškos taros nukainojama gėrimų už 2000 Lt, o liepos 8 d. (diskonto galiojimo laikotarpiu) apmokėjo už pirktas prekes.

1. Fiksuojamas prekių pardavimas:

D 240 Pirkėjai 10000

K 500 Pardavimai 1000

2. Fiksuojamas prekių grąžinimas:

D 5093 Parduotų prekių grąžinimai ir nukainojimai 2000

K 240 Pirkėjai 2000

3. Fiksuojamas diskonto pasinaudojimas nuo sumos 8000 Lt.

D 271 Sąskaita banke 7840

D 5090 Pardavimų diskontai 160

K 240 Pirkėjai 8000

D 271 Sąskaita banke K D240 Pirkėjai K D 500 Pardavimai K D 5090 Pardavimų diskont K



1) 10000 1) 10000

2) 2000

3) 7840 3) 8000 3) 160

5093 Parduotų prekių grąžinimai

2) 2000

10. Ypatingi pardavimų atvejai

Pirmasis rodiklis, nuo kurio pradedama kiekvienos įmonės analizė – pardavimų apimtis. Yra daug pardavimo būdų:

Pardavimas prenumeratos būdu

 


Dažniausai naudojami pardavimo būdai:

pirkėjas iš karto atsiskaito grynais pinigais;

pirkėjas perka skolon, įsipareigodamas vėliau apmokėti

Konsignacija – tai prekių pardavimo būdas, kai pardavėjas (konsignantas) perduoda tarpininkui ar savo agentui (konsignatoriui) prekes, kad šis jas parduotų tretiesiems asmenims. Konsignacijos atveju visos prekės, perduotos konsignatoriui (tarpininkui), tebėra konsignanto (prekių pardavėjo) turtas ir atsispindi jo balanse. Toks pardavimo būdas, kai konsignantas nereikalauja konsignatoriaus atsiskaityti tuoj pat ir už visą prekių partiją, skatina pardavimus, nes jis palankus konsignatoriui. Su konsignantu atsiskaitoma tik už konsignatoriaus parduotas tretiesiems asmenims prekes. Tad konsignatorius, parduodamas iš konsignanto nemokamai gautas prekes, uždirba pardavimo pajamas, kurios vadinamos komispinigiais. Konsignacijos sutartyse aptariamas komiso procentas, atitenkantis konsignatoriui už prekių pardavimą, riziką dėl prekių sandėliavimo, šių prekių pardavimo kainos, galimybė taikyti įvairias nuolaidas, atsiskaitymo už parduotas prekes tvarka ir t. t.Dažniausiai pardavėjo agentas arba tarpininkas kiekvieną mėnesį pateikia informaciją apie parduotas prekes bei atsiskaito su pardavėju, kurio apskaitininkas tuomet ir registruoja pardavimų pajamas. Pardavimų pajamos pripažystamos tik tai prekių daliai, kurią konsignatorius perdavė tretiesiems asmenims, o šie jau sumokėjo už prekes arba suteikė tvirtas garantijas, kad už prekes bus sumokėta sutartu metu.

Pardavimas išsimokėtinai reiškia, kad pirkėjas gavęs prekes turi sumokėti pardavėjui už jas ne visą sumą iškarto, bet dalimis per tam tikrą laikotarpį. Pardavimo išsimokėtinai sutartyse aptariamas išsimokėjimo terminas, eilinių įmokų sumos, jų sumokėjimo tvarka, sulygstama dėl palūkanų, skaičiuojamų nuo dar nesumokėtų sumų, procento.Taip pat numatoma kam tenka rizika dėl valiutų kurso pasikeitimo. Pardavėjo apskaitininkas pardavimų pajamas dažniausiai užfiksuoja pardavimo – pirkimo operaciją liudijančių dokumentų pasirašymo dieną, t.y.,tada, kai prekės perduodamos pirkėjui. Palūkanų pajamos skaičiuojamos ir pripažystamos finansinės veiklos pajamomis proporcingai nesumokėtoms už prekes sumoms, laikantis sutartyje aptartų sąlygų. Parduodamų išsimokėtinai prekių kaina neišvengiamai yra didesnė, nebent pardavimo – pirkimo sutartyje būtų sutarta, kad pirkėjas atleidžiamas nuo palūkanų mokėjimo.

Prekių mainai (barteriniai mainai) tai pirkėjo ir pardavėjo susitarimas, kai vienos prekės keičiamos į kitas. Pardavimo – pirkimo sutartyje susitariama, kokiomis prekėmis žadama mainytis, būtinai nurodoma ,kokia bendra sandorio suma, kitaip buhalteriai šios operacijos apskritai negalėtų užregistruoti apskaitoje. Pardavimų pajamos pripažystamos tuomet, kai prekės ir visa su jomis susijusi rizika perduodama pirkėjui.

Pajamų barterinių mainų atveju dokumentavimas

A įmonė B įmonė


Barteriniai mainai priklausomai nuo mainomų prekių vertės dydžio gali būti :

lygiaverčiai;

nelygiaverčiai.

Lygiaverčiais mainais laikoma, kai sutarties šalys sutaria, kad kiekvienos iš jų, perduodamų (gaunamų) prekių vertė sutampa.

Nelygiaverčiai mainai bus tuomet, kai vienos iš sutarties šalių perduodamų prekių vertė viršys antrosios šalis mainais perduodamų prekių vertę.Norėdama kompensuoti verčių skirtumą, antroji šalis už gaunamas prekes turi primokėti tarpusavio susitarimu sulygtą ir sutartyje nurodytą pinigų sumą. Tokiu atveju pirmoji šalis už savo parduotas prekes (suteiktas paslaugas) iš jų gavėjo gaus tam tikrą kiekį kitų prekių (paslaugų) ir atitinkamą sumą pinigų.

Pagal mainų sutartį vykdomas prekių perdavimo momentas dažniausiai nesutampa su už jas gaunamų kitų prekių priėmimo momentu. Tuomet pardavėjas atsiradusį prekių gavėjo įsiskolinimą turi apskaityti įprastoje debetorinių įsiskolinimų sąskaitoje Nr.24 ”Prekybos skolos”, išskirdamas tam atitinkamą subsąskaitą, pvz. Nr. 242”Pirkėjai pagal barterines sutartis”. Prekių gavėjas skolą jų tiekėjui turėtų parodyti sąskaitoje Nr.45”Skolos tiekėjams”taip pat išskirdamas atitinkamą subsąskaitą Nr.452”Skolos tiekėjams pagal barterines sutartis”.Panagrinėsime abu barterinių mainų atvejus plačiau:

1.Pavyzdys: Pagal sudarytą mainų sutartį A įmonė pardavė B įmonei prekių mainais į šiai reikalingą ilgalaikį turtą (įrengimus), kuris buvo naudotas B įmonės veikloje trumpiau nei metus. Sutartyje numatyta, kad mainomas turtas yra lygiavertis ir jo vertė yra 7000 Lt (be PVM). Pagal sutarties sąlygas pirmiausia A įmonė perduoda B įmonei prekes, o tuomet ši perduoda A įmonei ilgalaikį turtą (įrengimus).

Ūkinių operacijų registravimas A įmonės apskaitoje:

1. Perdavus prekes pagal mainų sutartį:

a) D 242 Pirkėjai pagal barterines sutartis 8260

K 500 Pardavimai 7000

K 4701 Mokėtinas PVM 1260

Registruojamos pardavimų pajamos.

b) D 600 Parduotų prekių savikaina 5500

K 204 Prekės, skirtos perparduoti 5500

Rėgistruojama parduotų prekių savikaina.

2. Mainais už parduotas prekes gavus įrengimus

D 1230 Įrengimai 7000

D 251 Gautinas PVM 1260

K 242 Pirkėjai pagal barterines sutartis 8260

Registruojamas pirkėjo skolos padengimas ilgalaikiu turtu.

Ūkinių operacijų registravimas B įmonės apskaitoje:

1. Gavus prekes iš A įmonės

D 204 Pirktos prekės, skirtos perparduoti 7000

D 251 Gautinas PVM 1260

K 452 Skola tiekėjams pagal barterines sutartis 8260

Registruojamas prekių gavimas pagal mainų sutartį

Perdavus A įmonei naudotą ilgalaikį turtą, kurio likutinė vertė 6000 Lt.

D 452 Skola tiekėjams pagal barterines sutartis 8260

D 12308 Įrengimų nusidėvėjimo suma (-) 1000

K 12300 Įrengimų įsigijimo savikaina 7000

K 4701 Mokėtinas PVM 1260

K 5391 Pelnas iš naudotų įrengimų perleidimo 1000

Registruojamas naudoto ilgalaikio turto perdavimas ir gautas iš šio perdavimo pelnas.

2. Pavyzdys: Pagal sudarytą mainų sutartį A įmonė pardavė B įmonei prekių mainais į šiai reikalingą 00ilgalaikį turtą (įrengimus), kuris buvo naudotas B įmonės veikloje trumpiau nei metus. Visos mainų sąlygos tos pačios, tačiau keičiamas turtas yra nelygiavertis. A įmonės prekės įvertintos tik 6000 Lt, todėl ji avansu primokės B įmonei skirtumą (1180Lt) už gausimus iš jos įrengimus.

Ūkinių operacijų registravimas A įmonės apskaitoje

1. Avansu sumokėjus B įmonei keičiamų prekių verčių skirtumą:

D 242 Pirkėjai pagal barterines sutartis 1180

K 271 Sąskaita banke 1180

Registruojamas išankstinis pinigų sumokėjimas.

2. Perdavus prekes pagal sutartį:

a) D 242 Pirkėjai pagal barterines sutartis 7080

K 500 Pardavimai 6000

K 4701 Mokėtinas PVM 1080

Registruojamos pardavimų pajamos.

b) D 600 Parduotų prekių savikaina 5500

K 204 Pirktos prekės, skirtos perparduoti 5500

Registruojama parduotų prekių savikaina.

3. Mainais už perduotas prekes gavus įrengimus:

D 1230 Įrengimai 7000

D 251 Gautinas PVM 1260

K 242 Pirkėjai pagal barterines sutartis 8260

Registruojamas pirkėjo skolos padengimas ilgalaikiu turtu.

Ūkinių operacijų registravimas B įmonės apskaitoje:

1. Gavus iš A įmonės prekes pagal sutartį:

D 271 Sąskaita banke 1180

K452 Skola tiekėjams pagal barterines sutartis 1180

Registruojamas avanso gavimas pagal mainų sutartį.

2. Gavus iš A įmonės prekes pagal sutartį:

D 204 Pirktos prekės, skirtos perparduoti 6000

D 251 Gautinas PVM 1080

K 452 Skola tiekėjams pagal barterines sutartis 7080

Registruojamas prekių gavimas pagal mainų sutartį.

3. Perdavus A įmonei naudotą ilgalaikį turtą, kurio likutinė vertė 6000 Lt.

D 452 Skola tiekėjams pagal barterines sutartis 8260

D 12308 Įrengimų nusidėvėjimo suma (-) 1000

K 12300 Įrengimų įsigijimo savikaina 7000

K 4701 Mokėtinas PVM 1260

K 5391 Pelnas iš naudotų įrengimų perleidimo 1000

Registruojamas naudoto ilgalaikio turto perdavimas ir gautas iš šio perdavimo pelnas.

11. Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) apskaita

Pridėtinės vertės mokesčio objektas yra prekių gamybos, atliekamų darbų ir teikiamų paslaugų (taip pat vadinamų prekėmis) procese sukurta ir realizuota pridėtinė vertė.

Skaičiuojant PVM būtina žinoti šiuos pirkimo PVM ir pardavimo PVM apibrėžimus.

Pirkimo PVM arba Gautinas PVM (sąskaita Nr.251) – tai mokestis, kurį ūkio subjektai pirkdami prekes ar gaudami paslaugas sumoka kitiems ūkio subjektams ar muitinėms.

Pardavimo PVM arba Mokėtinas PVM (sąskaita Nr. 4701) – tai mokestis, kurį ūkio subjektai ima iš kitų ūkio subjektų ir vartotojų už jiems parduotas prekes ir suteiktas paslaugas.

PVM atskaita apskaičiuojama apskaičiuojant į biudžetą mokėtino PVM sumą, iš Pardavimo PVM atimama Pirkimo PVM.

PVM mokesčio tarifai yra šie:

Visoms prekėms ir paslaugoms yra taikomas 18 % tarifas. Ši suma pridedama prie prekės kainos. Jei PVM nurodoma bendroje sumoje, joje ji sudaro 15,25 %. Tiek pirmu, tiek antru atveju suma turi būti išskiriama atskira eilute. Jei dokumente nurodyta bendra suma, pvz., 1180 Lt, tame skaičiuje PVM 15,25 %, bet nenurodyta suma, patys skaičiuoti PVM sumos ir daryti atskaitą negalime..

Eksportuojamos prekės yra apmokestinamos 0 % (nuliniu) PVM tarifu.

Prekėms ir paslaugoms, kurios neapmokestinamos PVM, sąrašą tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

12. Prekių kainų kalkuliavimas

Prekes pirkti, sandėliuoti ir realizuoti reikia tam tikrų sąnaudų, kurias turi padengti pirkėjai. Be to, kiekvienas verslininkas nori ir turi teisę gauti įprastą pelno dydį, kaip palūkanas už investuotą į prekybos įmonę kapitalą ir už riziką, kuri visada egzistuoja, investuojant kapitalą į bet kurią verslo įmonę. Verslininkas turi paskirstyti visas sąnaudas ir siekiamą gauti pelną visoms parduodamoms prekėms.

Parduodamų prekių sąnaudų ir pelno priskaičiavimas vadinamas kalkuliacija.

Kalkuliacija yra sąnaudų apskaitos dalis. Tai sąnaudų pagal nešėjus (atskiras prekes ar jų grupes) apskaita arba prekės vieneto pardavimo kainos kalkuliacija. Yra skiriamos trys kalkuliacijos rūšys:

kalkuliacija priskaičiuojant (progresyvi)

kalkuliacija atskaitant (retrokalkuliacija)

skirtumo kalkuliacija (diferencinė).

Kalkuliacija priskaičiuojant atliekama tada, kai yra žinoma fiksuota prekės pirkimo kaina. Pardavimo kaina apskaičiuojama pridedant prie jos sąnaudas, pelno normą ir pridėtinės vertės mokestį. Šiai kalkuliacijai būtina žinoti vidutinius įmonės sąnaudų procentus nuo pirkimo kainos. Šis kainos nustatymo būdas plačiausiai paplitęs. Skaičiuojama pagal tokią schemą:

Pirkimo

kaina

 

Veiklos

sąnaudos

 

Pelnas

 

Pardavimo kaina

 

PVM

suma

 


+ + + =


Pavyzdžiui: Pirkimo kaina 25 Lt, antkainis 15%. Apskaičiuoti pardavimo kainą.

25 x 15% = 3,75Lt (antkainio suma).

25 + 3,75 = 28,75 Lt

28,75 x 18% = 5,18 Lt (PVM suma)

28,75 + 5,18 = 33.93 Lt (pardavimo kaina).

Kalkuliacija atskaitant atliekama tada, kai žinoma fiksuoto dydžio pardavimo kaina. Reikia apskaičiuoti priimtiną pirkimo kainą, atsižvelgiant į įmonės veiklos sąnaudas ir siekiamą pelną. Pardavimo kainos sužinomos iš rinkos tyrimų. Apskaičiavęs pirkimo kainą, verslininkas ieškos tiekėjo, kurio siūloma kaina yra artimiausia apskaičiuotajai. Skaičiuosime pagal tokią schemą:

Pirkimo

kaina

 

Antkainio

suma

 

PVM

suma

 

Pardavimo kaina

 

- - =

Pavyzdžiui: Pardavimo kaina 140 Lt, įmonės antkainis 25%. Paskaičiuokite pirkimo kainą.

140 x 15,25 = 21,35 Lt (PVM suma)



140 – 21,35 = 118,65 Lt.

118,65 x 25% = 23,73 Lt (antkainio suma)

+ 25

118,65 – 23,73 = 94,92 Lt (pirkimo kaina).

Skirtumo kalkuliacija naudojama tada, kai pardavimo ir pirkimo kainos yra fiksuoti dydžiai. Verslininkui reikia nuspręsti ar tikslinga tokias prekes įtraukti į savo įmonės asortimentą, ar jų prekyba leis padengti sąnaudas ir gauti pelną.. Skaičiuosime pagal tokią schemą:

Pardavimo kaina

 

Pirkimo

kaina

 

PVM

suma

 

Antkainio

suma

 


- - =

Pavyzdžiui Pardavimo kaina 80 Lt, pirkimo kaina 66 Lt. Apskaičiuokite antkainio sumą ir pirkimo kainos procentinį dydį.

80 x 15,25% = 12,20 Lt ( PVM suma)

80 – 12,20 = 67,80 Lt

67,80 – 66 = 1,80 Lt (antkainio suma)

1,80 x 100 = 2,73% (antkainio dydis % pirkimo kainai)

66

Prekės pardavimo kaina yra ta reali pinigų suma, kurią gauna pardavėjas rinkoje, tai yra, kurią sutinka mokėti tos prekės pirkėjas. Kalkuliuota prekės pardavimo kaina dažnai gali būti tik potenciali, orientacinė kaina, kurią verslininkas turi žinoti, pirkdamas prekes iš gamintojo ar tiekėjo.

13. Atsargų inventorizavimas

Kiekvienas savininkas rūpinasi, kad jo turtas būtų saugus, efektyviai ir tikslingai naudojamas. Tuo tikslu būtina atlikti materialinių vertybių inventorizaciją natūra. Inventorizacijos tvarka patvirtinta LR Vyriausybės 1999.06.03. nutarimu Nr. 719. Atsargų inventorizaciją reglamentuoja Tvarkos 28 – 38, 40 – 41, ir 43 – 44 punktai.

Atsargų inventorizacija pradedama užantspauduojant patalpas, kuriose jos saugomos. Materialiai atsakingi asmenys komisijos pirmininkui atiduoda visus dar neatiduotus į buhalteriją dokumentus, pasirašo, kad visus dokumentus į buhalteriją atidavė, neužpajamuoto ar neapskaityto turto atsargų saugojimo patalpose nėra.Kitaip sakant, atliekami visi veiksmai, būtini tinkamai pradėti ir įforminti inventorizaciją pagal bendruosius reikalavimus. Komisija,prieš pradėdama matuoti ar sverti, patikrina, ar veikia matavimo priemonės, ar prie svarstyklių yra reikalingi svarsčiai. Patalpos, kuriose saugomos atsargos, inventorizacijai turi būti atitinkamai paruoštos: atlaisvinti praėjimai tarp stelažų ar lentynų, paruošta atsargų svėrimo ar matavimo vieta bei vieta atsargoms perkrauti.

Kadangi atsargų paprastai būna daug, prieš rašant į inventorizacijos aprašą, jos yra skaičiuojamos, sveriamos ar matuojamos. Kiekvienas skaičiavimas, svėrimas ar matavimas registruojamas skaičiavimo lape.

Baigus tikrinti, visi gauti duomenys sudedami, suma užrašoma skaičiais ir žodžiu, pasirašo skaičiavę ir registravę duomenis komisijos nariai ir tik tuomet nustatytas kiekis įrašomas į inventorizacijos aprašą.

Pasvertų ar išmatuotų atsargų kiekius inventorizacijos komisija turėtų pažymėti iš anksto parengtomis etiketėmis, kad išvengti pakartotinio matavimo ar įrašymo į inventorizacijos aprašą. Jeigu atsrgos sufasuotos dėžėse, gali būti pažymimos dėžės žymekliu, užrašant inventorizacijos datą ar pasirašant kam nors iš komisijos narių.

Supakuotas atsargas, jeigu tara nepažeista, leidžiama inventorizuoti pagal pakuotės etiketes, tačiau ne mažiau kaip 10 % tokių atsargų turi būti patikrinta sveriant, skaičiuojant ar matuojant.

Patikrintos pakuotės turi būti vėl tvarkingai užklijuojamos ir pažymimos, kad yra patikrintos. Jeigu tikrinant supakuotas atsargas atrankos būdu nustatomi neatitikimai tarp etiketėse nurodyto ir faktiškai rasto kiekio, visos pakuotės turi būti tikrinamos nuosekliai

Inventorizuojant atsargas prekybos įmonių prekybos salėse, gamintojo pakuotėse esančios prekės nepersveriamos, nebent norima įsitikinti, ar gamintojas nesukčiauja. Ypatingas dėmesys per inventorizaciją turi būti skiriamas prekių išvaizdai, kokybei. Netinkamos parduoti prekės atrenkamos ir sudaromi atskiri inventorizacijos aprašai. Taip pat į atskirus aprašus surašomos prekės, kurių realizavimo terminas baigiasi (liko 1 –2 dienos), ir prekės, kurių realizavimo terminas jau praėjo.

Vadovaujantis Tvarkos nuostatomis, būtina inventorizuoti ir įmonėje nesančias, bet jai priklausančias atsargas, vadinamąsias atsargas kelyje. Išsiųstos prekės, medžiagos, už kurias jau sumokėta ir gauta sąskaita faktūra, bet jų tiekėjas dar nepristatė, pagaminta produkcija dar neatsiimta iš gamintojo, turi būti apskaitomi sąskaitoje Nr.205 “Atsargos kelyje”. Atsargų kelyje inventorizacija atliekama pagal apskaitos duomenis. Į inventorizacijos aprašus surašomi duomenys iš išsiuntimo dokumentų. Papildomai aprašuose nurodomi šių dokumentų rekvizitai, išsiuntimo vieta. Gavus iš įmonių, kurioms atsargos buvo perduotos, inventorizacijos aprašus, įmonės atsargų savininkės pagal dokumentus surašyti inventorizacijos duomenys palyginami su gautaisiais, o nustačius neatitikimus sudaromi sutikrinimo žiniaraščiai ir imamasi veiksmų neatitikimų priežastims išsiaiškinti. Prie atsargų kelyje priskiriamos ir importuojamos atsargos, už kurias įmonė jau sumokėjo ir turi įsigijimo dokumentus (sąskaitas – invoice), bet jos dar tik gabenamosį įmonę arba yra muitinėje.

Atlikus įmonėje atsargų inventorizaciją,aprašai perduodami į buhalteriją, sutikrinti su apskaitos duomenimis Nustačius, kad kai kurie inventorizacijos aprašo ir buhalterijos apskaitos duomenys neatitinka, sudaromi sutikrinimo žiniaraščiai. Prieš juos sudarant, labai svarbu išsiaiškinti priežastis, dėl ko yra neatitikimų. Jie gali susidaryti ne tik dėl materialiai atsakingų asmenų kaltės, bet ir dėl klaidų buhalterinėje apskaitoje, pvz., perteklius gali susidaryti, kai apskaitoje neįregistruojami atsargų įsigijimo dokumentai, o vertybės gautos ir naudojamos .įmonės veikloje..Sudaryti sutikrinimo žiniaraščiai pateikiami inventorizacijos komisijai, kuri apie nustatytus neatitikimus informuoja materialiai atsakingus asmenis ir pareikalauja raštu paaiškinti, dėl ko susidarė perteklius ar trūkumas.

Išnagrinėjusi pateiktus materialiai atsakingų asmenų pasiaiškinimus, inventorizacijos komisija nustato susidariusių neatitikimų pobūdį bei priežastis ir pateikia įmonės vadovui rekomendacijas, kaip skirtumai tarp inventorizacijos ir buhalterinės apskaitos duomenų gali būti panaikinti.

Rastą pertekli prieš tai išsiaiškinus, kad buhalterijos duomenys teisingi, paprastai siūloma užpajamuoti

Trūkumų sumos, kai yra išaiškinti kalti asmenys arba nustatyta, kad jos susidarė dėl materialiai atsakingų asmenų aplaidaus požiūrio į jiems patikėto įmonės turto saugumą, gali būti išieškomos iš tų asmenų. Būtina žinoti, kad trūkumą išieškoti (per teismą) galima tik iš asmenų su kuriais yra sudaryta materialinė sutartis. Jei materialiai atsakingas asmuo sutinka su trūkumų sumomis ir savo noru pasižada jas atlyginti, sprendimas apie trūkumų padengimą kaltų asmenų sąskaita gali būti priimtas nedelsiant. Jeigu nuostolio suma ne didesnė, kaip vienas darbuotojo vidutinis mėnesinis atlyginimas, apskaičiuotas vadovaujantis LR Vyriausybės 1996 01 17 nutarimu Nr. 100 patvirtinta “Vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarka”, tai vadovas savo įsakymu gali nurodyti išskaičiuoti šią sumą iš darbuotojo atlyginimo.. Toks įsakymas turi būti rašomas ne vėliau kaip per dvi savaites nuo nuostolio nustatymo dienos, o nukreipiamas vykdyti ne anksčiau kaip praėjus 7 dienoms, kai darbuotojas buvo su juo supažindintas.

Buhalterinėje apskaitoje išaiškintas trūkumas atvaizduojamas tokia sąskaitų korespondencija:

kai yra kaltas materialiai atsakingas asmuo:

D 256 Įvairios gautinos sumos

K 20 Atsargos ( gali būti detalizuojama pagal atskiras subsąskaitas)

kai dėl susidariusio trūkumo nėra kaltų asmenų arba trūkumas susidarė dėl stichinių nelaimių, tai trūkstamų atsargų vertė nurašoma į netekimus :

D 64 Netekimai (ypatingi praradimai)

K 20 Atsargos (gali būti detalizuojama pagal atskiras subsąskaitas)

14. Kontroliniai klausimai

1. Kaip Jūs suprantate “Prekių” sąvoką finansinėje apskaitoje?

Ką vadiname diskontu? Kokia jo formulė ir kokia nauda?

Kokias dar žinote nuolaidas apskaitoje? Pateikite pavyzdžių.

Apibūdinkite prekių pardavimo metu suteikiamas nuolaidas.

Apibūdinkite nuolaidas, suteikiamas pardavus prekes.

Išvardinkite patikslinančios sąskaitos faktūros privalomus rekvizitus.

Išvardinkite patikslinančios sąskaitos faktūros privalomus papildomus rekvizitus.

Išvardinkite patikslinančios sąskaitos faktūros papildomus rekvizitus.

Ką vadiname bendraisiais pirkimais?

Ką vadiname grynaisiais pirkimais? Kaip jie apskaičiuojami?

Apibūdinkite, kaip suprantate, kas yra Parduotų prekių savikaina? Kaip ji apskaičiuojama?

Kas yra prekių atsivežimo sąnaudos ir kur jos apskaitomos.?

Ką vadiname bendraisiais pirkimais?

Ką vadiname bendraisiais pardavimais?

Ką vadiname grynaisiais pardavimais, kaip jie apskaičiuojami?

Kas yra bendrasis pelnas, kaip jį apskaičiuosite?

Kas yra grynasis pelnas, kaip jį apskaičiuosite?

Apibūdinkite įmonės veiklos sąnaudas.

Į kokius straipsnius yra klasifikuojamos veiklos sąnaudos?

Kokius žinote atsargų apskaitos būdus?

Kokia yra nuolat apskaitomo būdo esmė?

Pateikite pagrindines prekių pirkimo ir pardavimo korespondencijas, naudojant nuolat apskaitomų atsargų būdą.

Kokia yra periodiškai apskaitomų atsargų būdo esmė?

Pateikite pagrindines prekių pirkimo ir pardavimo korespondencijas, naudojant periodiškai apskaitomų atsargų būdą.

Kokius žinote pardavimo būdus?

Ką vadiname konsignacija? Jos esmė.

Kaip suprantate pardavimus išsimokėtinai? Jų esmė.

Kas yra barteriniai mainai? Jų esmė.

Apibūdinkite lygiaverčius mainus. Pateikite pavyzdžių.

Apibūdinkite nelygiaverčius mainus. Pateikite pavyzdžių.

PVM esmė.Pagrindinės sąvokos ir jų apibrėžimai.

Kas yra kalkuliacija? Kokias žinote jų rūšis?

Kaip atliktunėte atsargų inventorizaciją, jei būtumėte inventorizacinės komisijos pirmininku?

1 Praktinės užduotys

Pratimas

2002 m. kovo 31 d. duomenimis, prekių likučiai parduotuvės “Aistis” sandėlyje sudarė 5000 Lt. Per visą balandžio mėnesį buvo įsigyta prekių už 9400 Lt. Mėnesio pabaigoje, sandėlyje atlikus inventorizaciją, rasta prekių už 4700 Lt.

Reikia:

Apskaičiuoti, kiek iš viso prekių buvo galima parduoti balandžio mėnesį.

Nustatyti parduotų prekių savikainą.

Pratimas

AB “Miglė” 2002 m. balandžio mėnesį pardavė įvairių prekių už 17160 Lt. Šioms prekėms įsigyti bendrovė išleido 8050 Lt. Visos veiklos sąnaudos, kurias “Miglė” patyrė balandžio mėnesį, sudarė 2530 Lt.

Reikia:

Apskaičiuoti bendrąjį ir grynąjį pelną.

Pratimas

UAB “Kodak” 2002 m. vasario mėnesio 5 d. už 900 Lt įsigijo 90 foto juostelių. Vasario mėnesį tikimasi parduoti 70 foto juostelių už kiekvieną gaunant po 13 Lt, bei 15 % sumažinti veiklos sąnaudas, kurios sausio mėnesį sudarė 330 Lt.

Reikia:

1. Apskaičiuoti numatomą parduotų prekių savikainą.

Nustatyti numatomą bendrąjį ir grynąjį pelną.

4 Pratimas. Naudojant nuolat apskaitomų atsargų būdą:

UAB “Rigonda” prekiauja įvairia vidio technika ir naudoja nuolat apskaitomų atsargų būdą.2002m.01.01d. Pinigų likutis 60000 Lt, Akcinis kapitalas 60000 Lt..Per sausio mėnesį įvyko sekančios ūkinės operacijos:

01.03. Įmonė už grynus pinigus įsigijo du vaizdo magnetofonus po 1200 Lt kiekvieną.

01.02. Įmonė įsigijo skolon televizorių už 1500 Lt.

01.10. Įmonė skolon pirko tris vaizdo kameras po 500 Lt.

01.1 Įmonė už grynus pinigus 1000 Lt įsigijo anteną .

Reikia:

Ūkines operacijas užfiksuoti bendrame žurnale;

Sumas perkelti į didžiosios knygos sąskaitas;

Sustatyti balansą vasario 1 dienai

Pratimas (4 Pratimo tęsinys)

UAB “Rigonda” 2002 m. vasario mėnesį pardavė įvairių prekių”

02.01 Pardavė televizorių už grynus pinigus 1800 Lt.

02.04.Pardavė dvi vaizdo kameras po 700 Lt kiekvieną skolon.

02.10.Pardavė anteną už 1400 Lt skolon.

02.12.Įmonė sumokėjo skolą tiekėjams už sausio 10 d.pirktas prekes.

02.1Už grynus pinigus 1450 Lt įmonė pardavė vieną vaizdo magnetofoną.

Reikia:

1. Ūkines operacijas užfiksuoti bendrame žurnale;

2. Sumas perkelti į didžiosios knygos sąskaitas.

Sustatyti balansą, pelno (nuostolio) ataskaitas vasario 28 dienai.

Pratimas

AB “Volungė” prekiauja įvairiomis maisto prekėmis. Įmonė naudoja periodiškai apskaitomų atsargų būdą. Jos ataskaitinį laikotarpį sudaro vienas mėnuo. 2001 m. liepos 1 d. prekių likutis buvo 15480 Lt, Pinigų likutis 15000 Lt. Per liepos mėnesį įvyko šios operacijos:

1. 07.01. Už grynus pinigus 5700 Lt įsigijo prekių.

2. 07.10. Skolon pirko prekių už 2340 Lt.

3. 07.16. Skolon pirko prekių už 3500 Lt.

07.31. Atlikus inventorizaciją, rasta prekių už 12480 Lt.

Reikia:

1. Ūkines operacijas užfiksuoti bendrame žurnale;

2. Sumas perkelti į didžiosios knygos sąskaitas.

Apskaičiuoti parduotų prekių, naudojant Parduotų prekių savikainos sąskaitą.

Pratimas

UAB “Techno centras” prekiauja įvairia buitine technika. 2002 m vasario 1 d. Pinigų likutis buvo  14000 Lt, Akcinis kapitalas 14000 Lt. Per vasario mėnesį įvyko sekančios operacijos:

1. 02.05 Iš tiekėjų pirko tris šaldytuvus po 1500 Lt kiekvieną. Mokėjimo sąlygos 2/10,n30.

2. 02.06. Pirko dvi mikrobangų krosneles už grynus pinigus po 650 Lt kiekvieną.

3. 02.10. Iš tiekėjų pirko keturis televizorius po 1700 Lt kiekvieną. M.S. 3/15n,30.

02.11. Apmokėtos vasario 5 d. pirktos prekės.

02.1 Apmokėta dalos sąskaitos faktūros 3400 Lt (už du televizorius) pirktus vasario 10 d.

02.17. Tiekėjui grąžintas vienas nekokybiškas televizorius, pirktas vasario 10 d.(1700 Lt).

Reikia:

  1. Užregistruoti ūkines operacijas bendrame žurnale,kai taikomas”
    • periodiškai apskaitomų atsargų būdas;
    • nuolat apskaitomų atsargų būdas

Nustatyti 2002 m. vasario mėnesio grynųjų pirkimų apimtį





Politica de confidentialitate | Termeni si conditii de utilizare



DISTRIBUIE DOCUMENTUL

Comentarii


Vizualizari: 1288
Importanta: rank

Comenteaza documentul:

Te rugam sa te autentifici sau sa iti faci cont pentru a putea comenta

Creaza cont nou

Termeni si conditii de utilizare | Contact
© SCRIGROUP 2024 . All rights reserved