Scrigroup - Documente si articole

Username / Parola inexistente      

Home Documente Upload Resurse Alte limbi doc  

CATEGORII DOCUMENTE




loading...



BulgaraCeha slovacaCroataEnglezaEstonaFinlandezaFranceza
GermanaItalianaLetonaLituanianaMaghiaraOlandezaPoloneza
SarbaSlovenaSpaniolaSuedezaTurcaUcraineana

įstatymaiįvairiųApskaitosArchitektūraBiografijaBiologijaBotanikaChemija
EkologijaEkonomikaElektraFinansaiFizinisGeografijaIstorijaKarjeros
KompiuteriaiKultūraLiteratūraMatematikaMedicinaPolitikaPrekybaPsichologija
ReceptusSociologijaTechnikaTeisėTurizmasValdymasšvietimas

Įmonės veiklos rezultatų nustatymas apskaitoje ir apskaitos ciklo užbaigimas

Apskaitos

+ Font mai mare | - Font mai mic








DOCUMENTE SIMILARE

Trimite pe Messenger

Įmonės veiklos rezultatų nustatymas apskaitoje ir apskaitos ciklo užbaigimas

Išsinagrinėję šią temą, turėtumėte:




Žinoti ir palyginti pajamų ir sąnaudų pripažinimą apskaitoje;

Suvokti koreguojančių įrašų būtinumą apskaitoje.

Mokėti sudaryti Darbinę atskaitomybės lentelę, Balansą, Pelno (nuostolio) ataskaitas.

Sugebėti atlikti uždarančiuosius įrašus;

Palyginti ir nustatyti ryšį tarp finansinės atskaitomybės formų..

Įmonės paprastai veiklos rezultatus (pelną ar nuostolį) mustato pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui, kuris dažniausiai sutampa su kalendoriniais metais. Jei įmonės ataskaitinis laikotarpis nesutampa su kalendoriniais metais, tuomet sakoma, kad ji veikia finansiniais metais. Finansiniai metai – tai dvylikos mėnesių apskaitos laikotarpis, kuris gali sutapti arba nesutapti su kalendoriniais metais. Nesutampa dažniausiai tų įmonių, kurių veikla yra sezoninė, tai pvz, žemės ūkio įmonės užsiimančios žemdirbyste, kurortinės įstaigos, turizmas ir pan. Metinės finansinės ataskaitos rengiamos finansinių metų pabaigoje, nors gali būti sudaromos ir tarpinės finansinės ataskaitos.

Ataskaitiniam laikotarpiui (finansiniams metams) pasibaigus, turi būti parengiama finansinė atskaitomybė ir nustatomas įmonės veiklos efektyvumas, tai yra , pelningai ar nuostolingai dirbo įmonė per praėjusį laikotarpį. Įdomu tai, kad šis įmonės veiklos rezultatas priklauso ir nuo to, kokia apskaitos koncepcija vadovaujantis vedama įmonėje apskaita – pinigine ar kaupimo.

1. Duomenų kaupimo ir palyginimo principų esmė

Individualios įmonės ir ūkinės bendrijos, kuriose yra nedidelės apimtys, gali pasirinkti ir tvarkyti apskaitą piniginiu pagrindu, tai reiškia, kad pajamos fiksuojamos tik tada, kai gaunami į kasą ar sąskaitą banke pinigai, o išlaidos tada, kai pinigai jau sumokėti. Visos kitos individualios įmonės ir ūkinės bendrijos bei visos akcinės bendrovės tvarko apskaitą kaupimo principu, tai yra pajamas fiksuoja tik tada, kai jos uždirbamos (nuo sąskaitos išrašymo dienos ir prekių atkrovimo), neatsižvelgiant į tai, kada bus gauti pinigai. Sąnaudos fiksuojamos tada, kai jos patiriamos, o ne tada, kai išleidžiami pinigai. Duomenų kaupimo principas yra vienas pagrindinių principų patvirtintų LR Vyriausybės.

Palyginimo principo esmė ta, kad apskaitoje pripažystamos ir palyginamos tik to paties ataskaitinio laikotarpio :

Pajamos – sąnaudos

Įplaukos – išlaidos

Lyginant pajamas su sąnaudomis nustatomas ataskaitinio laikotarpio įmonės veiklos rezultatas – pelnas ar nuostolis.

Lyginant įplaukas su išlaidomis, nustatomas pinigų ar kito turto sumažėjimas ar padidėjimas ataskaitiniame laikotarpyje.

Pavyzdžiui: Sausio 5 dieną “Vilnis” nusipirko prekių už 3000 Lt, tačiau už jas iš karto sumokėjo tik 2000L, o dar 1000 Lt įsipareigojo sumokėti po 10 dienų. Sausio 9 dieną “”Vilnis” visas prekes pardavė “Iki”už 4000 Lt., tačiau ši sumokėjo tik 2900 L, o likusią dalį pažadėjo sumokėti vasario mėnesį.

Reikia: surašyti sausio mėnesio pajamas, įplaukas, išlaidas ir sąnaudas ir nustatyti ar pelninga (nuostolinga) buvo “Vilnis” veikla.

Pajamos Įplaukos Išlaidos Sąnaudos

4000 2900 2000 3000


Pinigų (turto)

padidėjimas

900 Lt

Veiklos rezultatas - pelnas

1000 Lt

Avansu gautos sumos – tai neuždirbtos pajamos - įmonės įsipareigojimas parduoti produkciją (atlikti paslaugas), už kurią pirkėjas jau sumokėjo.

Apskaitininkai pirmiausiai nustato uždirbtas pajamas, o po to sprendžia, kokia dalis turto buvo sunaudota joms uždirbti. Pajamų ir sąnaudų pripažinimo apskaitoje tvarka patvirtinta LR Vyriausybės 1993.10.27.nutarimu Nr.80 Pagrindinės pajamų ir sąnaudų pripažinimo nuostatos pateiktos

R Puteikienės knygoje “Apskaitos pagrindai” pusl 91..

2. Koreguojantys įrašai apskaitoje

Jau kalbėjome, kad įmonės ūkinę veiklą suskaldžius į ataskaitinius laikotarpius, kai kurios ūkinės operacijos daro įtaką daugiau nei vieno ataskaitinio laikotarpio pajamoms ir sąnaudoms. Todėl apskaitininkai ataskaitinio laikotarpio pabaigoje turi patikslinti kai kurių sąskaitų likučius. Sąskaitų likučių patikslinimas ataskaitiniam laikotarpiui pasibaigus, vadinamas sąskaitų koregavimu. Jie patikslina pelno ataskaitos (pajamų ir sąnaudų) bei balanso (turto ir nuosavybės) sąskaitas.

Koregavimai daromi kaupimo principu, tai yra pajamos ir sąnaudos fiksuojamos neatsižvelgiant į pinigines įplaukas ar išlaidas.

Visus koreguojančius įrašus galima suskirstyti į tokias grupes:

Ilgalaikio turto nusidėvėjimo apskaita;

Apmokėtų, bet dar neuždirbtų pajamų apskaita;

Uždirbtų, bet dar neapmokėtų (sukauptų) pajamų apskaita;

Patirtų, bet dar neapmokėtų (sukauptų) sąnaudų apskaita;

Apmokėtų, bet dar nepatirtų (ateinančių laikotarpių) sąnaudų apskaita.

Būtina įsidėmėti, kad koreguojantys įrašai reikalingi tik toms operacijoms, kurios daro įtaką daugiau nei vieno ataskaitinio laikotarpio pajamoms ir sąnaudoms. Kiekvieną koreguojančių įrašų grupę panagrinėsime detaliau:

1.Ilgalaikio turto nusidėvėjimo apskaita

Kaip jau žinome, ilgalaikis turtas yra naudojamas uždirbant pajamas ne vieną, bet keletą ataskaitinių laikotarpių. Todėl ilgalaikio turto vertė į sąnaudas, susijusias su produkcijos gamyba, perkeliama dalimis, įvertinant nusidėvėjimą. Pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui, reikia nustatyti, kokia turto dalis per šį laikotarpį buvo sunaudota pajamoms uždirbti. Tuo tikslu atliekami koreguojantys įrašai: debetuojamos atitinkamos sąnaudų sąskaitos ir kredituojamos turto sąskaitos.

Pavyzdžiui: Įmonė kovo 1 d. įsigijo kompiuterį už 3600 Lt,, kurį naudos tris metus.

Taigi, kompiuteris per metus nusidėvės 1200 Lt, o kiekvieną mėnesį į sąnaudas turėsime įskaičiuoti 100 Lt

( 3600 : 3 metų : 12 mėnesių).

D Kompiuterio nusidėvėjimo sąnaudos 100

K Kompiuterio nusidėvėjimas 100

2.Apmokėtų, bet dar neuždirbtų pajamų apskaita.

Būna atvejų, kai pirkėjai (klientai) iš anksto apmoka įmonei už prekes ar paslaugas. Tokiu atveju atsiranda įmonės įsipareigojimas išsiųsti produkciją ar suteikti paslaugas pirkėjui už jau gautus pinigus.

Tokie apmokėjimai dažniausiai būna susiję su ilgą laiką atliekamais darbais: apsauga, remontu, draudimu, nuoma ir pan. Šie išankstiniai apmokėjimai apskaitoje registruojami kaip iš anksto apmokėtos, bet dar neuždirbtos pajamos, kitaip sakant ateinančių laikotarpių pajamos.

Pavyzdžiui: UAB “Vilma”sudarė sutartį su AB Daina”,kad ateinančiais metais prižiūrės ir remontuos jos įrengimus. Kovo 15 d.AB “Daina” pervedė 3000 Lt. už II ketvirtį. Šią operaciją UAB “Vilmos” apskaitininkas užfiksavo sąskaitose:

Kovo 15 d. D Pinigai 3000

K Neuždirbtos pajamos 3000

Balandžio mėnesio 30 d. UAB “Vilma” apskaitininkas turės atlikti koregavimą ir užfiksuoti bal;andžio mėnesio pajamas.

Koregavimas :balandžio 30 d.

D Neuždirbtos pajamos 1000

K Pajamos 1000

3. Uždirbtų, bet dar neapmokėtų pajamų apskaita

Labai dažnai įmonės suteikia paslaugas, ar parduoda prekes pirkėjams skolon.Tokiu atveju jokių koregavimų atlikti nereikia.Dašomos įprastos korespondencijos:

Parduodant prekes skolon:

D Pirkėjų skola

K pajamos

Kai pirkėjai pinigus sumoka:

D Pinigai

K Pirkėjų skola

Tačiau jeigu paslaugos ilgalaikės, reikia atlikti koregavimą.

Pavyzdžiui: UAB “Vilma” sudarė sausio mėnesį sutartį su AB “Rytas”, kad sausio ir vasario mėnesiais remontuos jos įrengimus. Už darbus AB “Rytas” sumokės vasario mėnesio pabaigoje 2400 Lt. Sausio mėnesį “Vilma” atliko pusę sutartyje numatytų darbų. Nors įplaukų sausio mėnesį nebuvo, “Vilmos apskaitininkas turi atlikti koregavimą ir užfiksuoti sausio mėnesio pajamas ir klientų (gautiną) skolą:

Koregavimas sausio 31 d.

D Klientų įsiskolinimas 1200

(sukauptos pajamos)

K Pajamos 1200

Vasario 28 d.AB “Rytas” sumokėjo 2400 Lt.už atliktus darbus. UAB “Vilma” apskaitininkas darys tokius įrašus.

Vasario 28 diena:

D Pinigai 2400



K Pajamos 1200

K Klientų įsiskolinimas 1200

Patirtų, bet dar neapmokėtų sąnaudų apskaita.

Būna atvejų, kai įmonė patiria sąnaudas šiuo ataskaitiniu laikotarpiu, bet pinigus sumokės tik ateinančiais laikotarpiais, pavyzdžiui, palūkanos bankui už paskolą, priskaičiuoti, bet neišmokėti atlyginimai, mokesčiai valstybei ir pan.

Pavyzdžiui: Įmonė “Astra” gegužės 1 d. iš banko gavo trumpalaikę 15000 Lt paskolą su 10% metinėm palūkanom. Paskolą reikės grąžinti birželio 30 d. Sutartyje nurodyta, kad įmonė birželio 30 d. grąžins ne tik paskolą, bet ir sumokės bankui priklausančias palūkanas.

Nors įmonė bankui palūkanas turi grąžinti birželio 30 d., ji turi atlikti koregavimą ir priskaičiuoti palūkanas už gegužės mėnesį.( 15000 Lt x 0,10 : 365 d. = 4,11 , 11 x 31 d. = 127,41 ).

Koregavimas: gegužės 31 d.

D Palūkanų sąnaudos 127,41

K Mokėtinos palūkanos 127,41

Birželio 30 d. įmonė “Astra” bankui grąžino 15000 Lt paskolą ir sumokėjo palūkanas 250,71 Lt už gegužės ir birželio mėnesius.

Birželio 30 d. D Palūkanų sąnaudos 123,30

(4,11 x 30 d.)

D Mokėtinos palūkanos 127,41

D Skola bankui 15000

K Pinigai 15250,71

Apmokėtų, bet dar nepatirtų (ateinančių laikotarpių) sąnaudų apskaita.

Įmonės dažnai (turėdamos pinigų) sumoka pinigus iš anksto už patalpų nuomą, draudimą, reklamą, laikraščių ir žurnalų prenumeratą ir pan. Šiuos išankstinius apmokėjimus, sulaukus konkretaus ataskaitinio laikotarpio už kurį buvo mokėta , taip pat reikia pripažinti sąnaudomis.

Pavyzdžiui: Įmonė “Vilnis” gruodžio 29 d. sumokėjo iš anksto už I ketvirčio patalpų nuomą 3000 Lt. Ši operacija “Vilnis” apskaitoje bus užfiksuota:

Gruodžio 29 dieną:

D Iš anksto apmokėta patalpų nuoma 3000

K Pinigai 3000

Sausio 31 d. reikia atlikti koregavimą ir 1/3 šios sumos nurašyti į sąnaudas (3000 : 3 = 1000)

D Patalpų nuomos sąnaudos 1000

K Iš anksto apmokėta patalpų nuoma 1000

Tokį pat koregavimą reikia atlikti vasario ir kovo mėnesių pabaigoje ir turtinėje sąskaitoje “Iš anksto apmokėta patalpų nuoma” nebeliks likučio balandžio 1 dienai.

3. Darbinė atskaitomybės lentelė

Užbaigti ataskaitinio laikotarpio apskaitos ciklą ir parengti finansinę atskaitomybę tiesiai iš sąskaitų (Didžiosios knygos) nėra paprasta – gali likti nepastebėtų klaidų – tokiu atveju mes nesustatytume balanso.Pasitikrinti, ar teisingai išvesti likučiai sąskaitose, ar teisingai užfiksuoti koreguojantieji įrašai apskaitininkams padeda darbinė atskaitomybės lentelė (DAL). Tai daugiaskiltė lentelė, padedanti vienoje vietoje surinkti daug detalios informacijos, kuri naudojama finansinėms ataskaitoms parengti. Jos forma:

Darbinė atskaitomybės lentelė

Sąskaitų

pavadinimas


Bandomasis

balansas

D  K

Koregavimas

D K

Koreguotas

bandomasis

balansas

D K

Pelno

ataskaitos

sąskaitos

D K

Balanso

ataskaitos

sąskaitos

D K

Ši lentelė nėra privalomas apskaitos registras, kaip pvz. Žurnalai ar Sąskaitos. Tai yra pagalbinė lentelė, sujungianti operacijų įrašų apskaitą su finansinėmis ataskiatomis.

Darbinės atskaitomybės lentelės paskirtis

Operacijų užrašymas Sujungimas (tiltas) Finansinės

ataskaitos

PELNO

ATASKAITA,

BALANSAS

 

DARBINĖ

ATSKAI-

TOMYBĖS

LENTELĖ

 

DIDŽIOSIOS

KNYGOS

SĄSKAITOS

 

BENDRASIS

ŽURNALAS

 


Sumų per- Perkė- Paren-

kėlimas limas gimas




Oficialūs apskaitos Patogi forma Galutinis viso

registrai informacijai apskaitos

registruoti ir proceso

klasifikuoti rezultatas

Pajamų ir sąnaudų sąskaitų uždarymas

Sąskaitų uždarymas yra baigiamasis apskaitos proceso etapas.. Pajamų ir sąnaudų sąskaitos uždaromos pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui, t y. pasibaigus finansiniams metams ( jeigu rengiama tarpinė finansinė atskaitomybė sąskaitos paprastai yra neuždaromos).

Pajamų ir sąnaudų sąskaitose kaupiamos tik ataskaitiniu laikotarpiu uždirbtos pajamos ir joms uždirbti patirtos sąnaudos, todėl jos dar vadinamos tranzitinėmis arba laikinomis sąskaitomis.

Pasibaigus vienam ataskaitiniam laikotarpiui, visos to laikotarpio pajamų ir sąnaudų sumos iš Pajamų ir Sąnaudų sąskaitų yra iškeliamos į balansinę sąskaitą 39 Pajamų ir sąnaudų suvestinė. Tuomet pajamų ir sąnaudų sąskaitų likučiai prilyginami nuliui ir galima pradėti kaupti naujo ataskaitinio laikotarpio pajamas ir sąnaudas. Tuo tarpu Pajamų ir sąnaudų suvestinėje debete yra sukauptos sąnaudos, o kredite – pajamos.

Palyginus pajamas su sąnaudomis yra išvedamas sąskaitoje Pajamų ir sąnaudų suvestinė rezultatas:

jei bendra kredito suma yra didesnė už debeto sumą, tai reiškia, kad įmonė uždirbo pelną;

jei bendra debeto suma yra didesnė už kredito sumą, tai reiškia, kad įmonė patyrė nuostolį, nes įmonėje susidarė daugiau sąnaudų nei pajamų.

Išvedus sąskaitoje Pajamų ir sąnaudų suvestinė rezultatą, jis iškeliamas į balansinę sąskaitą 34 Nepaskirstytas pelnas sąskaitą. Tokiu būdu sąskaita 39 Pajamų ir sąnaudų suvestinė yra uždaroma.

Pavyzdys:Įmonė per ataskaitinius metus uždirbo 4500 Lt pajamų ir toms pajamoms uždirbti patyrė 2500 Lt sąnaudų. Sąskaitų uždarymo procedūros bus tokios:

Pajamų sąskaitas uždarysime:

D 5 kl.Pajamos 4500

K 39 Pajamų ir sąnaudų suvestinė 4500

Sąnaudų sąskaitas uždarysime:

D 39 Pajamų ir sąnaudų suvestinė 2500

K 6 kl.Sąnaudos 2500

Pajamų ir sąnaudų suvestinę uždarysime:

D 39 Pajamų ir sąnaudų suvestinė 2000

K 34 Nepaskirstytas pelnas 2000

D Pajamos K D Sąnaudos K DPajamų ir sąnaudų suvestinė K

1) 4500 Lik. 4500 Lik. 2500 2) 2500 2) 2500 1) 4500


Lik. 0 Lik. 0 3) 2000 Lik. 2000

Lik. 0

D Nepaskirstytas pelnas K


3) 2000

Lik.2000

Išsinagrinėjome tradicinį pajamų ir sąnaudų sąskaitų uždarymo būdą – kai naudojama speciali sąskaita Nr. 39 Pajamų ir sąnaudų suvestinė. Tuo tarpu galima atlikti uždarančius įrašus:

  • nenaudojant atskiros suvestinės sąskaitos Nr. 39, o pajamų ir sąnaudų sąskaitas uždaryti vieną per kitą, o gautą skirtumą tiesiog iškelti į 34 Nepaskirstytas pelnas sąskaitą Jei bendra pajamų sąskaitų apyvartų suma viršija bendrą sąnaudų sumą, skirtumas rodo savininkų nuosavybės padidėjimą (pelną). Jei bendra sąnaudų suma yra didesnė už bendrą pajamų sąskaitų sumą, reiškia, kad įmonė sąnaudų patyrė daugiau nei uždirbo pajamų, t.y.,dirbo nuostolingai
  • mišriu būdu (dalį sąskaitų uždarant per specialią 39 Pajamų ir sąnaudų suvestinė sąskaitą, o dalį – jos nenaudojant.

Pajamų ir sąnaudų sąskaitų uždarymas nenaudojant 39 sąskaitos

D Sąnaudų (6 klasės) sąskaitos K D Pajamų (5 klasės) sąskaitos K


Apyvarta XX Apyvarta XXX

XX XX

X

D 34 Nepaskirstytas pelnas K


X

Pastaba:

Plačiau apie uždarančius įrašus pasianalizuokite “Apskaitos ir mokesčių apžvalga” 2001 m. gruodis, pusl 15.

5. Turto ir nuosavybės sąskaitų uždarymas

Finansiniams metams pasibaigus, turėtų būti uždaromos ne tik pajamų ir sąnaudų sąskaitos, bet ir turto bei nuosavybės sąskaitos:

Uždarant sąskaitas:

D Nuosavybės sąskaitos 60000

K Turto sąskaitos 60000



Nedelsiant atidaromos sąskaitos:

D Turto sąskaitos 60000

K Nuosavybės sąskaitos 60000

Apibendrinant, būtina žinoti :

  • Pajamų ir sąnaudų sąskaitų uždarymas turi būti užregistruotas apskaitoje buhalteriniu įrašu;
  • Sąskaitų uždarymo metodą rekomenduojama paminėti įmonės vadovo įsakyme dėl apskaitos politikos;
  • Turto ir nuosavybės sąskaitos bei pajamų ir sąnaudų sąskaitos turi būti uždaromos tik atlikus visus ataskaitinio laikotarpio koregavimus;
  • Pajamų ir sąnaudų palyginimo principas reikalauja įmonės veiklą dirbtinai suskaidyti į periodus;
  • Rengiant tarpinę finansinę atskaitomybę negali būti uždaromos ne tik turto ir nuosavybės, bet ir pajamų bei sąnaudų sąskaitos.

6. Kontroliniai klausimai

1. Kuo skiriasi finansiniai metai nuo kalendorinių? Kokios svarbiausios priežastys sąlygoja

šiuos skirtumus?

2. Kuo skiriasi duomenų kaupimo principas nuo palyginimo principo?

3. Kam reikalinga atlikti koregavimus apskaitoje?

Kada sąskaitose daromi koreguojami įrašai, pateikite pavyzdžių?

Kokie dažniausiai yra atliekami koregavimai?

Ką vadiname koreguotu bandomuoju balansu?

Kaip apskaičiuosite mėnesio palūkanų sumą?

Kaip apskaitoje registruojamos atlyginimų sąnaudos?

Į kokias sąskaitas yra priskaičiuojamas ilgalaikio turto nusidėvėjimas?

Kodėl iš anksto apmokėtos sąnaudos yra rodomos balanse turto dalyje?

Kas yra darbinė atskaitomybės lentelė?

Kokia darbinės atskaitomybės lentelės paskirtis?

Kokių sąskaitų likučiai iš koreguoto bandomojo balanso perkeliami į Pelno ataskaitos sąskaitų skiltį?

Kokių sąskaitų likučiai iš koreguoto bandomojo balanso perkeliami į Balanso sąskaitų skiltį?

Kokios sąskaitos yra uždaromos ataskaitinio laikotarpio pabaigoje ir kodėl?

Kokia sąskaita yra naudojama uždarantiesiems įrašams?

Ar uždaroma Pajamų ir sąnaudų sąskaita ir kodėl?

Kokią sąskaitą naudojant yra uždaroma Pajamų ir sąnaudų suvestinės sąskaita?

Kokiu įrašu yra uždaromos ir atidaromos Turto ir nuosavybės sąskaitos?

7. Praktinės užduotys

Apibendrinantis uždavinys:

AB “Rytas” prekiauja įvairia buitine technika ir atlieka įvairias paslaugas. 2002 metų kovo 1 dienai šios įmonės balansas buvo toks:

AB “Rytas”

Balansas

2002 m. kovo 1 d.

Turtas 

Nuosavybė

Pinigai  50300

Akcinis kapitalas  110000

Pastatas  40000

Nepaskirstytas pelnas   2630

Pastato nusidėvėjimas  (3000)

Skola tiekėjams  1150

Iš anksto sumokėtas draudimas  1000

Mokėtinas atlyginimas  4440

Pirkėjų skolos  6520

Mokėtinas SODRAI mokestis  1260

Prekės  24660

Balansas  119480

Balansas  119480

2002 m. kovo mėnesį įvyko sekančios ūkinės operacijos:

1 d. Paimta banko paskola 10000 Lt su 15% metinėm palūkanom.

1 d. Pirkta už grynus pinigus vitrina.Sumokėta 12000 Lt. Ji bus naudojama 5 metus.

2 d. Skolon pirkta prekių už 3500 Lt.

5 d. Sumokėtas SODRAI mokestis.

6 d. Išmokėtas darbuotojams atlyginimas.

8 d. Klientams išrašyta sąskaita už šaldytuvus 15000 Lt. Jie įsipareigojo sumokėti per 30 dienų.

10d. Sumokėta praeito mėnesio skola tiekėjams.

12d. Klientai iš anksto apmokėjo už paslaugas 5600 Lt., kurios bus atliktos po 15 dienų.

23d. Už grynus pinigus pirkta prekių. Sumokėta 2300 Lt.

27d. Klientams atliktos paslaugos, už kurias sumokėta kovo 12 dieną.

30d. Priskaičiuotas atlyginimas už kovo mėnesį 2600 Lt.

30d. Priskaičiuotas SODRAI mokestis 900 Lt.

Reikia:

Ūkines operacijas užregistruoti Bendrame žurnale.

Sumas perkelti į Didžiąją knygą.

Atlikti koregavimus

Sudaryti Darbinę atskaitomybės lentelę.

Sudaryti Balansą ir Pelno (nuostolio) ataskaitą.

Papildoma informacija koregavimams:

Pastatas, kurio vertė 40000 Lt, bus naudojamas 40 metų.

Draudimo sutartis, pagal kurią buvo pervesta gruodžio 25d. 1200 Lt, įsigaliojo nuo 2000 m. sausio 1 d.



loading...






Politica de confidentialitate

DISTRIBUIE DOCUMENTUL

Comentarii


Vizualizari: 1367
Importanta: rank

Comenteaza documentul:

Te rugam sa te autentifici sau sa iti faci cont pentru a putea comenta

Creaza cont nou

Termeni si conditii de utilizare | Contact
© SCRIGROUP 2020 . All rights reserved

Distribuie URL

Adauga cod HTML in site