CATEGORII DOCUMENTE
Afaceri Calculatoare Casa masina Didactica pedagogie Diverse Educatie Finante Geografie Istorie & politica Legislatie Limba Management Sanatate Tehnologie

Bulgara	Ceha slovaca	Croata	Engleza	Estona	Finlandeza	Franceza
Germana	Italiana	Letona	Lituaniana	Maghiara	Olandeza	Poloneza
Sarba	Slovena	Spaniola	Suedeza	Turca	Ucraineana

įstatymai	įvairių	Apskaitos	Architektūra	Biografija	Biologija	Botanika	Chemija
Ekologija	Ekonomika	Elektra	Finansai	Fizinis	Geografija	Istorija	Karjeros
Kompiuteriai	Kultūra	Literatūra	Matematika	Medicina	Politika	Prekyba	Psichologija
Receptus	Sociologija	Technika	Teisė	Turizmas	Valdymas	vietimas

Įmonės veiklos rezultatų nustatymas apskaitoje ir apskaitos ciklo u˛baigimas

Apskaitos

+ Font mai mare | - Font mai mic


DOCUMENTE SIMILARE

Įmonės veiklos rezultatų nustatymas apskaitoje ir apskaitos ciklo u˛baigimas

Isinagrinėję ią temą, turėtumėte:

ˇinoti ir palyginti pajamų ir sąnaudų pripa˛inimą apskaitoje;

Suvokti koreguojančių įraų būtinumą apskaitoje.

Mokėti sudaryti Darbinę atskaitomybės lentelę, Balansą, Pelno (nuostolio) ataskaitas.

Sugebėti atlikti u˛darančiuosius įraus;

Palyginti ir nustatyti ryį tarp finansinės atskaitomybės formų..

Įmonės paprastai veiklos rezultatus (pelną ar nuostolį) mustato pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui, kuris da˛niausiai sutampa su kalendoriniais metais. Jei įmonės ataskaitinis laikotarpis nesutampa su kalendoriniais metais, tuomet sakoma, kad ji veikia finansiniais metais. Finansiniai metai – tai dvylikos mėnesių apskaitos laikotarpis, kuris gali sutapti arba nesutapti su kalendoriniais metais. Nesutampa da˛niausiai tų įmonių, kurių veikla yra sezoninė, tai pvz, ˛emės ūkio įmonės u˛siimančios ˛emdirbyste, kurortinės įstaigos, turizmas ir pan. Metinės finansinės ataskaitos rengiamos finansinių metų pabaigoje, nors gali būti sudaromos ir tarpinės finansinės ataskaitos.

Ataskaitiniam laikotarpiui (finansiniams metams) pasibaigus, turi būti parengiama finansinė atskaitomybė ir nustatomas įmonės veiklos efektyvumas, tai yra , pelningai ar nuostolingai dirbo įmonė per praėjusį laikotarpį. Įdomu tai, kad is įmonės veiklos rezultatas priklauso ir nuo to, kokia apskaitos koncepcija vadovaujantis vedama įmonėje apskaita – pinigine ar kaupimo.

1. Duomenų kaupimo ir palyginimo principų esmė

Individualios įmonės ir ūkinės bendrijos, kuriose yra nedidelės apimtys, gali pasirinkti ir tvarkyti apskaitą piniginiu pagrindu, tai reikia, kad pajamos fiksuojamos tik tada, kai gaunami į kasą ar sąskaitą banke pinigai, o ilaidos tada, kai pinigai jau sumokėti. Visos kitos individualios įmonės ir ūkinės bendrijos bei visos akcinės bendrovės tvarko apskaitą kaupimo principu, tai yra pajamas fiksuoja tik tada, kai jos u˛dirbamos (nuo sąskaitos iraymo dienos ir prekių atkrovimo), neatsi˛velgiant į tai, kada bus gauti pinigai. Sąnaudos fiksuojamos tada, kai jos patiriamos, o ne tada, kai ileid˛iami pinigai. Duomenų kaupimo principas yra vienas pagrindinių principų patvirtintų LR Vyriausybės.

Palyginimo principo esmė ta, kad apskaitoje pripa˛ystamos ir palyginamos tik to paties ataskaitinio laikotarpio :

Pajamos – sąnaudos

Įplaukos – ilaidos

Lyginant pajamas su sąnaudomis nustatomas ataskaitinio laikotarpio įmonės veiklos rezultatas – pelnas ar nuostolis.

Lyginant įplaukas su ilaidomis, nustatomas pinigų ar kito turto suma˛ėjimas ar padidėjimas ataskaitiniame laikotarpyje.

Pavyzd˛iui: Sausio 5 dieną “Vilnis” nusipirko prekių u˛ 3000 Lt, tačiau u˛ jas i karto sumokėjo tik 2000L, o dar 1000 Lt įsipareigojo sumokėti po 10 dienų. Sausio 9 dieną “”Vilnis” visas prekes pardavė “Iki”u˛ 4000 Lt., tačiau i sumokėjo tik 2900 L, o likusią dalį pa˛adėjo sumokėti vasario mėnesį.

Reikia: surayti sausio mėnesio pajamas, įplaukas, ilaidas ir sąnaudas ir nustatyti ar pelninga (nuostolinga) buvo “Vilnis” veikla.

Pajamos Įplaukos Ilaidos Sąnaudos

4000 2900 2000 3000

Pinigų (turto)

padidėjimas

900 Lt

Veiklos rezultatas - pelnas

1000 Lt

Avansu gautos sumos – tai neu˛dirbtos pajamos - įmonės įsipareigojimas parduoti produkciją (atlikti paslaugas), u˛ kurią pirkėjas jau sumokėjo.

Apskaitininkai pirmiausiai nustato u˛dirbtas pajamas, o po to sprend˛ia, kokia dalis turto buvo sunaudota joms u˛dirbti. Pajamų ir sąnaudų pripa˛inimo apskaitoje tvarka patvirtinta LR Vyriausybės 1993.10.27.nutarimu Nr.80 Pagrindinės pajamų ir sąnaudų pripa˛inimo nuostatos pateiktos

R Puteikienės knygoje “Apskaitos pagrindai” pusl 91..

2. Koreguojantys įraai apskaitoje

Jau kalbėjome, kad įmonės ūkinę veiklą suskald˛ius į ataskaitinius laikotarpius, kai kurios ūkinės operacijos daro įtaką daugiau nei vieno ataskaitinio laikotarpio pajamoms ir sąnaudoms. Todėl apskaitininkai ataskaitinio laikotarpio pabaigoje turi patikslinti kai kurių sąskaitų likučius. Sąskaitų likučių patikslinimas ataskaitiniam laikotarpiui pasibaigus, vadinamas sąskaitų koregavimu. Jie patikslina pelno ataskaitos (pajamų ir sąnaudų) bei balanso (turto ir nuosavybės) sąskaitas.

Koregavimai daromi kaupimo principu, tai yra pajamos ir sąnaudos fiksuojamos neatsi˛velgiant į pinigines įplaukas ar ilaidas.

Visus koreguojančius įraus galima suskirstyti į tokias grupes:

Ilgalaikio turto nusidėvėjimo apskaita;

Apmokėtų, bet dar neu˛dirbtų pajamų apskaita;

U˛dirbtų, bet dar neapmokėtų (sukauptų) pajamų apskaita;

Patirtų, bet dar neapmokėtų (sukauptų) sąnaudų apskaita;

Apmokėtų, bet dar nepatirtų (ateinančių laikotarpių) sąnaudų apskaita.

Būtina įsidėmėti, kad koreguojantys įraai reikalingi tik toms operacijoms, kurios daro įtaką daugiau nei vieno ataskaitinio laikotarpio pajamoms ir sąnaudoms. Kiekvieną koreguojančių įraų grupę panagrinėsime detaliau:

1.Ilgalaikio turto nusidėvėjimo apskaita

Kaip jau ˛inome, ilgalaikis turtas yra naudojamas u˛dirbant pajamas ne vieną, bet keletą ataskaitinių laikotarpių. Todėl ilgalaikio turto vertė į sąnaudas, susijusias su produkcijos gamyba, perkeliama dalimis, įvertinant nusidėvėjimą. Pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui, reikia nustatyti, kokia turto dalis per į laikotarpį buvo sunaudota pajamoms u˛dirbti. Tuo tikslu atliekami koreguojantys įraai: debetuojamos atitinkamos sąnaudų sąskaitos ir kredituojamos turto sąskaitos.

Pavyzd˛iui: Įmonė kovo 1 d. įsigijo kompiuterį u˛ 3600 Lt,, kurį naudos tris metus.

Taigi, kompiuteris per metus nusidėvės 1200 Lt, o kiekvieną mėnesį į sąnaudas turėsime įskaičiuoti 100 Lt

( 3600 : 3 metų : 12 mėnesių).

D Kompiuterio nusidėvėjimo sąnaudos 100

K Kompiuterio nusidėvėjimas 100

2.Apmokėtų, bet dar neu˛dirbtų pajamų apskaita.

Būna atvejų, kai pirkėjai (klientai) i anksto apmoka įmonei u˛ prekes ar paslaugas. Tokiu atveju atsiranda įmonės įsipareigojimas isiųsti produkciją ar suteikti paslaugas pirkėjui u˛ jau gautus pinigus.

Tokie apmokėjimai da˛niausiai būna susiję su ilgą laiką atliekamais darbais: apsauga, remontu, draudimu, nuoma ir pan. ie iankstiniai apmokėjimai apskaitoje registruojami kaip i anksto apmokėtos, bet dar neu˛dirbtos pajamos, kitaip sakant ateinančių laikotarpių pajamos.

Pavyzd˛iui: UAB “Vilma”sudarė sutartį su AB Daina”,kad ateinančiais metais pri˛iūrės ir remontuos jos įrengimus. Kovo 15 d.AB “Daina” pervedė 3000 Lt. u˛ II ketvirtį. ią operaciją UAB “Vilmos” apskaitininkas u˛fiksavo sąskaitose:

Kovo 15 d. D Pinigai 3000

K Neu˛dirbtos pajamos 3000

Baland˛io mėnesio 30 d. UAB “Vilma” apskaitininkas turės atlikti koregavimą ir u˛fiksuoti bal;and˛io mėnesio pajamas.

Koregavimas :baland˛io 30 d.

D Neu˛dirbtos pajamos 1000

K Pajamos 1000

3. U˛dirbtų, bet dar neapmokėtų pajamų apskaita

Labai da˛nai įmonės suteikia paslaugas, ar parduoda prekes pirkėjams skolon.Tokiu atveju jokių koregavimų atlikti nereikia.Daomos įprastos korespondencijos:

Parduodant prekes skolon:

D Pirkėjų skola

K pajamos

Kai pirkėjai pinigus sumoka:

D Pinigai

K Pirkėjų skola

Tačiau jeigu paslaugos ilgalaikės, reikia atlikti koregavimą.

Pavyzd˛iui: UAB “Vilma” sudarė sausio mėnesį sutartį su AB “Rytas”, kad sausio ir vasario mėnesiais remontuos jos įrengimus. U˛ darbus AB “Rytas” sumokės vasario mėnesio pabaigoje 2400 Lt. Sausio mėnesį “Vilma” atliko pusę sutartyje numatytų darbų. Nors įplaukų sausio mėnesį nebuvo, “Vilmos apskaitininkas turi atlikti koregavimą ir u˛fiksuoti sausio mėnesio pajamas ir klientų (gautiną) skolą:

Koregavimas sausio 31 d.

D Klientų įsiskolinimas 1200

(sukauptos pajamos)

K Pajamos 1200

Vasario 28 d.AB “Rytas” sumokėjo 2400 Lt.u˛ atliktus darbus. UAB “Vilma” apskaitininkas darys tokius įraus.

Vasario 28 diena:

D Pinigai 2400

K Pajamos 1200

K Klientų įsiskolinimas 1200

Patirtų, bet dar neapmokėtų sąnaudų apskaita.

Būna atvejų, kai įmonė patiria sąnaudas iuo ataskaitiniu laikotarpiu, bet pinigus sumokės tik ateinančiais laikotarpiais, pavyzd˛iui, palūkanos bankui u˛ paskolą, priskaičiuoti, bet neimokėti atlyginimai, mokesčiai valstybei ir pan.

Pavyzd˛iui: Įmonė “Astra” gegu˛ės 1 d. i banko gavo trumpalaikę 15000 Lt paskolą su 10% metinėm palūkanom. Paskolą reikės grą˛inti bir˛elio 30 d. Sutartyje nurodyta, kad įmonė bir˛elio 30 d. grą˛ins ne tik paskolą, bet ir sumokės bankui priklausančias palūkanas.

Nors įmonė bankui palūkanas turi grą˛inti bir˛elio 30 d., ji turi atlikti koregavimą ir priskaičiuoti palūkanas u˛ gegu˛ės mėnesį.( 15000 Lt x 0,10 : 365 d. = 4,11 , 11 x 31 d. = 127,41 ).

Koregavimas: gegu˛ės 31 d.

D Palūkanų sąnaudos 127,41

K Mokėtinos palūkanos 127,41

Bir˛elio 30 d. įmonė “Astra” bankui grą˛ino 15000 Lt paskolą ir sumokėjo palūkanas 250,71 Lt u˛ gegu˛ės ir bir˛elio mėnesius.

Bir˛elio 30 d. D Palūkanų sąnaudos 123,30

(4,11 x 30 d.)

D Mokėtinos palūkanos 127,41

D Skola bankui 15000

K Pinigai 15250,71

Apmokėtų, bet dar nepatirtų (ateinančių laikotarpių) sąnaudų apskaita.

Įmonės da˛nai (turėdamos pinigų) sumoka pinigus i anksto u˛ patalpų nuomą, draudimą, reklamą, laikračių ir ˛urnalų prenumeratą ir pan. iuos iankstinius apmokėjimus, sulaukus konkretaus ataskaitinio laikotarpio u˛ kurį buvo mokėta , taip pat reikia pripa˛inti sąnaudomis.

Pavyzd˛iui: Įmonė “Vilnis” gruod˛io 29 d. sumokėjo i anksto u˛ I ketvirčio patalpų nuomą 3000 Lt. i operacija “Vilnis” apskaitoje bus u˛fiksuota:

Gruod˛io 29 dieną:

D I anksto apmokėta patalpų nuoma 3000

K Pinigai 3000

Sausio 31 d. reikia atlikti koregavimą ir 1/3 ios sumos nurayti į sąnaudas (3000 : 3 = 1000)

D Patalpų nuomos sąnaudos 1000

K I anksto apmokėta patalpų nuoma 1000

Tokį pat koregavimą reikia atlikti vasario ir kovo mėnesių pabaigoje ir turtinėje sąskaitoje “I anksto apmokėta patalpų nuoma” nebeliks likučio baland˛io 1 dienai.

3. Darbinė atskaitomybės lentelė

U˛baigti ataskaitinio laikotarpio apskaitos ciklą ir parengti finansinę atskaitomybę tiesiai i sąskaitų (Did˛iosios knygos) nėra paprasta – gali likti nepastebėtų klaidų – tokiu atveju mes nesustatytume balanso.Pasitikrinti, ar teisingai ivesti likučiai sąskaitose, ar teisingai u˛fiksuoti koreguojantieji įraai apskaitininkams padeda darbinė atskaitomybės lentelė (DAL). Tai daugiaskiltė lentelė, padedanti vienoje vietoje surinkti daug detalios informacijos, kuri naudojama finansinėms ataskaitoms parengti. Jos forma:

Darbinė atskaitomybės lentelė

Sąskaitų

pavadinimas

Bandomasis

balansas

D K

Koregavimas

D K

Koreguotas

bandomasis

balansas

D K

Pelno

ataskaitos

sąskaitos

D K

Balanso

ataskaitos

sąskaitos

D K

i lentelė nėra privalomas apskaitos registras, kaip pvz. ˇurnalai ar Sąskaitos. Tai yra pagalbinė lentelė, sujungianti operacijų įraų apskaitą su finansinėmis ataskiatomis.

Darbinės atskaitomybės lentelės paskirtis

Operacijų u˛raymas Sujungimas (tiltas) Finansinės

ataskaitos

PELNO

ATASKAITA,

BALANSAS

DARBINĖ

ATSKAI-

TOMYBĖS

LENTELĖ

DIDˇIOSIOS

KNYGOS

SĄSKAITOS

BENDRASIS

ˇURNALAS

Sumų per- Perkė- Paren-

kėlimas limas gimas

Oficialūs apskaitos Patogi forma Galutinis viso

registrai informacijai apskaitos

registruoti ir proceso

klasifikuoti rezultatas

Pajamų ir sąnaudų sąskaitų u˛darymas

Sąskaitų u˛darymas yra baigiamasis apskaitos proceso etapas.. Pajamų ir sąnaudų sąskaitos u˛daromos pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui, t y. pasibaigus finansiniams metams ( jeigu rengiama tarpinė finansinė atskaitomybė sąskaitos paprastai yra neu˛daromos).

Pajamų ir sąnaudų sąskaitose kaupiamos tik ataskaitiniu laikotarpiu u˛dirbtos pajamos ir joms u˛dirbti patirtos sąnaudos, todėl jos dar vadinamos tranzitinėmis arba laikinomis sąskaitomis.

Pasibaigus vienam ataskaitiniam laikotarpiui, visos to laikotarpio pajamų ir sąnaudų sumos i Pajamų ir Sąnaudų sąskaitų yra ikeliamos į balansinę sąskaitą 39 Pajamų ir sąnaudų suvestinė. Tuomet pajamų ir sąnaudų sąskaitų likučiai prilyginami nuliui ir galima pradėti kaupti naujo ataskaitinio laikotarpio pajamas ir sąnaudas. Tuo tarpu Pajamų ir sąnaudų suvestinėje debete yra sukauptos sąnaudos, o kredite – pajamos.

Palyginus pajamas su sąnaudomis yra ivedamas sąskaitoje Pajamų ir sąnaudų suvestinė rezultatas:

jei bendra kredito suma yra didesnė u˛ debeto sumą, tai reikia, kad įmonė u˛dirbo pelną;

jei bendra debeto suma yra didesnė u˛ kredito sumą, tai reikia, kad įmonė patyrė nuostolį, nes įmonėje susidarė daugiau sąnaudų nei pajamų.

Ivedus sąskaitoje Pajamų ir sąnaudų suvestinė rezultatą, jis ikeliamas į balansinę sąskaitą 34 Nepaskirstytas pelnas sąskaitą. Tokiu būdu sąskaita 39 Pajamų ir sąnaudų suvestinė yra u˛daroma.

Pavyzdys:Įmonė per ataskaitinius metus u˛dirbo 4500 Lt pajamų ir toms pajamoms u˛dirbti patyrė 2500 Lt sąnaudų. Sąskaitų u˛darymo procedūros bus tokios:

Pajamų sąskaitas u˛darysime:

D 5 kl.Pajamos 4500

K 39 Pajamų ir sąnaudų suvestinė 4500

Sąnaudų sąskaitas u˛darysime:

D 39 Pajamų ir sąnaudų suvestinė 2500

K 6 kl.Sąnaudos 2500

Pajamų ir sąnaudų suvestinę u˛darysime:

D 39 Pajamų ir sąnaudų suvestinė 2000

K 34 Nepaskirstytas pelnas 2000

D Pajamos K D Sąnaudos K DPajamų ir sąnaudų suvestinė K

1) 4500 Lik. 4500 Lik. 2500 2) 2500 2) 2500 1) 4500

Lik. 0 Lik. 0 3) 2000 Lik. 2000

Lik. 0

D Nepaskirstytas pelnas K

3) 2000

Lik.2000

Isinagrinėjome tradicinį pajamų ir sąnaudų sąskaitų u˛darymo būdą – kai naudojama speciali sąskaita Nr. 39 Pajamų ir sąnaudų suvestinė. Tuo tarpu galima atlikti u˛darančius įraus:

nenaudojant atskiros suvestinės sąskaitos Nr. 39, o pajamų ir sąnaudų sąskaitas u˛daryti vieną per kitą, o gautą skirtumą tiesiog ikelti į 34 Nepaskirstytas pelnas sąskaitą Jei bendra pajamų sąskaitų apyvartų suma virija bendrą sąnaudų sumą, skirtumas rodo savininkų nuosavybės padidėjimą (pelną). Jei bendra sąnaudų suma yra didesnė u˛ bendrą pajamų sąskaitų sumą, reikia, kad įmonė sąnaudų patyrė daugiau nei u˛dirbo pajamų, t.y.,dirbo nuostolingai

miriu būdu (dalį sąskaitų u˛darant per specialią 39 Pajamų ir sąnaudų suvestinė sąskaitą, o dalį – jos nenaudojant.

Pajamų ir sąnaudų sąskaitų u˛darymas nenaudojant 39 sąskaitos

D Sąnaudų (6 klasės) sąskaitos K D Pajamų (5 klasės) sąskaitos K

Apyvarta XX Apyvarta XXX

XX XX

D 34 Nepaskirstytas pelnas K

Pastaba:

Plačiau apie u˛darančius įraus pasianalizuokite “Apskaitos ir mokesčių ap˛valga” 2001 m. gruodis, pusl 15.

5. Turto ir nuosavybės sąskaitų u˛darymas

Finansiniams metams pasibaigus, turėtų būti u˛daromos ne tik pajamų ir sąnaudų sąskaitos, bet ir turto bei nuosavybės sąskaitos:

U˛darant sąskaitas:

D Nuosavybės sąskaitos 60000

K Turto sąskaitos 60000

Nedelsiant atidaromos sąskaitos:

D Turto sąskaitos 60000

K Nuosavybės sąskaitos 60000

Apibendrinant, būtina ˛inoti :

Pajamų ir sąnaudų sąskaitų u˛darymas turi būti u˛registruotas apskaitoje buhalteriniu įrau;
Sąskaitų u˛darymo metodą rekomenduojama paminėti įmonės vadovo įsakyme dėl apskaitos politikos;
Turto ir nuosavybės sąskaitos bei pajamų ir sąnaudų sąskaitos turi būti u˛daromos tik atlikus visus ataskaitinio laikotarpio koregavimus;
Pajamų ir sąnaudų palyginimo principas reikalauja įmonės veiklą dirbtinai suskaidyti į periodus;
Rengiant tarpinę finansinę atskaitomybę negali būti u˛daromos ne tik turto ir nuosavybės, bet ir pajamų bei sąnaudų sąskaitos.

6. Kontroliniai klausimai

1. Kuo skiriasi finansiniai metai nuo kalendorinių? Kokios svarbiausios prie˛astys sąlygoja

iuos skirtumus?

2. Kuo skiriasi duomenų kaupimo principas nuo palyginimo principo?

3. Kam reikalinga atlikti koregavimus apskaitoje?

Kada sąskaitose daromi koreguojami įraai, pateikite pavyzd˛ių?

Kokie da˛niausiai yra atliekami koregavimai?

Ką vadiname koreguotu bandomuoju balansu?

Kaip apskaičiuosite mėnesio palūkanų sumą?

Kaip apskaitoje registruojamos atlyginimų sąnaudos?

Į kokias sąskaitas yra priskaičiuojamas ilgalaikio turto nusidėvėjimas?

Kodėl i anksto apmokėtos sąnaudos yra rodomos balanse turto dalyje?

Kas yra darbinė atskaitomybės lentelė?

Kokia darbinės atskaitomybės lentelės paskirtis?

Kokių sąskaitų likučiai i koreguoto bandomojo balanso perkeliami į Pelno ataskaitos sąskaitų skiltį?

Kokių sąskaitų likučiai i koreguoto bandomojo balanso perkeliami į Balanso sąskaitų skiltį?

Kokios sąskaitos yra u˛daromos ataskaitinio laikotarpio pabaigoje ir kodėl?

Kokia sąskaita yra naudojama u˛darantiesiems įraams?

Ar u˛daroma Pajamų ir sąnaudų sąskaita ir kodėl?

Kokią sąskaitą naudojant yra u˛daroma Pajamų ir sąnaudų suvestinės sąskaita?

Kokiu įrau yra u˛daromos ir atidaromos Turto ir nuosavybės sąskaitos?

7. Praktinės u˛duotys

Apibendrinantis u˛davinys:

AB “Rytas” prekiauja įvairia buitine technika ir atlieka įvairias paslaugas. 2002 metų kovo 1 dienai ios įmonės balansas buvo toks:

AB “Rytas”

Balansas

2002 m. kovo 1 d.

Turtas	Nuosavybė
Pinigai 50300	Akcinis kapitalas 110000
Pastatas 40000	Nepaskirstytas pelnas 2630
Pastato nusidėvėjimas (3000)	Skola tiekėjams 1150
I anksto sumokėtas draudimas 1000	Mokėtinas atlyginimas 4440
Pirkėjų skolos 6520	Mokėtinas SODRAI mokestis 1260
Prekės 24660
Balansas 119480	Balansas 119480

2002 m. kovo mėnesį įvyko sekančios ūkinės operacijos:

1 d. Paimta banko paskola 10000 Lt su 15% metinėm palūkanom.

1 d. Pirkta u˛ grynus pinigus vitrina.Sumokėta 12000 Lt. Ji bus naudojama 5 metus.

2 d. Skolon pirkta prekių u˛ 3500 Lt.

5 d. Sumokėtas SODRAI mokestis.

6 d. Imokėtas darbuotojams atlyginimas.

8 d. Klientams irayta sąskaita u˛ aldytuvus 15000 Lt. Jie įsipareigojo sumokėti per 30 dienų.

10d. Sumokėta praeito mėnesio skola tiekėjams.

12d. Klientai i anksto apmokėjo u˛ paslaugas 5600 Lt., kurios bus atliktos po 15 dienų.

23d. U˛ grynus pinigus pirkta prekių. Sumokėta 2300 Lt.

27d. Klientams atliktos paslaugos, u˛ kurias sumokėta kovo 12 dieną.

30d. Priskaičiuotas atlyginimas u˛ kovo mėnesį 2600 Lt.

30d. Priskaičiuotas SODRAI mokestis 900 Lt.

Reikia:

Ūkines operacijas u˛registruoti Bendrame ˛urnale.

Sumas perkelti į Did˛iąją knygą.

Atlikti koregavimus

Sudaryti Darbinę atskaitomybės lentelę.

Sudaryti Balansą ir Pelno (nuostolio) ataskaitą.

Papildoma informacija koregavimams:

Pastatas, kurio vertė 40000 Lt, bus naudojamas 40 metų.

Draudimo sutartis, pagal kurią buvo pervesta gruod˛io 25d. 1200 Lt, įsigaliojo nuo 2000 m. sausio 1 d.

Politica de confidentialitate | Termeni si conditii de utilizare

DISTRIBUIE DOCUMENTUL

Vizualizari: 2219
Importanta:

Comenteaza documentul:

Te rugam sa te autentifici sau sa iti faci cont pentru a putea comenta

Creaza cont nou

Distribuie URL
https://www.scrigroup.com/limba/lituaniana/453/mons-veiklos-rezultat-nustatym81851.php

Adauga cod HTML in site
<a href="https://www.scrigroup.com/limba/lituaniana/453/mons-veiklos-rezultat-nustatym81851.php" target="_blank" title=" - https://www.scrigroup.com/limba/lituaniana/453/mons-veiklos-rezultat-nustatym81851.php">Įmonės veiklos rezultatų nustatymas apskaitoje ir apskaitos ciklo u˛baigimas</a>

Įmonės veiklos rezultatų nustatymas apskaitoje ir apskaitos ciklo u˛baigimas

Apskaitos

DOCUMENTE SIMILARE

6. Kontroliniai klausimai

7. Praktinės u˛duotys

Nuosavybė

Balansas 119480

DISTRIBUIE DOCUMENTUL

Comenteaza documentul: